Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Auteks“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Kauno miesto savivaldybės veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovė privalėjo veikti priimdama sprendimus, ar atsakovė pareiškėjo nurodytoje situacijoje veikė laikydamasi šių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, be kita ko, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems.

Vietos savivaldos institucijų funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.), kurio 10 straipsnio 1 dalyje išvardyti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Šios teisės normos aiškinimas leidžia teigti ir apie savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio patikrinimas – sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintos Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklės nustato, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 str. 1 d.). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. Šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją. Pažymėtina, jog vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 3 punktas). Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, apima medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus.

Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalo užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 12 d. ant automobilio ,,Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvirto medis, kuris augo Kauno miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, todėl akivaizdu, jog Kauno miesto savivaldybė buvo atsakinga už šio medžio priežiūros organizavimą. Tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti ant automobilio ,,Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvirtęs medis. Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina į bylą atsakovės pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės J. D. atsakymas į paklausimą dėl 2020 m. gegužės 12 d. registruotų įvykių ir išvykimų į juos, kuriame nurodyta, jog dėl nuvirtusio medžio ant automobilio adresu (duomenys neskelbtini), ugniagesiai gelbėtojai vyko 2020 n. gegužės 12 d. 6 val. 20 min. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės teiginiai, kad nėra tiesioginio ir neginčijamo įrodymo, jog būtent (duomenys neskelbtini), nulūžęs medis kliudė ir apgadino ginčo automobilį, atmetami kaip nepagrįsti.

Taigi, sprendžiant dėl skundo reikalavimo pagrįstumo svarbu nustatyti, ar Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už medžio priežiūros organizavimą, šiuo atveju veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir, jeigu taip, ar žala pareiškėjui atsirado būtent dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų.

Pagal aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas atsakovė – Kauno miesto savivaldybė – būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybė ėmėsi reikiamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė. Į bylą pateikta 2018 m. gegužės 9 d. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė patvirtina, kad po 2018 m. gegužės 9 d. jokia minėtoje teritorijoje augančių želdinių (lūžusio medžio) priežiūra ir stebėsena nebuvo vykdoma.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ji tinkamai vykdė Aplinkos apsaugos įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ir Želdynų įstatyme priskirtas funkcijas ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Atsisakymą atlyginti reikalaujamą turtinę žalą atsakovė motyvuoja force majeure (nenugalimos jėgos) sąlygos buvimu, t. y. sąlyga, kuri galėtų būti prielaida atleisti atsakovę nuo atsakomybės. CK 6.253 straipsnio 2 dalis nustato, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Atsakovės teigimu, 2020 m. gegužės 12 d. iškritęs kritulių kiekis ir didžiausias vėjo greitis pasiekęs pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklius būtent ir sąlygojo šioje byloje nagrinėjamą įvykį, kai nulūžo medis, kuris galimai apgadino automobilį. Be to, pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenis, Kauno miesto teritorijoje minėtą dieną užregistruoti 78 įvykiai dėl nuvirtusių medžių, kas patvirtina nenugalimos jėgos aplinkybę, kurią įrodinėja byloje atsakovė.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių 1.1.1.1 punktą prie stichinių meteorologinių reiškinių priskiriamas labai smarkus vėjas, kurio dydis yra 28–32 m/s.

Iš į bylą pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1525 (toliau – Pažyma) matyti, kad Kauno meteorologijos stoties duomenimis nuo 2020 m. gegužės 11 d. 22 val. iki gegužės 12 d. 7 val. kritulių iškrito 18,9 mm. Krituliai buvo įvairūs: lietus, šlapdriba, sniegas. Gegužės 12 d. rytą buvo susiformavusi 6 cm storio šlapio sniego danga. Naktį didžiausias vėjo greitis siekė 17 m/s. Iškritęs kritulių kiekis ir didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklius. Taigi, 2020 m. gegužės 12 d. buvusio vėjo rodikliai nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių, byloje nėra pateikta duomenų, kad šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), ar aplinkinių namų būtų lūžę kiti medžiai, todėl oro sąlygos negali būti vertinamos kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nuvirtimą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad medis nuvirto vien dėl nenugalimos jėgos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į pareiškėjos į bylą pateiktą Išvirtusio medžio ir jo sukelto įvykio nuotraukose apžiūros konsultacinio pobūdžio išvadą, kurioje konstatuota, jog ant automobilio ,,Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvirtusio medžio kodiminantinio kamieno lūžimas (išvirtimas) galėjo įvykti nepriklausomai nuo oro sąlygų ar kito mechaninio poveikio, kadangi įvertinus medžio fiziologinę ir biomechaninę būkles nustatyta, kad augalas bifurkaciniame kelminės/priekelminės dalies išsišakojime buvo suardytas kamieno ir šaknų kaklelio medienos puvinio. Pažymėtina, kad šiuo atveju į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priežiūros priemonių teritorijoje, kurioje nuvirto medis (tuo pačiu ir nuvirtusio medžio). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos force majeure aplinkybių.

Atsakovė taip pat teigė, jog pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kokia ginčo automobilio būklė buvo iki minėto įvykio ar draudimo metu, t. y. nėra aišku ar visi nustatyti ir suremontuoti automobilio apgadinimai atsirado po įvykio, tačiau savo nuomonei (automobilis negalėjo būti apgadintas pareiškėjos nurodyta apimtimi) pagrįsti, jokių įrodymų nepateikė.

Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendžia, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamai vykdė želdinių prie (duomenys neskelbtini), namo priežiūrą, ko pasėkoje ant trečiojo suinteresuoto asmens automobilio užvirto medis ir automobilį apgadino, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus (neveikimą).

Pareiškėja nurodo, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro trečiajam suinteresuotam asmeniui išmokėta 824,00 Eur draudimo išmoka. Patirtų nuostolių dydį pareiškėja grindžia UAB ,,Autosabina motors“ 2020 m. gegužės 27 d. sąmata Nr. 4918 (toliau – Sąmata), kurioje nurodyta, kad automobilio remonto kaina – 1118,04 Eur bei draudimo išmokos pažyma (824,00 Eur). Pareiškėja iš automobilio remonto Sąmatoje nurodytos kainos išskaičiavo draudimo sutartyje numatytą išskaitą (100 Eur), PVM (194,04 Eur) ir nustatė draudimo išmokos sumą – 824,00 Eur. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, kurios buvo darytos po įvykio, matyti, kad medis lūžęs ir kritęs ant automobilio visu ilgiu, didžioji dalis medžio šakų nukritusios ant dešinės automobilio pusės. Iš Sąmatos matyti, jog dauguma remonto darbų buvo atliekami dešinėje automobilio pusėje (keistos priekinės dešinės pusės durys, galinių dešinės pusės durų rankenėlė, žibintas, atliktas dešinės automobilio pusės remontas, dažymo darbai), tačiau atliktas ir automobilio stogo rėmo remontas, dažymas. Teismo vertinimu, automobilio apgadinimai, užfiksuoti pareiškėjos pateiktose fotonuotraukose, sutampa su Sąmatoje pateiktais automobilio remonto duomenimis, todėl nurodomas priteisti žalos dydis yra visiškai nepagrįstas.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas) sąlygojo transporto priemonės sugadinimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad žala šio pobūdžio bylose atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra šių neteisėtų veiksmų rezultatas (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-1062/2021). Šiuo atveju atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir nėra abejonių, kad tarp neteisėto Kauno miesto savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjos skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareiškėjai priteistinas 824,00 Eur turtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina ir tai, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl, konstatavus sąlygas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti ir priteisus turtinę žalą, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priteistina pareiškėjai iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovės 39,96 Eur kompensacinių palūkanų.

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT suformuotą praktiką, akcentuoja, kad tarp pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, ir palūkanų, kaip minimalių nuostolių užtikrinimo, institutas šiems santykiams netaikomas. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje taip pat yra nurodoma, jog galioja bendrasis principas, kad civilinės teisės normos netaikomos santykiams (nors ir turtiniams), kuriuos reglamentuoja viešoji teisė, negalima dėti lygybės ženklo tarp civilinės prievolės ir viešosios prievolės. Šie teisiniai santykiai atsiranda skirtingais pagrindais, jų teisinis reglamentavimas grindžiamas skirtingais principais ir taisyklėmis, todėl skiriasi ir jų turinys (Mikelėnas V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002, p. 120). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja nėra nurodžiusi ir pateikusi įrodymų, kad negavo pajamų dėl to, jog jam ilgą laiką nebuvo kompensuota visa arba dalis žalos, kurią ji patyrė, atlygindama draudėjo turėtus nuostolius. Vien pareiškėjos deklaratyvus nurodymas, kad jis patyrė turtinę žalą (nuostolius) dėl to, kad skolininkas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja patyrė turtinę žalą (nuostolius), kuriuos privalo atlyginti Kauno miesto savivaldybė. Taigi nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai 39,96 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir ši skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Pareiškėja prašė priteisti 455,58 Eur bylinėjimosi išlaidas už pareiškimo parengimą. Prašymas grindžiamas PVM sąskaita faktūra Nr. DP22-004 ir 2022 m. vasario 8 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokato padėjėja I. V.. Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo parengimą – 2,5. Pareiškimą teismui pareiškėja pateikė 2022 m. vasario 27 d., todėl sprendžiant dėl išlaidų už pareiškimo surašymą priteisimo Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2021 metų III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1598,10 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3196,20 Eur (1598,10 x 2,5; 3995,25*80/100). Pareiškėjos prašomos 455,58 Eur išlaidos už pareiškimo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai galimo priteisti dydžio, todėl galėtų būti priteisiamos.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas tenkintinas iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti.

Pareiškėja 2022 m. vasario 27 d. teismui pateiktame pareiškime, pagal kurį buvo nagrinėjama administracinė byla, teismui kėlė tris reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 824,00 Eur turtinę žalą; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 39,96 Eur kompensacines palūkanas; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmasis ir trečiasis skundo reikalavimai buvo patenkinti, antrasis reikalavimas buvo atmestas. Taigi, visi pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti 2/3 dalimi. Todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,67 (2/3). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, į tai, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareiškėjai priteistina 305, 24 Eur (455,58 x 0,67) bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pareiškimą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 824,00 Eur turtinės žalos atlyginimui, 5% dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 305,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą pareiškimo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.