Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-725-267/2012Teisėja Irena StasiūnienėTeisminio proceso Nr. 2-07-3-07444-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 78.2.1.; 99.1.1.; 99.5.; 121.21.

2012 m. gruodžio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-19 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. G. ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei I. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokinio turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – D. D., kooperatinė bendrovė Akademinė kredito unija ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui V. G., kuriais prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo V. G. kaltės, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. G. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-04-01 iki vaiko pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turą, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. G. periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas V. G. turi teisę antrąjį ir ketvirtąjį kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimti su savimi nepilnametį sūnų D. G. nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 18 val., kiekvieną vasarą 30 dienų terminui, kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 23 d. 12 val. iki kitų metų sausio 3 d. 18 val., ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius kitus klausimus. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. G. teikti periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje D. D. nurodė, kad su ieškinio dalimi dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui D. G. priteisimo nesutinka, nes atsakovas yra nepajėgus visiems savo vaikams teikti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė atsakovo prašymui nustatyti šalių bendravimo su sūnumi tvarką, o atsižvelgiant į vaikų tėvo turtinę padėtį ir į tai, kad atsakovas išlaiko dar du mažamečius sveikatos problemų turinčius vaikus, pateikė nuomonę, kad atsakovo nepilnamečiam sūnui D. teikiamas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir protingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies – nutraukė santuoką, sudarytą tarp V. G. ir I. G., padalijo santuokoje įgytą turtą bei įsipareigojimus, nustatė nepilnamečio vaiko D. G. gyvenamąją vietą su jo motina, nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: vaiko tėvas V. G. bendrauja su sūnumi D. G. antrąjį ir ketvirtąjį kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 val., vaikas į jo namus grąžinamas iki sekmadienio 18 val.; vaiko tėvas V. G. pasiima sūnų D. G. kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 23 d. 12 val. iki kitų metų sausio 3 d. 18 val. ir vasaros atostogų metu nepertraukiamai iki 30 dienų, apie atostogų laiką ir trukmę vaiko motiną įspėjant prieš 2 savaites. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, mokamomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, o kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad šalys posėdžio metu pripažino, jog ieškovei pasiūlius, abu sutuoktiniai sutiko pradėti gyventi skyrium, nusprendė, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertindamas šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (šalių materialinė padėtis nėra gera, atsakovas augina (duomenys neskelbtini) gimusius dvynius, kurie yra silpnos sveikatos, tačiau abu nepilnamečio D. G. tėvai yra jauno amžiaus, darbingi, neturintys sveikatos problemų), nusprendė, kad 300 Lt išlaikymo dydis iš kiekvieno iš tėvų turėtų užtikrinti būtinų vaiko poreikių patenkinimą.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo, vadovaudamasis tikimybės pusiausvyros principu, teismas nusprendė, kad aplinkybės, jog atsakovas nuo 2009-04-01 visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, ieškovė neįrodė, todėl reikalavimą dėl išlaikymo nuo 2009-04-01 priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantė I. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-19 sprendimą – nutraukti santuoką tarp I. G. ir V. G., sudarytą 2004-06-12 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr.292), dėl atsakovo V. G. kaltės; D. G. išlaikymui priteisti iš V. G. 400 Lt dydžio kas mėnesį mokėtinas periodines išmokas nuo 2009-04-01 dienos iki vaiko pilnametystės; atsakovo priešieškinio dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo netenkinti; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad faktą, jog atsakovas artimai bendrauti su D. D. pradėjo 2010 m., pripažįsta ir pats atsakovas. Atsakovo neištikimybė faktiškai dar neiširus santuokai, t. y. sutuoktiniams susitarus pabūti atskirai, kad išsaugotų santuoką, laikytina CK 3.60 str. 2 d. nurodyta santuokos iširimo priežastimi. Atsakovas iš šeimos namų išėjo 2009 metų balandžio mėnesį, t. y. paliko šeimą ir ilgiau nei metus visiškai ja nesirūpino, nebesirūpino ne tik savo vaiku, bet ir nerėmė sutuoktinės tiek materialiai, tiek moraliai.Dėl priteisto išlaikymo dydžio apeliantė nurodo, kad ieškovė ir atsakovas sutarė dėl vaiko poreikių kainos mėnesiui, ir teismas neturėjo teisės jų mažinti, tuo buvo pažeistos vaiko teisės, jis buvo nuskriaustas. Be to, ieškovei nesuprantama, kodėl teismas nelaikė vaiko ligos (astmos) ta priežastimi, kuri gali daryti įtaką papildomoms vaiko išlaikymo išlaidoms, t. y. padidinti vaiko poreikius. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokio dydžio pajamas jis gauna, o bylos medžiaga rodo, jog atsakovo pajamos leidžia jam kas mėnesį visų trijų vaikų išlaikymui skirti net 1550 Lt. Apeliantės manymu, teismo sprendimu D. G. yra diskriminuojamas kitų atsakovo vaikų atžvilgiu, nes jų išlaikymui kas mėnesį atsakovas skiria po 350 Lt, nors jie daug jaunesni ir turi menkesnius poreikius.Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nepriteistas išlaikymo įsiskolinimas, apeliantė nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nuo 2009 m. balandžio mėn. būtų ką nors suteikęs sūnui, o būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad tinkamai atliko savo pareigą prisidėti prie materialinio sūnaus išlaikymo. Mano, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama, nes suvaržomos ieškovės teisės, t. y. vaiko pasiėmimo laiko momentai yra apibrėžiami tik valanda, nuo kurios tėvas turi teisę pasiimti vaiką, bet nenurodoma iki kurios valandos tai reikia padaryti. Tokia situacija yra neapibrėžta, nekonkreti ir pažeidžia ieškovės teisę planuoti tiek savo asmeninį laiką, tiek ir laiką su vaiku, jeigu atsakovas vis dėlto nuspręstų nepasinaudoti savo teise pasiimti vaiką savaitgaliui ar švenčių laikotarpiams. Ieškovės manymu, teismo sprendimo dalis dėl atsakovo teisės 30 dienų nepertraukiamai bendrauti su sūnumi taip pat yra sąlyginė, nes ieškovė negali savo ir vaiko vasaros poilsio planuoti iki tol, kol jo nesuplanuoja atsakovas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. G. apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui iš ieškovės (apeliantės) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir ieškovės, ir atsakovo paaiškinimus, abipusius kaltinimus vienas kitam bei tinkamai reziumavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to, ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu pripažino, kad santuoka iširo dėl abipusių nesutarimų, tai yra užfiksuota ir teismo posėdžių protokoluose. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė būtinuosius D. G. poreikius ir išlaikymo dydį iš atsakovo priteisė atsižvelgdamas į šiuos poreikius bei abiejų vaiko tėvų materialinę padėtį. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009-04-01 ieškovė nesikreipė į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo, nors galėjo pasinaudoti šia teise. Kadangi šia teise pasinaudota nebuvo, laikytina, kad ieškovę laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki kreipimosi į teismą dienos tenkino atsakovo vaikui teikto išlaikymo forma ir dydis. Atsakovo nuomone, siekiant užtikrinti tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, yra tikslinga skyrybų byloje nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Mano, kad, jei iškils bet kokių nenumatytų kliūčių tėvui bendrauti su vaiku, jis apie tai informuos ieškovę, kad jai nereikėtų laukti atsakovo atvykstant.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus apeliacinį skundą nustatyta, kad apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog santuoka tarp I. G. ir V. G. nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad priteistas tik 300 Lt išlaikymas nepilnamečiam vaikui, nepriteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2009-04-01 bei dėl to, kad teismas nustatė, ieškovės manymu, netinkamą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje visų pirma tikslinga išspręsti sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo

Ieškiniu ieškovė prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, o priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju ieškovė), privalėjo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad santuokos iširimą lėmė nesugebėjimas dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, bylos duomenų, tiek ieškovė, tiek atsakovas kaltina vienas kitą neištikimybe. Be to, ieškovė 2012-07-03 teismo posėdžio metu pripažino, kad tarp sutuoktinių vyko konfliktai, ieškovė kaltino atsakovą išgėrinėjimu, pretenzijomis, įžeidinėjimais, o atsakovas tame pačiame posėdyje kaltino ieškovę tuo, kad ji negamino valgyti, nedirbo, savaitgaliais nenorėdavo būti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl CK 3.60 str. 3 d. nustatytų prezumpcijų buvimo nagrinėjamu atveju. Visų pirma, aplinkybė, kad atsakovas jau negyvendamas kartu su ieškove pradėjo bendrauti su kita moterimi ir po dviejų metų nuo išėjimo iš bendrų su ieškove namų susilaukė vaikų su kita moterimi, negali būti vertinama kaip priežastis santuokai iširti, kadangi duomenų, kad atsakovas iki tos dienos, kai I. G. ir V. G., ieškovės teigimu, „nutarė pagyventi atskirai“, buvo ieškovei neištikimas, nėra. Be to, negalima sutikti ir su ieškovės argumentais, kad atsakovas išėjo iš namų ir metus laiko visiškai nesirūpino šeima. Ieškovė pati tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu patvirtino, kad atsakovas bendraudavo su vaiku, juo rūpinosi tiek atsakovas, tiek jo tėvai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl konstatuotos abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių priešingas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas nulėmė nuolatinius sutuoktinių konfliktus ir sprendimą gyventi atskirai, galiausiai, ir santuokos nutraukimą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo

Priteisdamas išlaikymą, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Be to, privalu nustatyti ir tai, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, kadangi nustatytas išlaikymas negali pabloginti kitų asmens, iš kurio priteisiamas išlaikymas, šeimos narių materialinės padėties.

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010); vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai); kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009).

Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo sprendimo motyvams, kuriais nustatytas 300 Lt nepilnamečio D. G. išlaikymo dydis. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo spręsti, jog teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytus vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino realius vaiko poreikius, bet ir atsakovo turtinę padėtį. Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad atsakovo materialinė padėtis nėra gera, jo individuali įmonė neveikia pelningai (1 t., 116, 151–154, 192–193 b. l.), atsakovas nurodė, jog paramą jam teikia tėvai, jo vaikų motina gauna motinystės pašalpą (1 t., 40 b. l.), be to, atsakovas augina dar du nepilnamečius vaikus – sūnų D. ir dukrą V., gim. (duomenys neskelbtini), kurie turi sveikatos problemų, kadangi gimė neišnešioti (tai patvirtina bylos medžiaga apie dvynukų gydymą VšĮ Kauno klinikose). Nors atsakovas nurodė, kad dvynukų išlaikymui per mėnesį skiria po 350 Lt, išlaikymas šiems vaikams nėra priteistas, todėl negalima teigti, kad D. G. išlaikymui priteisus 300 Lt būtų nukrypta nuo lygybės principo. Be to, atsakovas 2012-07-03 teismo posėdyje nurodė, jog, pasikeitus jo pajamoms, jis sutiktų mokėti didesnį nei 300 Lt išlaikymą D. G.. Teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, atsiradus aplinkybėms, patvirtinančioms tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai, šalys galės vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nepilnamečiam sūnui D. G. nuo 2009-04-01 teiktą išlaikymą. Nors atsakovas nurodo, kad nuo tada, kai jis išėjo gyventi atskirai, vaiku rūpinosi tiek jis, tiek ir jo tėvai, tačiau byloje nustatyta, kad vaikas gyveno su ieškove, todėl atsakovo paaiškinimai neįrodo, jog atsakovas iš esmės prisidėjo prie vaiko išlaikymo.

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog nuo 2009 m. balandžio mėn. iki to laiko, kai buvo paduotas ieškinys teismui (1 t., 1–4 b. l.), vykdė savo pareigas nepilnamečiam vaikui, todėl nagrinėjamoje byloje ieškovė turi teisę į šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimą iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad šalys atskirai gyventi pradėjo 2009 m. vasario mėnesį, atsakovas atvažiavęs vasario mėnesį davė ieškovei 200 Lt vaiko išlaikymui, vėliau dingo ir išlaikymo nebeteikė. Kadangi ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2009 m. balandžio mėnesio, teismas, neperžengdamas ieškinio reikalavimo, priteisia iš atsakovo ieškovei 9600 Lt (32 mėn. x 300 Lt) įsiskolinimą nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo 2009-04-01 iki 2011-11-22.

Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Teismas atmeta apeliantės argumentus, kad byloje nebuvo ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl teismas negalėjo nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos. Visų pirma, su tokios tvarkos nustatymu ieškovė pirmosios instancijos teisme iš esmės sutiko, tik prašė ją sukonkretinti. Be to, 2012-07-03 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad iš D. G. sužinojo, jog ieškovės draugas nenori išleisti vaiko pas atsakovą. Instituciją teikianti išvadą byloje sutiko su bendravimo tvarkos nustatymu, nes taip palengvėtų vaiko ir tėvo bendravimas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygomis. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad ji privalo, nepaisydama tarp jos ir atsakovo esančio ginčo, bendrauti su atsakovu tiek, kad būtų sudaryta galimybė tėvui matytis su sūnumi. Dėl to, nors pirmosios instancijos teismo sprendime ir nenurodyta vaiko paėmimo trukmė bei tikslus vasaros mėnuo, tokia nustatyta bendravimo tvarka nelaikytina nekonkrečia, kadangi šalims paliekama galimybė laisvai ir geranoriškai susitarti dėl tikslaus vaiko paėmimo laiko, kadangi tik toks šalių bendravimas labiausiai užtikrins nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių šiuo atveju kilo ginčas, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. esant poreikiui keisti nustatytą bendravimo tvarką, kaip pažeidžiančią tiek nepilnamečio vaiko, tiek šalių interesus, yra galimas šio ginčo naujas sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo turi būti priteisiamas žyminis mokestis pagal CPK 85 str. 1 d. 3 p. nustatytas taisykles ieškinio sumai apskaičiuoti. Todėl valstybės naudai iš atsakovo papildomai priteistina 396 Lt (288 Lt (9600 Lt x 3 %) + 108 Lt ((300 Lt x 12 mėn.) x 3 %) žyminio mokesčio, iš viso su pirmosios instancijos teismo priteistu 292 Lt žyminiu mokesčiu – 688 Lt žyminis mokestis valstybei.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tik dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šalys paliekamos prie pirmosios instancijos teismo teisingai paskirstytų tarp šalių kitų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (LR CPK 79 str., 88 str., 92 str., 93 str., 98 str.).

Ieškovė apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą (143 Lt) patvirtinantį mokėjimo kvitą (1 t., 234 b. l.). Kadangi ieškovės neturtiniai apeliacinio skundo reikalavimai, už kuriuos buvo sumokėtas žyminis mokestis, buvo atmesti, ieškovė paliktina prie jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kitas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių leistinų įrodymų ieškovė nepateikė.

Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi tenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 288 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad apeliacinės instancijos teisme V. G. patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidas (1 t., 252 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovui iš ieškovės priteistina 750 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CK 1.5 str., CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2, 3 d.).

Kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kurių ieškovė neskundė, apeliacinės instancijos teismas nevertina, o atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, keičia skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-19 sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir žyminio mokesčio priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti jas taip:

„Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 9600 Lt (devynių tūkstančių šešių šimtų litų) nepilnamečio sūnaus D. G. 2009-04-01–2011-11-22 laikotarpio išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 688 Lt (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų) žyminį mokestį valstybei.“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. G., a. k (duomenys neskelbtini) atsakovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 288 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų) žyminį mokestį valstybei už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė