Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Gatvių statyba“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl solidaraus žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB „Gatvių statyba“ atsiliepimo nei į pradinį ieškinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti 2016-07-15 ir atitinkamai 2016-10-14, remiantis CPK 123 str. 4 d. nuostatomis.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad tą vakarą ne tik ieškovas, bet ir kitos transporto priemonės nepastebėjo kelyje duobės, kadangi gatvė buvo neapšviesta, jokių skiriamųjų ženklų kelyje nebuvo. Įvykio vieta policijos pareigūnų fiksuota netiksliai, kadangi Nemenčinės pl. 118 yra netoli parduotuvės Norfos, o iš reportažo ir nuotraukų straipsnyje matyti, kad parduotuvės Norfos nėra matyti. Policijos pareigūnai nefiksavo fakto, kad ieškovas viršijo greitį, kuris toje atkarpoje buvo 80 km/h, kadangi įvykis buvo prieš posūkį į Gvazdikų gatvę. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės įrodinėjamas 60km/h greitis prasidėjo šiek tiek toliau nuo įvykio vietos (buvusios duobės).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byla išnagrinėta be atsakovo UAB „Gatvių statyba“ dalyvavimo, jam apie teismo posėdį pranešant tinkamai, įteikiant teismo šaukimą CPK 123 str. tvarka, per įmonės darbuotoją (pažyma, reg. Nr. RN310543225LT)

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2015-12-22 Vilniuje, Nemenčinės plente, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Mercedes Benz S 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu, neapšviestame kelyje įvažiavo į duobę. Eismo įvykio metu buvo apgadinta važiuoklė ir priekinė bei galinė vienos pusės padangos ir ratlankiai (el. b. l. 124-127). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-12-30 nutarimu nustatyta, kad automobilio automobilis Mercedes Benz S 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (el. b. l. 15). Duomenų apie automobilio savanoriško draudimo sutarties galiojimą į bylą nepateikta. Ieškovas siuntė pretenziją tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (el. b. l. 9-10), tiek UAB „Grinda“ (el. b. l.7), tiek VĮ „Vilniaus regiono keliai“ (el. b. l. 8), tiek UAB „Gatvių statyba“ (el. b. l. 12). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Grinda“ bei VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pateikė ieškovui raštus, kuriuose nurodo, kad pagrindų kilti jų civilinei atsakomybei nėra.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo, atsakomybę šalinančių aplinkybių, žalos dydžio.

Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kelio priežiūra - nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas, kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-62/2009).

Formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis c. b. Nr. e3K-7-105-687/2016). Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ginčo, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra Nemenčinės plento savininkė, nėra. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. 2014-04-07 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gatvių statyba“ buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A62-11/14(3.10.21-UK), kurios pagrindu UAB „Gatvių statyba“ (rangovas) įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1 punktas, el. b. l. 30-35, 106-121). Sutarties 4.3.5 punktu UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą (4.3.5 p.). Sutarties vienu iš punktų numatė, kad UAB „Gatvių statyba“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gatvę (Nemenčinės plentas Vilniuje), kurioje įvyko eismo įvykis, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, CK 6.266 straipsnio 2 dalies prasme valdė UAB „Gatvių statyba“, todėl tinkamas atsakovas šioje byloje yra UAB „Gatvių statyba“. Todėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu ieškovo reiškiami reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmestini, kaip pareikšti netinkamam atsakovui.

Įvertinus tarp savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ pasirašytą 2014-04-07 rangos sutartį Nr. A62-11/14 (3.10.21-UK), darytina išvada, kad gatvės valdymas rangovui UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas, sutartimi numačius, kad darbai turi būti atliekami pagal užsakovo (savivaldybės) nurodymus (sutarties dalykas, 1.1 p.). Rangovas, remiantis darbų atlikimo sutartimi, turėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus bei laikydamasis jo nustatytų taisyklių, t. y. neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, savo nuožiūra. Sutartinės nuostatos, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o tik nustato papildomus įsipareigojimus rangovo atžvilgiu (sutarties 4.3.5 p.). Tai patvirtina ir šio susitarimo nuostata, kad tuo atveju, jei teismas iš užsakovo (savivaldybės) priteistų nuostolius, užsakovas turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti iš rangovo kompensacijos (CK 6.193 str., CPK 178, 185 str.). Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo (Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismo formuojamojoje praktikoje Vilniaus apygardos teismo 2016-09-07 nutartis c. b. Nr. 2A-2277-232/2016, kurioje buvo įvertintos sutartinės nuostatos, pagal kurias rangovas įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, defektus ir t. t.).

Konstatavus, kad gatvės valdymas UAB „Gatvių statyba“ neperėjo, šioje byloje ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimą pagal CK 6.266 straipsnį privalo atlyginti atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, o ne atsakovas UAB „Gatvių statyba“, kuris nėra solidarusis atsakovas, todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu yra atmestinas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.266 straipsnį, atsakomybę šalinančių aplinkybių ir žalos dydžio

Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014; 2015-04-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-186-701/2015).

Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis c. b. Nr. 3K- 3-80-611/2016; 2014-03-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2014).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime tvirtino, kad dėl eismo įvykio (taigi ir dėl atsiradusios žalos) kaltas automobilio vairuotojas – ieškovas A. B.. Atsakovo teigimu, tai, kad įvyko eismo įvykis, būtent ir patvirtina, kad vairuotojas buvo nerūpestingas, neatidus, nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą, be to, viršijo eismo įvykio vietoje nustatytą 60 km/h nustatytą greitį, duotuose paaiškinimuose policijai, nurodydamas, kad važiavo 80 km/h greičiu kas, savivaldybės nuomone, pagrindžia poziciją, kad automobilio sugadinimus galėjo lemti ir pačio vairuotojo neatsargūs veiksmai kelyje.

Pažymėtina, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, eismui pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (2015-12-30 VAVPK Kelių policijos valdybos nutarimas, reportažo per televiziją TV3 bei straipsnio internetiniame puslapyje www.tv3.lt. duomenys - el. b. 1-4, 15). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota (el. b. l. 15). Tad, priešingai nei tvirtina atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, vien eismo įvykio faktas neįrodo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo, kas yra reikšminga pagal CK 6.266 straipsnį. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš televizijos reportažo, kurio metu kalba ieškovas bei iš straipsnio internetiniame puslapyje (nuorodos pateiktos ieškinyje), kurio nuotraukose matyti ieškovo vairuota transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad panašiu metu į Nemenčinės plente esančią duobę įvažiavo ne tik ieškovas, bet ir keletas kitų transporto priemonių (reportaže užfiksuotais duomenimis - viso aštuonios transporto priemonės), kas taip pat neleidžia vertinti ieškovo veiksmų kaip didelio neatsargumo atsakovo kaltei paneigti. Šios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad buvo susidariusios objektyvios kliūtys (tamsa kelyje, ženklinimo dėl kliūties nebuvimas) trukdančios ne tik ieškovui, bet ir kitiems eismo dalyviams pastebėti duobę kelyje ir ją apvažiuoti, išvengiant žalos kilimo, o ne ieškovo didelis neatsargumas, nesilaikant Kelių eismo taisyklių, įpareigojančių mažinti greiti, stabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliūtį, jeigu iškilo grėsmė eismo saugumui (Kelių eismo taisyklių 128 p.). Atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai, kurie grindžiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo valdybos poskyrio pranešimu, kad Nemenčinės plente ties 118 važiuojant link miesto centro greitis buvo 60 km/h (el. b. l. 70, 122-123), todėl greičio viršijimas taip pat sąlygojo eismo metu kilusias pasekmes, teismo vertintini kritiškai, kadangi, viena vertus, 80 km/h greitis eismo įvykio metu buvo užfiksuotas policijos pareigūno, surašant administracinio teisės pažeidimo nutarimą, remiantis subjektyviu ieškovo paaiškinimu, kurį įvertinus jokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuoti nebuvo. Kita vertus, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų (ekspertizės išvados, specialistų vertinimas ir pan.), leidžiančių spręsti, kad važiavimas 60 km/h būtų sąlygojęs eismo įvykio bei kilusios žalos išvengimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, koks greitis šioje situacijoje būtų tinkamas ir ar prie leistino greičio, jeigu jis buvo objektyviai buvo viršytas, vairuotojas turėjo realią galimybę išvengti kliūties tamsiu paros metu kelyje. Atsakovas vairuotojo kaltę grindžia iš esmės tik prielaidomis, kad vairuotojas buvo neatidus, pasirinko nesaugų greitį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Aplinkybė, kad tokių aplinkybių įrodinėjimas atsakovui galimai buvo apsunkintas, taip pat nėra pagrindas atleisti jį (šiuo atveju savivaldybę) nuo šios pareigos vykdymo, nes pagal įstatymą būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę. Remiantis įrodymų visuma, teismas neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad automobilio vairuotojas turėjo galimybę pastebėti kliūtį (duobę) kelyje bei būnant rūpestingu ir atidžiu išvengti kliūties. Teismui nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė taip pat kelia abejones dėl byloje prašomo priteisti žalos dydžio pagrįstumo. Anot atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės teismo posėdyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos, nagrinėjamu atveju negalima tiksliai nustatyti, ar ieškovo nusipirktos prekės bei apmokėtos remonto paslaugos (2016-01-05 PVM sąskaita faktūra serija SHM Nr. 1895 ir sumokėjimo kvitas - el. b. l. 6) buvo įsigytos būtent remontuoti ieškovo automobiliui, kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu. Be to, į bylą pateikta automobilio remonto užsakymo paraiška (el. b. l39) taip pat nepatvirtina, jog visi preliminariai numatyti darbai buvo atlikti.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad kaip jau ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifiką, t. y. teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu; taigi pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus televizijos reportaže užfiksuotus ieškovo paaiškinimus, kad ieškovo transporto priemonei yra prakirstos dvi padangos, ko byloje neginčijo ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė bei įvertinus įrodymais pagrįstą faktinę situaciją, kad kitą dieną po eismo įvykio ieškovas perdavė transporto priemonę UAB „Shmellman“ Pneumocentrui diagnostikai, dviejų ratlankių lyginimui, virinimui, dviejų padangų pakeitimui ir ratų montavimui, balansavimui, suvedimui (el. b. l. 139), teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktais įrodymais dėl ieškovo patirtos žalos, įvažiavus į duobę, kas sąlygojo dviejų naujų padangų įsigijimą, jų pakeitimą, dviejų ratlankių remonto darbus bei ratų geometrijos atlikimą. Ieškovo pateiktuose įrodymuose nurodytos sumos atitinka protingumo kriterijų, be to, atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių tokių sumų pagrįstumą, savo atsikirtimus grįsdamas daugiau prielaidomis, o ne specialiomis žiniomis. Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad visi ieškovo nurodyti transporto sugadinimai, kurių remonto paslaugas ieškovas yra apmokėjęs, yra susiję su minėtu eismo įvykiu (el. b. l. 6,139). Atsakovas nepaneigė fakto, kad prašoma priteisti žala nėra realiai patirta ar nesusijusi su įvykiu (CPK 178 str.).

Teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, Vilniaus miesto savivaldybei, kaip kelio savininkui, civilinė atsakomybė kyla pagal CK 6.266 straipsnį, kadangi atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelią, kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CPK 178, 185 str.). Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 774,40 Eur žalai atlyginti. Byloje nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo spręsti žalos sumažinimo klausimo.

Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Konstatavus, kad reikalavimas dėl 774,40 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės yra tenkintinas, pagrįstai ieškovas reikalauja priteisti iš šio atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-07-14 (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Kadangi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė laiku neatlygino ieškovui jo patirtą žalą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (774,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2, 6.210 str. 1 d.). Atmetus ieškovo reikalavimus atsakovo UAB „Gatvių statyba“ atžvilgiu dėl pagrindinės sumos priteisimo, atmestinas ieškovo reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų iš jo priteisimo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu patenkintas visiškai, o atsakovo UAB „Gatvių statyba“ atžvilgiu atmestas, ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (el. b. l. 14).

Iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės valstybei priteistina 3,96 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškovo A. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 111109233, 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 40 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (774,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atsakovo UAB „Gatvių statyba“ atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 111109233, valstybei 3,96 Eur (tris eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.