Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Gatvių statyba“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl solidaraus žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovų solidariai 774,40 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino taip Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2014-04-07 sudarytos darbų atlikimo sutarties Nr. A62-11/14(3.10.21- UK) nuostatas ir nepagrįstai nelaikė, kad Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Sutartyje apibrėžtas gatves, įskaitant ir Nemenčinės plentą, valdyti UAB „Gatvių statyba“, todėl nepagrįstai konstatavo, kad už žalą, kilusią dėl Nemenčinės plento kelio dangos trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Žalos dydis šioje byloje buvo nepagrįstai nustatytas vien tik pagal ieškovo pateiktą UAB „Shmellman“ 2016-01-05 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, nes joje nenurodyta, jog minėtos prekės (dvi naujos padangos) bei remonto darbų paslaugos buvo įsigytos būtent šioje byloje aptariamam automobiliui M. B.. Teismas nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į byloje buvusius įrodymus, jog dėl eismo įvykio (taigi ir dėl atsiradusios žalos) neabejotinai kaltas yra ir pats automobilio vairuotojas, nes vairavo automobilį nesaugiu greičiu, o galimai ir neleistinu greičiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

11. Apeliantas teigia, kad UAB „Gatvių statyba realiai ir faktiškai valdė Nemenčinės plento dalį, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, todėl ji ir turi atlyginti ieškovui kilusią žalą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka.

12. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais - jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui,

13. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybė savo poziciją, kad ji nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, grindė su UAB „Gatvių statyba“ 2014-04-07 sudaryta Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-11/14(3.10.21-UK). Anot apelianto UAB „Gatvių statyba“, prisiimdama su gatvės valdymu ir nuolatine jos stebėsena susijusias funkcijas bei atsakomybę prisiėmė ir jai pavestų prižiūrėti gatvių valdytojo funkcijas. Vilniaus miesto savivaldybė rėmėsi Sutarties 4.3.5 punktu, kuriuo UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad UAB „Gatvių statyba“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad: teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-186-701/2015).

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta sutartimi gatvės valdymas rangovui UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas. Sutartimi buvo numatyta, kad darbai turi būti atliekami pagal užsakovo (savivaldybės) nurodymus (sutarties dalykas, 1.1 p.). Taigi, ištyrus sutarties pobūdį darytina išvada, kad šalių sudaryta sutartis yra rangos, o ne valdymo perleidimo sutartis. T. y. rangos sutartims nėra būdingas daikto, kurio atžvilgiu yra atliekami darbai, valdymo teisės perdavimas. Be to, rangovas (UAB „Gatvių statyba“), remiantis darbų atlikimo sutartimi, turėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus bei laikydamasis jo nustatytų taisyklių, t. y. neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, savo nuožiūra. Sutartinės nuostatos, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o tik nustato papildomus įsipareigojimus rangovo atžvilgiu (sutarties 4.3.5 p.). Tai patvirtina ir šio susitarimo nuostata, kad tuo atveju, jei teismas iš užsakovo (savivaldybės) priteistų nuostolius, užsakovas turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti iš rangovo kompensacijos.

16. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad kelio, kuriame įvyko eismo įvykis ir ieškovas patyrė žalą, valdytojas yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl teismas pagrįstai iš jo priteisė žalą.

17. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, rėmėsi tik prielaidomis. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

19. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovo transporto priemonei yra prakirstos dvi padangos, taigi, akivaizdu, jog ieškovas jų remontui turėjo tam tikrų išlaidų. Todėl labiau tikėtinos nei netikėtinos yra ieškovo nurodomos aplinkybės, kad kitą dieną po eismo įvykio ieškovas perdavė transporto priemonę UAB „Shmellman“ diagnostikai, dviejų ratlankių lyginimui, virinimui, dviejų padangų pakeitimui ir ratų montavimui, balansavimui, suvedimui. Tai patvirtina ieškovo pateikta 2015 m. gruodžio 23 d. automobilio remonto užsakymo paraiška. Sprendime pagrįstai pažymėta, kad teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktais įrodymais dėl ieškovo patirtos žalos įvažiavus į duobę, o tai sąlygojo dviejų naujų padangų įsigijimą, jų pakeitimą, dviejų ratlankių remonto darbus bei ratų geometrijos atlikimą. Būtina pažymėti ir tai, kad 2015-12-23 Automobilių remonto užsakymo paraiškoje nurodytų numatomų atlikti darbų ir UAB SHMELLMAN 2016-01-05 išrašytoje PVM: sąskaitoje faktūroje serija SHM Nr. 1895 nurodytų atliktų darbų sąrašas sutampa. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visi ieškovo nurodyti transporto sugadinimai, kurių remonto paslaugas ieškovas yra apmokėjęs, yra susiję su minėtu eismo įvykiu. Atsakovas nepaneigė fakto, kad prašoma priteisti žala nėra realiai patirta ar nesusijusi su įvykiu.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į byloje buvusius įrodymus, jog dėl eismo įvykio kaltas yra ir pats automobilio vairuotojas, nes vairavo automobilį nesaugiu greičiu. Su šiuo apelianto teiginiu taip pat nesutiktina.

21. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, eismui pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio. Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota, taigi dėl eismo įvykio nėra vairuotojo kaltės, tyčios ar didelio neatsargumo, kas yra reikšminga pagal CK 6.266 straipsnį. Pažymėtina, kad panašiu metu į Nemenčinės plente esančią duobę įvažiavo ne tik ieškovas, bet ir keletas kitų transporto priemonių, o tai taip pat neleidžia vertinti ieškovo veiksmų kaip didelio neatsargumo atsakovo kaltei paneigti. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad buvo susidariusios objektyvios kliūtys (tamsa kelyje, ženklinimo dėl kliūties nebuvimas) trukdančios ne tik ieškovui, bet ir kitiems eismo dalyviams pastebėti duobę kelyje ir ją apvažiuoti, išvengiant žalos kilimo. Skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai pažymėta, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų (ekspertizės išvados, specialistų vertinimas ir pan.), leidžiančių spręsti, kad važiavimas 60 km/h būtų sąlygojęs eismo įvykio bei kilusios žalos išvengimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, koks greitis šioje situacijoje būtų tinkamas ir ar prie leistino greičio, jeigu jis buvo objektyviai buvo viršytas, vairuotojas turėjo realią galimybę išvengti kliūties tamsiu paros metu kelyje, todėl teismui nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę.

22. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė CK 6.266 str. nuostatas bei aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

23. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 400 Eur (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui A. B. jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidos – 400 Eur (CPK 93, 98 str.).