Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas 2018-11-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. (2 veikos) 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2019-08-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-11-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 6 MGL (300 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. 2018-09-15 apie 13.22 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus – tai yra, prieš keisdamas važiavimo kryptį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio tiesiai ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R 1000", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. N., dėl to transporto priemonės susidūrė, po susidūrimo motociklas „Suzuki GSX-R 1000" slysdamas atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Hyundai iX20", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį L. K., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo „Suzuki GSX-R 1000" vairuotojui M. N. dėl daugybinių kaulų lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis savo kaltę iš esmės neigė, aiškindamas, jog nesijaučia padaręs didelį pažeidimą, nes laikėsi taisyklių, važiavo iš lėto, praleido vieną mašiną, pajudėjo pirmyn, praleido antrą mašiną, pajudėjo dar pirmyn, po to atsisuko pažiūrėti per petį, matė, kad automobiliai yra prie perėjos, tačiau motociklo nematė, darė manevrą, nes norėjo apsisukti, pradėjus važiuoti, buvo smūgis. Tačiau teismas, ištyręs visus byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog šioje eismo situacijoje Ž. P. padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, pažeisdamas KET reikalavimus. Nukentėjusysis M. N. viso proceso metu teigė, jog 2018 m. rugsėjo 15 d. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, buvo antroje eismo juostoje, kai pamatė iš pirmos eismo juostos staigiai į kairę sukantį automobilį „Opel Astra“, dar bandė stabdyti, bet automobilio posūkis buvo daromas staiga, kai tas automobilis išvažiavo, nieko nebesuprato, atsitrenkė ir viskas. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl eismo įvykio aiškino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojas M. S. teisme tvirtino, kad vairuotojas, kuris vairavo automobilį, nepastebėjo kliūties antroje juostoje, mano, kad KET pažeidė automobilio vairuotojas, nes prieš darant manevrą reikia įsitikinti, kad nėra kliūties, šiuo atveju nebuvo įsitikinta, todėl įvyko nelaimė. Liudytoja E. U. teisme parodė, kad automobilio vairuotojas sukosi į kairę pusę, į antrą eismo juostą, o motociklas atsitrenkė į kairį sparną, arčiau rato, ji matė, jog lengvojo automobilio vairuotojas prieš rikiuodamasis pažiūrėjo per petį, ar nieko nėra, bet motociklo nepastebėjo ir užkirto jam kelią, kai automobilis pradėjo manevrą, motociklas jau buvo netoli automobilio. Liudytoja taip pat tvirtino, kad automobilio vairuotojo manevras buvo pakankamai staigus, nes nustebo, kad nepastebėjo motociklo. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais visa apimtimi, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, parodymai yra nuoseklūs, vieni su kitais sutampantys ir neprieštaraujantys kitai bylos medžiagai. Dar daugiau, šie parodymai iš dalies sutampa ir su paties kaltinamojo paaiškinimais. Tai, kad kaltinamasis, darydamas manevrą, nematė motociklo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir pats Ž. P.. Iš 2018-09-15 Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje Ž. P. aiškino, jog, kai norėjo apsisukti, automobilio nepastebėjo. Teismo posėdžio metu Ž. P. taip pat pripažino, kad kai darė manevrą, motociklo visiškai nematė. Analogiška informacija užfiksuota ir policijos pareigūnų ataskaitos žiūryklėje, iš kurios matyti, kad pranešimas gautas dėl to, jog automobilis, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nepraleido motociklo. Aiškindamas priežastis, kodėl nematė motociklo, Ž. P. teisme kėlė versijas. Darė prielaidą, kad motociklas galėjo lenkti automobilius, dėl to jo nepastebėjo. Tačiau tokia iškelta versija buvo paneigta tiek teisme apklausto nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais, kurie teigė, kad motociklas važiavo antra eismo, už jo važiavo lengvieji automobiliai, o duomenų apie motociklo lenkiamas kitas transporto priemones byloje nėra. Todėl tokia prielaida vertinama kaip gynybinė ir ji atmetama. Kita Ž. P. iškelta versija, kodėl darydamas manevrą jis nematė motociklo, yra didelis motociklo greitis. Šiuo atveju svarbu pastebėti, kad tokia iškelta kaltinamojo versija iš dalies pasitvirtino. Nors teismo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo nurodyti, kokiu greičiu judėjo motociklas, akcentuodami tik didelį akseleracijos garsą, o nukentėjusysis apklausos metu buvo nurodęs, jog jis važiavo leistinu, ne didesniu nei 50 km/h greičiu, tačiau iš 2019-08-13 ekspertizės akto Nr. 11Š-41 (19) matyti, kad šioje eismo situacijoje motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. N. privalėjo važiuoti ne didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, tačiau susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ metu M. N. vairuojamo motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis tikėtina buvo 79 km/h. Paminėtina, kad po ekspertizės akto gavimo, nukentėjusysis sutiko su tokiais eksperto paskaičiavimais ir jų neginčijo. Tokios aplinkybės rodo, kad išties įvykio metu nukentėjusysis viršijo leistiną greitį.

Atkreiptinas dėmesys, kad LR BK 281 straipsnio subjektyvioji pusė numato tik neatsargią kaltės formą, t. y. nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą. LR BK 16 straipsnis įtvirtina, kad nusikalstamas nerūpestingumas, kaip neatsargios kaltės rūšis, yra tada, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nustatant kaltę šioje byloje yra svarbios aplinkybės, kaip eismo dalyviai suvokė savo elgesį, ar numatė kokius nors savo elgesio padarinius, ar turėjo ir galėjo tokius padarinius numatyti. Faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Ž. P. kaltinime nurodytą veiką padarė veikdamas nusikalstamu nerūpestingumu. Įvertinus tai, kad Ž. P. veika nulėmė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta M. N. sveikata, Ž. P. yra nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ž. P. veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas kaltinamajam Ž. P. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Ž. P. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nusikalto būdamas neteistas, buvo nuteistas po šio nusikaltimo įvykdymo (1 t., b. l. 155-156), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 153-154), dirbantis (1 t., b. l. 158-160). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus Ž. P. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su 2018-11-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2019-08-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pakeista 6 MGL (300 Eur) dydžio bauda. Nustatytinas 8 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į paskirtą bausmę įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2019-08-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį.

Nagrinėtinu atveju įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo padarytus KET pažeidimus, kilusius padarinius, tai, kad įvykusios avarijos padariniai nėra itin skaudūs (nė vienas žmogus nežuvo, nebuvo itin sunkiai sužalotas), be to, teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie kaltinamojo nubaudimus administracine tvarka, todėl Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.

Ž. P. kardomosios priemonės nepaskirtos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal LR BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. N. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš draudimo bendrovės priteisti 350,40 Eur turtinės žalos, 1696 Eur negautų pajamų ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo Ž. P. 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 87-90). Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo M. N. prašė iš draudimo bendrovės priteisti 350,40 Eur turtinės žalos, 1945,68 Eur negautų pajamų ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo Ž. P. 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (LR CK 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad KET pažeidimus kaltinamasis Ž. P. padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AB „L“ (1 t., b. l. 34). Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo atsiranda ir draudimo bendrovei.

Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nurodė, kad jis po įvykio pirko vaistus, vitaminus, kuriuos gėrė, pirko kurą, todėl patytė 350,40 Eur išlaidų. Teismo posėdžio metu M. N. tvirtino, kad iš po avarijos trata riešas ir petys, tepė vaistais, taip pat tepė kelį, o riešą tvirtino elastiniu bintu, kapsulės „Spirulina“ naudojamos, kad po avarijų, sužeidimų greičiau atsistatytų organizmas, gydytojas rekomendavo, bet recepto nerašė „Digest“ tabletes, „Zinc“ kapsulės taip pat skirtos po operacijos, rinkinys kraujotakos stiprinimui skirtas jam buvo po operacijos. Paminėtina, kad nukentėjusysis, teikdamas ieškinį, pateikė ir vaistinės kvitus bei 2018-10-06 PVM sąskaitą-faktūrą, iš kurių matyti, kad M. N. po tiriamo įvykio pirko vaistinius preparatus, vitaminus, už kuriuos sumokėjo 328,28 Eur (šiuo atveju nepriteisiamos sumos už nėštumo testų įsigijimą, dantų pastą ir virtuvės valiklį, nes šių produktų pirkimas nėra sąlygotas nagrinėjamo eismo įvykio). Be to, iš pateikto kuro kvito matyti, kad nukentėjusysis pylėsi kuro už 19,47 Eur. Teismas sprendžia, jog ši suma atitinka protingumo kriterijus, įvertinus eismo įvykio metu kilusius padarinius ir būtinybę nukentėjusiajam eilę kartų vykti į gydymo įstaigas. Tokios aplinkybės rodo, kad viso už vaistinius preparatus ir kurą nukentėjusysis patyrė išlaidų, kurios sudaro 347,75 Eur. Ši turtinė žala padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl ji priteistina nukentėjusiojo naudai iš draudimo kompanijos. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl vaistų ir kuro atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Paminėtina ir tai, kad patikslintame civiliniame ieškinyje yra prašoma atlyginti ir 1945,68 Eur negautas pajamas. Pagrįsdamas prašomą priteisti 1945,68 Eur sumą, nukentėjusysis patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad iki įvykio jis buvo dirbantis, šiuo metu yra nedarbingas ir dirbti negali, dar tikrai ilgai negalės dirbti ir neaišku, kada bus darbingas, jo gaunamos pajamos per mėnesį buvo apie 1413 Eur mėnesį, šias mėnesines pajamas sudarė atlyginimas kartu su dienpinigiais, nes dirbo tarptautinių pervežimų vairuotoju. Jis neprašo priteisti negautų dienpinigių, bet prašo priteisti negautą darbo užmokestį, kurį būtų gavęs. Nurodė, kad jo negautos pajamos sudaro 162,13 Eur per mėnesį, tai yra skirtumas, kurį suskaičiavo nuo vidutinio savo atlyginimo pagal darbovietės pažymą ir VSDFV realiai išmokėtų jam pajamų nedarbingumo laikotarpiu kas mėnesį. Nurodė, kad negautas pajamas skaičiavo už 12 mėnesių, tai yra nuo 2018-09-15 iki 2019 m. rugsėjo mėnesio imtinai. Vidutinis jo gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį buvo 478,02 Eur. Pagal pateiktą pažymą matosi, kad iš Sodros kas mėnesį vidutiniškai gavo 315,88 Eur. Kas rodo, kad skirtumas tarp gauto darbo užmokesčio ir mokamų Sodros išmokų yra 162,14 Eur kas mėnesį. Už 12 mėnesių laikotarpį, tą kurį realiai yra nedarbingas, jo negautos pajamos sudaro 1945,68 Eur, šią sumą ir prašo priteisti iš atsakovų.

Šiuo atveju svarbus yra LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatytos nuostatos taikymas, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo ir po jo, skirtumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-102-303/2019). Tokiu atveju svarbu nustatyti M. N. vidutinį darbo užmokestį, kurį nukentėjusysis gaudavo iš darbovietės iki eismo įvykio. Teismui pateikta UAB „A“ pažyma rodo, kad iki 2018-09-15 įvykusio įvykio M. N. iš darbovietės už 2018 m. birželio mėnesį gavo 467,42 Eur atlyginimą, už 2018 m. liepos mėnesį gavo 472,32 Eur atlyginimą, o už 2018 m. rugpjūčio mėnesį gavo 470,28 Eur atlyginimą (1 t., b. l. 97). Tokios aplinkybės rodo, kad M. N. gaunamas vidutinis darbo užmokestis buvo 470 Eur per mėnesį arba 22,49 Eur per dieną. Su tokia vidutinių pajamų suma sutiko ir civilinis atsakovas – draudimo kompanija AB „L“ (2 t., b. l. 20). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nesutiktina su nukentėjusiojo patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta 478,02 Eur vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio suma, kuri, kaip matyti, buvo paskaičiuota imant ne tuos mėnesius (t. y. imant 2018 m. balandį, 2018 m. gegužę ir 2018 m. birželį), nuo kurių turėtų būti skaičiuojama ligos išmokos suma. Nes vidutinis mėnesio atlyginimas skaičiuojamas imant paeiliui einančius 3 mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš ligos mėnesį.

Teismui pateikta 2019-09-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas rodo, kad M. N. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2018-09-17 iki 2019-07-11 (t. y. 9 mėnesius ir 25 dienas), už visą šį laikotarpį gavo ligos išmoką, kuri lygi 3474,77 Eur.

Šiuo atveju paminėtina, kad M. N. iš savo darbovietės laikotarpiu nuo 2018-09-17 iki 2019-07-11 būtų gavęs 4792,25 Eur ((470 Eur x 9 mėn.) + (22,49 Eur x 25 dienos)) , tuo tarpu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus gavo 3474,77 Eur. Dėl ko susidarė 1317,48 Eur skirtumas (negautos pajamos). Ši suma, kaip pagrįsta pateiktais dokumentais, priteistina nukentėjusiojo naudai iš AB „L“.

Nors iš pateikto patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad asmuo prašo atlyginti jo negautas pajamas ir už laikotarpį nuo 2019-07-12 iki 2019-09-16, tačiau teismui nebuvo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas šiuo laikotarpiu, todėl teismui nėra galimybės nustatyti aiškų ir tikslų negautų pajamų dydį. Pastebėtina ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu teigė pats nukentėjusysis M. N., jam ir toliau yra tęsiamas nedarbingumas, todėl nukentėjusysis, patyręs žalą dėl negautų pajamų, turi galimybę ateityje kreiptis į draudimo kompaniją dėl turtinės žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiant negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019-07-12 iki 2019-09-16, paliktinas nenagrinėtas.

Kaip minėta, nukentėjusysis M. N. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 12 000 Eur, iš draudimo bendrovės prašydamas priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo Ž. P. 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu pagrįsdamas prašomą priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis nurodė, kad jam dviejose vietose lūžo koja, lūžo trys šonkauliai, iš sąnario išniro kairės rankos pirštas, išniro dešinės rankos kauliukas, buvo padarytas pusės kūno nubrozdinimas. Neturtinę žalą sudaro sveikata. Viso turėjo keturias operacijas, gydytojų prognozė, kad kairės rankos piršto iki galo nesulenks, kai iš klubo išims metalą, vargs, nes gali būti pažeistas klubo sąnarys, taip nebesilankstys, ties keliu nebesulenks tiek kojos, visą gyvenimą jaus metalą. Šiai dienai negali susilenkti, neišeina ramiai miegoti, nes skauda koją, klubą, kankina sapnai, jaučia baimę. Nežino, ar dar vairuos motociklą, nes yra baimės jausmas. Po įvykio gydėsi reanimaciniame, traumatologiniame skyriuose. Reanimacijos skyriuje savimi pasirūpinti negalėjo, iki šiol sunkiai savimi pasirūpina, ligoninėje negalėjo pats atsisėsti, pasirūpinti savo higiena, apie porą savaičių pragulėjo ligoninėje, šiuo metu vaistų nebevartoja, dėl šio įvykio jo pajamos stipriai sumažėjo, yra nedarbingas. Anksčiau mėgo važiuoti dviračiu, vaikščioti su vaiku, džiaugtis gyvenimu, dabar viskas apribota. Nežino, ar ateityje galės važiuoti dviračiu. Nubrozdinimai gijo virš mėnesio laiko, iki šiol skausmas nepraėjo. Po kiekvienos operacijos šiek tiek pajudėjus skausmas būna didesnis, vaikščiojo su ramentais. Nežino, kada galės grįžti į normalų gyvenimą, nėra prognozių, kada galės dirbti. Jo sveikatos būklė yra nežymiai pagerėjusi. Nežino, kokia tikimybė visiškai pasveikti. Gali būti, kad bus ir dar operacijų. Po įvykio iš kaltinamojo atsiprašymo nesulaukė, nesiūlė pagalbos, visiškai nekontaktavo.

Nukentėjusiojo M. N. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl šios nusikalstamos veikos jis patyrė labai skaudžias pasekmes, kurios buvo ir tebėra lydimos skausmo, nepatogumų, ir niekada iki galo jos nebus pašalintos, tai yra niekada nebebus toks, koks buvo iki įvykio. Be to, metams bėgant, šis jo patirtas sužalojimas įvykio metu atsilieps tik dar labiau. Dėl šios nusikalstamos veikos jo sveikata buvo pakenkta negrįžtamai. Prieš tai jis buvo sveikas, jaunas, darbingas, neturintis jokių sveikatos problemų, po įvykio iškentė skausmingą ir ilgą gijimo, reabilitacijos procesą, tapo faktiškai neįgalus, galintis judėti tik iš lėto, ramentų pagalba. Jis jautė nepatogumą ir diskomfortą, kad būdamas jauno amžiaus gali judėti tik ramentų pagalba, kad ta jo negalia yra akivaizdžiai matoma visiems, be to, iki šiol jaučia fizinį skausmą, laukia eilė procedūrų ateityje siekiant nors kiek sumažinti padarytą žalą sveikatai. Be to, dėl patirto kraupaus eismo įvykio ir išgyvenimų jam atsirado važiavimo bet kokia transporto priemone baimė, važiuojant atsiranda nesaugumo jausmas, avarijos baimė, dažnai naktimis sapnuoja panašius į eismo įvykį sapnus, dėl ko pabunda, sutrinka miegas.

Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Priteisiamos sumos turi būti teisingos. Tai reiškia, kad jos turi būti priteisiamos paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir piniginių sumų už neturtinę žalą paskirties. Iš to išplaukia, kad esminis priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijus yra kilę padariniai, kurių sunkumas nustatomas pagal nusikalstamos veikos sukeltus fizinio, psichinio ir socialinio pobūdžio padarinius ir jų švelnėjimo perspektyvą. Piniginių sumų už neturtinę žalą paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą. Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalą priteistinų sumų dydžių, jų apskaičiavimo išeities taškas turi būti teismų praktikoje analogiškose bylose nusistovėjusi suma. Priteistinas neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienam ieškovui individualiai.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad M. N. dėl sukelto eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šis sutrikdymas padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009, Nr. 2K-168-511/2018). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Šiuo atveju matyti, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, odos nubrozdinimai kairėje kojoje, dėl šių sužalojimų jis gulėjo ligoninėje (1 t., b. l. 91-95; 2 t., b. l. 91-92), jam buvo darytos net keturios operacijos, buvo taikyta reabilitacija (2 t., b. l. 89), nuo pat įvykusio eismo įvykio iki bylos nagrinėjimo nukentėjusysis buvo nedarbingas. Todėl sutiktina, kad M. N. patyrė neturinę žalą. Bylos aplinkybės liudija, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra padaryta neturtinė žala, asmens paaiškinimai, medicininiai dokumentai pagrindžia ir tai, kad sveikata dar nėra atsistačiusi.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, padarytos žalos dydį (M. N. padarytus sužalojimus); žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininko veiksmų, netikėtai, kaltinamajam esant blaiviam); į tai, kad nukentėjusysis M. N. patyrė nepatogumų (gydėsi tiek ligoninėje, tiek ambulatoriškai, patyrė 4 operacijas); į sužalojimų pasekmes, dėl Ž. P. padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam nebuvo sunkiai, tačiau sukeliant liekamuosius reiškinius, sutrikdyta sveikata (nukentėjusysis M. N. dar ir šiuo metu negali dirbti), tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, žala padaryta neatsargiais Ž. P. veiksmais, sąmoningai nesiekiant sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nukentėjusiajam, taip pat tai, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas (žymiai viršytas leistinas 50 km/h greitis, kuris susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ metu tikėtina buvo 79 km/h), padėjo tokiai žalai atsirasti arba jai padidėti, t. y. įvertinęs ir nukentėjusio asmens kaltės dydį, ir kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Todėl siekdamas nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismų praktiką analogiškose bylose, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam M. N. padarytą neturtinę žalą įvertina 5 000 Eur, šią sumą priteisiant iš civilinio atsakovo AB „L“ nukentėjusiojo M. N. naudai.

Nukentėjusysis M. N., pareiškęs civilinį ieškinį, be žalos priteisimo taip pat prašė priteisti ir proceso išlaidų 1 100 Eur sumai, kuri susidarė dėl advokatės atstovavimo. Byloje yra šias išlaidas patvirtinantys dokumentai – 2018-10-01, 2018-12-19, 2019-08-28 pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. l. 103; 2 t., b. l. 27, 158), iš kurių matyti, kad advokatei E. Jasiūtei-Baranauskienei už atstovavimą nukentėjusysis M. N. sumokėjo 1100 Eur. Teismas šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo Ž. P. M. N. naudai.

2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi Ž. P. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą, pinigines lėšas – 7000 Eur, esančias AB „SEB Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant Ž. P. disponuoti iki 400 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo pareikštus civilinius ieškinius, iš dalies patenkintų civilinių ieškinių sumas priteisia iš civilinio atsakovo AB „L“, o ne iš kaltinamojo, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą, pinigines lėšas – 7000 Eur, esančias AB „SEB Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos panaikintinas.

Daiktinis įrodymas – automobilis „Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas Ž. P., paliktinas neribotai savininko nuosavybei.

Daiktinis įrodymas - motociklas „Suzuki GSX-R 1000", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas D. E. saugoti, paliktinas neribotai savininko M. N. nuosavybei.

Daiktinis įrodymas - automobilis „Hyundai iX20", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkei L. K., paliktinas neribotai savininkės nuosavybei.

Daiktinis įrodymas - motociklo „Suzuki GSX-R 1000", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), spidometras, kuris saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2018-11-26 kvitą Nr. 0003622, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas M. N..

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė, prisegta prie antro tomo bylos viršelio, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018-11-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2019-08-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pakeista 6 MGL (300 Eur) dydžio bauda ir Ž. P. paskirti galutinę subendrintą 46 MGL (2 300 Eur) dydžio baudą, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką (sumokėtą baudą) pagal 2019-08-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį.

M. N. civilinį ieškinį dalyje dėl 350,40 Eur turtinės žalos (dėl medicininių preparatų ir kuro) atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš AB „L“ 347,75 Eur nukentėjusiojo naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl medicininių preparatų ir kuro atlyginimo atmesti.

M. N. civilinį ieškinį dalyje dėl 1945,68 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš AB „L“ 1317,48 Eur nukentėjusiojo naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl negautų pajamų palikti nenagrinėtą.

M. N. civilinį ieškinį dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš draudimo bendrovės AB „L“ 5 000 Eur nukentėjusiajam M. N. neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti M. N. patirtas 1 100 Eur atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo Ž. P. nukentėjusiojo M. N. naudai 1 100 Eur.

2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi Ž. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, pinigines lėšas – 7000 Eur, esančias AB „SEB Bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos panaikinti.

Daiktinį įrodymą – automobilį „Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas Ž. P., palikti neribotai savininko nuosavybei.

Daiktinį įrodymą - motociklą „Suzuki GSX-R 1000", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas D. E. saugoti, palikti neribotai savininko M. N. nuosavybei.

Daiktinį įrodymą - automobilį „Hyundai iX20", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkei L. K., palikti neribotai savininkės nuosavybei.

Daiktinį įrodymą - motociklo „Suzuki GSX-R 1000", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), spidometrą, kuris saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2018-11-26 kvitą Nr. 0003622, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. N..

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, prisegtą prie antro tomo bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.