Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 95-43 taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2009 m. rugpjūčio 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 9 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 8 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2018 m. kovo 1 d.).Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 95-43 nutarta nuteistajam R. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 5 mėnesių 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nors nuteistasis 12 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau 9 kartus skatintas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 22 balai pagal OASys metodiką, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 37 balų iki 22 balų, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistasis R. P. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti.Skunde nuteistasis R. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 12 kartų baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos nebegalioja, be to, yra 9 kartus skatintas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, pataisos įstaigoje dirba, yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Mano, kad teismas, padarydamas išvadą, kad jis negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, rėmėsi prielaidomis, spėliojimais, savo išvadų nepagrįsdamas faktais. Nepagrįstas lygtinio paleidimo netaikymas didina nuteistųjų agresiją, mažina jų motyvaciją mokytis, dirbti, keisti savo neigiamus įpročius.Skunde teigiama, kad nėra nei vienos priežasties, kodėl jam negalima taikyti lygtinio paleidimo. Nėra grįžtamojo ryšio taikant atkuriamąjį teisingumą, kuriuo siekiama padėti nuteistajam lengviau grįžti į visuomenę ir tapti jos dalimi. Paleistas lygtinai jis planuoja įsidarbinti, sukurti šeimą ir gyventi laikydamasis įstatymų. Teigia, kad yra atsakingas ir brandus, suvokia savo padaryto nusikaltimo pasekmes, anksčiau nėra teistas, o buvo izoliuotas nuo visuomenės jau dideliam laikotarpiui, kuris padarė jam teigiamą poveikį, ateityje pasižada nenusikalsti. Nuteistojo R. P. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad R. P. priklauso žemos rizikos grupei – 22 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. P. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (22 balai pagal OASys metodiką), sumažėjusi nuo 37 balų, tačiau net 16 balų yra dinaminiai (kintami), todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais. BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs ir drausmine tvarka baustas net dvylika kartų, tris iš jų už labai grubius pažeidimus – disponavimą uždraustais daiktais, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, dėl ko jam buvo skiriamos vienos griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., kuomet nuobaudos buvo panaikintos prieš terminą, o drausmės pažeidimų jis nebedarė, t. y. praėjus daugiau nei aštuoneriems metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Be to, nustatyti ir reikšmingi pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai pagal HCR-20 metodiką – ankstesni smurtiniai veiksmai, jaunas amžius nusikaltimo metu, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, režimo reikalavimų nesilaikymas. Šių duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs integruotis į visuomenę, kadangi net būdamas įkalinimo įstaigoje, kurioje jam taikomi griežti apribojimai, nuteistasis jų nesilaikė, dėl ko negalima daryti išvados, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, ši rizika yra sumažėjusi, nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog R. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo R. P. skunde nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. P. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo R. P. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.