Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1408-485/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-29Kauno apygardos teismas
  2. T-210-840/2017Nutartis · 2017-04-13Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-18Kauno apygardos teismas
  4. T-716-548/2018Nutartis · 2018-04-09Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-11Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-29
Bylos Nr.
1S-1408-485/2016
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00731-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1408-485/2016Proceso Nr. 1-20-1-00731-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės. Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. P. nuteistas 2010 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2009 m. rugpjūčio 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 9 d. 2016 m. rugsėjo 13 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 3 metų 11 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistasis R. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį.Skunde nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikė senąją Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakciją. Taip pat teismas klaidingai įvertino jo asmenybės charakteristiką, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo teiginiu, kad skundžiama nutartis pagrįsta senąja BVK redakcija nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog R. P. priklauso žemai rizikos grupei – 25 balai, kurie sumažėjo gretinant šį rezultatą su ankstesniu 37 balų rezultatu. Darytina išvada, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, pažanga pastebima, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tai nėra vienintelis ir lemiantis rodiklis. Be jo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).Analizuotinos bylos duomenimis pastebimas nuteistojo siekis elgtis tinkamai ir teigiamai visuomenės atžvilgiu, noras būti visuomenės dalimi ir save reintegruoti į ją tinkamai. Skunde nurodytos aplinkybės bei nuteistojo tikslai vertintini teigiamai, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, teismo nuomone, to nepakanka. Manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals pagrįstumą, patvirtina duomenys, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, R. P. priklauso žemai rizikos grupei, iš socialinio tyrimo išvados turinio matyti, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikai reikšmingų veiksnių, vadovaujantis OASys metodika, neužfiksuota, tačiau pažymėta, kad artimi kriminogeniniai veiksniai vis tik yra paties nuteistojo žemas išsisalvinimas, nors atliekant bausmę R. P. įgijo staliaus staklininko, tinkuotojo, plytelių klojėjo specialybes, nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. dirba Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo paslaugų teikimo ir gamybos ceche, siuvimo bare, jam paskirtos darbininko vienetininko pareigos, įgyta siuvinių gamintojo specialybė, tačiau be šio veiksnio nustatyta ir finansiniai įsipareigojimai, t. y. teismo priteistas ieškinys, kurį nuteistasis siekia pradėti atlyginti, taip pat nustatytas ir piktnaudžiavimas alkoholiu, kas nulėmė nusikaltimo padarymą panaudojus smurtinius veiksmus. Emocinė gerovė atspindi savianalizės menkumą, nuteistasis neįvardija teigiamų ar neigiamų savo asmenybės bruožų. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys pasireiškia impulsyvumu nusikaltimo metu, agresyviu / kontroliuojančiu elgesiu, problemų atpažinimu, problemų sprendimo įgūdžių turėjimu, pasekmių suvokimu bei nuostatos. Bylos medžiagos analizės kontekste, sutinkant su teismo motyvais, skundą nagrinėjantis teismas, be siekio save vesti teigiama linkme ir elgesį koreguoti tam, kad būtų pagrindas reintegruotis į visuomenę, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo itin nuoseklus ir išimtinai teigiamas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, padaryta 10 režimo reikalavimo pažeidimų, šiuo metu paskirtos nuobaudos negalioja, nuteistasis skatintas 4 kartus, tačiau atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti itin neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms.Sutinkamai su teismo išvada, bei tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas alkoholio įtakoje, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes, padaryti vidaus tvarkos pažeidimai ir nustatyti artimi kriminogeniniai veiksniai, skundą nagrinėjančiajam teismui, neteikia neabejotinos išvados, jog nuteistajam taikyta probacija pasieks tikslą. Be aptartų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, Komisija ir teismas įvertino ir teigiamai charakterizuojančius jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje, duomenis, minėtos aplinkybės buvo įvertintos visumoj ir padaryta atitinkama išvada nagrinėjamu klausimu, todėl pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas šiuo aspektu nepadarė, nors ir sprendimas priimtas ne nuteistojo naudai. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, esant formaliam pagrindui spręsti ir taikyti lygtinio paleidimo institutą, tačiau materialus pagrindas neturi kelti abejonių ir užtikrinti neabejotiną išvadą dėl pagrįsto manymo, kad nuteistasis daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų. Tokios išvados, tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nepadarė.Nors teigiamai charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis save realizuoja darbiniuose santykiuose, aktyviam dalyvavime socialinės reabilitacijos priemonėse, mokymąsi, pataisos įstaigos veikloje, yra įgijęs ne vieną specialybę ir pan., tačiau tokia pažanga kol kas nėra itin reikšminga ir absoliuti formuojant teismo manymą, jog nuteistasis jau gali būti reintegruotas į visuomenę ir laikysis įstatymų bei nenusikals. Apibendrinant visa tai, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas tinkamas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Nors apeliantas teigia, kad teismas išplėstinai vadovavosi senąja BVK redakcija, tačiau tokia skundo argumentacija nepagrįsta, lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimui išspręsti įvertinti reikšmingi duomenys ir aplinkybės, nuteistojo elgesys ir jo pažanga bausmės atlikimo metu ir vietoje, teismas nurodė, kad Komisijos nutarimas nepakankamai pagrįstas ir šią išvadą motyvavo, su nurodytais motyvais aukštesnysis teismas sutinka, nurodytos faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos tinkamai, o tai, kad teismas nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo, nereiškia, jog buvo padaryti pažeidimai, kurie lemtų apylinkės teismo nutarties panaikinimą. Išanalizuotos bylos kontekste Kauno apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu, vadovaudamasis galiojančiomis BVK normomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika