Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 6 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, jam paskirta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą pakeista ir veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį paskiriant 7 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais subendrinta ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 23 d. 2017 m. vasario 6 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 3 metų 21 dienos laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. vasario 6 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos padarydamas išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis pakankamai pasikeitė, laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Skunde nurodo, kad teismas pažeidžia Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant mažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. nutartyje pasisakė dėl rekomendacijų privalomumo, todėl paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. BVK nenurodyta kokia gali būti neatlikta bausmės dalis, todėl šis aspektas neturi būti analizuojamas ir būti motyvas dėl netaikymo. Teismas pateikto teikimo netvirtino, o ėmė nagrinėti iš naujo paleidimo sąlygas. Toks veikimas kelia abejones ar teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų ar tik formaliai atlieka savo funkcijas. Teismo nutartis ir argumentai yra abstraktūs, nelogiški, neatitinkantys europinių normų, teismų praktikos, BVK. Nepatvirtinus lygtinio paleidimo yra baudimas antrą kartą, kurį draudžia LR Konstitucija. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Toks teiginys pažeidžia LR Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Nutartis yra su argumentavimo trūkumais, todėl turi būti panaikinta. Nesuprantamas teismo teiginys dėl ankstesnių teistumų, kurių jis neturėjo.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kurio vertinimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo. Nuteistasis nurodo, jog teismas netinkamai atliko savo funkcijas, nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ ir teismine praktika, Komisijos nutarimo nepatvirtino, o iš naujo nagrinėjo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Teismas įvertinęs šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padaręs išvadą, jog Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos namų lemiančių veiksnių. Šią išvadą pagrindė nutartyje nurodytais motyvais, kuriuos nuteistasis kritikuoja ir tai sieja kaip lygtinio paleidimo instituto sąlygų taikymą naujai. Teismų sprendimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog M. Š. priklauso žemai rizikos grupei – 10 balų, kurie sumažėjo gretinant šį rezultatą su ankstesniu 12 balų rezultatu. Be šio aspekto teismas nurodė ir kitų teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį duomenų, kas vertintina, jog nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, pažanga pastebima, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tai nėra vieninteliai ir lemiantys rodikliai, kurie nurodomi selektyviai. Šiam klausimui svarstomas ne tik nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, bet ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).Analizuotinos bylos duomenimis pastebimas nuteistojo siekis elgtis tinkamai ir teigiamai visuomenės atžvilgiu, noras būti visuomenės dalimi ir save reintegruoti į ją tinkamai. Skunde nurodytos aplinkybės bei nuteistojo tikslai vertintini teigiamai, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, teismo nuomone, formalaus pagrindo nepakanka. Manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals pagrįstumą, patvirtina ne tik atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, naudojant „OASys“ metodiką, bet ir duomenys iš socialinio tyrimo išvados, kur matyti, jog vyrauja mąstymas ir elgesys kaip kriminogeninis veiksnys nusakantis, kad nuteistasis yra linkęs greitai veikti, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes. Pats nurodo vieną savikontrolės praradimo epizodą, kuris patvirtintas oficialiai, t. y. padarytas nusikaltimas, kurio padariniai negrįžtami. Be aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, teismas, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir atsižvelgdamas į skundo argumentus, priešingos nei nurodyta išvada apelianto atžvilgiu neturi pagrindo formuoti. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas šiuo aspektu nepadarė, nors ir sprendimas priimtas ne nuteistojo naudai. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, esant formaliam pagrindui spręsti ir taikyti lygtinio paleidimo institutą, materialus pagrindas neturi kelti abejonių ir užtikrinti neabejotiną išvadą dėl pagrįsto manymo, kad nuteistasis daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų. Tokios išvados, tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nepadarė.Dėl argumentų, kuriais apeliacinis skundas grindžiamas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų privalomumo bei teisminės praktikos laikymosi pažymėtina, jog skundžiama nutartis ir joje nurodyti procesinio sprendimo motyvai netvirtinti Komisijos nutarimo M. Š. atžvilgiu apelianto nurodytų rekomendacijų nuostatų nepažeidė, teismas laikėsi suformuotos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu. Kiekviena byla yra individuali ir klausimai nagrinėtini tik atsižvelgus į būtent tos bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Nurodyta teisminė praktika, kurią apeliantas skunde dėsto, analizuojamu atveju nėra precedento galią turinti šioje nagrinėjamoje byloje. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Šioje byloje skunde nurodyti išnagrinėtų bylų ir jose priimtų procesinių sprendimų fragmentai nėra precedentas ir remtis šia praktika nėra pagrindo, kadangi galutinė teisinė išvada formuojama vertinant reikšmingas aplinkybes ne tik atskirai, bet jas sugretinus ir susiejus į vieną bendrą išvadą. Taigi, nuteistojo atlikta sava tarptautinių normų (rekomendacijų) ir teisminės praktikos interpretacija nėra teismui privaloma, nesukuria pagrindo tvirtinti, jog be minėtų aspektų teismas netinkamai taikė ir BVK normas. Pažymėtina ir tai, kad nepatvirtinus Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą M. Š. nuteistasis nėra baudžiamas antrą kartą ir LR Konstitucijoje nurodytas nekaltumo prezumpcijos principas nepažeistas. Nuteistasis yra nubaustas vieną kartą teismo nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, o bausmės atlikimo metu netaikytos lygtinio paleidimo sąlygos nesuponuoja išvados dėl jo teisių pažeidimo ar suvaržymo. Kaip jau buvo paminėta taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.Nepagrįstas skunde teiginys dėl nuteistojo ankstesnių teistumų, kadangi skundžiamoje teismo nutartyje teismas nėra nurodęs, jog nuteistasis yra anksčiau teistas ir formuodamas galutinę teisinę išvadą šio kriterijaus nevertino. Iš bendro pobūdžio nuostatų, kur numatyta ką teismas vertina dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybės nurodyta, jog vertinant nuteistojo asmenybę atsižvelgtina į ankstesnius teistumus, tačiau nuteistojo atžvilgiu šis kriterijus nevertinamas, nes jis nėra anksčiau teistas. Apibendrinant visa kas nurodyta, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas tinkamas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis įstatymu. Teismas nurodė, kad Komisijos nutarimas priimtas nepadarius esminių BVK pažeidimų, tačiau galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą motyvavo, su nurodytais motyvais aukštesnysis teismas sutinka, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos tinkamai, o tai, kad teismas nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo, nereiškia, jog buvo padaryti pažeidimai, kurie lemtų apylinkės teismo nutarties panaikinimą. Išanalizuotos bylos kontekste Kauno apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.