- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-25
- Bylos Nr.
- II-225-1165/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00148-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. vasario 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos S. A. 2022 m. sausio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2021 m. lapkričio 28 d., 08.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. S. V. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui.
S. V., nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame buvo keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Institucijos atstovė – vyriausioji tyrėja A. U., gavusi šį skundą ir vadovaudamasi ANK 625 straipsniu, iš dalies sutiko su jo motyvais ir 2022 m. vasario 2 d. priėmė naują nutarimą, kuriuo ankstesniu, tai yra 2022 m. sausio 4 d. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių panaikino ir paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
S. V. skundžia Institucijos atstovo 2022 m. vasario 2 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti: už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti jai vieną administracinio poveikio priemonę ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą skirti iki 6 mėnesių. Netenkinus šio prašymo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatyti trumpesniems terminams, nei nurodyti Institucijos nutarime. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Institucijos atstovas visiškai nenagrinėjo nusižengimo padarymo aplinkybių, netyrė skundo turinio ir nesiejo bylos aplinkybių į bendrą visumą, taip pat nesivadovavo konstituciniu proporcingumo principu, reikalaujančiu asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Institucija tik abstrakčiomis sąvokomis grindė skundžiamą nutarimą ir visiškai neįvertino, neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir ar imperatyviai numatytos nuobaudos bei poveikio priemonės skyrimas pareiškėjos atžvilgiu atitinka jos asmenybę, neįvertino ar dėl teisės vairuoti atėmimo atsirasiančios neigiamos pasekmės neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams ir ar yra būtina skirti tik tokią nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę tam, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnyje numatytų reikalavimų, keliamų ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui, jo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais pažeidžia teisę į teisingą bylos procesą.
Pareiškėja alkoholiu įprastai nepiktnaudžiauja ir nevairuoja išgėrusi. Tai patvirtina jos padarytų administracinių nusižengimų istorija. Ji yra sukaupusi 35 metų vairavimo patirtį, o duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėja būtų bausta už panašaus pobūdžio nusižengimus, nėra. Specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jai niekada nebuvo taikytas. Ji visuomet vairavo atsakingai, saugiai ir drausmingai, nedarydama jokių kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų. Nurodo, kad tik paskutinius metus buvo bausta už KET pažeidimus (greičio viršijimas, kuomet paskiriama bauda iki 15 Eur), kurie nepriskiriami šiurkščių pažeidimų kategorijai, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjusi. Savo padarytus nusižengimus vertina kritiškai, kadangi visi paskutiniai pažeidimai buvo padaryti vienoje ir toje pačioje vietoje, klystant dėl toje vietoje nustatyto greičio, o apie visa tai sužinojus, pažeidimai baigėsi. Taigi nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju tik kartu su bauda paskyrus numatytus minimalius apribojimų terminus bus efektyviai užkirstas kelias panašiems veiksmams pasikartoti.
Pareiškėja, sėsdama už automobilio vairo, tinkamai neįvertino, kad dėl išvakarėse saikingai pavartoto vyno, anksti nuėjusi miegoti ir gerai išsimiegojusi, kitos dienos ryte vis dar galės būti neblaivi. Sėsdama už vairo, jautėsi gerai, buvo budri, koordinuota ir dėl to net nepagalvojo, kad alkoholis iš organizmo dar nepasišalinęs. Priešingu atveju, už transporto priemonės vairo nebūtų sėdusi ir būtų pasinaudojusi viešuoju transportu. Nepaisant to, už vairo sėdo dėl to, kad jai paskambino iš darbo dėl pavadavimo, kadangi vienai darbuotojai buvo diagnozuota Covid-19 liga ir ši privalėjo izoliuotis. Pareiškėja nurodo, kad jos veiksmuose nebuvo piktybiškumo, o 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. sustabdymo dieną, ji alkoholio nevartojo. Institucija, priimdama nutarimą visiškai nevertino tokių aplinkybių, kokios yra vertinamos teismų praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, t. y., kad S. V. buvo sustabdyta ne dėl įtartino vairavimo, o reido metu, taip pat, kad važiavo šviesiu paros metu, sekmadienį, kuomet eismo intensyvumas įprastai būna mažesnis, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai bei nepažeisti kiti KET reikalavimai. Sustabdyta pareigūnų, pareiškėja pateikė paaiškinimus apie alkoholio vartojimo aplinkybes, o nustačius neblaivumą savo kaltės neneigė, gailėjosi. Tokios aplinkybės nerodo jos atsakomybės stokos.
Nėra duomenų, kad po aptariamo pažeidimo padarymo pareiškėja būtų nesilaikiusi KET reikalavimų ar dariusi kitus teisės pažeidimus. Po 2022 m. sausio 4 d. priimto nutarimo ji sumokėjo baudą, užsiregistravo sveikatos patikrinimui, kad galėtų pabaigti papildomą vairuotojų mokymo programą bei išklausyti privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisės vairuoti turėjimo poreikio aplinkybės neturi būti visiškai ignoruojamos, jos turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste, tačiau institucija, priimdama nutarimą, visiškai ignoravo S. V. poreikį turėti teisę vairuoti. Pareiškėja dirba senelių globos ir slaugos namuose, o jos darbovietė nuo gyvenamosios vietos nutolusi apie 80 km. Susisiekimas viešuoju transportu yra labai komplikuotas ir trunka 3 kartus ilgiau nei naudojantis automobiliu. Automobilis S. V. reikalingas taip pat dirbant, netekus teisės vairuoti, ji nebegali atlikti visų privalomų darbo funkcijų, dėl ko šiek tiek sumažėjo atlyginimas. Iš šio darbo gaunami pinigai yra vienintelės pareiškėjos pajamos. Iš gaunamų pajamų ji taip pat padeda savo mamai, nuperka jai vaistų, higienos priemonių, kadangi jos pensija itin maža ir nepakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti. Trūkstant lėšų pragyvenimui, teko paimti vartojimo paskolą, dėl kurios 3 metus kiekvieną mėnesį yra įsipareigojusi mokėti po 110 Eur siekiančias įmokas.
Institucija alkotesterio paklaidos nevertino jos naudai ir nepagrįstai pabrėžė didesnius alkotesterio rodmenis. Taigi, nors ir buvo nustatytas didesnis neblaivumo laipsnis, institucija spręsdama dėl ANK 34 straipsnio taikymo, turėjo vertinti tik tą neblaivumo laipsnį, kuris buvo mažesnis ir konstatuoti, kad vairavo neblaivi, kai buvo nustatytas 0,69 promilių neblaivumas. Kadangi teismų praktikoje nustatytas neblaivumo lygis rodo padaryto nusižengimo pavojingumą ir turi didelės įtakos sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, todėl yra svarbu, jog būtų tinkamai konstatuotas minėtas neblaivumo laipsnis.
Institucija jokiais argumentais nepagrindė, kokios pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės neleido spręsti, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant trumpesnius nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus terminus, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tiek bendrieji, tiek prevenciniai nuobaudos skyrimo tikslai. Byloje nėra jokių pareiškėjos asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų. Todėl nuo 2021 m. lapkričio 28 d. jai taikomas teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas iki tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas, buvo pakankamas pareiškėjai padaryti išvadas dėl neatsargaus ir neapdaraus savo poelgio.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į S. V. skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
S. V. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai pirmu pūtimu jai buvo nustatytas 0,67 promilių, antru pūtimu – 0,7 promilių girtumas, tokiu savo elgesiu sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško jos elgesio pasekmių. Antru pūtimu alkoholio koncentracijos iškvėptame ore parodymai kilo, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos skunde akcentuojamo alkoholio vartojimo iš vakaro, kuomet alkoholi koncentracija tendencingai turėjo mažėti (skaidytis). Pareiškėjos nustatytas neblaivumas reikšmingai viršijo įstatymų leistiną ribą, o policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pareigūnams paklausus, ar ji yra vartojusi alkoholinių gėrimų, vairuotoja teigė, kad alkoholinių gėrimų vartojo prieš 8 valandas. Tai kelia abejonių jos parodymų patikimumu.
S. V., žinodama, kad vairuotojo pažymėjimas jos gyvenime turi didelę svarbą, turėjo būti ypač suinteresuota automobilio nevairuoti būdama neblaivi, tuo labiau žinodama, kad prieš tam tikro laiko tarpą vartojo alkoholinius gėrimus. Nors pareiškėjai yra sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai bei atlikti darbo funkcijas, bet tai yra įmanoma, nes ji gali naudotis kitomis alternatyvomis. Tuo labiau, darbo ir šeiminės aplinkybės jai buvo žinomos ir prieš sėdant už automobilio vairo būnant neblaiviai. S. V. nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jai galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Be to, per pastaruosius 5 metus pareiškėja administracine tvarka buvo bausta ne vieną kartą, paskutinės galiojančios nuobaudos dėl administracinių nusižengimų transportui ir kelių ūkiui. Anksčiau pareiškėjos padaryti KET pažeidimai, nors ir nėra analogiški šiam atvejui, rodo jos neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo palaiko, ir paaiškino, kad labai gailisi dėl to, ką padarė. Su skundu kreipėsi dėl to, kad norėtų, jog jai nereikėtų transporto priemonėje įrengti antialkoholinį variklio užraktą, kadangi tai yra brangu. Dėl 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ji sutinka. Kodėl jai buvo nustatytas alkoholio koncentracijos didėjimas iškvėptame ore, paaiškinti negali. Galimai organizmas taip sureagavo į alkoholį dėl amžiaus. Ji buvo (duomenys neskelbtini) draugės namuose. Kartu išgėrė alkoholio – dviese išgėrė vyno butelį. Alkoholį vartoti pradėjo apie 21 val., o baigė apie 23 val. Kitą rytą, atsibudus apie 7 val., ją iškvietė į darbą, todėl ji apie 8 val. iš (duomenys neskelbtini) važiavo į darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, nuvažiavusi apie 15 km, buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Nesutinka su pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kad iš jos burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, o kalba buvo nerišli. Pati tuo metu jautėsi gerai, apsvaigimo požymių nejautė. Iš ryto prieš vykdama nieko nevalgė ir negėrė jokių gėrimų. Ji eina slaugytojos padėjėjos pareigas senelių globos ir slaugos namuose. Turėdama teisę vairuoti transporto priemones, ji galėtų nuvažiuoti seneliams ką nors nupirkti ar juos pavežti. Slaugos namuose yra ir kitų asmenų, kurie vairuoja transporto priemones. Slaugos namuose dirba iki metų laiko. Jos darbo užmokestis šiek tiek sumažėjo dėl to, kad ji nebegali vairuoti transporto priemonės. Be to, nuo jos gyvenamosios vietos iki darbovietės yra apie 80 km atstumas. Viešasis transportas iki darbovietės važiuoja, ji į darbą važiuoja kas antrą ar kas trečią dienomis.
Administracinio nusižengimo byla pagal S. V. skundą išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant Institucijos atstovui, atsiliepime pateikus prašymą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 27–32, ANK 629, 630 straipsniai).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2022 m. sausio 4 d. nutarimu S. V. buvo pripažinta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau ji šį nutarimą apskundė. Institucija, 2022 m. vasario 2 d. nutarimu iš dalies sutikusi su pareiškėjos skundu, minėtą nutarimą pakeitė, S. V. skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą 12 mėnesių panaikino ir paskyrė jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik nubaustajai paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir 1) neskirti jai draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai arba 2) sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus. Apylinkės teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma pareiškėjos skunde.
ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 800 iki 1 100 Eur. Be to, šio straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, kaip teisingai pažymima ir pareiškėjos skunde, sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).
Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas S. V. prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
Nagrinėjamu atveju, S. V. buvo paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 6 mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Priešingai nei teigiama skunde, institucija atsižvelgė ir įvertino tiek administracinei nuobaudai, tiek administracinio poveikio priemonei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, tai yra skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau pareiškėja, nesutikdama su Institucijos atstovo nutarime išdėstytu jos administracinės atsakomybės individualizavimu, skunde prašo administracinio poveikio priemonę dar labiau sušvelninti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, S. V. policijos pareigūnų buvo sustabdyta vairuojanti transporto priemonę 2021 m. lapkričio 28 d. iš ryto, tai yra apie 8 val. ir jai buvo nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio, viršijantis įstatymu leistiną neblaivumo ribą. Pareiškėja viso proceso metu tvirtino, kad ji alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, kaip patikslino teismo posėdžio metu, 2021 m. lapkričio 27 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 23 val. ji su drauge išgėrė vieną butelį vyno ir nuėjo miegoti, o atsibudo po 8 valandų, tai yra apie 7 val. ryte. Vis dėlto, teismui kyla pagrįstų abejonių šių pareiškėjos nurodomų aplinkybių nuoširdumu. Byloje esantys alkoholio matavimo prietaiso tikrinimo rezultatų duomenys patvirtina, kad jai 8.03 val. buvo nustatytas 0,69 prom. neblaivumas, o dar po 16 minučių (8.19 val.) jau didesnis, tai yra 0,72 prom. neblaivumas. Taigi akivaizdu, jog, priešingai nei alkoholio pasišalinimo iš organizmo (jo skaidymo) metu, šiuo atveju buvo stebima etilo alkoholio rezorbcija pareiškėjos organizme, kuris sudaro pagrindą spręsti apie galimai artimą tikrinimui alkoholio vartojimą. Kaip matyti iš sustabdžiusių pareiškėją policijos pareigūnų 2021 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo, jie užfiksavo objektyviuosius išorinius pareiškėjos apsvaigimo nuo alkoholio požymius. Tai yra, bendraujant su S. V., jai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. Pagrindo netikėti šiais policijos pareigūnų teiginiais nėra, kadangi nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių jie galėtų siekti pareiškėją apkalbėti. Priešingai, kaip nurodė teismo posėdžio metu pati S. V., pareigūnai su ja elgėsi maloniai, padėjo nuvairuoti transporto priemonę iki degalinės, jokių konfliktiškų ar kitokio neigiamo pobūdžio bendravimo faktų tarp pareigūnų ir pareiškėjos nenustatyta. Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti apie tai, kad pareiškėja, priėmusi sprendimą sėsti už vairo būdama neblaivi, netgi nepriklausomai nuo to, kada tiksliai ji baigė vartoti alkoholinius gėrimus, turėjo jausti objektyvius savo neblaivumo požymius. Vien tai, kad ji automobilį vairavo sąlyginai anksti iš ryto, ne darbo dieną, jos veiksmų pavojingumo nešalina, kadangi asmuo, dalyvaujantis transporto priemonių eisme bei valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, visais atvejais kelia pavojų ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams, tiek dalyvaujantiems eisme transporto priemonėmis, tiek ir pėstiesiems. Pažymėtina, kad pareiškėja ketino vykti pakankamai ilgą maršrutą (iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), žinodama, kad, kaip pati teigė, iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus ir turėdama galimybę pasirinkti viešąjį transportą, tad vien jos nurodoma aplinkybė, kad vairavo transporto priemonę, būdama netikėtai iškviesta į darbą dėl kitos darbuotojos ligos, nelaikytina išimtine ir sudarančia pagrindą spręsti apie nubaustosios būtinybę vairuoti transporto priemonę.
Išimtinėmis taip pat nelaikytinos pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, jog jos darbo vieta yra apie 80 km nutolusi nuo jos gyvenamosios vietos, taip pat tai, kad jos darbo užmokestis dėl neturėjimo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones šiek tiek sumažėjo. Kaip nurodė teismo posėdžio metu, pareiškėja turi galimybę į darbo vietą vykti viešuoju transportu. Vien tai, kad ji patirtų nepatogumų dėl to, kad tokiu būdu jos kelionė užtruktų ilgiau nei vykstant asmenine transporto priemone, nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei ją pačią charakterizuojančioms aplinkybėms. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad S. V. teismo posėdyje patikslino, jog ji į darbą vyksta ne kiekvieną, o kas antrą ar net kas trečią dieną, taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad kelionė viešuoju transportu į darbą būtų neproporcingai didelis nepatogumas pareiškėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad jai nuo nusižengimo padarymo dienos, taigi nuo 2021 m. lapkričio 28 d., buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, taigi, remiantis teismų formuojama praktika, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šios dienos ir taikomas jai beveik 4 mėnesius, ir šiuo metu ji tęsia darbo veiklą toje pačioje bendrovėje. Tuo tarpu vien tai, kad pareiškėja patirtų finansinių nepatogumų įsirengdama antialkoholinį variklio užraktą automobilyje, nesudaro pagrindo spręsti, jog Institucija nutarimu administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimą šioje byloje individualizavo netinkamai, nepakankamai įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjos šeiminės ar darbo aplinkybės šiuo atveju nelaikytinomis išimtinėmis bei sudarančiomis sąlygas taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau sutrumpinti institucijos jai paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
Darant šią išvadą, taip pat pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nustatytas neblaivumas beveik dvigubai viršijo leistiną normą. Priešingai nei teigiama skunde, institucija skundžiamame nutarime priimdama sprendimą dėl S. V. skirtinos administracinio poveikio priemonės, vertino pirminį, taigi pareiškėjai palankesnį, tikrinimo rezultatą, tuo tarpu antrojo tikrinimo rezultatas buvo įvertintas tik atkreipiant dėmesį į alkoholio koncentracijos pareiškėjos iškvėptame ore padidėjimą. Atsižvelgiant į tai, be to, įvertinus aplinkybę, jog tikrinimo rezultatai tarpusavyje itin reikšmingai nesiskiria, tai nesuponuoja vertinimo, jog skundžiamu nutarimu buvo pažeistos administracinės nuobaudos, o kartu ir administracinio poveikio priemonės, skyrimo taisyklės ar nebuvo tinkamai įvertintos byloje nustatytos aplinkybės, reikšmingos svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą.
Teismo vertinimu, tiek administracinio nusižengimo pavojingumas, tiek ir pareiškėją charakterizuojančių duomenų visuma neatitinka sąlygų, būtinų tam, kad analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir sudarančią pagrindą spręsti, jog net ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonių paskyrimas pareiškėjai neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėja darbovietėje charakterizuojama teigiamai, tačiau Administracinių nusižengimų registro išrašas už penkerius metus patvirtina, kad ji yra linkusi sistemingai daryti administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Nors skunde nubaustoji teigia, kad ankstesni tame pačiame kelyje užfiksuoti administraciniai nusižengimai – nustatyto greičio viršijimas – liovėsi tada, kai ji sužinojo apie jai skirtas administracines nuobaudas, vis dėlto, matyti, kad leistinas 50 km/ val. greitis buvo netgi keletą kartų viršijamas 12–24 km/ val., taigi vien tai, kad asmuo, važiuodamas transporto priemone, tinkamai neįvertina kelyje leistino greičio, jo padarytų nusižengimų pavojingumo nemažina tame kontekste, kiek tai svarbu analizuojamoje situacijoje S. V. charakterizuojantiems duomenims įvertinti.
Teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta nubaustosios skunde, institucija išsamiai ir visapusiškai įvertino S. V. atsakomybę ir jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Tai, kad nubaustoji, pavartojusi alkoholio, sėdo už vairo besijausdama galinti vairuoti, tėra jos subjektyvus vertinimas, kurio nepatvirtina objektyviai nustatytos aplinkybės, kuomet jai buvo nustatytas lengvas, tačiau dvigubai viršijantis minimalią leistiną ribą, girtumo laipsnis. Tokio manymo nepašalina ir skunde nurodomos pareiškėjos šeiminės, taip pat darbo bei jos motinos senyvo amžiaus aplinkybės, apie kurias pažeidėjai buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Kaip pagrįstai sprendė institucija, minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui, tiek sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo, tiek ir draudimo vairuoti transporto priemones su neįrengtais antialkoholiniais variklio užraktais klausimą, tiek ir apskritai netaikant pastarosios priemonės, kadangi šios aplinkybės nebuvo pakankamos sulaikyti pareiškėją nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai ji sėdo prie vairo būdama neblaivi. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas jam kilsiančias neigiamas pasekmes, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad S. V., nesilaikydama visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jos elgesio rezultatas.
Pareiškėja, vairuodama transporto priemonę, būdama neblaivi, padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo vertinimu, asmuo, kurio darbinės funkcijos susiję su transporto priemonių vairavimu (atgabenant prekes ar vežant slaugomus asmenis automobiliu), neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą, kurio nešalina ir skunde nurodomos aplinkybės, juolab kad dėl paskirto specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pareiškėja darbo neprarado ir, kaip pati nurodė, jai tik buvo apribotos tam tikros darbo funkcijos, dėl ko šiek tiek sumažėjo jos darbo užmokestis. Tuo tarpu kaip pareiškėjos prisiimti finansiniai įsipareigojimai iš kredito įstaigų reikšmingai koreliuoja su jai paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumu, objektyvių duomenų teismui nepateikta.
Pažymėtina, kad itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Teismas konstatuoja, jog skunde nurodytos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių S. V. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą ar neskirti draudimo vairuoti transporto priemones su neįrengtu antialkoholiniu variklio užraktu. Teismo vertinimu, paskyrus šią poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą, juolab, kad bylos duomenys patvirtina, jog ir iki šio administracinio nusižengimo padarymo S. V. nesielgė nepriekaištingai – buvo sistemingai baudžiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pareiškėjai kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustosios asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Tuo tarpu vien tai, kad pareiškėja naujų administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimu, nuo analizuojamo įvykio nepadarė, išimtine jos padėtį lengvinančia aplinkybe nelaikytina, kadangi, visų pirma, jai sustabdyta teisė vairuoti, be to, už naujų administracinių nusižengimų darymą ji būtų baudžiama atskirai.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad S. V. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl neskirti jai administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu nubaustajai galima būtų neskirti komentuojamos administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2022 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.