Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikslo skyriaus atstovei R.G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-3769-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19103888525 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. nutarimu V. L. buvo nubaustas 450 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. liepos 22 d., 17.18 val., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles; važiavo kelyje, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, nerodydamas įspėjamųjų signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę; toliau važiuodamas ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia krypti važiuojantį automobilį lenkti draudžiamoje vietoje, pėsčiųjų perėjoje; toliau važiuodamas kelio viduriu, dalinai išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, įvažiavo į papildomą eismo juostą, kuria eismas galimas tik į kairę, nesilaikė kelio ženklinimo ir važiavo tiesiai taip apvažiuodamas du ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius; automobilio BMW vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir esant intensyviam eismui, nesant būtinybei ne kartą keitė eismo juostą. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, demonstravo savo išskirtinumą ir pirmumą pieš kitus eismo dalyvius, savo veiksmais niekino elementarias moralės bei elgesio normas, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, Nurodytais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8, 140.4, 82.2, 86, 126, 110 punktų reikalavimus. V. L. nutarimu taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Nustatyta, jog 2020 m. kovo 12 d. paaiškinime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai advokato padėjėjas H. R. nurodė, kad V. L. KET nepažeidė, nes kaip nuosekliai nurodė 2020 m. sausio 13 d. atvykęs į kelių policijos valdybą, jis automobilio nevairavo. V. L. neneigia, kad naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu, tačiau pažeidimo metu automobiliu nesinaudojo. Automobiliu galėjo naudotis bet kuris įmonės darbuotojas, nes tokia praktika įmonėje yra dažna (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 11-12). 2020 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartyje nurodyta, kad šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytoju 2020 m. birželio 3 d. vykusiame Kauno apylinkės teismo posėdyje apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Š. J. (b. l. 35, 36-37). 2021 m. sausio 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje nurodyta, kad V. L. laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2020 m. sausio 13 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 139-141). 2021 m. sausio 18 d. Valstybės įmonės ,,Regitra“ Kauno filialo pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW (duomenys neskelbtini) savininkas UAB (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valdytojas V. L. (b. l. 144-146). Iš UAB (duomenys neskelbtini) žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas V. L. dirbo vadybininku 2020 m. liepos 22 d. išdirbo 8 val. (b. l. 152-153). UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. J. 2020 m. birželio 23 d. įsakymas, kuriuo sudaryta komisija, siekiant nustatyti, kas vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 22 d. 17.18 val. (b. l. 61). 2020 m. liepos 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) komisijos akte nurodyta, kad 2019 m. liepos 22 d. 17.18 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuriam automobilis buvo perduotas su tikslu tarpininkauti (b. l. 62). 2020 m. liepos 13 d. gautas T. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis pripažįsta, jog 2019 m. liepos 22 d. 17.18 val., naudojo automobilį BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkaujant patalpų nuomos sandėriui (b. l. 63).

2020 m. sausio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės J. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. sausio 13 d., apie 13.45 val., į Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių atvyko V. L.. Kaip nurodė jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, iš kurių sužinojo, jog jam paskirta daug baudų už KET pažeidimus, todėl atvyko susitvarkyti. Aiškinantis situaciją nustatyta, kad yra užregistruotas KET pažeidimas, padarytas 2019 m. liepos 22 d., apie 17.18 val., su automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) V. L. buvo pateikta informacija apie pažeidimo datą, vietą ir laiką, nurodytas automobilis ir paprašyta nurodyti vairuotoją. Nurodė, kad tai yra įmonės automobilis ir, kad jis dažniausiai su juo važinėjasi, taip pat teigė, kad jeigu pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo jis pats. V. L. žodžiu nurodžius vairuotoją, buvo paprašyta pateikti informaciją apie vairuotoją raštu. Vairuotojas su KET pažeidimu buvo supažindintas vietoje, tačiau surašius administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu ir paskyrus administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 12 mėn., V. L. atsisakė pasirašyti procesinį dokumentą, teigė, kad atsiųs advokatą, nes nesutinka su jam paskirta bauda. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas dėl darbo, reikia važinėti į (duomenys neskelbtini). Pasiūlius papildomai pateikti paaiškinimą raštu, to nepadarė. Paaiškinus procesą, V. L. dar bandė skambinti savo advokatui, kaltino pareigūnę, kad apgavo jį dėl pažeidimo, nors jam buvo išaiškinta visa administracinio tyrimo procedūra, o gavus duomenis apie vairuotoją, atitinkamai surašytas administracinis nurodymas, įteikus procesinį dokumentą, išėjo ir nurodė, kad į Kelių policiją kreipsis advokatas. Patikrinus minėto automobilio padarytus pažeidimus ANR pagal valstybinį numerį nustatyta, kad automobilį nuo 2017 metų dažniausiai vairuoja V. L.. Kabinete įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Viso pokalbio metu kabinete buvo specialistė V. K., kuri gali patvirtinti, kas išdėstyta (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 7), tačiau teismo posėdžio metu apklausta specialistė J. S. paaiškino, kad dėl pareiškėjo chuliganiško vairavimo byla jai buvo perduota vadovo, nes tyrimas buvo pradėtas tyrėjo R. R., o jam išėjus ji perėmė tyrimo medžiagą. Gavus pranešimą su vaizdo medžiaga, patikrinama kam priklauso automobilis, tačiau šiuo atveju nebuvo gauti duomenys kam priklauso automobilis, kadangi šią bylą gavo tik 2020 m. sausio mėn. Pareiškėjas atvyko savanoriškai į komisariatą aiškintis dėl KET pažeidimų, kadangi pareigūnas pasakė, kad su šiuo automobiliu buvo padaryta daug pažeidimų ir asmuo kreipėsi 2020 m. sausio 13 d. išsiaiškinti. Pareiškėjas atvyko nežinodamas kiek padaręs pažeidimų, todėl patikrinus duomenis buvo matyti, kad KET pažeidimas buvo fiskuotas 2020 m. liepos mėn. bei peržiūrėjus pažeidimų istoriją buvo nurodyta vieta, laikas, automobilis ir pareiškėjas teigė, jeigu automobilis buvo vairuojamas (duomenys neskelbtini), tai vairavo jis, todėl buvo duota užpildyti informaciją dėl pažeidimo. Surašius administracinio nusižengimo protokolą jis atsisakė pasirašyti (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 1-3). Informacinėje pažymoje buvo daug nurodyta KET pažeidimų su minėtu automobiliu, todėl surašant protokolą buvo remiamasi pirminiais duomenimis. Pareiškėjas užpildė pranešimą dėl KET pažeidimo, jis surašė duomenis, bet papildomai galėjo pateikti paaiškinimą, kad ne jis vairavo, nurodyti kas vairavo, bet jis to nepadarė. Paaiškinimus galėjo pateikti iki bylos nagrinėjimo. Pranešus apie pažeidimą buvo užpildytas pranešimas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Aplinkybes dėl KET pažeidimo ar pareiškėjas nurodė liudytoja nepamena. Dėl 2020 m. liepos 22 d. juridinio asmens neužsiklausė kas vairavo automobilį nurodytu laiku, nes byla buvo perduota iš kolegos, todėl ši byla buvo pradėta tirti nuo 2020 m. sausio mėn. Vaizdo įrašą liudytoja teigė, kad yra mačiusi dėl KET pažeidimo. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti ant administracinio nurodymo, susipažinus su nuobauda bauda ir specialiosios teisės atėmimu. Teigė, kad nesutinka su tuo, kad jis vairavo automobilį. Vėliau bylos nagrinėjimo eigoje, buvo pateiktas žiniaraštis, kad 2020 m. liepos 22 d. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau pirminio paaiškinimo metu tokios informacijos nebuvo, todėl mano, kad tokius duomenis galėjo suklastoti.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su J. S. dirba viename kabinete, kuriame daromas vaizdo įrašas, apie vaizdo ir garso įrašą nurodyta ant kabineto durų, matomoje vietoje. V. L. nepažįsta ir nepamena, kad buvo atvykęs į Kelių policijos valdybos skyrių, tačiau paaiškino tvarką, kad pildant mokestinius nurodymus, asmuo savarankiškai nurodo, kas vairavo automobilį. Prieš surašant protokolą nurodoma data, laikas ir transporto priemonė. Jeigu asmuo atvyko kaip įmonės atstovas, turi nurodyti kokios įmonės automobilis. Vaizdo medžiaga parodoma tik tada, kada surašomas protokolas. Jeigu ne pažeidėjas vairavo automobilį, tada turi pateikti duomenis kas juo naudojosi. Pažymą gali pildyti atsakingas asmuo, kuris atstovauja įmonę. Turėjo būti siųsti pranešimai įmonei kas vairavo automobilį.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje pateiktą vaizdo įrašą, nėra galimybės nustatyti, koks asmuo vairavo galimo pažeidimo metu nufilmuotą automobilį, nes matomas priekyje tik važiuojantis automobilis BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Asmens fiksuotame vaizdo įraše nesimato automobilio BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojo, taip pat vaizdo įrašas itin trumpas, kuriame nėra pranešėjo bei policijos pareigūnės surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių dėl chuliganiško vairavimo (b. l. 77). Teismo posėdžio metu peržiūrėjus ir išklausius garso įrašą, pateiktą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, esantį kompaktinėje plokštelėje, vaizdo įraše matomas Kelių policijos kabinetas į kurį atvyksta pareiškėjas. Girdima pareigūnų kabinete garso įrašo fone, garsi muzika, todėl sunkiai girdimas pareiškėjo paaiškinimas. Garo įraše neaiškiai girdima, kai specialistė nurodo įvykio datą 2020 m. liepos 22 d., vietą – (duomenys neskelbtini) bei minimos kitos KET pažeidimų datos. Pareiškėjas teikia paaiškinimus, tačiau nesigirdi detalės dėl nurodytų pažeidimų, esant tyrėjos kabinete garsiai įjungtam radijo imtuvui. Girdima, kad tyrėja nurodo, kad vyks nagrinėjimas kovo mėn., išaiškinama pareiškėjui dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime. Matoma vaizdo įraše, kad pareiškėjas 13.48.36 val. susipažįsta su pateiktu administraciniu protokolu bei nurodymu ir susipažinęs nenori pasirašyti, matoma vaizdo įraše ir girdima, kad nesutinka su perskaitytu dokumentu, tačiau dėl garsaus pašalinio fono pareigūnės kabinete, nesigirdi pareiškėjo paaiškinimas. Girdisi, kad pareigūnas nurodo teikti paaiškinimą, nuo parašo pareiškėjas atsisako ir 13.56 val. pareiškėjas pasišalina iš pareigūnės kabineto (b. l. 148) .

2020 m. balandžio 9 d. išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad V. L. per 5 metų laikotarpį daugiau nei trisdešimt kartų yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 15-39).

Pareiškėjas V. L. savo skundą grindžia tuo, kad nurodytu KET pažeidimo metu – 2019 m. liepos 22 d. 17.18 val. automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nevairavo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį chuliganiškas vairavimas, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Pažymėtina, kad veiką kvalifikuojant pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad buvo padarytas KET pažeidimas, šis KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, šis KET pažeidimas kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos, tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2AT-50-788/2016). Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius, pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir nori taip veikti.

Pareiškėjas nepripažino savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, nurodydamas, kad 2019 m. liepos 22 d. 17.18 val. vaizdo įraše užfiksuotą automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo ne jis. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. J. 2020 m. birželio 23 d. įsakymu sudaryta komisija ir 2020 m. liepos 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) komisijos akte nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. 17.18 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuriam automobilis buvo perduotas su tikslu tarpininkauti. 2020 m. liepos 13 d. gautas T. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis pripažįsta, jog 2019 m. liepos 22 d. 17.18 val., naudojo automobilį BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant patalpų nuomos sandėriui. Pateiktame 2020 m. balandžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vaizdo įraše matomas tik 2019 m. liepos 22 d. 17.18 val. užfiksuotas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Pateiktame 2021 m. sausio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vaizdo ir garso įraše nėra galimybės girdėti išsamaus pokalbio tarp pareigūnės ir pareiškėjo dėl pareigūnų garsiai klausomos muzikos kabinete tik vaizdo įraše matoma, kad pareiškėjas nesutinka su administraciniu nurodymu, pasirašo ir išeina iš kabineto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja J. S. patvirtino, kad nuo 2020 m. liepos 22 d. iki kol atvyko savarankiškai pareiškėjas aiškintis dėl gautos informacijos, t.y. 2020 m. sausio 13 d., nebuvo pateikta užklausų kam priklauso automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytoja V. K. patvirtino, kad atvykus juridinio asmens automobilio valdytojui būtina pateikti tai patvirtinančius dokumentus, šiuo atveju minėtų dokumentų nereikalauta, bet skubotai surašytas administracinio pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu.

Teismas pažymi, kad kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-41-699/2018).

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus policijos uždaviniai yra administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas, eismo automobilių keliais priežiūra. To paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose numatyta, jog policija pagal kompetenciją įgyvendina administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą byloje, pasirinko pasyvią poziciją, nuo 2020 m. liepos 22 d. nebuvo užklausta VĮ ,,Regitra“, kam priklauso automobilis, nebuvo kreiptasi į automobilio savininką. Papildomų įrodymų dėl V. L. kaltės neteikė, atsiliepime formaliai nurodė, kad įvertinus surinktus įrodymus, mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, kad jis taip siekia išvengti administracinės atsakomybės ir su ja kilsiančių pasekmių. Pabrėžė, kad pats apeliantas V. L., 2020 m. sausio 13 d. prie policijos pareigūnės užpildė pranešimą dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame nurodė, kad transporto priemone naudojosi, būtent jis, tai patvirtino savo parašu bei, kad Institucijai akivaizdu, kad KET reikalavimai yra pažeisti tyčia, demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat, kad pažeidėjo elgesys nebuvo atsitiktinis, o padarytas tyčia bei, kad iš asmens baustumo pažymos, pareiškėjas yra bausta administracine tvarka, kas rodo, kad jis ignoruoja galiojančius įstatymus, jų nesilaiko (b. l. 9-11).

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad sprendimas pripažinti asmenį kaltu yra grįstas byloje esančiu vaizdo įrašu, kurį peržiūrėjus teismo posėdžio metu nėra galimybės nustatyti kas vairuoja automobilį. Pareigūnės kabinete darytas vaizdo bei garso įrašas, kuriame matyti, kad atvyksta pareiškėjas, tačiau akivaizdu, kad po administracinio nusižengimo protokolo surašymo pareiškėjas atsisako pasirašyti, tai matosi iš pareiškėjo elgesio dėl kabinete esančio triukšmo (radijo imtuvo garsaus klausimosi) nėra galimybės girdėti išsamaus pokalbio tarp pareigūnės ir pareiškėjo. Kitų V. L. kaltę patvirtinančių įrodymų administracinio nusižengimo byloje nėra.

Pažymėtina, kad tik nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo surinkti duomenys apie automobilio savininką bei jo valdytoją, išreikalauti pareiškėjo darbo žiniaraščiai, kurie patvirtina, kad įvykio dieną pareiškėjas dirbo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje gauti duomenys, kad 2020 m. liepos 22 d., automobilį BMW vairavo T. S.. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnė surašydama administracinio nusižengimo protokolą, kilus bet kokioms abejonėms dėl administracinio nusižengimo padarymo, gavus pareiškėjo paaiškinimą nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant išsklaidyti bet kokias dėl administracinio nusižengimo padarymo kylančias abejones ir imtis veiksmų, kad būtų atliktas visapusiškas ir išsamus tyrimas, vadovaujantis ANK 598-599 straipsnių nuostatomis.

Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti. Negalima pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ji privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad jų surinkti įrodymai, šiuo atveju įvykęs eismo taisyklių pažeidimas, nekeltų jokių abejonių.

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. L. 2020 m. liepos 22 d., 17.18 val., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles; 4, 8, 140.4, 82.2, 86, 126, 110 punktų reikalavimus. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nustatytina, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Taip pat, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir šiuo atveju nėra pakankamai duomenų bei įrodymų padaryti išvadai, jog buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir V. L. skundas tenkintinas, nes veiksmuose nėra nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 646 straipsniais

nutaria:

V. L. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-3769-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 19103888525 ir administracinio nusižengimo teiseną V. L. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 19103888525 medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.