Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. individualios įmonės „Milčija“ ieškinį atsakovui UAB „Saudingos autotransportas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Scandagra“ ir A. L. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys netenkintinas.

Kadangi, kaip aukščiau paminėta, CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti, o kaip tik sutarties laisvės principu šalys vadovavosi nagrinėjamoje byloje įtvirtindamos ginčo sutarties sąlygas, todėl, skirtingai nei teigia šalys, atsakomybė dėl sutartyje įtvirtintų pareigų įgyvendinimo joms kyla ne CMR konvencijos (įstatymo) pagrindu, o vežimo sutarties (Užsakymo) ir vidaus teisės aktų pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo su atsakovu sudarytoje Transporto užsakymo – sutartyje Nr. TU/15/245 (10-11 b. l.) krovinys apibūdintas kaip 24000 kg grūdų, supakuotas į 12 didmaišių (pakuotė - maišai). Pakrovimas/iškrovimas per šoną, automobilis tentinis. Papildomi reikalavimai kroviniui pervežti – sutvirtinimui reikalinga 12 diržų. Sutarties 7 punkte nustatyta, kad vykdytojas (vežėjas) turi informuoti užsakovą apie bendrą transporto priemonės masę ir kontroliuoti visą kraunamo krovinio kiekį, vietų skaičių bei svorio pasiskirstymą ant puspriekabės ašių. Pastebėjęs bet kokius kraunamų vietų skaičiaus neatitikimus, netinkamą ar pažeistą krovinio įpakavimą, blogą krovinio išdėstymą, per didelį svorį, vykdytojas privalo sustabdyti pakrovimą, skubiai pranešti apie tai užsakovui telefonu ar raštu transporto priemonei dar neišvykus iš pasikrovimo vietos bei padaryti atitinkamą įrašą CMR važtaraštyje. Sutarties 10 punkte nustatyta, kad vykdytojas prisiima visą atsakomybę už transporto užsakymo vykdymą, padengdamas visus nuostolius bei baudas, atsiradusias dėl jo veiklos ir aplaidumo. Nurodytos sumos yra išskaitomos iš su vykdytoju sutartos pervežimo sumos. Taigi vežėjas sutartimi prisiėmė papildomų įsipareigojimų, susijusių su krovinio pakrovimu (iškrovimu) bei atsiradusių nuostolių atlyginimu. Vežimo sutarties šalys (ieškovas ir atsakovas) susitarė, kad pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas vežėjo, be to, vežėjas turi galimybę pareikšti pastabas ir, jei bus nustatyti krovinio ar pakuotės išorės defektai, kurie gali turėti įtakos krovinio sugadinimui ar praradimui, gintis, remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktu. Šalys buvo susitarę ir sutartyje numatė, jog krovinį pateiks užsakovas (atsakovas), tačiau nei CMR konvencijoje, nei sutartyje nėra numatyta, kas krovinį kraus ir tvirtins diržais. Byloje nustatyta, jog krovinį krovė trečiasis asmuo UAB „Scandagra“. Kad krovinys būtų tinkamai pakrautas, išdėstytas transporto priemonėje, prižiūrėjo vežėjas, kaip kad numato sutarties 7 punktas. Krovinį tvirtino vežėjo vairuotojas A. L.. Tai teismo posėdyje pripažino pats vairuotojas, patvirtino šalių atstovai ir liudytoja G. K.. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, jog krovinį krovė trečiasis asmuo UAB „Scandagra“, o vežėjas krovinį tvirtino diržais. Be to, vežėjas (vairuotojas) krovinį priėmė transportavimui, jokių pastabų dėl krovinio išorinės būklės, pakuotės, svorio, išdėstymo transporto priemonėje nepareiškė ir raštu į važtaraštį neįrašė, neatsisakė krovinio vežti, vadinasi, krovinys atitiko visus reikalavimus jo transportavimui ir tuo pačiu perėjo vežėjo atsakomybėn. Nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovė išreiškė abejonę, jog automobilis galbūt turėjo būti ne tentinis, o kietašonis bortinis, galbūt reikėjo daugiau tvirtinimo diržų, nes tokį krovinį vairuotojas vežė pirmą kartą ir tiksliai nežinojo, kaip jis turi būti gabenamas, nes tai turėjo žinoti atsakovas, užsakęs pervežimo paslaugą, tačiau dėl to vežėjas neatsisakė vežti krovinio, nesusisiekė su užsakovu, neprašė instrukcijų, kaip elgtis, nepaprašė papildomos tvirtinimo įrangos ar nepasidomėjo, kaip toks krovinys turėtų būti vežamas, nepadarė jokios žymos važtaraštyje. Pareigingas vežėjas privalėjo išsiaiškinti, kokios yra nustatyto krovinio tinkamo pakrovimo, sutvirtinimo ir gabenimo taisyklės, tinkamai instruktuoti vairuotoją apie krovinio pakrovimą ir tvirtinimą arba pasitelkti trečiuosius asmenis – tokio pobūdžio krovinio tvirtinimo specialistus, kurie dalyvautų pakrovimo ir tvirtinimo metu bei padėtų vairuotojui, nes būtent vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas (LR Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamu atveju, kai vežėjo vairuotojas CMR važtaraštyje nepadarė jokios žymos apie krovinio išdėstymo, tvirtinimo pažeidimus, laikytina, jog krovinys buvo tinkamai pakrautas ir pritvirtintas. Be to, vežėjas privalo informuoti užsakovą apie visas krovinio pervežimo metu iškilusias problemas per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Jei vežėjo atstovas pastebi neatitikimus, nedelsiant privalo informuoti užsakovą bei laukti tolimesnių instrukcijų. CMR važtaraštyje nenurodyta jokių pakrovimo metu nustatytų trūkumų, tik sustabdžius policijos pareigūnams, paaiškėjo, jog krovinys yra nuslydęs ir jam reikalingas papildomas tvirtinimas. Kad krovinys Vokietijoje priskiriamas prie pavojingų dėl savo nestabilumo, nurodė teismo posėdyje pats ieškovo atstovas direktorius P. Č.. Kad krovinys specifinis, suprato vairuotojas A. L., teismo posėdyje nurodydamas, jog vairuotoju dirba 35 m., tačiau grūdų ar kito krovinio maišuose nėra vežęs. Juos vežant nuolat (maždaug kas 4-5 valandos) reikėdavo patikrinti, nes pasikračius grūdai nusėda ir tvirtinimas atsilaisvina, todėl reikėjo nuolat stebėti krovinio būklę ir diržus nuolat suveržti. Nurodė, jog tai darė ne dėl to, kad kažkas buvo davęs instrukcijas, bet dėl profesionalumo - sustoti ir pasitikrinti. Vengė staigių posūkių, stabdymo, vežant krovinį saugojo, t. y., iš to matyti, jog pats suprato, kad krovinys nestabilus, jį reikia nuolat prižiūrėti, tačiau, kaip nurodė teismo posėdyje, neskambino nei darbdaviui, nei užsakovui, ir neklausė, kaip elgtis tokioje situacijoje, jam taip pat nekilo mintis, kad reikia krovinį papildomai sutvirtinti, kas rodo, kad vairuotojas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, koks turėjo būti šioje situacijoje. Gabenant krovinį, 2015-06-05 Vokietijoje transporto priemonė patikrinimui buvo sustabdyta Vokietijos Hanoverio policijos komisariato kelių policijos pareigūnų netoli Dortmundo miesto. Patikrinę gabenamą krovinį, pareigūnai nusprendė, kad reikia krovinį papildomai sutvirtinti, nurodė, jog tam reikalingi diržai su slydimo stabdymo kilimėliais (21-23 b. l.). Iš 2015-06-05 garantinės įmokos sumokėjimo kopijos (18-20 b. l.) matyti, jog užfiksuotas tvarkos pažeidimas – krovinio nuslydimas, vairuotojui skirta 85 Eur bauda, jis su pažeidimu sutiko, nors turėjo teisę nesutikti, pažeidimo ir nubaudimo neginčijo. Kad suprato, už ką yra baudžiamas, A. L. teismo posėdyje patvirtino, nurodydamas, jog jam buvo viskas verčiama į lietuvių kalbą, tačiau nurodė, jog pasipriešinti policijos pareigūnams nenorėjo, todėl taip įrašė. Tačiau tai nėra pakankama priežastis siekiant perkelti prievolę mokėti baudą kitai šaliai. Krovinys vežėjo buvo priimtas vežti 2015-06-01, policijos pareigūnų transporto priemonė su kroviniu buvo sustabdyta 2015-06-05, nuo Kėdainių r. iki Dortmundo miesto nuvažiavusi pakankamai daug kilometrų, kad galimai galėjo įvykti krovinio nuslydimas kroviniui esant nestabiliam, staigiai stabdant, darant posūkį ar pan. Nors vairuotojas tvirtino, jog jis siekė to išvengti, tačiau turėdamas pareigą papildomai sutvirtinti krovinį ar gauti instrukcijas, to nepadarė. Krovinys buvo pakrautas tinkamai, vairuotojas jį pats sutvirtino tvirtinimo diržais ir priėmė transportavimui, kaip tinkamą, krovinys buvo sulaikytas užsienio valstybėje dėl pasislinkimo, už pažeidimą nubaustas vairuotojas, su kuriuo jis sutiko, nei UAB „Scandagra“, nei atsakovas negalėjo turėti įtakos krovinio pasislinkimui, krovinio tvirtinimo defektas paaiškėjo vežimo metu, todėl būtent vežėjo pareiga buvo imtis atitinkamų veiksmų tvirtinimo trūkumui pašalinti, tačiau jis tokių veiksmų neatliko, prieš išvykdamas važtaraštyje žymos nepadarė, tai vežimo metu patirti nuostoliai tampa vežėjo problema, nes laikoma, kad jie atsirado pervežimo metu, todėl atsakomybė dėl patirtų išlaidų transportuojant tenka vežėjui pagal sutarties 10 punktą, ką šalys abipusiu susitarimu numatė. Minėta sutarties nuostata neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, šalys ir liudytoja G. K., kuri tarpininkavo sudarant sutartį ir atstovavo atsakovą pasirašant su ieškovu vežimo sutartį, patvirtino, jog sutartį pasirašė abipusiu susitarimu gera valia, sutarties sąlygos buvo standartinės, vežėjas galėjo dėl to teikti pastabas, tačiau nei pastabų, nei reikalavimo pakeisti sutarties sąlygas ar jas panaikinti neišreiškė nei žodžiu, nei raštu, sutartį pasirašė, sutartis ir jos sąlygos buvo priimtina abiems šalims ir pradėta vykdyti - vežėjas pateikė transporto priemonę krovimui, UAB „Scandagra“ pradėjo krovinį krauti. Ieškovas taip pat neginčijo krovinio pervežimo užsakymo sąlygų, neprašė jas pripažinti negaliojančiomis. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentais, pritaria liudytojos G. K. parodymams, kad transporto užsakymo - sutarties sąlygos yra aiškios ir tikslios, todėl ieškovas, pasirašydamas šią sutartį, turėjo suprasti, jog prisiima joje nurodytas pareigas. Užsakyme vežėjas expressis verbis prisiėmė atsakomybę už krovinio pakrovimo (iškrovimo) stebėjimą, techniškai tvarkingos transporto priemonės su kroviniui tvirtinti reikalinga įranga pateikimą, už papildomas išlaidas, atsiradusias dėl jo veiklos ir aplaidumo. Užsakyme įtvirtintos pakankamai detalios sąlygos dėl vežėjo (jo atstovo veiksmų) pakraunant krovinį. Taigi iš Užsakymo nuostatų aiškiai išplaukia vežėjo pareiga užtikrinti tinkamą krovinio pakrovimą (iškrovimą). Užsakyme nėra nustatytas konkretus tokių pareigų įgyvendinimo būdas, todėl vežėjas nurodytas pareigas galėjo įgyvendinti tiek pats tiesiogiai, tiek pasitelkdamas trečiuosius asmenis, tiek veikdamas kartu su trečiaisiais asmenimis, tiek ir tinkamai prižiūrėdamas asmenis, vykdančius krovinio pakrovimą. Vežėjas negali remtis aplinkybe, kad neturėjo kompetencijos ir specialiųjų žinių, susijusių su krovinio pakrovimu, tinkamu jo tvirtinimu, tvirtinti reikalinga įranga, nes, būdamas profesionalas, turėjo pareigą pasidomėti tinkamu sutartinių pareigų įgyvendinimu. Pažymėtina ir tai, kad vežėjas, kaip komercinis subjektas ir vežimo sutarties šalis, neturi būti tapatinamas su vairuotoju. Be to, CMR konvencijos nuostatos įsakmiai nenurodo, kad vežimo teisinių santykių šalims būtų draudžiama savo pareigas apibrėžti sutartimi. Taip pat CMR konvencijoje nėra imperatyviai apibrėžta ir paskirstyta visa galimų vežėjo, siuntėjo ar gavėjo pareigų apimtis. CMR konvencijos 12 straipsnis suteikia teisę tiek krovinio siuntėjui, tiek gavėjui pateikti vežėjui tam tikras krovinio gabenimo instrukcijas, kurių vežėjas privalo laikytis ir atsakyti už dėl instrukcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarytus nuostolius.

Be to, atsakovas UAB „Saudingos autotransportas“ ir trečiasis asmuo UAB „Scandagra“ teigia, kad nuostoliams atsirasti turėjo įtakos ir vežėjo didelis neatsargumas, kuris prilyginamas tyčinei kaltės formai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti. Krovinio priėmimas vežti gali įvykti ir iki jo pakrovimo į transporto priemonę, kai krovinį pakrauna vežėjas, t. y. krovinio priėmimas CMR prasme įvyksta tada, kai krovinys pereina vežėjo žinion (kontrolėn). Vis dėlto nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad krovinį krovė UAB „Scandagra“ atstovai, vežėjo atstovas (vairuotojas) stebėjo, kaip krovinys yra kraunamas, išdėstomas transporto priemonėje ir tvirtino krovinį, t. y. krovinys pakrovimo metu nebuvo visiškai perėjęs vežėjo kontrolėn. Taigi, teismo vertinimu, šioje byloje CMR konvencijos pagrindu vežėjo atsakomybė atsirado tik jau pakrovus krovinį, kai jis visiškai perėjo vežėjo žinion. Atsižvelgiant į tai, CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąmoningo tyčinio vežėjo elgesio standartas taip pat gali būti taikomas tik atvejams, patenkantiems į CMR konvencijos reguliavimo sritį, t. y. vežėjo veiksmams ar neveikimui jau priėmus krovinį vežti. Kaip sąmoningas netinkamas vežėjo elgesys nagrinėjamoje byloje galėtų būti vertinamas tik vairuotojo nepranešimas užsakovui, kad vežimo metu krovinys transporto priemonėje buvo nestabilus, galimai slydinėjo, jį reikėjo nuolat tikrinti ir priveržti, galimai jį reikėjo papildomai sutvirtinti. Vairuotojas krovinio nestabilumą pastebėjo ir nuolat sustodavo suveržti tvirtinimo diržus, kurie atsilaisvindavo, tačiau galimai nesuprato, kad krovinys slydinėjo. Teismo vertinimu, negalima teigti, jog vežėjas savo veiksmais, kiek leidžia CMR konvencijos atsakomybė, pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, kad vežėjo elgesys galėtų būti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, tačiau sąmoningas neveikimas prie tokių padarinių atsiradimo prisidėjo, t. y. policijos pareigūnams pastebėjus krovinio nestabilumą ir sustabdžius transporto priemonę, atsirado papildomos išlaidos.

Vežėjas netinkamai įvykdė užsakymu prisiimtas prievoles, nereikalavo kitos transporto priemonės (kietašonės bortinės ir pan.), papildomų tvirtinimo diržų ir kitų priemonių (kilimėlių, palečių ir pan.), kad krovinys neslydinėtų, pažeidė sutartį ir pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl netinkamo šių pareigų įgyvendinimo, inter alia, nesiaiškinimo (nežinojimo), kokia įranga yra būtina kroviniui pakrauti, kaip konkrečiai toks krovinys turi būti pakraunamas ir sutvirtinamas, netinkamo krovinio tvirtinimo atsirado nuostoliai (papildomos išlaidos), kurie yra tiesiogiai susiję su netinkamu vežėjo pareigų vykdymu pervežimo metu, kuriuos ir turi prisiimti sau vežėjas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovo prieštaravimų argumentai pagrįsti, preliminarus sprendimas, kuriuo visiškai patenkinti ieškovo reikalavimai, naikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 430 str. 6 d. 2 p.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo turi būti priteisiamos atsakovo ir trečiojo asmens atsakovo pusėje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Scandagra“ atsiliepime nenurodė turėjęs bylinėjimosi išlaidų, taip pat teismo posėdžiuose nebuvo gauti atitinkami prašymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (CPK 98 str. 1 d. ), todėl teismas neturi pagrindo spręsti patirtų išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimo.

Atsakovo UAB „Saudingos autotransportas“ interesams byloje atstovavo advokatas V. P., kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 400,00 Eur išlaidų, susijusių su konsultacijomis, prašymų ir prieštaravimų surašymu, atstovavimu teismo posėdžiuose priteisimo. Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Ieškovas neginčija atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo jis patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl iš esmės bylą išsprendus atsakovo naudai, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93, 430 str. 7 d.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 13,25 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Taip pat ieškovui M. Č. individualiai įmonei „Milčija“ turėtų būti grąžinamas 2,00 Eur permokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Atlikus šių sumų priešpriešinį įskaitymą, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 11,25 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 87 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7 dalimi, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai ir priteista ieškovui M. Č. individualiai įmonei „Milčija“ iš atsakovo UAB „Saudingos autotransportas“ 292,50 Eur skola, 6 procentų metinės palūkanos už priteistą 292,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-08-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos: 8,00 Eur žyminis mokestis, - panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. Č. individualios įmonės „Milčija“, į. k. 153657617, atsakovui UAB „Saudingos autotransportas“, į. k. 141776948, 400,00 Eur (keturių šimtų eurų, 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. Č. individualios įmonės „Milčija“, į. k. 153657617, valstybei 11,25 Eur (vienuolikos eurų, 25 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.