Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-20 · Administracinė byla Nr. I-2975-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-20
Bylos Nr.
I-2975-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03107-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
J.L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2975-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03107-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.L. (J.L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J.L. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, jam priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2-3) nurodė, jog jis nuo 2016 metų, tikslios datos nepamena, buvo laikomas Alytaus pataisos namuose 3-iame lokaliniame sektoriuje sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, jog miegamasis, kuriame buvo apie 20 nuteistųjų, buvo 40 kv.m. ploto, apstatytas baldais, todėl laisvo ploto buvo mažiau nei 1,5 kv.m. vienam nuteistajam. Dėl buvimo perpildytose kamerose pasidarė nervingas, tarp nuteistųjų kildavo įtampa, konfliktai, tokiu būdu patyrė daug nepatogumų, buvo žeminamas jo orumas, jautė emocinę depresiją. Paaiškina, jog kamerose nebuvo jokios ventiliacijos, dėl oro trūkumo naktimis negalėdavo užmigti. Teigia, jog dažnai sirgo bronchitu, bronchine astma, todėl oro trūkumas paliko neigiamas pasekmes, sutriko sveikata. Akcentuoja, jog kameroje mechaninis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o natūralus patekdavo labai mažai, kadangi ant langų uždėtos apsauginės grotos. Dėl tokio apšvietimo negalėjo skaityti, rašyti, skaudėdavo akis. Teigia, jog buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis. Paaiškina, jog praustuvėse nebuvo veidrodžių, buvo įrengti 6 čiaupai, 5 sanitariniai mazgai, pisuarų buvo 6, dušo įrenginių nebuvo. Kadangi sektoriuje buvo apie 90 žmonių, tekdavo laukti ilgose eilėse, norint pasinaudoti sanitariniu mazgu. Dėl šių veiksmų patyrė psichologinius išgyvenimus, nepatogumus, kankinimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovė, Alytaus PN), atsiliepime į skundą (b.l. 7-9) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjas bausmę atliko nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. kovo 17 d., bendrabučio tipo patalpose, užtikrinant teisės aktuose numatytą minimalią gyvenamojo ploto normą. Nesutinka su pareiškėjo vertinimu, jog iš gyvenamojo ploto turi būti atimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Akcentuoja, jog nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sudarytos sąlygos sportuoti, ir kitos sąlygos užsiimti įstaigoje leistina, prasminga veikla. Pabrėžia, jog 2016 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus ir nenustatė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta patalpų temperatūra, buvo tinkama santykinė oro drėgmė, kameros ventiliuojamos atidarius langus. Paaiškina, jog visi sanitariniai mazgai bendrabutyje Nr. 2 (į kurį įeina 3 lokalinis sektorius) įrengti atskirai nuo miegamųjų vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o 2016 metais atlikti sanitarinių mazgų remonto darbai. Mano, jog pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo būtent dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų, todėl prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. kovo 17 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė dideliais nepatogumais, orumo pažeminimu, emocine depresija, psichologiniais išgyvenimais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotą, gyvenamojo ploto apskaičiavimo kartu su baldais, higienos normų pažeidimo: netinkamos ventiliacijos, šviesos, temperatūros, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Iš byloje esančių duomenų apie perkėlimus bei duomenų iš kompiuterinės sistemos Alytaus PN (b.l. 10) nustatyta, kad pareiškėjas buvo paskirtas į 10 būrį, 3 lokalinį sektorių, 2 miegamąjį, kuris yra 44,17 kv.m., įrengta 12 miegamųjų vietų. Vertintina tai, kad pats pareiškėjas atsikirtimu į skundą (b.l. 29) nurodė, jog nuteistųjų skaičius buvo 12, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Pagal atliktus skaičiavimus (44,17/12), akivaizdu, jog vienam asmeniui tenkantis plotas (3,68 kv.m.) atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo teisė į minimalų plotą nebuvo pažeista.

Naujosioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsiželgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, nebuvo mechaninės ventiliacijos, nebuvo tinkama dirbtinė šviesa, o natūrali šviesa minimaliai patekdavo į patalpas dėl ant langų uždėtų grotų.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas), o gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C (16 punktas). Natūralios apšvietos Higienos norma apskritai nereglamentuoja.

Atsakovės atstovas nurodo, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, inter alia (be kita ko), iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Alytaus PN, įrengdamas grotas ant langų, vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti. Pažymėtina, jog pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 11.5 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinį apšvietimą, tinkamą oro temperatūrą (šiltuoju metų laiku 18-28 oC, šaltuoju - 18-22 oC), santykinę oro drėgmę (šiltuoju laiku 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc.). Be to, atsakovės atstovas pateikė 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. PA-436 (b.l. 12-13), 2016 m. gruodžio 9 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. PA309(22.14.3 1.12) (b.l. 14-15), kuriuose konstatuota, jog nenustatyti Higienos normos HN 134:2015 pažeidimai. Pažymėtina, jog Alytaus PN buvo tikrinami bendrai. Vertintina tai, jog patikrinimas buvo atliekamas 2016 m. gruodžio 9 d., kai pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN, todėl minėtas rašytinis įrodymas paneigia pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos, temperatūros, apšvietos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad natūralus apšvietimas buvo netinkamas, galėjo pakenkti jo regos sutrikimamas, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Atsakovės atstovo pateiktame medicinos dokumentų išraše (b.l. 18-19) nurodyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesirgo ligomis, išskyrus pagalba buvo suteikta patyrus traumą. Todėl pareiškėjo argumentai, jog dėl netinkamo oro judėjimo greičio, ventiliacijos nebuvimo patalpoje, jam dar labiau paūmėjo ligos – bronchitas, bronchinė astma, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, netinkamos oro temperatūros, apšvietos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš to, kad Pataisos namuose nėra pakankamai įrengta sanitarinių mazgų, vos keliais tualetais turėjo naudotis 90 nuteistųjų.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis, jog 10 būrio sanitarinis mazgas yra atskiras nuo miegamųjų, tualetai yra atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio, prausykla yra 27,43 kv.m. pločio, joje yra 11 praustuvių, tualetas - 16,87 kv.m., joje yra 6 pisuarai, 6 unitazai, visų būrių sanitariniuose ir higienos mazguose yra įrengtos praustuvės, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprūpinimo aprašas) nurodyta, kad tualete prausykloje turi būti po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, praustuvę - dešimčiai asmenų.

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad 3-iojo sektoriaus 10 būrio sanitariniame mazge buvo 5 sanitariniai mazgai, 6 pisuarai, praustuvėse nebuvo veidrodžių, įrengti tik 6 čiaupai, dušo įrenginių iš vis nebuvo. Byloje ginčas dėl faktinio sanitarinių įrenginių skaičiaus 10 būrio sanitariniame mazge nekeliamas, todėl tikėtina atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kad ginčo būrio sanitariniame mazge buvo 6 pisuarai, 6 unitazai, 11 praustuvių, be to, pateikta fotonuotrauka (b.l. 20) taip pat patvirtina, jog pisuarų ir klozetų skaičius ne toks, kokį nurodo pareiškėjas. Be to, pats pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą pateikia jau kitokius duomenis, teigdamas, kad buvo tik 4 pisuarai ir 4 klozetai, kuriais naudojosi 60 žmonių. Pareiškėjo skunde nurodytas nuteistųjų skaičius ginčo būryje – 90, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl tikėtina atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie nuteistųjų skaičių ginčo būryje, t.y. 60 nuteistųjų. Taigi, atlikus aritmetinius skaičiavimus (60/6 = 10 nuteistųjų naudojasi unitazu) nustatyta, jog 10 būryje sanitariniame mazge nuteistieji buvo tinkamai aprūpinti unitazais ir pisuarais, praustuvėmis kaip numatyta Aprūpinimo apraše.

Pareiškėjas nurodė, jog prausykloje nebuvo lentynėlių higienos reikmenims laikyti bei veidrodžių.

Aukščiau minėtose nuteistųjų buitinį aprūpinimą reglamentuojančiose normose nustatyta, kad prausyklos, tualeto patalpoje turi būti lentynėle asmens higienos priemonėms (virš kiekvienos praustuvės), sieninis veidrodis (virš kiekvienos praustuvės) ir t.t. Nors atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, jog įrengtos praustuvės, veidrodis ir tualeto reikmenų spintelės, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog lentynėlės ir veidrodžiai buvo įrengti. Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl inventoriaus trūkumo ar sanitarinių įrenginių būklės skundų atsakovui neteikė, nei atsakovės atstovui nei teismui nenurodė, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė lentynėlės ar veidrodžio nebuvimas. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

Pareiškėjo argumentai, kad 3-iame lokaliniame sektoriuje nebuvo dušo įrenginių nepagrįsti jokiais įrodymais. Minėtame visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte konstatuota, kad dušo patalpose įrengta 20 dušo ragelių, 1 kartą savaitėje, pagal grafiką, nuteistiesiems leidžiama praustis dušinėse. 2014 m. balandžio 15 d. nuteistųjų maudymosi duše grafikas Nr. 4-3758 (b.l. 21) patvirtina, jog 3 lokalinio sektoriaus nuteistieji turi galimybę nusiprausti dušu penktadieniais nuo 9.30 val. iki 12.00 val. Pareiškėjas nenurodo, kad tokia teise jis negalėjo pasinaudoti, todėl argumentai, jog nebuvo įrengta dušinė, atmetami kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė