Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2016-01-05 · Byla Nr. A2.9.-12-443/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-05
Bylos Nr.
A2.9.-12-443/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Pažeidėjas
R. D.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-12-443/2016Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00803-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.10.8. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 5 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. D., išnagrinėjęs R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracine tvarka nebausto, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2015-12-05 apie 13 val. 21 min., paskambino bendrosios pagalbos telefonu 112, iš kur informacija perduota Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatui, ir melagingai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) , vyksta žodinis konfliktas tarp pranešėjo ir jo žmonos dėl skyrybų. Atvykus policijos pareigūnams nustatyta, kad jokio konflikto nebuvo, R. D. parėjęs namo neblaivus, kai nustatytas 1,85 promilių neblaivumo laipsnis, pasakė žmonai, kad nori skirtis ir iškvietė policijos pareigūnus tik dėl to, kad ji jam buvo iškvietusi policijos pareigūnus prieš kelias dienas. R. D. šiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str.

Šalies argumentai

R. D. pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodė visiškai prisipažįstantis dėl padaryto ATP, surašant jam ATP protokolą patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties prisipažinimo R. D. kaltę įrodo: tarnybinis pranešimas (b. l. 1), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), asmens blaivumo testas (b. l. 3), S. D., R. D. paaiškinimai raštu (b. l. 4-5), skaitmeninė laikmena, kurioje užfiksuotas BPC darbuotojo ir R. D. pokalbis (b. l. 17) ir kita bylos medžiaga.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo; atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į R. D. asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skirtina minimalaus dydžio sankcijoje numatyta nuobauda – piniginė bauda.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK prašo įpareigoti R. D. atlyginti padarytą 8,82 Eur turtinę žalą, lėšas pervedant į Marijampolės apskrities VPK, juridinio asmens kodas 191207757, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440. Institucija pateikia prašymą, iš kurio matyti, kad turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.

Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 2 d. numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Be to, iš Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. numatytų organų teisė, o ne pareiga.

Lietuvos Respublikos ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirstų kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Be to, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Marijampolės apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo, todėl Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK prašymas dėl įpareigojimo atlyginti padarytą žalą, netenkintinas. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013, Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-374-185/2014 ir Nr. ATP-529-337/2014).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286, 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., ir nubausti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK prašymo dėl padarytos 8,82 Eur turtinės žalos netenkinti.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Arturas Rauktys