Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-459-755/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-30Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-19Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-19
Bylos Nr.
2A-459-755/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04818-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas
N. G., A. K.
Ieškovas
D. S., L. Š., A. Š.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-459-755/2015

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04818-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 121.21,44.2.4.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų N. G. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-223/2015 išnagrinėtoje pagal ieškovų D. S., L. Š., A. Š. ieškinį atsakovams N. G. ir A. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai D. S., L. Š. ir A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti: iš N. G. D. S. 3000 Lt, iš A. K. L. Š. 15000 Lt ir iš A. K. A. Š. 10000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2013-04-09 nuosprendžiu panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nutartį ir priėmė naują sprendimą – A. K. pripažino kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., N. G. pagal BK 140 str. 1 d. Teismas pripažino ieškovų teisę į civilinių ieškinių tenkinimą, o dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.

Ieškovai nurodė, kad N. G., suduodamas D. S. į krūtinę, sukėlė jam fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. L. Š. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, negalėjo dirbti prie statomo namo, vairuoti automobilio, važinėti motociklu. Delnikaulis dėl patirto lūžio liko deformuotas, liko randas, jis negali sulenkti rodomojo piršto. A. Š. dėl dešinio kulno srities sumušimo, plėštinės žaizdos, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo jo bendravimo su bendraamžiais galimybės, sunkiai vaikščiojo, negalėjo sportuoti, maudytis.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš atsakovo N. G. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovo D. S. naudai. Priteista iš atsakovo A. K. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Š. naudai bei 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. Š. naudai. Priteista iš atsakovo N. G. 6 Eur žyminio mokesčio ir 9,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, iš atsakovo A. K. 66 Eur žyminio mokesčio ir 9,82 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmesta.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų nusikalstamų veikų faktai nustatyti įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2013-04-09 nuosprendžiu, todėl papildomai neįrodinėtini (CPK 182 str. 3 p.). Pripažino, jog tai, kad ieškovai dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą ir tai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovų nusikalstamais veiksmais nekelia abejonių,tas laikytina įrodyta, nes CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas konstatavo, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos.

Spręsdamas klausimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio D. S., teismas nustatė ir atsižvelgė į tai, kad atsakovas N. G. su ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, t.y. sutiko atlyginti 100 Eur neturtinę žalą, įvertino konkrečius nusikalstamus veiksmus, kuriuos atliko N. G., nustatė, kad buvo atlikti smurtiniai tyčiniai veiksmai, tai, kad iki smūgio sudavimo D. S. sėdėjo šalia N. G. ir smurtinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, smūgio nesitikėjo. Nustatė, kad dėl tokių N. G. veiksmų ieškovas D. S. pajuto pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, stresą ir išgąstį, kas yra pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Teismui įvertinus tai, kad ieškovui D. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis nebuvo nustatytas, o konstatuotas fizinio skausmo sukėlimas, buvo suduotas vienas smūgis į krūtinės sritį, D. S. pas medikus nesikreipė, byloje nėra įrodymų, kad jam reikėjo vartoti vaistus, buvo mėlynės, patirtas fizinis skausmas trukdė normaliam bendravimui su aplinkiniais ar apribojo ieškovo darbinę veiklą, nusprendė, kad priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas. Teismas konstatavo, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad D. S. patirtas fizinis skausmas yra negrąžinamas, kad sveikata dėl to pablogėjo ar galėtų pablogėti. Atsižvelgė į tai, kad ieškovas D. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad liekamųjų reiškinių nebuvo, darbinei veiklai patirtas fizinis skausmas įtakos neturėjo. Todėl, teismas,įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į teismų praktiką analogiškose bylose, iš atsakovo N. G. ieškovo D. S. naudai priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis esminės reikšmės priteistinai neturtinei žalai neturi, nes neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Spręsdamas klausimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ieškovui A. Š., teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas A. K. sudavė A. Š. vieną smūgį, dėl ko jis patyrė nesunkų sveikatos sužalojimą. Atsakovo A. K. veiksmai A. Š. atžvilgiu tyčiniai, smurtiniai, todėl A. K. turtinė padėtis, teismo vertinimu, nesuabsoliutinama. Nurodė, kad A. Š. dėl patirto sužalojimo ne vieną kartą lankėsi pas medikus, jam buvo siuvama žaizda, išimami siūlai, vykdomi perrišimai, todėl teismas padarė išvadą, kad A. Š. fizinį skausmą jautė ne tik sužalojimo metu , bet ir po to. Teismas nustatė, kad iki šiol A. Š. kojoje yra išlikęs 2 cm randas. A. Š. fizinis judėjimas iš dalies buvo apsunkintas, jis negalėjo kurį laiką sportuoti, tačiau teismas pripažino, kad šis dalinių fizinių nepatogumų laikas, atsižvelgiant į medicininius dokumentus, negalėjo būti ilgas, o likęs randas nelabai matomoje vietoje, kas didelių nepatogumų A. Š. nekelia. Teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė ir dvasinius išgyvenimus pamatęs kaip A. K. muša jo tėvą, o, būdamas nepilnamečiu, jautriau išgyveno dėl patirto fizinio ir dvasinio smurto ir stresas buvo didesnis nei suaugusiam žmogui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ieškovui A. Š. iš atsakovo A. K. teismas sprendė yra priteistina 700 Eur neturtinė žala.

Spręsdamas klausimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ieškovui L. Š., teismas, atsižvelgė, kad atsakovas A. K. L. Š. su pagaliu smūgiavo 3-4 kartus į galvą, kaklą, ranką, nugarą, jam buvo padarytas kairio II delnakaulio lūžimas su poslinkiu, kas laikytina nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Į tai, kad ieškovas L. Š. dėl patirtų sužalojimų patyrė eilę medicininių procedūrų, kas rodo, jog L. Š. gana ilgą laiką patyrė fizinį skausmą, stresą dėl procedūrų, dvasinius išgyvenimus. Jam buvo apribota darbinė veikla, automobilio vairavimas, sportinė veikla, tačiau teismas, įvertinęs medicininius dokumentus, nesutiko, kad nepatogumai tęsėsi 3 mėnesius. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo laikyti, jog L. Š. liekamieji reiškiniai yra esminiai, nes byloje nėra duomenų, kad rankos funkcija sumažėjo ar tapo ribota. Pažymėjęs, kad L. Š. buvo smūgiuojama į pavojingas kūno vietas, pripažino, kad jo stresas ir išgąstis buvo didesni. Teismas dėl nurodytų aplinkybių, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir kasacinio teismo suformuota praktika analogiškose bylose, kuriose už nesunkų kūno sužalojimą paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis apie 1000-5000 Lt, pripažino, kad ieškovui L. Š. priteistina 1500 Eur neturtinė žala.

Ieškinį tenkinus, teismas, iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovų ir valstybės naudai, o atsakovams bylą pralaimėjus, sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. K. skundžia 2015-01-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, prašo sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovo A. Š. naudai ir 1500 Eur ieškovo L. Š. naudai, pakeisti ir priteisti iš A. K. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovo A. Š. naudai ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovo L. Š. naudai. Taip pat pakeisti 2015-01-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų - priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovo A. K. naudai 168,77 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o iš L. Š. 135,33 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas atsakovo A. K. naudai. Taip pat prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai ieškovams A. Š. ir L. Š. yra neadekvatūs apelianto padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl turi būti mažinami. Pažymi, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; kt.). Apeliantas A. K. mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabsoliutino ieškovo A. Š. nepilnametystę. Nurodo, kad įvykio metu A. Š. buvo 17 metų, iki pilnametystės jam buvo likę nepilni metai. Be to, nurodo, kad teismas visiškai nevertino kitų ieškovą A. Š. charakterizuojančių savybių. Pažymi, kad įvykio dieną A. Š. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, 2008 m. nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo įtrauktas į rizikos vaikų grupę, 2011-02-22 klasės auklėtojos charakteristikoje nurodoma, kad jam trūksta pareigingumo, atsakomybės jausmo, jis sunkiai pripažįsta savo padarytas klaidas, visada jaučiasi teisus. Apeliantas abejoja, ar įvertinus tokią ieškovo A. Š. charakteristiką, galima daryti išvadą, kad ieškovas buvo tikrai toks pažeidžiamas ir patyrė didesnį stresą nei suaugęs asmuo. Teigia, kad vertinant asmenį charakterizuojančias savybes bei tai, kad ieškovas dėl patirto sužalojimo iš esmės patyrė tik nepatogumus, jokių rimtų padarinių jam nekilo, apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus, ir parinko neproporcingą priteistinos neturtinės žalos dydį A. Š.. Apeliantas nurodo, kad, jo nuomone, ieškovo A. Š. patirtą neturtinę žalą visiškai kompensuotų 200 Eur suma.

Be to, apeliantas A. K. nurodo, kad teismo priteistos neturtinės žalos dydis ieškovui L. Š. yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms neigiamoms pasekmėms bei neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. A. K. nurodo, kad L. Š. teismo posėdžiuose nedalyvavo, parodymų nedavė, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais: ieškinio argumentai dėl patirtos neturtinės žalos nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti tik bendromis frazėmis apie patirtus nepatogumus. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į tai, kad pats L. Š. savo agresyviais veiksmais prisidėjo prie paties patirtų sužalojimų dėl kurių prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad apelianto konflikto pradžioje nebuvo, jis fizinį smurtą panaudojo tuo metu, kai L. Š. naudojo fizinį smurtą prieš N. G., t. y. A. K. panaudojo fizinį smurtą L. Š. atžvilgiu, siekdamas apginti N. G. (2011 m. lapkričio 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-117-455/2011). Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatant neturtinės žalos dydį, teisinę reikšmę turi ne tik žalą padariusio asmens, bet ir nukentėjusiojo kaltė. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 str. 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

A. K. atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjusiu 2013-05-07 nuosprendžiu iš L. Š. buvo priteista 3000 Lt A. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nors jo patirti sužalojimai (galvos smegenų sukrėtimas, abiejų paakių kraujosruvos, nubrozdinimai nosyje, nugaroje) savo pobūdžiu yra pavojingesni asmens sveikatai, nei delnakaulio lūžis. Todėl, apeliantas mano, kad L. Š. patirtą neturtinę žalą visiškai kompensuotų 500 Eur suma.

Šalies argumentai

Apeliantas A. K. nesutinka su teismo išvada, kad ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos suma nevaržo teismo diskrecijos ir todėl laikytina, jog atsakovai bylą pralaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos, t. y. nėra pagrindo priteisti atsakovams turėtų bylinėjimosi išlaidų. Civilinio proceso normomis nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų - ir ta, kad jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

A. K. teigia, kad nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija buvo apskaičiuota taip: bendrai abiejų ieškovų prašyta priteisti 7240,50 Eur (2896,20 ir 4 344,30), teismo priteista 2200 Eur (700 + 1500), t.y. patenkinta 30 proc. reikalavimų, atitinkamai atmesta 70 proc. Todėl ieškovai A. Š. ir L. Š. atsakovui A. K. turi atlyginti 70 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (434,43 Eur (1500 Lt) x 70/100=304,10 Eur). Kadangi ieškovų nepatenkintų reikalavimų skirtumas yra 11 proc. (76-65), iš ieškovo A. Š. priteistina atsakovo A. K. naudai 168,77 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, o iš L. Š. - 135,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Konstatavus proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teigia, skundžiamas teismo sprendimas yra keistinas.

Apeliantas N. G. skundžia 2015-01-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, paršo sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovo D. S. naudai panaikinti ir priteisti iš apelianto 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovo D. S. naudai, taip pat prašo pakeisti sprendimo civilinėje byloje dalį dėl bylinėjimosi išlaidų – priteisti iš D. S. atsakovo N. G. naudai 334,51 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantas prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliantas N. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis ieškovui D. S. yra neadekvatus apelianto padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl turi būti mažinamas. Pažymi, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2010; kt.). Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Apeliantas teigia, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į paties D. S. provokuojantį elgesį konflikto pradžioje: duodamas parodymus D. S. patvirtino, kad jis, priėjęs prie apelianto, pradėjo jam nurodinėti kaip reikia bendrauti su broliu ir pan. D. S. taip pat pripažino, kad stovinčiam ir gulinčiam N. G. sudavė 3-4 smūgius į veidą ir šonus (2012 m. lapkričio 22 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. Nl-119-373/2012). Todėl apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas parinko neproporcingą priteistinos neturtinės žalos dydį D. S.. Mano, kad D. S. patirtą nežymią neturtinę žalą visiškai kompensuotų 100 Eur suma, kadangi neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai. Be to, apeliantas N. G. teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos suma nevaržo teismo diskrecijos, todėl laikytina, jog atsakovai bylą pralaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos, t.y. nėra pagrindo priteisti atsakovams turėtų bylinėjimosi išlaidų. Civilinio proceso normomis nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų - ir ta, kad jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Teigia, jog nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija buvo apskaičiuotina taip: ieškovo D. S. prašyta priteisti 868,86 Eur (3000 Eur), teismas priteisė 200 Eur, t. y. patenkinta 23 proc. šio reikalavimo. Reikalavimų, atitinkamai atmestus 77 proc. iš ieškovo atsakovui priteistina 334,51 Eur (434,43 (1500 Lt)x77/100) dydžio bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog konstatavus proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pažeidimą, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovai A. Š., L. Š. ir D. S. prašo skundus atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti ir priteisti jiems iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio D. S. nurodo, kad teismo prerogatyva yra nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad pirmasis smurtą vartoti pradėjo būtent N. G. ir tik po to D. S. ir L. Š. smurtavo prieš N. G., nežymiai sutrikdydami jo sveikatą. Utenos rajono apylinkės teismas 2012-11-22 nuosprendžiu iš dalies tenkino N. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jam iš D. S. ir L. Š. 3000 Lt ( 869, 06 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Prašydamas mažinti A. Š. priteistos neturtinės žalos dydį, teigia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas neprivalėjo atsižvelgti į jo nepilnametystę, o privalėjo atsižvelgti į tai, jog A. Š. turėjo administracinę nuobaudą ir jo klasės auklėtojos charakteristiką. Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nenurodoma, jog teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į ieškovo asmenybę. Be to, akivaizdu, kad nepilnamečio išgyvenimai jautresni.

L. Š. teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti, nurodo, nėra per didelė ir atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentas, kad L. Š. nedalyvavo teismo posėdžiuose, parodymų nedavė, savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais, yra nepagrįsti. Ieškovas turi teisę tiek pats dalyvauti teismo posėdžiuose, tiek bylą vesti per atstovą. Tai, kad L. Š. bylą vedė per savo atstovą advokatą nėra pagrindas mažinti jam priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad buvo pateikta medicininė pažyma, įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymi, kad konflikto tarp ieškovo L. Š. ir atsakovo A. K. metu, A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jam teismas priteisė 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu L. Š. tyčiniais smurtiniais A. K. veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu teigiama, jog nepagrįstas apeliacinis skundas ir dalyje dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apylinkės teismas teisingai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas iš atsakovų priteisė teisingai. Teismas savo sprendime, remdamasis teismų praktika, teisingai nurodė, kad pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį yra teismo funkcija, o ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos suma nevaržo teismo diskrecijos, todėl laikytina, kad atsakovai bylą pralaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, N. G. atmetamas, teismo sprendimas keičiamas.

Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 str.). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl esminių ir teisiškai reikšmingų apeliacinių skundų motyvų.

Dėl N. G. skundo

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde be pagrindo tvirtinama apie provokuojantį ieškovo D. S. elgesį bei ieškovo smurtą prieš šį atsakovą, ko pirmos instancijos teismas neįvertino ir tai neatspindi nustatant neturtinės žalos dydį. Galimai provokuojančio D. S. elgesio aplinkybė buvo tiriama baudžiamojoje byloje ir 2013-04-09 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad ne D. S. veiksmai išprovokavo konfliktą( t.1, b.l.9-12). Priešingai, iš nuosprendyje konstatuotos įvykių sekos matyti, jog fizinio konflikto pradžia buvo N. G. veiksmai – jis trenkė D. S. ir sukėlė pastarajam skausmą. Tik po to kilusių muštynių metu D. S. ir L. Š. smurtavo prieš šį atsakovą.

D. S. ir L. Š. veiksmai prieš N. G. įvertinti baudžiamajame procese, pasibaigusiame Utenos rajono apylinkės teismo 2012-11-22 nuosprendžiu ( t.2, b.l.8-16). Apylinkės teismas įvertino abiejų šalių veiksmus, jų kilimo priežastis , fizinių pasekmių nebuvimą ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai priteisė 200 € dydžio žalos atlyginimą. Teigti, jog teismo esmingai nukrypta nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, kolegijos vertinimu,pagrindo nėra.

Dėl A. K. skundo

Kolegijos vertinimu, nepagrįsti skundo teiginiai, jog pirmos instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad A. Š. be fizinių ir emocinių išgyvenimų patyrė nepatogumų, pergyvenimų ir pan. dėl paties patirto sužalojimo, bet ir dėl prieš jo tėvą vartoto smurto. Sutiktina su teismo išvada, jog A. Š. dėl savo amžiaus tikėtinai jautriau reagavo dėl prieš jam artimą asmenį( tėvą) vartojamą fizinį smurtą, tad patyrė didesnį nei pilnamečiai asmenys negatyvų išgyvenimą. Tai, kad smurto vartojimas nepilnamečių asmenų akivaizdoje emociškai neigiamai juos veikia, kolegijos vertinimu, nekelia abejonių. Aplinkybė, kad mokymo įstaigoje ieškovas buvo apibūdinamas kaip nepareigingas, stokojantis pareigingumo jausmo, niekaip nesusijusi su asmens pažeidžiamumu ir galėjimu patirti stresą. Rizikos vaikų grupėn ieškovas buvo įtrauktas 2008 m. sausio pradžioje. Administracinį pažeidimą padarė 2009 m. spalio 10 d., o įvykiai, kurių metu jis buvo sužalotas, įvyko 2010 m. rugpjūtį. Kolegijos vertinimu, tarp asmens elgesio padarant administracinį teisės pažeidimą ir po 10 mėnesių smurto prieš jį nėra loginio ryšio. Galiausia administracinio teisės pažeidimo pobūdis - pasirodymas neblaivaus viešoje vietoje nerodo tokio asmens padidinto agresyvumo, provokuojančio elgesio kas galėtų būti reikšminga šio ginčo atveju. Pastebima, jog prieš A. Š. buvo ne tik pavartotas smurtas, bet padarytas kūno sužalojimas. Nenustatyta iš jo pusės jokio provokacinio elgesio, priešingai pagal baudžiamosios bylos duomenis, jis bandė nutraukti smurtą prieš tėvą ir siekė atimti iš A. K. lazdą.

Sykiu, kolegijos vertinimu, turėjo būti įvertina ir tai, jog pagal baudžiamosios bylos duomenis A. K. sužalojo šį ieškovą kai šis ,kaip minėta, bandė iš atsakovo atimti lazdą, jį nustumiant ant malkų krūvos, kur ieškovas nugriuvęs susižalojo. Kitokio smurto prieš ieškovą A. K. nebevartojo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Tai, kolegijos vertinimu, nors reikšminga sprendžiant dėl žalos dydžio, pirmos instancijos teismo buvo įvertinta nepakankamai , nors smurto intensyvumas reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo kaltės ir atitinkamai žalos dydžio. Pasakyta sudaro pagrindą mažinti priteistą žalos A. Š. atlyginimą iki 500 €.

Kolegijos vertinimu, nepagrįstai skunde teigiama, jog teismas turėjo konstatuoti, jog paties L. Š. agresyvūs veiksmai įtakojo žalos jam padarymą. Įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais konstatuota L. Š. kaltė dėl smurto prieš N. G. ir A. K. , bet nė viename jų nenustatyta, jog šis ieškovas išprovokavo muštynes. Tai, jog iš ieškovo priteistas neturtinės žalos atlyginimas A. K. pagal 2012-11-22 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį ( t.2,b.l.8-16) neeliminuoja neturtinės žalos padarymo galimybės pastarojo veiksmais L. Š. ir nereiškia, jog teismas negalėjo priteisti didesnės nei atsakovo pripažįstamą 500 € žalos atlyginimą. Žalos padarymo dydis nustatomas pagal konkrečias bylos aplinkybes ir vertinant įvairius kriterijus. Tai, jog žala padaroma abipusių muštynių metu „nesulygina“ žalų dydžio. Šiuo atveju įvertintina ir tai, jog L. Š. buvo padarytas sunkesnis (nesunkus) nei A. K. sveikatos sutrikdymas ( nežymus), tad apelianto teigimas, jog jam buvo padaryti pavojingesni nei L. Š. sužalojimai atmetamas kaip bylos medžiaga nepagrįstas. Aplinkybė, jog pats ieškovas nedalyvavo teismo posėdžiuose šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes asmens teisė vesti bylą per atstovą nustatyta įstatymu(CPK 51 str. 1 ir 2 d.), teismas nebuvo pripažinęs ieškovo asmeninį dalyvavimą būtinu, tokio klausimo pirmos instancijos teisme atsakovai nekėlė.

Pirmos instancijos teismas nurodo, jog nustatydamas žalos dydį atsižvelgia ir į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad priteisiama žala yra tarp 1000-5000 Lt. Priteista 1500 € kas sudaro apie 5180 Lt. Būtinumo viršyti nurodytą maksimalią žalos dydžio ribą pirmos instancijos teismas nepagrindė. Teismas sprendė, jog nėra duomenų išvadai, kad sužaloto L. Š. kairės rankos piršto sulenkimo defektas išliko iki šiol. Atsižvelgiant į pasakytą, teismo vertinimu buvo pagrindas konstatuoti esant mažesnio dydžio neturtinę žalą ir ji mažintina iki 1000 €.

Dėl skundų dalių apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą

Pagal CPK 93 str.1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsakovai, remdamiesi kasacinio teismo praktika suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011,pastebi, kad civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai .

Vertinant tokiu požiūriu, kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai bylą pralaimėjo, todėl turi atlyginti visas ieškovų patirtų ir negali reikalauti nė dalies jų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, nes teismas nors ir dalinai, bet tenkino dalį reikalavimų.

Pagal bendrą taisyklę bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Sykiu kolegija pastebi, jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Nurodytos kasacinės bylos ir nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės yra skirtingos. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 buvo nagrinėjamas ginčas tarp asmens ir Lietuvos valstybės dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos ieškovui dėl neteisėto rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimo, nušalinimo nuo pareigų, ilgo baudžiamojo proceso, kuriame jis buvo išteisintas, trukmės. Konkretaus ginčo atveju neturtinės žalos padarymo faktas yra kildinamas iš tyčiniu nusikaltimu padarytų žalų fakto. Šis skirtumas ,kolegijos vertinimu, yra esmingai ženklus ir leidžia nurodyta kasacine praktika vadovautis su išlygomis.

Pagal CPK 93 str.4 d. teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taikant šią nukrypimo išimtį. Procesinėmis ieškinio pateikimo priežastimis buvo atsakovų padarytas nusikaltimas ir faktas, jog iki pateikiant ieškinį padaryta žala, kurios padarymas buvo konstatuotas baudžiamajame procese įsiteisėjusiais teismo procesiniais dokumentais, gera valia nebuvo atlyginta. Civilinė byla pradėta praėjus daugiau nei metams po nuosprendžio įsiteisėjimo ir 7 mėnesiams po kasacinio teismo nutarties, kuria kasaciniai atsakovų skundai atmesti,paskelbimo ( t.1, b.l. 191-197). Prasidėjus procesui, atsirado bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai atsiliepimais į ieškinį jį ginčijo visa apimtimi ( t.1 b.l.29-43). Atsakovų apeliacinių skundų dalys, kuriomis prašoma mažinti žalos atlyginimo dydį, nebeginčijant pačios žalos atlyginimo reikalingumo, rodo, jog atsakovų pozicija reikalaujant ieškinį apskritai atmesti nuo pat proceso pradžios buvo nepagrįsta. Atsakovų atstovavimo išlaidos sąlygotos jų pačių sprendimu jas patirti.

Dėl šių priežasčių ir CPK 93 str.4 d. pagrindais pirmos instancijos teismui buvo procesinės prielaidos bylinėjimosi išlaidas paskirstyti jo atliktu būdu, t.y. jas priteisti tik iš atsakovų. Nors pirmos instancijos teismas CPK 93 str.4 d. norma paskirstant bylinėjimosi išlaidas nesivadovavo, klaidingai pasisakė , jog ieškovai bylą laimėjo, tik dėl šios priežasties išlaidas priteisė iš atsakovų, bet iš esmės toje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą. Netinkamas procesinės normos pritaikymas neįtakojo teisingam bylos šioje dalyje išsprendimui, todėl sprendimas šioje dalyje nekeičiamas ( CPK 328, 329 str.1 d.).

Sprendimą dalyje dėl žalos atlyginimo dydžių keičiant, apeliacinės instancijos teismo pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ( CPK 93 str.5 d.).

Pasikeitus iš A. K. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, keičiamas ir valstybei priteistino iš jo žyminio mokesčio dydis iki 45 € ( 1000 + 500) x 3 %). A. K., teikdamas apeliacinį skundą, turėjo sumokėti 45 € žyminio mokesčio. Jo sumokėta 21 € daugiau, tad permoka jam turi būti grąžinama( CPK 87 str.1 d. 1 p.). Kadangi A. K. valstybei turi sumokėti 45 € žyminio mokesčio, 9,82 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų( viso 54,82 €), nesant procesinių draudimų dėl užskaitymo jis atliekamas, ir A. K. valstybei mokėtina suma mažinama valstybės jam grąžintina 21 € žyminio mokesčio suma. Mokėtina suma sudarys bendrą 33,82 € sumą.

Atsakovai, rengiant apeliacinius skundus, kiekvienas patyrė po 250 € atstovavimo išlaidų. Teismo vertinimu, patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m.kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms „Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

N. G. skundas atmestas, todėl žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidos jam neatlygintinos.

A. K. skundas tenkintas dalinai. Jis ginčijo teismo sprendimą dalyje dėl 1500 € ( 500 € dėl A. Š. ir 1000 € dėl L. Š.). Apeliacinės instancijos teismas priteistos žalos dydį viso sumažino 700 €, taigi skundas patenkintas 46 %, ir jam turi būti atlyginta 20,7 €( 45 € x 46 %) žyminio mokesčio. Pagal sumažinto ir prašyto sumažinti žalos atlyginimo santykį L. Š. tenka 71 % , o A. Š. 29 % šio sumažinimo. Dėl pasakyto L. Š. turi atlyginti apeliantui 14,69 € ( 20,7 € x 71 %) , o A. Š. 4,01 € sumokėto žyminio mokesčio.

Dalinai patenkinus apeliacinį skundą, A. K. atlygintina 115 € skundo rengimo išlaidų ( 250 x 46 %). Pagal sumažinto ir prašyto sumažinti žalos atlyginimo santykį L. Š. tenka 71 % , o A. Š. 29 % šio sumažinimo. Dėl pasakyto, L. Š. turi atlyginti apeliantui 81,65 € ( 115 € x 71 %) , o A. Š. 33,35 € ( 115 x 29 %) atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-30 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-100-223/2015 pakeisti ir iš A. K. priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydį sumažinti :A. Š. iki 500( penkių šimtų) € ir L. Š. iki 1000( vieno tūkstančio) €.

Sprendimo dalį, kuria iš A. K. priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, pakeisti ir priteisti iš jo valstybei 33,82 € šių išlaidų , sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeista.

Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4,01 € sumokėtų žyminio mokesčio, teikiant apeliacinį skundą, ir 33,35 € atstovavimo išlaidų, rengiant apeliacinį skundą, atlyginimui.

Priteisti iš L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 14,69 € sumokėtų žyminio mokesčio, teikiant apeliacinį skundą, ir 81,65 € atstovavimo išlaidų, rengiant apeliacinį skundą, atlyginimui.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė