Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-106-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-04-16Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-25
Bylos Nr.
1A-600-106-2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00243-2007-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
Nuteistasis
R. M.
Nukentėjusysis
J. D.
Advokatai
Mindaugas Kepenis, Romas Kersnauskas
Kategorijos
  • 2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Kristina Baškienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-106-2012 Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00243-2007-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.25.4.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Valentino Janonio,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,nuteistajai R. M.,nuteistosios gynėjui advokatui Romui Kersnauskui,nukentėjusiojo J. D. atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nubausta 20MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo J. D. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista J. D. iš AB „Lietuvos draudimas“ 20 931,21 Lt turtinės žalos ir 1726 Lt neturtinės žalos atlyginimas, o iš R. M. 8274 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Priteista iš R. M. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 43,51 Lt proceso išlaidų.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

R. M. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2007 m. gegužės 5 d., apie 18.40 val., Klaipėdos m., Šaulių g., prie 23 namo, vairuodama AB ,,Lietuvos draudimas“ priklausantį automobilį „Honda HR-V“, valstybinis registravimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui „Suzuki GSX 1200“, valstybinis registravimo Nr. 943JT, vairuojamam J. D., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklo vairuotojui J. D. sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 145 punkto (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, galiojo iki 2008-08-31).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl jos priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad 2009 m. gruodžio 4 d. ir 2009 m. gruodžio 24 d. prokurorai priėmė sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau 2010 m. kovo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi panaikino šiuos nutarimus, šis sprendimas buvo skundžiamas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir nurodė, kad yra pakankamai įrodymų, jog būtų surašytas kaltinamas aktas R. M. ir byla būtų perduota teismui. Apeliantės nuomone, tai yra šiurkštus jos teisių pažeidimas, nes ikiteisminį tyrimą atlieka ir kontroliuoja prokuratūra, o ne teismas, o šiuo atveju teismas priima, nenagrinėdamas iš esmės bylos, dėl jos neskundžiamą nutartį, kad surinkti visi įrodymai dėl jos kaltės. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą galėjo būti veikiamas tokios kategoriškos aukštesniosios instancijos teismo išvados ir todėl buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliantė teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą patenkino jos gynėjo prašymą dėl tardymo eksperimento ir ekspertizės skyrimo, tačiau dar prieš paskiriant ekspertizę buvo paaiškinta, kad teismas nenustatinės to fakto, kodėl ir kada užsidegė J. D. motociklas ir ar tai nebuvo pagrindinė autoįvykio priežastis (nes ekspertizę reikėtų daryti kompleksinę ir ją daryti reikėtų Vilniuje). Taip pat teismas pasitenkino prokuroro paaiškinimu, kad jis negali pateikti teismui nuotraukų, kurios buvo padarytos Kelių policijos pareigūnų įvykio vietoje kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole 2007 m. gegužės 5 d., nes jos dingo, nors turėjo būti pridėtos prie bylos medžiagos. Taip prokurorą informavo policijos pareigūnai. Nors ji ir jos gynėjas prašė minėtus policijos pareigūnus iškviesti ir apklausti dėl šio įvykio (protokolą pildė A. B.), tačiau tai padaryta nebuvo. Taip pat teismas visiškai nesiaiškino, kodėl administracine tvarka nebuvo nubaustas J. D., kuriam buvo surašyti administraciniai protokolai, kad vairavo techniškai netvarkingą motociklą, neturėdamas vairuotojo teisių, ir, kaip nustatyta, važiuodamas viršijo leistiną greitį. Paskutiniame ekspertizės akte ir prieš tai buvusiuose ekspertizės aktuose yra neginčijamai nurodoma, kad autoįvykio metu J. D. padarė KET pažeidimus (viršijo greitį, važiavo techniškai netvarkingu motociklu, neturėjo teisės vairuoti motociklą).

Nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra 2008 m. balandžio 17 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kur konstatuojama, kad motociklas sudegęs visiškai. 2008 m. liepos 7 d. jos automobilis buvo apžiūrėtas, padarytos nuotraukos, matyti nežymus apgadinimai.

2007 m. gegužės 5 d. pažymoje apie autoįvykį yra nurodoma, kad avarijos kaltininkas – motociklininkas, kuris nepasirinko saugaus greičio.

Teismo posėdžio metu ekspertas V. Počiabutas į jos advokato klausimą, ar galima nustatyti, ar motociklas važiavo su įjungtais žibintais ir nuo ko bei kada užsidegė motociklas, pasakė, kad tai galima nustatyti ir tokias ekspertizes daro Teismo ekspertizės skyrius Vilniuje, tačiau nors ir buvo pateiktas toks klausimas jos advokato pareiškime skiriant ekspertizę, tačiau teismas tokio klausimo ekspertams neuždavė.

Tiek jos, tiek jos gynėjo teismo metu ir ikiteisminio tyrimo metu buvo išsakytos tokios abejonės, kad motociklo gaisras galėjo būti avarijos priežastimi, taip pat ji visada tvirtino, kad prieš pradėdama manevrą ji matė atvažiuojantį automobilį šviesios spalvos ir motociklininkas galėjo jį lenkti, taip susidarydamas kliūtį nepastebėti jos vairuojamo automobilio.

Prašo teismo byloje atlikti įrodymų tyrimą, iškviesti ir apklausti specialistą A. B. ir papildomai paskirti kompleksinę ekspertizę, nustatyti gaisro priežastį ir ar tai neturėjo tiesioginės įtakos avarijai. Mano, kad toks jos reikalavimas teisėtas ir tas prieštaravimas turi būti pašalintas.

Teigia, kad tokia ekspertizė turi būti atlikta, nes, kaip matyti, prieš tai darytos ekspertizės buvo atliktos vadovaujantis tik kompiuterinėmis programomis ir techninių duomenų charakteristikomis. Kaip matyti iš bylos medžiagos motociklas tyrėjos buvo apžiūrėtas ir fotografuotas po metų laiko, ir iš nuotraukų nustatyti apie techninę būklę tikrai negalima.

2008 m. balandžio 17 d. motociklo apžiūroje nedalyvavo ekspertas. 2008 m. balandžio 17 d. tada padarytas nuotraukas reikėtų sulyginti su 2007 m. gegužės 5 d. darytomis nuotraukomis, kad būtų nustatytas tikslus avarijos mechanizmas ir gaisro priežastis. Į jos gynėjo klausimą ekspertas V. Počiabutas atsakė, kad nė karto per 3 ekspertizių darymą jam nebuvo pateiktas pats motociklas, nors, kaip paaiškino kaip liudytojas apklaustas Šimkus, motociklas yra ir jį buvo galima apžiūrėti.

Todėl šioje baudžiamojoje byloje nėra visiškai ištirtos avarijos priežastys ir nėra aišku, kas yra kaltas dėl susidūrimo, nėra aišku nuo ko bei kada užsidegė motociklas, tų aplinkybių niekas netyrė ir tai yra prieštaravimas baudžiamojoje byloje, todėl tai turėtų būti traktuojama jos naudai. Esant tokioms aplinkybėms ji turi būti išteisinta. Kadangi nėra jos kaltės dėl autoįvykio, todėl civilinis ieškinys turi būt atmestas.

Nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistosios R. M. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir, laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų, teisingai jai paskyrė bausmę bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Nuteistoji iš esmės ginčija savo kaltę, nurodydama, kad baudžiamojoje byloje nėra iki galo ištirtos avarijos priežastys ir nėra aišku, kas yra kaltas dėl susidūrimo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistosios R. M. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu eismo įvykio mechanizmui nustatyti buvo atliekami įvairūs proceso veiksmai: apžiūrėta įvykio vieta, atliktas eismo įvykio aplinkybių nustatymo eksperimentas, remiantis šiais bei kitais bylos proceso metu gautais duomenimis buvo atliktos ekspertizės bei pateiktos specialisto išvados dėl eismo įvykio dalyvių veiksmų įvykio metu bei jų reikšmės lemiant atsiradusius padarinius. Visi šie duomenys pirmosios instancijos teisme buvo visapusiškai patikrinti aktyviai dalyvaujant nuteistajai bei kitiems proceso dalyviams. Nagrinėjant bylą teisme buvo paskirta dar viena eismo įvykio aplinkybių ekspertizė, taip pat teismas organizavo papildomą eismo įvykio aplinkybių nustatymo eksperimentą, teismo posėdyje apklaustas ekspertizes atlikęs ekspertas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismas maksimaliai išnaudojo proceso galimybes nustatant eismo įvykio aplinkybes, nes buvo išnagrinėti ne tik nuteistosios bei nukentėjusiojo parodymai, bet ir pasitelkiant specialias technikos bei mokslo žinias buvo sumodeliuotas eismo įvykio mechanizmas, nustatyta priežastingumo grandinė. Visus šiuos duomenis teismas įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, įvairių įrodymų šaltinių duomenis jungdamas į nuoseklią visumą, šalindamas tarpusavio prieštaravimus, ir padarė pagrįstas išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad KET pažeidė abu eismo dalyviai. Apeliantė R. M. pažeidė KET 145 punkto (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, galiojo iki 2008-08-31). Nukentėjusysis J. D. pažeidė KET 135 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011).

Ekspertizės akte Nr. 11K-496 (11) nurodyta, kad techniniu požiūriu motociklo vairuotojo veiksmai – važiavo viršydamas leistiną greitį ir dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo motociklo judėjimui sudariusiu automobiliu, – buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, tačiau ši aplinkybė nepripažintina kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju motociklo vairuotojo važiavimas didesniu nei leistina greičiu grėsmės eismo saugumui nekėlė, o automobilio vairuotoja, pradėdama manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sudarė kliūtį važiavusiam motociklo vairuotojui, kuris negalėjo numatyti, kad automobilio vairuotoja užtvers kelią, ir būtent dėl to motociklo vairuotojas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo (kasacinė nutartis 2K-521/2011).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad teismo išvada, jog R. M., vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, yra pagrįsta, o R. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą galėjo būti veikiamas kategoriškos aukštesniosios instancijos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties išvados dėl to, kad yra pakankamai įrodymų, jog būtų surašytas kaltinamas aktas R. M. ir byla būtų perduota teismui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais. Iš byloje esančios Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties matyti, kad buvo sprendžiamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimas. Teismas jokios išvados dėl R. M. kaltės nepadarė, tik pažymėjo, kad yra surinkta pakankamai duomenų kaltinamojo akto surašymui. Priešingai, nutartyje akcentuota, kad kaltės klausimą sprendžia tik teismas, iki galo išsamiai išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis teisiamajame posėdyje.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, paskiriant ekspertizę, nepagrįstai atmetė jos gynėjo prašymą nustatyti faktą, kodėl ir kada užsidegė J. D. motociklas ir ar tai nebuvo pagrindinė autoįvykio priežastis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ištyrus konkrečias autoįvykio aplinkybes ir pasekmes, nėra jokio pagrindo teigti, kad autoįvykis kilo dėl to, kad užsidegė J. D. vairuojamas motociklas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėtų klausimų netyrė. Taip pat apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti policijos pareigūnus dėl dingusių įvykio vietos nuotraukų. Apeliacinio teismo nuomone, net ir apklausus policijos pareigūnus dėl dingusių nuotraukų naujų bylai reikšmingų aplinkybių nepaaiškės. Pažymėtina, jog ir nesant nuotraukų, nuteistosios R. M. kaltei pagrįsti įrodymų pakanka.

Skunde apeliuojama į tai, kad teismas visiškai nesiaiškino, kodėl administracine tvarka nebuvo nubaustas J. D.. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliaciniu skundu taipogi prašoma nukentėjusiojo J. D. civilinį ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. M. kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. nustatęs, jog dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų atsirado neigiamų padarinių, pasireiškiančių nukentėjusiajam J. D. nustatytu sunkiu sveikatos sutrikdymu, pagrįstai iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ J. D. priteisė 20 931,21 Lt turtinės žalos ir 1726 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o iš nuteistosios R. M. 8274 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos dydis nustatytas, įvertinus visus kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atitinka nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl nėra per didelis.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Padarytos žalos dydis turi būti įvertintas pagal faktinius bylos duomenis, šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai aptarė J. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje labai išsamiai išdėstytais motyvais dėl civilinio ieškinio ir jų nekartoja.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą, todėl teismas nukentėjusiojo turėtų atstovavimo išlaidų nepriteisė pagrįstai. Faktą apie tai, kad už atstovavimą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis J. D. sumokėjo 3000 Lt, patvirtina tik apeliacinės instancijos teismui pateiktos pinigų priėmimo kvitų Nr. 449518 ir 449519 kopijos (t. 3, b. l. 148–149). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatas M. Kepenis nukentėjusiajam atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, baudžiamasis procesas užsitęsė daugiau kaip ketverius metus (ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme). Kolegijos vertinimu, prašomos priteisti proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės.

Taip pat buvo pateiktas kvitas apie nukentėjusiojo J. D. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese – 2000 Lt (t. 3, b. l. 147). Kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo trukmę apeliacinės instancijos teisme bei tai, kad jokių procesinių dokumentų nukentėjusiojo atstovas nerengė, daro išvadą, kad honoraras advokatui, už atvykimą ir atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose, yra nepagrįstai didelis, todėl priteistiną iš nuteistosios sumą mažina iki 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš R. M. nukentėjusiojo J. D. naudai išieškoti 4000 Lt išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėTeisėjai Violeta MiliuvienėValentinas Janonis