Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-87-795/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-04-16Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
1-87-795/2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00243-2007-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Nukentėjusysis
J. D.
Kaltinamasis
R. M.
Civilinis atsakovas
UAB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Mindaugas Kepenis, Romas Kersnau
Baudžiamoji byla Nr. 1-87-795/2012(Proceso Nr. 1-30-1-00243-2007-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.6.; 1.2.25.4.3.; 2.1.15; 2.3.6.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Kristinai Stankevičiūtei ir Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorui Juozui Sykui,nukentėjusiajam J. D.,jo įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,kaltinamajai R. M.,kaltinamosios gynėjui advokatui Romui Kersnauskui,civilinio atsakovo UAB „Lietuvos draudimas“ įgaliotam atstovui G. T.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti DUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke-konsultante, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2007 m. gegužės 5 d., apie 18.40 val., Klaipėdos m., Šaulių g., prie namo Nr. 23, vairuodama AB ,,Lietuvos draudimas“ priklausantį automobilį „Honda HR-V“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui Suzuki GSX 1200“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. D., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklo vairuotojui J. D. sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 145 punktą (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, galiojo iki 2008-08-31).

Šalies argumentai

R. M. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2007 m. gegužės 5 d., apie 18.40 val., automobiliu „Honda HR-V“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės atbuline eiga. Matė už maždaug 100 m. atvažiuojantį automobilį. Pusė automobilio buvo jos juostoje, pusė – kitoje. Ketino sukti į savo krypties eismo juostą, tačiau pajuto smūgį į automobilio kairės pusės galinį ratą. Išlipusi pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė motociklas. Iš kur jis atsirado – nežino, iki smūgio ji motociklo nematė. Jos automobilis tuo metu stovėjo ant skiriamosios juostos, arčiau namo Nr. 36. Smūgio metu ji važiavo į priekį. Pradžioje J. D. ir jo tėvas sakė, kad pretenzijų jai neturi, nes J. D. lenkė automobilį važiuodamas nuo Lietuvininkų a. Jos manevras truko ilgiau nei 5 sekundes.

Nukentėjusysis J. D. parodė, jog 2007 m. gegužės 5 d., apie 18.40 val., vairavo T. Š. priklausantį motociklą. Važiavo nuo Lietuvininkų aikštės link S.Daukanto g., apie 50km/val. greičiu. Dešinėje kelio pusėje stovėjo automobiliai. Važiuodamas pamatė automobilį „Honda“, priekiu išvažiuojantį iš kiemo į gatvę. Automobilis padarė manevrą, suko link S.Daukanto g., atsistojo gatvės viduryje ir sustojo. Automobilis buvo jo eismo juostoje, užtvėrė kelią likus iki jo maždaug 20 metrų. Matydamas, kad nespės sustoti, guldė motociklą ant asfalto ir motociklas slysdamas atsitrenkė į automobilį. Nuo smūgio motociklas užsidegė. Įvykio metu teisės vairuoti motociklą neturėjo, šia teisę įgijo tik 2010 m. vasarą. Motociklas nebuvo apdraustas, nebuvo praėjęs techninės apžiūros.

Šiuos savo parodymus nukentėjusysis J. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (II tomas, b.l. 35-43).

Liudytojas V. Ž. parodė, jog paties eismo įvykio nematė, girdėjo tik smūgį. Nuėjęs į įvykio vietą pamatė į automobilį atsitrenkusį motociklą ir vaikiną be sąmonės. Kokiu greičiu važiavo motociklas negali pasakyti. Automobilis buvo kirtęs išilginę skiriamąją juostą. Kaltinamosios mašiną matė stovinčią prie Šaulių g. 36 namo, ar priekiu ar galu tiksliai nepamena, gal priekiu į namą.

Liudytojas A. P. parodė, jog R. M. automobilis prieš įvykį stovėjo priekiu į namą ir, jiems įsėdus į automobilį, automobilis pajudėjo atgal į viešbučio „Radisson“ pusę. Smūgis buvo vos pradėjus judėti priekiu link Lietuvininkų aikštės. Prieš tai jis motociklo garso negirdėjo. Automobilio greitis buvo labai mažas. 2009m. birželio 4 d. eksperimento metu atkurta situacija yra teisinga, tik automobilio judėjimas buvo žymiai lėtesnis, R. M. staigūs judesiai, kaip vairuotojai, nebūdingi.

Liudytojas T. Š. parodė, jog 2006 m. rudenį už 5 200 Lt ar 5 400 Lt, tikslios kainos neatsimena, nusipirko motociklą „Suzuki GSX 1200“. Žiemą jį suremontavo, o pavasarį ketino atlikti techninę apžiūrą. J. D. paprašė jo leisti pasivažinėti. Po kelių valandų J. D. paskambino ir pranešė, kad pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio metu motociklas buvo sugadintas nepataisomai. J. D. už motociklą jam sumokėjo 600 Lt. Su J. D. susitarė, kad šis atlygins jam už motociklą 6000 Lt, nes į jį buvo investuota remontuojant. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis pasakė, kad žala už motociklą jam pilnai atlyginta, tačiau faktiškai atlyginta tik 600 Lt turtinė žala, o likę 5 400 Lt - ne.

2007 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. T-A 1254/07 (03) patvirtina, kad R. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I tomas, b.l. 43).

2007 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. T-A 1246/07 (03) patvirtina, kad J. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I tomas, b l. 42).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1053/07 (03) patvirtina, kad J. D. buvo padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairiame delne, abiejų kelių srityje, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžimai bei kairiojo kryžmeninio klubo sąnario prasiskyrimas su dubens žiedo vientisumo suardymu, V juosmeninio stuburo slankstelio lūžimas. Minimus sužalojimus J. D. galėjo patirti 2007m. gegužės 5 d. eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykio metu patirto dubens sužalojimo J. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 47-48).

2007m. gegužės 5 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota R. M. judėjimo trajektorija iki susidūrimo su motociklu – iš pradžių atbuline eiga išvažiavo į eismo kryptį link Lietuvininkų aikštės, po to priekiu įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir išvažinėjant iš jos motociklas atsitrenkė į automobilį (I tomas, b.l. 14-16).

2008m. balandžio 17 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotonuotraukos bei 2007m. gegužės 5 d. transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo aktas patvirtina, kad motociklas „Suzuki GSX 1200”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra sudegęs, visiškai sudegusios rankėnėlės bei sėdynė, apdegęs variklis, kuro bakas, padangos (I tomas, b.l. 19, 20-22, 23-24).

2007m. gegužės 5 d. transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo aktas bei 2008 m. liepos 9 d. automobilio apžiūros protokolas patvirtina, kad apgadintas automobilio „Honda HR-V”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio vairuotojo pusės bamperis, vairuotojo pusės priekinio rato apdaila, kairės pusės vairuotojo durelės bei slenkstis (I tomas, b.l. 25-26, 27-32).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-232 (08) nurodyta, kad prieš eismo įvykį motociklu buvo važiuojama ne mažiau kaip 56,6 km/val. greičiu, tačiau motociklo greitis galėjo būti didesnis nei apie 65,7 km/val. Prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje motociklo vairuotojas važiuodamas eismo įvykio vietoje didžiausiu leistinu 50 km/val. greičiu turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio manevravimas gatvėje sudarė realią kliūtį motociklo judėjimui tuo metu, kai motociklas susidūrimo vietos nebuvo privažiavęs apie 44 m. ar kiek didesniu atstumu, tai yra kuomet prieš eismo įvykį motociklo vairuotojas reagavo stabdyti, tai techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio vairuotojos veiksmai – manevruodama gatvėje ji sudarė kliūtį gatve važiavusio motociklo judėjimui ir su juo susidūrė; šiuo atveju techniniu požiūriu motociklo vairuotojo veiksmai – važiavimas viršijant leistiną greitį ir dėl greičio viršijimo netekta galimybė išvengti susidūrimo su kliūtį jo motociklo judėjimui sudariusiu automobiliu, - buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Jeigu prieš eismo įvykį automobilis stovėjo dešinėje gatvės pusėje stovėjimo vietoje įstrižai ir prieš įvykį manevravo išvažiuodamas atbuline eiga į gatvės važiuojamąją dalį ir po to važiavo į priekį lanku į dešinę, kairiuoju šonu atsisukdamas dalinai link Lietuvininkų a., tai techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo motociklo vairuotojo veiksmai – būdamas nuo priekyje gatvėje manevravusio automobilio žymiai didesniu atstumu nei reikalinga motociklo sustabdymui iš anksto palaipsniui nemažino greičio, važiavo viršydamas leistiną greitį, motociklą ekstremaliai stabdė per vėlai, atsitrenkė į manevravusį automobilį (I tomas, b.l. 129-134).

2009 m. balandžio 7 d. įvykio vietos papildomos apžiūros protokolas patvirtina, kad eismo įvykis įvyko Šaulių g. ties 23 namu, Klaipėdoje (II tomas, b.l.30-34).

2009 m. birželio 4 d. eksperimento protokole užfiksuota, kad jame dalyvavo nukentėjusysis J. D., jo gynėjas advokatas M. Kepenis, kaltinamosios gynėjas advokatas R. K. bei statistės I. P. ir V. D.. Eksperimento metu siekta nustatyti, kiek maždaug laiko truko automobilio manevravimas bei kokiu atstumu motociklo vairuotojas turėjo galimybę pamatyti manevruojantį automobilį. 1 bandymo metu automobilio manevravimo laikas buvo 8 sekundės, 2 bandymo metu – 5 sekundės. Abiejų bandymų metu automobilis stovėjo 150 m. nuo Lietuvininkų a., matomumas nuo Lietuvininkų k. iki automobilio labai geras (II tomas, b.l. 48-50).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2009 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-237 (09) nurodyta, kad prieš įvykį motociklo vairuotojas važiuodamas leistinu 50 km/val. greičiu, manevruojančiam automobiliui kliūtį sudarant 5 ar 8 sek., turėjo techninę galimybę sustabdyti motociklą neprivažiuodamas susidūrimo su automobiliu vietos ir galėjo išvengti susidūrimo. Jeigu prieš transporto priemonių susidūrimą automobiliu Šauliu g. važiuojamojoje dalyje buvo manevruojama 5 ar 8 sek. (kaip fiksuota 2009 m. birželio 4 d.eksperimento protokole), tai techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio vairuotojos veiksmai; šiuo atveju techniniu požiūriu motociklo vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu (II tomas, bl. 55-60).

2011m. birželio 2 d. eksperimento protokole užfiksuota, kad jame dalyvavo nukentėjusysis J. D., jo gynėjas advokatas M Kepenis, kaltinamoji R..M., kaltinamosios gynėjas advokatas R. K. bei statistai J. S. ir L. P., ekspertas V. P.. Eksperimento metu siekta nustatyti, kiek maždaug laiko truko automobilio manevravimas nuo automobilio pajudėjimo iki įvykio vietos (susidūrimo). Eksperimentas nufilmuotas (III tomas, b.l. 41-42).

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą matyti, kaip R. M. manevruoja automobiliu pagal tą pačią trajektoriją, kuria, jos teigimu, ji važiavo eismo įvykio metu. Po to šia trajektorija manevruoja statistai. Vaizdo įrašas saugomas prie bylos (II tomas, b.l. 43).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 29 d. ekspertizės akte Nr. 11K-496 (11) nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio vairuotojos veiksmai – manevruodama gatvėje sudarė kliūtį gatve važiavusio motociklo judėjimui ir su juo susidūrė. Techniniu požiūriu motociklo vairuotojo veiksmai – važiavo viršydamas leistiną greitį ir dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo motociklo judėjimui sudariusiu automobiliu, - buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje motociklo vairuotojas važiuodamas leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/val. greičiu turėjo techninę galimybę sustabdyti motociklą neprivažiuodamas vietos, kurioje kelyje manevravo automobilis, bei turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio (III tomas, b.l. 98-103).

Ekspertas V. P. paaiškino, jog buvo duotos dvi išvados – 2008m. rugsėjo 29 d. ir 2009 m. rugsėjo 1d. 2008m. rugsėjo 29 d. išvadai turėjo informaciją kaip judėjo transporto priemonės tik iš eismo įvykio vietos schemos, po to 2009m. birželio 4 d. buvo atliktas tardymo eksperimentas ir 2009 m. rugsėjo 1d. išvadoje dalyvių veiksmai buvo įvertinti tiksliau, nes buvo daugiau informacijos. Buvo nustatyta, kad motociklas važiavo 56,6 km/val. greičiu, bet galėjo ir greičiau. Sunku pasakyti, kaip motociklo vairuotojas stabdė, tai priklauso ir nuo paties vairuotojo. Kur buvo stabdymo pradžia taip pat negali nurodyti, stabdoma buvo abiem ratais. J. D. greičio viršijimas 2009 m. rugsėjo 1d. išvadoje buvo įvertintas kaip susijęs priežastiniu ryšiu su įvykiu, tačiau netiesiogiai, o pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui buvo automobilio vairuotojos veiksmai. Automobilio trajektorija, kuri buvo pažymėta 2007-05-05 schemoje, neatitinka tos, kuri užfiksuota 2011m. birželio 2 d. eksperimento metu. Važiuojant leistinu greičiu, tomis pačiomis sąlygomis, buvo galima J. D. sustabdyti motociklą neprivažiavus automobilio ir neatsitrenkus į jį, tačiau priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo KET pažeidimo ir atsiradusių pasekmių yra netiesioginis. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir tiesioginis priežastinis ryšys yra automobilio vairuotojos kaltinamosios R. M. veiksmai. Motociklo stabdymo pėdsakas yra išsišakojęs, todėl ekspertas daro išvadą, kad motociklininkas J. D. stabdė abiem ratais. Automobilio apžiūros protokolas patvirtina, kad motociklas susidūrė su automobiliu slysdamas, pasviręs ant šono. Motociklo greičio praradimas atsitrenkiant į automobilį nebuvo ženklus, tai rodo automobilio apgadinimai.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji R. M., vairuodama automobilį „Honda HR-V“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 145 punkto reikalavimus (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, galiojo iki 2008-08-31), prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio tiesiai atvažiuojančiam motociklui “Suzuki GSX 1200“, valstybinis registravimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta motociklo “Suzuki GSX 1200“ vairuotojo J. D. sveikata. Vairuotojo pareiga prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, įtvirtinta nusikaltimo padarymo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 145 punkte, išliko ir nuosprendžio priėmimo metu galiojančių kelių eismo taisyklių 106 punkte (LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1222, 2009-09-30, Žin., 2009). R. M. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Šalies argumentai

R. M. savo kaltės nepripažino, teigė, kad manevruodama savo automobiliu neužkirto pilnai kelio motociklo judėjimui, paties motociklo manevruodama nematė, jis atsirado labai staiga. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus tyrimą 2008m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-232 buvo konstatuota, kad pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo motociklo vairuotojo veiksmai. 2009 m. birželio 4 d. atlikus eksperimentą ir specialistui pateikus papildomus duomenis, 2009m. rugsėjo 1 d. specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio vairuotojos veiksmai. Kadangi 2009 m. birželio 4 d. eksperimento metu nedalyvavo pati kaltinamoji R. M., bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtas eksperimentas. 2011 m. birželio 2 d. atlikto eksperimento, kurio metu dalyvavo pati kaltinamoji R. M., pateiktas teismo ekspertizes aktas, patvirtino, jog techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio vairuotojos R. M. veiksmai. Nors nukentėjusysis J. D., vairuodamas motociklą, taip pat pažeidė KET reikalavimus ir viršimo maksimalų toje vietoje leidžiamą greitį, tačiau priežastinis ryšys tarp šio nukentėjusiojo KET pažeidimo ir atsiradusių pasekmių yra netiesioginis.

Kaltinamajame akte, aprašant R. M. padarytą nusikalstamą veiką, buvo nurodyta, jog J. D. vairuoto motociklo modelis buvo Suzuki GSZ 1200. Bylos nagrinėjimo metu buvo patikslinta, kad motociklo modelis yra Suzuki GSX 1200, toks modelis nurodytas ir 2007-05-05 transporto priemonės apžiūros protokole. Atsižvelgiant į tai, motociklo modelis patikslinamas.

Kaltinamoji R. M. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo pasitikėjimo forma. Ji sąmoningai pasirinkdama rizikingą elgesio variantą: pakeisdama važiavimo kryptį prieš tai neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, suvokė, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles, numatė pavojingų pasekmių kilimo galimybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokios pasekmės neatsiras.

R. M. anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nuo nusikaltimo praėjo beveik penkeri metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, dirba. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios R. M. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad įtakos veikos padarymui turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys - vairavimas neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę bei greičio viršijimas (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, R. M. skiriama BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė –bauda, artima to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytam šios bausmės minimumui.

Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2011-04-28), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.

Nustatomas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis J. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai R. M. pareiškė 50 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, o civiliniam atsakovui AB “Lietuvos draudimas” pareiškė civilinį ieškinį dėl 31 166,15 Lt turtinės žalos ir 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo (II tomas, b.l. 79). Bylos nagrinėjimo metu J. D. ieškinį patikslino, reikalavimo dėl 3452,80 Lt neturtinės žalos priteisimo iš AB “Lietuvos draudimas” atsisakė ir prašė priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą iš kaltinamosios ir civilinio atsakovo bendrai.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Turtinė žala, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala visada susijusi su materialinės sferos dalykų praradimu. Atlyginama tik ta žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su nusikalstama veika.

J. D. reiškia 450,99 Lt reikalavimą dėl patirtų gydymo išlaidų. Nurodo, kad dėl R. M. nusikalstamos veikos jis buvo sunkiai sužalotas, gydymui pirko vaistus, pateikė kasos kvitus (II tomas, b.l. 88-90). Pateikti kasos kvitai patvirtina nukentėjusiojo išlaidas vaistams, todėl reikalavimas dėl 450,99 Lt priteisimo už vaistus tenkinamas.

Taip pat J. D. prašo priteisti jam 213,66 Lt už kurą dėl tėvų kelionės iš Šiaulių į Klaipėdos ligoninę bei 338 Lt už tėvų gyvenimą viešbutyje. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nuostatas, civilinį ieškinį dėl turtinės ar neturtinės žalos turi teisę pareikšti asmuo, patyręs tokią žalą dėl nusikalstamos veikos. Šiuo atveju išlaidas dėl kuro bei dėl gyvenimo viešbutyje patyrė ne pats nukentėjusysis, o jo tėvai ir šios išlaidos nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su R. M. nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, nurodytos sumos nukentėjusiajam nepriteisiamos.

Taip pat J. D. pareiškė reikalavimą dėl 9000 Lt priteisimo už sugadintą motociklą bei 600 Lt už sugadintą šalmą. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, jog draugui T. Š. už sudegusį motociklą sumokėjo 600 Lt, o likusios sumos neatlygino, susitarė, kad ją atlygins vėliau, kai gaus išmoką. Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su J. D. susitarė, kad jam bus atlyginta 6000 Lt, iš kurių 600 Lt J. D. jau atidavė, o likusius 5400 Lt sutarė atiduoti vėliau, galutinės atsiskaitymo dienos neaptarė. Remiantis šiais motociklo savininko parodymais, neaišku, kokiu pagrindu J. D. reikalauja už motociklą priteisti 9000 Lt, t.y. teismo posėdžio metu buvo nurodyta žymiai mažesnė motociklo vertė ir jokie įrodymai, kad jo vertė 9000 Lt, byloje nėra pateikti. Kaip nustatyta iš nukentėjusiojo ir T. Š. parodymų, jam J. D. atlygino tik 600 Lt, o likusių 5 400 Lt – ne. Rašytinio susitarimo dėl šios sumos nėra. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas tiki sutampančiais asmenų parodymais, kad J. D. atidavė T. Š. 600 Lt ir šią sumą priteisia kaip jo turėtas išlaidas. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nuostatas, civilinį ieškinį dėl turtinės ar neturtinės žalos turi teisę pareikšti asmuo, patyręs tokią žalą dėl nusikalstamos veikos. Nukentėjusysis J. D. nėra patyręs išlaidų, kurias prašo priteisti iš kaltinamosios R. M., šias išlaidas galimai patyręs asmuo – T. Š. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje kaltinamajai ar už jos veiksmus materialiai atsakingam asmeniui nereiškia. Teismui neaišku, ar tikrai būtent tokio dydžio suma, kuri nurodyta nukentėjusiojo ieškinyje, T. Š. bus atlyginta ateityje, todėl likusioje dalyje civilinį ieškinį atmeta. Pažymėtina, jog šio reikalavimo atmetimas neatima galimybės turtinę žalą dėl sugadinto motociklo patyrusiam asmeniui ateityje pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

J. D. pareiškė reikalavimą dėl motociklininko kostiumo vertės - 200 Lt - atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu J. D. parodė, jog jis motociklą stabdė guldydamas motociklą ant asfalto ir motociklas slysdamas atsitrenkė į automobilį. Teismo vertinimu, toks stabdymo būdas neabejotinai turėjo sugadinti motociklo vairuotojo vilkėtus rūbus, todėl patirtą žalą vertina kaip tiesiogiai susijusią su nusikalstama veika ir šį reikalavimą, kaip pagrįstą, tenkina.

Taip pat nukentėjusysis J. D. prašė priteisti jam 7483,90 Lt netektų pajamų už laikotarpį nuo 2007-05-05 iki 2007-11-14, t.y. skirtumą tarp gautų vidutinių pajamų iki autoįvykio ir po jo, atskaičius Sodros išmokas, bei 12 879,60 Lt netektų pajamų už laikotarpį nuo 2007-11-14 iki 2008-11-30, t.y. skirtumą tarp gautų pajamų ir pensijos. Nagrinėjant klausimą dėl negautų pajamų teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis apie pajamas, kurias nukentėjęs asmuo gavo, arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo. Iš pateiktos 2007-01-31 darbo sutarties Nr. 80 matyti, jog J. D. nuo 2007-01-31 dirbo UAB DnB NORD lizingas ir jam buvo nustatyta 2000 Lt mėnesinė alga (III tomas, b.l. 27). Už pilnai išdirbtus vasario ir kovo mėnesius jam buvo išmokėti atitinkamai 1548,25 Lt ir 1486,40 Lt atlyginimai, taigi gauto atlyginimo vidurkis – 1517,36 Lt. Už laikotarpį nuo 2007-05-05 iki 2007-11-14 (7 mėn. 10 d.) jis būtų uždirbęs 11 127,31 Lt. Iš UAB DnB NORD lizingas pažymos matyti, kad už šį laikotarpį jam buvo išmokėta 2250, 28 Lt, o VSDFV Šiaulių skyriaus pažyma patvirtina, kad tuo metu jam buvo išmokėta 1406,17 Lt ligos pašalpos (II tomas, b.l. 81, III tomas, b.l. 9-10). Taigi iš viso J. D. laikotarpiu nuo 2007-05-05 iki 2007-11-14 neteko 7470,86 Lt. Ši suma jam ir priteisiama. Laikotarpiu nuo 2007-11-14 iki 2008-11-30 J. D. buvo mokama netekto darbingumo pensija. Už šį laikotarpį (12 su puse mėnesio), jei nebūtų sužalotas ir būtų toliau dirbęs UAB DnB NORD lizingas, jis būtų gavęs 18 967 Lt atlyginimą. Iš Sodros pažymos apie J. D. priskaičiuotas pensijas ir pašalpas matyti, jog laikotarpiu nuo 2007-11-14 iki 2008-11-30 buvo išmokėta 6 757,64 Lt (III tomas, b.l. 112-113). Taigi netektos pajamos už šį laikotarpį yra 12 209, 36 Lt. Tokia suma J. D. ir priteisiama.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, J. D. pareikštas civilinis ieškinys 31 166,15 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies ir jam priteisiama 20 931,21 Lt. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl negautų pajamų atmetamas.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamosios R. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam J. D. buvo padaryta: galvos sumušimas su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairiame delne, abiejų kelių srityje, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžimai bei kairiojo kryžmeninio klubo sąnario prasiskyrimas su dubens žiedo vientisumo suardymu, V juosmeninio stuburo slankstelio lūžimas. Patirti sužalojimai sunkiai sutrikdė J. D. sveikatą (b.l. 47). Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ligoninėje gulėjo tris mėnesius, po to vieną mėnesį gydėsi namuose ir dar du mėnesius reabilitacijoje. Be patirto fizinio skausmo, J. D. patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimą dėl savo sveikatos, laikinai sumažėjo jo bendravimo galimybės, trauma atsiliepė darbui, po įvykio nebegali užsiimti karate sportu, sunkiai nešti. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo itin rizikingą elgesį – jis vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti šią transporto priemonę, ir viršijo leistiną greitį, be to, pats motociklas buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Kaltinamoji R. M. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdama sukelti nukentėjusiajam fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nustatomas nukentėjusiajam J. D. atlygintinos neturtinės žalos dydis 10 000 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą.

Kaltinamoji R. M. sukėlė eismo įvykį vairuodama automobilį „Honda HR-V“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusieji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui (CK 6.254, 6.987 str.). Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti nukentėjusiajam J. D. padarytą žalą pagrindas yra 2007 m. balandžio 4 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau TPVCAPD). Nuo 2004 m. gegužės 1 d. galioja 2004 m. kovo 5 d. šio įstatymo 11 straipsnio redakcija (įstatymo Nr. IX-2041, Žin., 2004, Nr.: 46 -1498), kurioje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi AB „Lietuvos draudimas“, 2007 m. balandžio 4 d. sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „Honda HR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims žalą, neviršijančią minėtos sumos. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (išmoka). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam J. D. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisiama 20 931,21 Lt turtinės žalos ir 1726 Lt (500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamosios R. M. likusi dalis neturtinės žalos – 8274 Lt.

2011-06-02 eksperimento metu sunaudoto kuro išlaidos - 43,51 Lt pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai iš kaltinamosios R. M. (III tomas, b.l. 80).

Nukentėjusiojo advokatas jau po įrodymų tyrimo ir baigiamųjų kalbų, pasinaudodamas replikos teise, prašė priteisti nukentėjusiajam patirtas atstovavimo išlaidas – 2000 Lt, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių tokią išlaidų sumą, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, teismas šių išlaidų nepriteisia. Pažymėtina, kad tai neatima galimybės nukentėjusiajam pateikti šiuos duomenis ir vadovaujantis LR Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio nuostatomis kreiptis į teismą su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamosios R. M. priteista tik 8274 Lt neturtinės žalos atlyginimo (likusi turtinė ir neturtinė žala priteista iš AB “Lietuvos draudimas“), laikytina, jog ši suma nėra didelė, todėl 2010-05-19 nutarimu paskirtas ir teismo nutartimis tęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios R. M. turtą - 6 arų žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, sodų bendrijoje ,,Vaiteliai“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Laikmena (CD) su 2011-06-02 eksperimento vaizdo įrašu (III tomas, b.l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

R. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 20MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Nustatyti, kad baudą kaltinamoji R. M. savanoriškai turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą.

Nukentėjusiojo J. D. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti J. D. iš AB „Lietuvos draudimas“ 20 931,21 Lt turtinės žalos ir 1726 Lt (500 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, o iš kaltinamosios R. M. 8274 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamosios R. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 43,51 Lt proceso išlaidų.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamosios R. M. turtą - 6 arų žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, sodų bendrijoje ,,Vaiteliai“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Laikmeną CD) su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja Kristina Baškienė