Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

veikdamas Telšių apylinkės teismo vardu, (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 1, 4 dalys),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. D. ir D. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Kiti Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

5. Iš santuokos liudijimo (Įrašo Nr. 524) matyti, kad pareiškėja V. D. ir A. D., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė. Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto gimimo liudijimų nustatyta, kad R. D., D. P. ir M. D. yra pareiškėjos ir mirusio A. D. vaikai. Iš mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjos sūnus M. D., (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registro cento duomenimis pareiškėjai nuosavybės teise nuo 2008 m. balandžio 22 d. priklauso 1388/10068 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); o taip pat nuo 1992 m. liepos 2 d. butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini) ; pastatas-ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); bei 1/8 dalies kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas V. D. ir A. D. esant santuokoje, todėl, nepaisant jo registravimo vieno iš sutuoktinių vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio A. D. mirties pareiškėja faktiškai jo turto dalį paveldėjo, kadangi ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo už komunalinius patarnavimus ir kitus mokesčius.

6. Iš byloje pateikto Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės J. K. 2024 m. gegužės 17 d. išduoto liudijimo Nr. 1152, matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio A. D., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, notarė dėl šio palikimo nėra atlikusi jokių notarinių veiksmų. Nėra duomenų, kad A. D. būtų sudaręs testamentą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja po sutuoktinio mirties jo palikimą priėmė ne atitinkamai savo valią pareikšdama pas notarą, o pasirinko kitą įstatyme numatytą palikimo priėmimo būdą – faktinį turto valdymą.

7. Pareiškėja pateikė teismui jos mokėtus UAB „Telšių vandenys“, UAB „Enefit“, UAB „Ignitis“ kvitus laikotarpiu nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. balandžio, dėl atsiskaitymo už šaltą bei karštą vandenį, elektros energiją bei kitus komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), taip pat kitus mokėjimo kvitus, kas liudija, kad ir po pareiškėjos sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau rūpinasi šiuo butu ir kitu turtu, moka už juos mokesčius, taip priimdama ir visą velionio sutuoktinio palikimą.

8. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

12. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio sutuoktinio A. D. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.