Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį, atsakovui A. L., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. P. duodama išvadą dėl išlaikymo dydžio pasisakė, kad abu tėvai turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl prašoma 200 Eur suma yra pagrįsta ir reikalinga. Mano, kad tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Atstovė nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutinka, sutikimą atsakovas išreiškė telefonu. Ieškovės namuose gyvenimo sąlygos geros. Prašo tenkinti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas A. L., gim. (duomenys neskelbtini) yra G. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (b. l. 9). Nepilnametis vaikas gyvena su motina. Atsakovas nuo 2018 m. pavasario gyvena atskirai.

Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atsižvelgiama į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, vaiko norus ir pažiūras, kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (Lietuvos aukščiausiojo teismo senato 2002 06 21 nutarimas Nr.35,3,4p.), pirmenybę teikiant vaiko interesams.

Spręsdamas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą kurioje nurodė, kad G. L. gyvena su mama, socialiniame būste. Namuose švaru, tvarkinga, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, ugdymui ir laisvalaikiui, todėl skyriaus nuomone ieškinys yra pagrįstas ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina tokio sprendimo priėmimas vaiko interesų nepažeis (b. l. 23-24).

Išdėstytų įrodymų pagrindu G. L. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. B. ( LR CK 3.174 str.).

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Įstatymai nenumato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. ( Žr.:pvz: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m. vasario 3d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Išlaikymas savo prigimtimi skiriamas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m. birželio 29d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-231-969/2016).

Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams ir kitokiam ugdymui (Žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abejiems tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str.1d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. ( Žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. spalio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas , kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. lapkričio 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010m. vasario 9d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-371/2010).

Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.1d. ) reiškiantį, kad priimant sprendimą prioritetiškai turi būti atsižvelgiama į vaiko teises ir interesus, siekiant užtikrinti jo apsaugą; kartu objektyviai ir visapusiškai įvertinant tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė J. B. gyvena su vaiku socialiniame būste, kuris nuosavybės teise priklauso Kazlų Rūdos savivaldybei. Ieškovė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 15-16). Ieškovė nurodė, kad vaikas jokių rimtų sveikatos problemų neturi, specialių poreikių taip pat neturi. Ieškovė ieškinyje yra detaliai paskaičiavusi kokia pinigų suma yra reikalinga sūnaus išlaikymui ir teismas traktuoja, kad šios pateiktos sumos yra pagrįstos ir atitinka augančio vaiko poreikius bei interesus. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga yra tenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Sprendimo priėmimo metu, šalių vaiko išlaikymo, sveikatos problemos, kitos buitinės problemos ir sunkumai yra sprendžiami tik ieškovės pastangomis ir dėka, nes tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, o išlaikymą teikia nereguliariai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas A. L. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b. l. 46). Iš Socialinio draudimo duomenų bazės matyti, kad atsakovas Lietuvoje nedirba (b.l.30-31). Be to teismas pažymi, kad bylos duomenimis, atsakovas yra jauno amžiaus, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi dėti visas pastangas maksimaliai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą teismas taip pat atsižvelgia ir į Vaikų teisių skyriaus duotą išvadą, kad nepilnametis auga, o kartu auga ir vaiko poreikiai, todėl tėvas turi ir gali prisidėti prie vaiko išlaikymo prašoma ieškovės suma.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kaip vaiko tėvas, turi prisiimti atsakomybę užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, nes vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimas neužtikrins aukščiau minėtų sąlygų. Šiuo atveju teismas vadovaujasi prioritetinėmis vaiko teisėmis ir interesais, siekiant užtikrinti jo apsaugą. Remiantis išdėstytu ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina po 200 eurų sūnaus išlaikymui, mokama nuo 2019-03-07, tai yra nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

2019-01-23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1.-(NTP-2)-18-T-155-1302 ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama teisinė pagalba (b.l. 12-13). Ieškinį tenkinus iš atsakovo priteisina 54 eurus žyminio mokesčio valstybės naudai. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių, iš atsakovo priteistina 400,12 eurai ieškovės patirtų advokato išlaidų, tai yra už ieškinio parengimą bei atstovavimą teisme (b. l. 57, 62). ( LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.). Taip pat iš atsakovo priteisina 9 eurai pašto išlaidų valstybės naudai ( CPK 88 str.,96 str.).

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti G. L. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) išlaikymą sūnui G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2019-03-07 iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikams uzufrukto teisėmis tvarko jo motina J. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) 400,12 Eur (keturis šimtus 12 eurų) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 9 Eur (devynis eurus) pašto išlaidų valstybės naudai (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų, apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.