Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-2338-901/2015

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-06-09
Bylos Nr.: 2-2338-901/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-02187-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Karmazaitė
Ieškovas: D. B.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos probacijos tarnybos

Kategorijos

25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-2338-901/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02187-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 25.3; 44.1; 44.2; 44.5.2.5; 116.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovui D. B. ir jo atstovui advokatui P. R. B.,atsakovo atstovei R. Ž.,trečiojo asmens atstovui D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos probacijos tarnybos, ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau Kalėjimų departamentas) dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (ieškovas) 2014-09-08 kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu į teismą, kuris pagal teismingumą persiųstas bendros kompetencijos teismui, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apygardos probacijos tarnybos, 100000 Lt neturtinės žalos. Skunde ir jo patikslinimuose (I t. 1 b.l., II t. 78, 125-127 b.l.) pareiškėjas nurodė, kad žalą jis patyrė, nes Šiaulių apygardos probacijos tarnyba jo nepakeitė, D. B. grįžus iš įkalinimo įstaigos jo neįtraukė į jokias programas, nepadėjo jam spręsti jo gyvenimo problemų, prisidėjo prie santuokos iširimo. Šiaulių apygardos probacijos tarnyba nemokė D. B. kaip gyventi teisėtais būdais, nepadėjo integruotis į visuomenę, nesiteiravo ar jis turi lėšų pragyvenimui. Jei ši institucija tinkamai atliktų pareigas, jis nebūtų vėl daręs nusikaltimų, nebūtų grąžintas į įkalinimo įstaigą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, kad 2012-09-28 jam neteisėtai skirtas įspėjimas už nebuvimą tuo laiku (00.13 val.) namie, kadangi lygtinai paleidžiant teismas jam buvo uždraudęs išeiti iš namų nuo 22.00val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, o tuo metu jis dirbo (vykdė individualią kurjerių veiklą). 2010-12-23 Alytaus apylinkės teismui lygtinai paleidžiant D. B. jam nebuvo nurodyta nedaryti naujų administracinių teisės pažeidimų. 2012-07-01 įsigaliojus Probacijos įstatymui, jo teisinė padėtis pabloginta, įstatymas, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį neturi grįžtamosios galios. Probacijos tarnyba 2012-10-10 paskirdama D. B. įspėjimą dėl jo padarytų administracinių nusižengimų, pažeidė konstitucinį principą, kad už tą patį nusikaltimą negalima bausti antrą kartą, nepagrįstai 2012-11-05 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl papildomų jam baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, tuo sunkindami jo teisinę padėtį, be to tai prisidėjo prie to, kad jis buvo grąžintas atlikti į įkalinimo įstaigą likusios bausmės. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, t.y. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo sveikata. Ieškovas pažymėjo, kad jis sutinkamai su Europos Žmogaus teisių teismo praktika iš jo negali būti reikalaujama pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą. Ieškinio senaties jis nepraleido, nes apie savo pažeistas teises sužinojo tik kai pradėjo domėtis įstatymais, supratęs, kad 2012-09-28 įspėjimas jam paskirtas, taip pat ir teismo nutartys dėl papildomų poveikio priemonių jam skyrimo bei grąžinimo į įkalinimo įstaigą yra nepagrįstos ir neteisėtos. Įstatymų nustatyta tvarka ir terminais jų neskundė. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prieš baigiamąsias kalbas prašė teismui sudaryti galimybes apskųsti tiek įspėjimus tiek nutartis, atidėti posėdį, be to, išreiškė abejonę dėl bylos teismingumo. Teismo šie nesavalaikiai ir nepagrįsti prašymai atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovą atstovaujanti Šiaulių apygardos probacijos tarnyba atsiliepimuose, atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, prašo taikyti ieškinio senatį (I t. 6-16, II t. 104-114 b.l.). Nurodo, kad D. B. K. departamento į Panevėžio regiono pataisos inspekcijos Rokiškio rajono pataisos inspekcijos įskaitą buvo įtrauktas 2011-01-06. 2011-01-10 jis buvo supažindintas su lygtinio paleidimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinti įpareigojimai nustatytu laiku būti namuose, nustatyti registravimosi kartai ir dienos Pataisos inspekcijoje jam išaiškinta paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo tvarka, nutarimų administracinių teisės pažeidimų byloje apskundimo tvarka. D. B. taip pat supažindintas su Pataisos inspekcijose vykdomomis socialinės integracijos programomis bei motyvuotas jose dalyvauti, jam įteiktas sąrašas organizacijų, teikiančių socialinę paramą jo gyvenamojoje vietoje, jis taip pat buvo nukreiptas į Socialinės paramos skyrių dėl vienkartinės pašalpos gavimo. D. B. dalyvavo ir išklausė pasirinktą socialinės integracijos programą, kitas programas. Apsilankymų Pataisos inspekcijoje metu su nuteistuoju D. B. buvo nuolat vykdomas individualus darbas, nuteistasis nuolat buvo motyvuojamas susirasti darbą. Lygtinio paleidimo metu nuolat buvo tikrinama ar nuteistojo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, ar jis nedaro administracinių teisės pažeidimų, ar nustatytu klaiku būna namuose, ar registruojasi Pataisos įstaigoje, taip pat vyko nuolatinė nuteistojo kontrolė dėl jo darbinės veiklos. Individualių pokalbių metu jam primintos probacijos vykdymo tvarkos sąlygos. Pirmo ir vėlesnių individualaus pokalbių metu nuteistasis teigė, kad jo gyvenimo ir buities sąlygos geros, socialinė parama nereikalinga, gyvena draugės bute, problemų nėra, gerai sutaria su artimaisiais, registruotas darbo biržoje, planuoja dirbti pagal verslo liudijimą. D. B. pasiūlyta nuvykti į VMI pasikonsultuoti dėl darbinės veiklos, be to jis buvo kviestas į renginį „Verslo Lietuva“, kurio metu asmenims teikiama informacija apie darbo vietas, verslo kūrimą. 2011-05-24 gautas Šiaulių apskrities VPK pranešimas apie tai, kad D. B. 2011-05-22 02.00 val. policijos pareigūnų buvo nerastas namuose; už šį pažeidimą, jam 2011-06-06 Šiaulių miesto ir rajono Pataisos inspekcijos viršininko nutarimu paskirta nuobauda – įspėjimas. 2011-08-09 D. B. pradėjo vykdyti individualią veiklą (kitų medienos gaminių gamyba). Gauta informacija, kad D. B. padarė administracinius teisės pažeidimus - 2011-05-23 vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, 2011-11-26 vėl vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti ir paliko stovėti transporto priemonę draudžiamojo kelio ženklo galiojimo zonoje, už ką jam teismų nutarimais paskirtos baudos. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, kelių eismo taisyklių pažeidimai neturėjo teisinės įtakos lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos asmens atžvilgiu. Atsakovo atstovė paaiškino, kad 2012-07-01 įsigaliojus Probacijos įstatymui D. B. teisinė padėtis nebuvo pabloginta, keitėsi įstaiga, prižiūrėjusi D. B. jo lygtinio paleidimo metu iš Pataisos inspekcijos į Šiaulių apygardos probacijos tarnybą (atitinkamą jo skyrių, priklausomai nuo nuteistojo tuometinės gyvenamos vietos). 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėn. individualaus pokalbių su D. B. metu kalbėtasi apie pasikeitimus, problemas, bausmės atlikimą, gyvenamąją vietą, jo darbą, jis supažindintas su Probacijos įstatymu ir jo teisine padėtimi, įteiktas išrašas apie Probacijos vykdymą ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, paaiškinta, kad bus sudaromas individualus priežiūros planas, kuriame bus numatytos tolimesnės priežiūros priemonės. 2012-09-28 00.13 val. pareigūnai lankėsi D. B. gyvenamojoje vietoje, siekiant patikrinti kaip jis vykdo teismo paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 iki 6 val. D. B. namuose nerastas, dėl pažeidimo paaiškino, kad tuo metu dirbo - vežė žmogų su siunta iš Šiaulių į Kauną ir atgal, pateikė Paslaugos pirkimo-pardavimo kvitą. D. B. paaiškinta, kad tai nėra įrodantis dokumentas apie darbinę veiklą, todėl rekomenduota ateityje darbo veiklą derinti atsižvelgiant į laiką ir paaiškinta, kad nuo 22 iki 6 val. privalo būti namuose, pakartotos probacijos atlikimo sąlygos, jis įspėtas dėl pažeidimo. Kadangi D. B. lygtinio paleidimo metu nebuvo rastas namuose, po 2012-07-01 padarė dar du administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos (už vairavimą neblaiviam), Šiaulių apygardos probacijos tarnyba 2012-10-31 teikimu kreipėsi į teismą dėl papildomų pareigų ar baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo D. B.. 2012-11-14 D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tą pačią dieną 23.00 val., taip pat 2012-11-16 02.01 val. patikrinus D. B. gyvenamą vietą jis vėl nerastas namuose, vėl paaiškino kad tuo metu dirbo, vežė krovinius. 2012-11-28 gautas Šiaulių apskrities VPK pranešimas apie tai, kad D. B. įtariamas apie 2012-09-16 – 17 d. padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė). 2013-01-02 D. B. lankėsi probacijos tarnyboje, vyko individualus prevencinis pokalbis. 2013-01-11 gautas Šiaulių apskrities VPK pranešimas, kuriame nurodoma, kad D. B. adresu Šiaulių m., kurį nurodė Probacijos tarnybai, nebegyvena, kokiu adresu išsikėlė nepranešė, 2013-01-08 jam paskelbta respublikinė paieška, kadangi vengia atlikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-09 nutartimi paskirtą 20 parų administracinį areštą. Atsižvelgiant į probuojamojo pažeidimus, 2013-01-17 Šiaulių apygardos probacijos tarnyba pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui teikimą dėl D. B. lygtinio paleidimo panaikinimo, 2013-01-31 teismo nutartimi tenkintas. 2013-02-20 D. B. išregistruotas iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos duomenų registro.

Tretysis asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime su ieškiniu nesutinka (II t. 117-122 b.l.). Nurodo, kad ieškovas į Pataisos inspekcijos (nuo 2012-07-01 Probacijos tarnyba) įskaitą buvo įtrauktas 2011-01-06, 2011-01-10 buvo supažindintas su lygtinio paleidimo tvarka ir sąlygomis, išklausė pasirinktą socialinės integracijos programą. Individualių pokalbių metu D. B. primintos probacijos vykdymo tvarkos sąlygos, su nuteistuoju buvo sudarytas Individualus darbo planas. Įsigaliojus Probacijos įstatymui, ieškovas buvo supažindintas su probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, jam išaiškintos probacijos sąlygos, probuojamųjų teisės, bendrosios pareigos. Individualių pokalbių metu ieškovas aiškindavo, kad yra motyvuotas ir turi gebėjimų vykdyti probacijos sąlygas, savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, turi teiigiamą požiūrį į darbą. Ieškovas turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teigdavo, jog alkoholio, narkotinių medžiagų nevartoja. Socialinės paramos ieškovas atsisakydavo teigdamas, kad jokia forma jam socialinė parama nereikalinga. Lygtinio paleidimo metu nuolat buvo tikrinama ar ieškovo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, ar jis nedaro administracinių teisės pažeidimų. Lygtinio paleidimo metu iekšovas padarė adminitracinių teisės pažeidimų, buvo įtariamas padaręs vagystę, ne kartą nebuvo rastas namuose tuo laiku, kada lygtinai jį paleidęs teismas D. B. buvo įpareigojęs būti namuose. Atsižvelgiant į ieškovo pažeidimus, 2013-01-17 Šiaulių apygardos probacijos tarnyba pagrįstai pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui teikimą dėl D. B. lygtinio paleidimo panaikinimo, kuris teismo buvo patenkintas, panaikinant ieškovo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiunčiant jį atlikti likusios 2 metų 4 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės. D. B. nustatytu terminu ir tvarka nei įspėjimų nei teismo nutarčių skundė, su jomis sutikdamas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Pataisos inspekcija (nuo 2012-07-01 Probacijos tarnyba) būtų netinkamai atlikus savo pareigą. Ieškovas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto valstybės pareigūnų veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti įpie žalos atlyginimą. Be to D. B. nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jam neturtinė žala pasireiškė. Ieškovas dėl atsakovo pareigūnų veiksmų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Kalėjimų departamento atstovas pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, negynė savo teisių, įspėjimų ir teismo nutarčių neskundė, ieškinys dėl neturtinės žalos pareikštas tik 2014 m. spalio mėn., t.y. praėjus daugiau kaip 3 metams po to, kai jis buvo lygtinai paleistas (2010-12-23), tuo praleisdamas iekšinio senaties terminą. Ieškovas kreipėsi į teismą galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos bei Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas Darius B. Š. apygardos teismo 2006-01-24 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 150 str. 4 d., 22 str. 1 d.-149 str. 4 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. aštuoneriems metams už lytinės aistros tenkinimą su mažamete ir pasikėsinimą išžaginti mažametę (I t. 6 b.l.). Atlikęs du trečdalius bausmės, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-23 nutartimi D. B. buvo paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 metų 5 mėnesių 7 dienų paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant D. B. tris kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal jo gyvenamąją vietą bei uždrausti išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (I t. 18 b.l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-31 nutartimi Šiaulių apygardos probacijos tarnybos teikimu nuteistojo D. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusios 2 metų 4 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės (II t. 61-62, 65-66 b.l.). Nutartis įsiteisėjus. D. B. lygtinis paleidimas panaikintas už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą ir administracinių teisės pažeidimų darymą, be to jo atžvilgiu pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai. 2013-01-31 nutartyje konstatuota, kad nuteistasis D. B. po paskirtų papildomų priemonių (5 MGL dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir toliau nevykdė jam paskirtų teismo įpareigojimų – 2013-01-10, 00.45 patikrinimo metu nebuvo rastas namuose, iš Šiaulių apskrities VPK gauta informacija, kad nurodytu adresu nebegyvena, 2013-01-08 jam paskelbta respublikinė paieška, nes jis vengia atlikti jam paskirtą 20 parų administracinį areštą. Nutartyje pažymėta, kad D. B. P. skyriui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad namuose nustatytu laiku nebuvo dėl darbinių priežasčių, pakeitė gyvenamąją vietą ir apie tai nepranešė Probacijos skyriui.

Tikslindamas skundą, taip pat bylos nagrinėjimo metu D. B. akcentavo, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnyba nepagrįstai 2012-09-28 įspėjo jį dėl to, kad tą dieną 00.13 val. jis nerastas namie, nors tuo metu jis užsiėmė darbine veikla, ko lygtinai jį paleidęs teismas neuždraudė, o tai turėjo įtakos jo lygtinio paleidimo panaikinimui (II t. 17, 21, 126 b.l.). D. B. pateikė Tarnybai rašytinį paaiškinimą ir pridėjo prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą su jo parašu, kur nematyti laiko, kada krovinys vežtas ir nėra paslaugos pirkėjos parašo (II t. 19-20 b.l.). Pažymėtina, kad iš šių dokumentų negalima padaryti kategoriškos išvados, kad nakties metu buvo vežamas krovinys (CPK 178 str.), be to, pažymėtina, kad už šį lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimą D. B. nebuvo taikytos nuobaudos, jis tik žodžiu įspėtas, jam pakartotinai išaiškinti lygtinio paleidimo įpareigojimai. Nors šis pažeidimas paminėtas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos teikime dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių D. B. skyrimo, tačiau tai nebuvo pagrindinė priežastis lėmusi šių poveikių priemonių jam taikymą, kurių jis neskundė, bet šios poveikio priemonės iš esmės skirtos už lygtinio paleidimo metu jo daromus administracinius teisės pažeidimus (II t. 38-41, 45, 47-48 b.l.). Ne šis, o kitas D. B. neradimas namuose laiku, t.y. 2013 m. sausio 10 d. 00.45 val., kuriuo jis privalėjo būti namuose, nepranešimas Probacijos tarnybai apie pakeistą gyvenamą vietą, bei daugybė jo kitų padarytų pažeidimų, už kurį vieną (vairavimas neblaiviu) D. B. skirtas administracinis areštas (II t. 45 b.l.), kurį jis vengė atlikti, lėmė, kad jo lygtinis paleidimas buvo panaikintas (II t. 53-70 b.l.). Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad nepagrįstai jis buvo 2012-09-28 įspėtas, kad dėl to jam galėjo atsirasti žala, be to šis įspėjimas buvo prevencinio pobūdžio ir tiesioginių teisinių pasekmių D. B. nesukėlė. D. B., kuriam išaiškintos lygtinio paleidimo sąlygos, privalėjo suvokti, kad naujų administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų darymas, nebuvimas namie įpareigotu būti paros laiku lygtinio paleidimo laikotarpiu neabejotinai jam sukels neigiamas teisines pasekmes. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. D. B. privalėjo suvokti, kad jis kaip pilnametis asmuo yra pats atsakingas už savo veiksmus ir kad jam buvo suteikta galimybė pakeisti savo elgesį į tokį, kuris atitiktų įstatymų reikalavimus. Probacijos įstatymo 2012-07-01 įsigaliojimas niekaip neįtakojo ir neblogino D. B. teisinės padėties, keitės tik įstaiga, kuri prižiūrėjo kaip D. B. laikosi įstatymų ir jam skirtų įpareigojimų jo lygtinio paleidimo laikotarpiu. D. B. papildomi įpareigojimai nustatyti ir galiausiai panaikintas lygtinis paleidimas būtent išimtinai dėl paties nuteistojo elgesio, t.y. dėl nebuvimo namuose nustatytu laiku, nuolatinio gyvenamos vietos keitimo, apie kurią jis galiausiai pradėjo nebeinformuoti jį kontroliuojančios įstaigos, dėl D. B. lygtinio paleidimo laikotarpiu padarytų daugybės administracinių teisės pažeidimų, be to jis buvo įtariamas nusikalstamų veikų darymu ir dėl to pradėti ikiteisminiai tyrimai, 2013-01-18 jam paskirtas suėmimas. Kad D. B. nevykdė jokios darbinės veiklos nakties laikotarpiu, kai privalėjo būti namuose, konstatavo Šiaulių apygardos teismas 2013-02-13 nutartyje baudž. b. Nr. 1S-282-354/2013, nagrinėjęs nuteistojo D. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-31 nutarties, kuria panaikintas D. B. lygtinis paleidimas (II t. 67-70 b.l., CPK 279 str. 4 d.). Teismas nenustatė ir jokio dvigubo D. B. nubaudimo, kadangi nei už vieną jo pažeidimą lygtinio paleidimo metu jam nebuvo du kartus skirtos nuobaudos, o tai, kad D. B. tiek papildomos prievartos priemonės buvo pritaikytos, o po to jam ir toliau nevykdant įpareigojimų ir darant pažeidimus galiausiai buvo panaikintas jo lygtinis paleidimas atsižvelgiant į D. B. ankstesnius pažeidimus nelaikytinas jokiu dvigubu baudimu, o tai nuosekli valstybės institucijų reakcija į sistemingą D. B. lygtinio paleidimų sąlygų nesilaikymą, kuri yra numatyta įstatymų, pateisinama ir yra teisėta bei pagrįsta.

Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį. Kas šiuo atveju ir padaryta.

Pareiškėjas teigia, kad neturtinę žalą jis patyrė, nes Šiaulių apygardos probacijos tarnyba jo nepakeitė, D. B. grįžus iš įkalinimo įstaigos jo neįtraukė į jokias programas, nepadėjo jam spręsti jo gyvenimo problemų, prisidėjo prie santuokos iširimo. Tiek tokius teiginius, tiek žalą ir jos dydį ieškovas privalėjo įrodyti (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).

Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 str. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 str. 2–4 d.). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.) ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys (CK 6.247 str.). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010 ir kt.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2011-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2679/2011; ir kt.).

Atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl pataisos įstaigų (dab. Probacijos tarnybos) pareigūnų, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų bendrasis reglamentavimas nustatytas CK 6.272 str. Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Kadangi ieškovas galutinai sutikslinęs skundo reikalavimus daugiau nebeteigė, kad žala galėjo atsirasti dėl teisėjų, kurie jam skyrė papildomas baudžiamojo poveikio priemones ir kurie panaikino šio nuteistojo lygtinį paleidimą veiksmų, o Teisingumo ministerija nebuvo įtraukta kaip valstybę tokiu atveju atstovaujanti institucija (II t. 125-127 b.l.), šių teismų sprendimų D. B. neskundė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, todėl teismas vertina tik, ar Probacijos tarnybos pareigūnai kontroliuodami D. B. jo lygtinio paleidimo metu nepažeidė teisės aktų, ar atliko visus privalomus veiksmus.

Kaip jau minėta, valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nepaisant to, kad ieškovas skunduose remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kad iš pareiškėjo negali būti reikalaujama pateikti įrodymų apie patirtą neturtinę žalą (Gridin vs Russia, Nr. 4171/04, 2006-06-01), tačiau ieškovas privalėjo įrodyti visas minėtas civilinės atsakomybės sąlygas kitomis įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (liudytojų parodymais, pats teikdamas paaiškinimus apie tai kokie konkretūs buvo pareigūnų pažeidimai, kaip konkrečiai pasireiškė D. B. nurodyto dydžio neturtinė žala), ko teismo vertinimu jis nepadarė (CPK 178 str., 185 str.). O jei neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Iš bylos medžiagos ir šalių, trečiųjų asmenų, jų atstovų paaiškinimų matyti, kad D. B. lygtinai paleidus jis 2011-01-06 buvo įtrauktas į pataisos inspekcijos įskaitą, 2011-01-10 D. B. buvo supažindintas su lygtinio paleidimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinti įpareigojimai nustatytu laiku būti namuose, nustatyti registravimosi kartai ir dienos Pataisos inspekcijoje jam išaiškinta paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo tvarka, nutarimų administracinių teisės pažeidimų byloje apskundimo tvarka (I t. 6-16, 18-24, 30, 53, 55, 72, 81, 142, 148 b.l.). D. B. taip pat supažindintas su Pataisos inspekcijose vykdomomis socialinės integracijos programomis bei motyvuotas jose dalyvauti, jam įteiktas sąrašas organizacijų, teikiančių socialinę paramą jo gyvenamojoje vietoje, jis taip pat buvo nukreiptas į Socialinės paramos skyrių dėl vienkartinės pašalpos gavimo, D. B. dalyvavo ir išklausė pasirinktą socialinės integracijos programą, jis buvo motyvuojamas susirasti darbą, buvo nukreiptas atlikti visuomenei naudingus darbus (I t. 27-29, 37, 39, 43, 74-75, 89-90, 93, 96, 112-113, 125-126, 140-141 b.l., II t. 4-9, 12-15, 22-30 b.l.). D. B. buvo nuolat tikrinamas kaip jis vykdo lygtinio paleidimo įpareigojimus, buvo rašomos pažymos jam atvykus į pataisos inspekciją apie tai, kaip jam sekas koreguoti elgesį, iš jo buvo reikalaujama informuoti pataisos inspekciją (Probacijos tarnybą) apie pasikeitusią gyvenamą vietą, turimą darbą, ką D. B. pradžiai (iki 2013 m. pradžios) dar vykdė, už ką jis 2011-11-21 buvo skatintas (I t. 44, 50, 62-63, 100-101, 104, 109, 114-116, 135-136, 144-145 b.l., II t. 31-32, 37-43, 50-51, 60-62 b.l.). Apie tai, kad D. B. puikiai žinojo lygtinio paleidimo sąlygas, kad negali daryti nei administracinių nusižengimų nei nusikalstamų veikų, kad yra supažindintas su lygtinio paleidimo sąlygomis ir nustatytais įpareigojimais, kad buvo įtrauktas į socialinės integracijos programas, kad buvo vykdomas individualus šio probuojamo asmens priežiūros planas, kad D. B. socialinės paramos atsisakydavo patvirtino atvykęs liudyti vienas iš jo veiklą kontroliavusių pataisos įstaigų inspektorių (dab. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos vyr. inspektorius) A. J. (I t. 60 b.l., II t. 80 b.l.).

Visa tai įvertinęs teismas nenustatė jokių Šiaulių apygardos probacijos tarnybos ir jos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, taip pat nenustatė, kad ši institucija nebūtų atlikusi kažkokių įstatymų jai numatytų pareigų, kontroliuojant lygtinio paleidimo metu D. B.. Taip pat teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pareigūnų veiksmų (veikimo ar neveikimo) ir tariamai D. B. atsiradusios neturtinės žalos, kurios dydžio ir kuo ji konkrečiai jam pasireiškė nuteistasis net nesistengė įrodinėti. Nenustatyta, kad būtų kažkokia pareigūnų kaltė dėl to, kad D. B. nuolat darė pažeidimus, nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų ir įpareigojimų, kad pradėjo nebesistengti taisyti elgesio, kad negrįžtų į įkalinimo įstaigą. D. B. teiginiai, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pareigūnai kažkaip galėjo prisidėti prie jo santuokos iširimo niekuo nepagrįsti, kadangi sutuoktinė jį kaltino dėl šeimos iširimo dėl jo nusikaltimų - dėl išžaginimų (įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendis baudž. b. Nr. 1-846-409/2013 ir ankstesni nuosprendžiai). Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).

Kalėjimų departamento ir atsakovo atstovai be to teismo prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams, pažymėdami, kad D. B. ieškinys (skundas) dėl neturtinės žalos pareikštas tik 2014 m. spalio mėn., t.y. praėjus daugiau kaip 3 metams po to, kai jis buvo lygtinai paleistas (2010-12-23), tuo praleidžiant ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 6.250 str.). Akivaizdu, kad D. B. abstraktaus pobūdžio kaltinimai, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pareigūnai lygtinio paleidimo metu jo nepataisė, neįvardijant kada ir kokį konkrečiai pažeidimą jie padarė, pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas dar ir šiuo pagrindu. Pagrindo atnaujinti terminą D. B. reikšti ieškininius reikalavimus teismas nenustatė, be to, teismas D. B. reikalavimus atmetė ne tik dėl ieškinio senaties praleidimo, bet ieškovui neįrodžius ir nepagrindus ieškinio reikalavimų. Dėl konkretesnių D. B. teiginių, kad galbūt neteisėti 2012-09-28 žodinis įspėjimas, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos 2012-10-31 ir 2013-01-14 teismui siųsti teikimai dėl papildomų poveikio priemonių D. B. taikymo ir dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, kuriems ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo nėra praleistas, tačiau, kad jie yra teisėti ir pagrįsti, teismas jau pasisakė.

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

Nenustačius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškovas CPK 83 str. 1 d. 6 p. pagrindu, be to, kadangi jam suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, yra atleistas nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo, tačiau ieškinį atmetus sutinkamai su CPK 93 str. 1 d. iš ieškovo Kalėjimų departamentui priteisina jų atstovo atvykimo į teismo posėdį turėtos išlaidos (9,67 Eur). Be to ieškovo ieškinį atmetus, iš jo valstybei priteistina 6,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo D. B. ieškinį atmesti.

Priteisti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į.k. 288697120, iš ieškovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 9,67 Eur (devynis eurus 67 centus) išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 6,30 Eur (šešis eurus 30 centų) dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė