- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-955-569/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02187-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos probacijos tarnybos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ir ieškovo atstovo advokato P. R. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2338-901/2015 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos probacijos tarnybos, ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apygardos probacijos tarnybos, 100000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad žalą patyrė, nes Šiaulių apygardos probacijos tarnyba ieškovo nepakeitė, D. B. grįžus iš įkalinimo įstaigos jo neįtraukė į jokias programas, nepadėjo jam spręsti jo gyvenimo problemų, prisidėjo prie santuokos iširimo. Šiaulių apygardos probacijos tarnyba nemokė D. B., kaip gyventi teisėtais būdais, nepadėjo integruotis į visuomenę, nesiteiravo, ar jis turi lėšų pragyvenimui. Jei ši institucija tinkamai būtų atlikusi pareigas, jis nebūtų vėl daręs nusikaltimų, nebūtų grąžintas į įkalinimo įstaigą. 2012-07-01 įsigaliojus Probacijos įstatymui, ieškovo teisinė padėtis pabloginta. Probacijos tarnyba 2012-10-10 paskirdama D. B. įspėjimą dėl jo padarytų administracinių nusižengimų, pažeidė konstitucinį principą, kad už tą patį nusikaltimą negalima bausti antrą kartą, nepagrįstai 2012-11-05 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl papildomų jam baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, tuo sunkindami jo teisinę padėtį, šios aplinkybės turėjo reikšmės jo grąžinimui į įkalinimo įstaigą atlikti likusios bausmės. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, t.y. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo sveikata. Ieškinio senaties ieškovas nepraleido, nes apie savo pažeistas teises sužinojo tik kai pradėjo domėtis įstatymais.
Atsakovę atstovaujanti Šiaulių apygardos probacijos tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas 2011-01-10 buvo supažindintas su lygtinio paleidimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinti įpareigojimai nustatytu laiku būti namuose, nustatytas registravimosi skaičius ir dienos. Ieškovas buvo supažindintas su Pataisos inspekcijose vykdomomis socialinės integracijos programomis bei motyvuotas jose dalyvauti, jam įteiktas sąrašas organizacijų, teikiančių socialinę paramą jo gyvenamojoje vietoje, jis taip pat buvo nukreiptas į Socialinės paramos skyrių dėl vienkartinės pašalpos gavimo. D. B. dalyvavo ir išklausė pasirinktą socialinės integracijos programą, kitas programas. Apsilankymų Pataisos inspekcijoje metu su nuteistuoju D. B. buvo nuolat vykdomas individualus darbas, nuteistasis nuolat buvo motyvuojamas susirasti darbą. Lygtinio paleidimo metu nuolat buvo tikrinama, ar nuteistojo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, ar jis nedaro administracinių teisės pažeidimų, ar nustatytu laiku būna namuose, ar registruojasi Pataisos įstaigoje, taip pat vyko nuolatinė nuteistojo kontrolė dėl jo darbinės veiklos. Pirmo ir vėlesnių individualaus pokalbių metu nuteistasis teigė, kad jo gyvenimo ir buities sąlygos geros, socialinė parama nereikalinga. 2012-07-01 įsigaliojus Probacijos įstatymui, D. B. teisinė padėtis nebuvo pabloginta, keitėsi įstaiga, prižiūrėjusi D. B. jo lygtinio paleidimo metu iš Pataisos inspekcijos į Šiaulių apygardos probacijos tarnybą. Nurodė, kad ieškovas ne kartą nebuvo rastas namie nuo 22-6 val., darė administracinės teisės pažeidimus, gautas įtarimas, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką.
Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2011-01-10 ieškovas buvo supažindintas su lygtinio paleidimo tvarka ir sąlygomis, išklausė pasirinktą socialinės integracijos programą. Individualių pokalbių metu D. B. primintos probacijos vykdymo tvarkos sąlygos, su nuteistuoju buvo sudarytas Individualus darbo planas. Įsigaliojus Probacijos įstatymui, ieškovas buvo supažindintas su probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, jam išaiškintos probacijos sąlygos, probuojamųjų teisės, bendrosios pareigos. Socialinės paramos ieškovas atsisakydavo teigdamas, kad jokia forma jam socialinė parama nereikalinga. Lygtinio paleidimo metu ieškovas padarė administracinių teisės pažeidimų, buvo įtariamas padaręs vagystę, ne kartą nebuvo rastas namuose tuo laiku, kada lygtinai jį paleidęs teismas D. B. buvo įpareigojęs būti namuose. Atsižvelgiant į ieškovo pažeidimus, 2013-01-17 Šiaulių apygardos probacijos tarnyba pagrįstai pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui teikimą dėl D. B. lygtinio paleidimo panaikinimo, kuris teismo buvo patenkintas, panaikinant ieškovo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiunčiant jį atlikti likusios 2 metų 4 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Probacijos tarnyba būtų netinkamai atlikus savo pareigą. D. B. nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jam neturtinė žala pasireiškė. Ieškinys dėl neturtinės žalos pareikštas tik 2014 m. spalio mėn., t.y. praėjus daugiau kaip 3 metams po to, kai ieškovas buvo lygtinai paleistas (2010-12-23), tuo praleisdamas ieškinio senaties terminą.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo D. B. ieškinį atmetė; priteisė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iš ieškovo D. B. 9,67 Eur išlaidų; priteisė iš ieškovo D. B. valstybei 6,30 Eur dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas D. B. reikalavimus atmetė todėl, kad jis praleido ieškinio senatį ir neįrodė, nepagrindė ieškinio reikalavimų. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, jog nepagrįstai jis buvo 2012-09-28 įspėtas, kad dėl to jam galėjo atsirasti žala. Nurodė, kad šis įspėjimas buvo prevencinio pobūdžio ir tiesioginių teisinių pasekmių D. B. nesukėlė. Teismas vertino, kad Probacijos įstatymo 2012-07-01 įsigaliojimas niekaip neįtakojo ir neblogino D. B. teisinės padėties, keitėsi tik įstaiga, kuri prižiūrėjo kaip D. B. laikosi įstatymų ir jam skirtų įpareigojimų jo lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas nenustatė jokių Šiaulių apygardos probacijos tarnybos ir jos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, taip pat nenustatė, kad ši institucija nebūtų atlikusi kažkokių įstatymų jai numatytų pareigų, kontroliuojant lygtinio paleidimo metu D. B.. Nenustatė priežastinio ryšio tarp Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pareigūnų veiksmų ir tariamai D. B. atsiradusios neturtinės žalos. Teismas nenustatė, kad būtų kažkokia pareigūnų kaltė dėl to, kad D. B. nuolat darė pažeidimus, nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų ir įpareigojimų, kad pradėjo nebesistengti taisyti elgesio. Vertino, kad ieškovo teiginiai, jog Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pareigūnai kažkaip galėjo prisidėti prie jo santuokos iširimo, niekuo nepagrįsti, kadangi sutuoktinė jį kaltino dėl šeimos iširimo dėl jo nusikaltimų – dėl išžaginimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovo atstovas advokatas P. R. B. ieškovo vardu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas neatsižvelgiant į eilę aplinkybių, kurios yra reikšmingos teisingam bylos išsprendimui: Alytaus apylinkės teismas, lygtinai atleisdamas ieškovą nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojo jį tris kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje bei uždraudė išeiti iš namų nuo 22.00 – 6.00 val., šiuos teismo įpareigojimus ieškovas vykdė; iš esmės pripažino, kad ieškovas yra pasitaisęs; po 22.00 val. ieškovas nebuvo rastas namie tik todėl, kad dirbo; kelių eismo taisyklių pažeidimai su ieškovui taikytais apribojimais sąsajų neturi; Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo, įsigaliojusio 2012-07-01, nuostatos, kurių nebuvo lygtinio atleidimo nuo bausmės metu ir kurios buvo pritaikytos ieškovui, jį grąžinus atlikti likusią bausmę, prieštarauja Lietuvos konstitucijai, tarptautinės teisės normoms, šalies ir Europos Žmogaus teisių Teismo praktikai, kur skelbiama, kad niekas negali būti nubaustas už tą patį du kartus. Atstovas nurodo, kad atmesti ieškinį praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą nėra pagrindo, nes buvimas nelaisvėje labai apriboja teisių gynimo galimybę, todėl yra svarbi priežastis šį terminą atnaujinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teismas tinkamai neįvertino visų šios bylos aplinkybių, neatsižvelgė į teismų praktiką. Apeliantas teigia, kad dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos veiksmų jis prarado šeimą, laisvę. Vien faktas, kad iširo apelianto šeima, yra įrodymas, kad apeliantas patyrė nežmoniškus išgyvenimus ir kančią.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Šiaulių apygardos probacijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o D. B. apeliacinį skundą atmesti. Atstovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas teismo nustatytų įpareigojimų nepažeidė ir juos vykdė taip, kaip nurodė teismas. Nurodo, kad apeliantas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad namuose 22.00 val. tikrintojų nebuvo rastas, nes dirbo. Atstovė nesutinka su apelianto teiginiais, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai su apeliantui taikytais apribojimais sąsajų neturi, kadangi apeliantas 2011 m. sausio 10 d. pasirašytinai buvo supažindintas su lygtinio paleidimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo paskirtų pareigų nevykdymą, viešosios tvarkos pažeidimų padarymą bei naujų nusikalstamų veikų įvykdymą, o 2012 m. liepos 16 d. supažindintas su probacijos atlikimo tvarka, bendrosiomis pareigomis ir teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos probacijos įstatymui, probuojamasis, žinodamas savo teisinę padėtį, nuo 2012 m. liepos 1 d. darė administracinės teisės pažeidimus, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos. Pažymi, kad Probacijos tarnybos pareigūnai tinkamai užtikrino lygtinai paleisto priežiūros vykdymą ir kontrolę. Atsakovės atstovė atkreipia dėmesį, kad apeliantas lygtinio paleidimo metu neskundė nė vieno Probacijos tarnybos sprendimo. Mano, kad 3 metų senaties terminas pasibaigė 2013 m. gruodžio 23 d., todėl ieškovas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo praleidęs ieškinio senaties terminą. Atnaujinti terminą nėra pagrindo, todėl prašo taikyti senatį.
Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o D. B. apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė nei teisinių, nei faktinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Pažymi, kad ieškovas jokių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie ieškovui padarytą tariamą neturtinę žalą. Mano, kad ieškovas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, jų negynė. Pažymi, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tai yra 2010-12-23, kai buvo priimta teismo nutartis dėl lygtinio paleidimo. Teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senatį dėl turtinio pobūdžio reikalavimo, atsirandančio dėl neturtinio pobūdžio vertybių pažeidimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo atstovo advokato P. R. B. apeliacinį skundą, nutrauktinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo ieškovo D. B. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas, yra pagrįstas ir teisėtas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, t.y. ir apeliacinės instancijos teismas turi pareigą, net jei atstovavimo tinkamumo klausimas nekeliamas apeliaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, patikrinti, ar apeliacinis (atskirasis) skundas nėra pasirašytas neįgalioto asmens ar asmens, neturinčio teisės inicijuoti apeliacinį procesą (CPK 315 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui D. B. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-03-31 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-1153-(7.0945) suteikta antrinė teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant ieškovą pirmosios instancijos teisme. Teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui paskirtas advokatas P. R. B.. Pažymėtina, kad minėtu 2015-03-31 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-1153-(7.0945) advokatui P. R. B. yra tiksliai nurodyta, kad jis gali teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui tik pirmosios instancijos teisme. Sprendimo 3 dalyje nurodyta, kad šis sprendimas yra pavedimas advokatui teikti antrinę pagalbą ir yra jo įgalinimus patvirtinantis dokumentas, taip pat suteikiantis teisę advokatui pareiškėjo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus, bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai, visišką ar dalinį skundo pagrindo ar dalyko pakeitimą, taikos sutarties sudarymą, teismo sprendimo ar nutarties apskundimą, įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui, vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti, priteistų pinigų gavimą. Nagrinėjamu atveju vienas apeliacinis skundas pateiktas ir pasirašytas advokato P. R. B. Kadangi advokatas P. R. B. buvo įgaliotas teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui D. B. tik pirmosios instancijos teisme, konstatuotina, jog advokato P. R. B. ieškovo D. B. vardu pasirašytas apeliacinis skundas yra paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Todėl apeliacinis procesas pagal ieškovo D. B. vardu pasirašytą advokato P. R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Ieškovo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad tinkamai būtų išspręsta byla.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų šios bylos aplinkybių, neatsižvelgė į teismų praktiką, todėl priėmė netinkamą sprendimą. Apelianto teigimu, dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos veiksmų jis prarado šeimą, laisvę. Apelianto nuomone, vien faktas, kad iširo apelianto šeima, yra įrodymas, jog apeliantas patyrė nežmoniškus išgyvenimus ir kančią.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas D. B. skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo (ar jo dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus, o tik deklaratyviai nurodė, kad sprendimas yra netinkamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. B. Šiaulių apygardos teismo 2006-01-24 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 150 str. 4 d., 22 str. 1 d.-149 str. 4 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. aštuoneriems metams už lytinės aistros tenkinimą su mažamete ir pasikėsinimą išžaginti mažametę. Atlikęs du trečdalius bausmės, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-23 nutartimi D. B. buvo paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 metų 5 mėnesių 7 dienų paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant D. B. tris kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal jo gyvenamąją vietą bei uždrausti išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-31 nutartimi Šiaulių apygardos probacijos tarnybos teikimu nuteistojo D. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusios 2 metų 4 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės. D. B. lygtinis paleidimas panaikintas už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą ir administracinių teisės pažeidimų darymą, be to jo atžvilgiu pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šios bylos aplinkybių. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
Atsakant į apelianto argumentus, kad dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos veiksmų jis prarado šeimą ir laisvę, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-23 nutartimi buvo paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 metų 5 mėnesių 7 dienų paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant ieškovą tris kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal jo gyvenamąją vietą, bei uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Ieškovą lygtinai paleidus, jis 2011-01-06 buvo įtrauktas į pataisos inspekcijos įskaitą. 2011-01-10 ieškovas buvo supažindintas su lygtinio paleidimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinti įpareigojimai nustatytu laiku būti namuose, nustatyti registravimosi kartai ir dienos. Ieškovui Probacijos tarnyboje buvo išaiškinta paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo tvarka, supažindintas su Probacijos tarnyboje vykdomomis socialinės integracijos programomis bei pasiūlyta jose dalyvauti. Ieškovuibuvo įteiktas sąrašas organizacijų, teikiančių socialinę paramą jo gyvenamojoje vietovėje, buvo nukreiptas į Socialinės paramos skyrių dėl vienkartinės pašalpos gavimo. Ieškovas dalyvavo ir išklausė pasirinktą socialinės integracijos programą, jis buvo skatinamas susirasti darbą, buvo nukreiptas atlikti visuomenei naudingus darbus. Ieškovas buvo nuolat tikrinamas kaip jis vykdo lygtinio paleidimo įpareigojimus, nuolat buvo vertinamas ir fiksuojamas ieškovo elgesys. Ieškovas buvo įpareigotasinformuoti Probacijos tarnybą apie pasikeitusią gyvenamą vietą, turimą darbą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas apie porą metų Probacijos tarnybos įpareigojimus vykdė, už tai ieškovas 2011-11-21 netgi skatintas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atmintinės 2 dalies 1 punkte, su kuria 2011-01-10 ieškovas buvo supažindintas, nurodyta, kad apie savo galimą nebuvimą gyvenamoje vietoje nakties metu iš anksto privalo informuoti pareigūnus. Iš 2011-01-10 pažymos matyti, kad ieškovas buvo supažindintas su lygtinio paleidimo sąlygomis, toje pačioje pažymoje aiškiai nurodyta, kad negalima daryti nei administracinių nusižengimų nei nusikalstamų veikų. Apie tai, kad ieškovas žinojo lygtinio paleidimo sąlygas, kad negali daryti nei administracinių nusižengimų, nei nusikalstamų veikų, patvirtino liudytojas (duomenys neskelbtini) A. J., kuris ieškovo veiklą kontroliavo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pareigūnai, kontroliuodami D. B. jo lygtinio paleidimo metu, nepažeidė teisės aktų bei atliko visus privalomus veiksmus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovas neįrodė ir byloje nenustatyta jokių Šiaulių apygardos probacijos tarnybos ir jos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-02 sprendimu santuoka tarp D. B. ir S. B. nutraukta, kadangi ji iširo dėl D. B. kaltės. Minėtoje byloje S. B. nurodė, kad apelianto ir jos šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą – išžaginimą, nes sutuoktinis veikė priešingai jos ir vaiko interesams, nesiekė santarvės šeimoje, dažnai ieškovei melavo, grasino ir baugino – vartojo prieš ją psichologinį smurtą. D. B. Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-02 sprendimo dalies dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės neskundė, buvo apskųsta tik sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo ieškovei priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2015-09-08 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-02 sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti duomenys patvirtina teismo išvadas, jog Šiaulių apygardos probacijos tarnybos pareigūnų veiksmai neturėjo įtakos apelianto santuokos iširimui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas žinodamas, kad negali daryti nei administracinių nusižengimų, nei nusikalstamų veikų, sąmoningai padarė nusižengimus ir galimai nusikalstamą veiką, todėl šeimą ir laisvę apeliantas prarado dėl savo netinkamo elgesio, o ne dėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne tik todėl, kad ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su lygtinio paleidimo sąlygomis, su tuo, kad negali daryti nei administracinių nusižengimų, nei nusikalstamų veikų, tačiau ir kaip būdamas atsakingas asmuo turėjo suvokti, kad negalima pažeidinėti lygtinio paleidimo sąlygų ir daryti nusižengimų bei nusikalstamų veikų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.