Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. (A. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-27098-545/2017 pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo SĮ Susisiekimo paslaugos, kuria skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. P. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio S. M. patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, ir, jei lėšos buvo areštuotos ar nurašytos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą dalyje, kurioje yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti minėtų prekių. Nurodė, kad dėl antstolio patvarkymo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, jos viršija 1 MMA ar ne. Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).Antstolis S. M. 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokios paskirties lėšas jis gauna į antstolio areštuotą banko sąskaitą. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu, pareiškėjas turėjo teisę per 14 dienų nuo antstolio 2017 m. gegužės 3 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Kadangi nėra aišku, kokios paskirties yra piniginės lėšos, kurias pareiškėjas gauna į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kaip asmeniniams poreikiams skirtas lėšas, laikytina, kad jos nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo gautos lėšos nėra laikomos darbo užmokesčiu ar jam prilygintomis išmokomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį ir antstolio S. M. patvarkymus. Nurodo, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto ir darbo užmokesčio bei kitų pajamų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Apeliantas serga, todėl jam būtina apsipirkti, kad jo sveikata neblogėtų. Antstoliui užblokavus apelianto sąskaitą Alytaus pataisos namuose, apeliantas nebegalės įsigyti jam būtiniausių priemonių. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apeliantas aiškina bei interpretuoja CPK 668 straipsnyje numatytas normas atskirai, o ne sistemiškai kartu su kitomis CPK normomis bei Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, taip prieštaraudamas teisės normų aiškinimo praktiniams bei teoriniams pagrindams.Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktas reiškia, kad antstoliui numatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju skolininko piniginės lėšos yra gautinos į skolininko sąskaitą, kurią administruoja laisvės atėmimo vietos įstaiga.Skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, nepatenka į CPK 739 straipsnyje išvardytą baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių išskaitymas pagal vykdomuosius dokumentus būtų negalimas.Skolininko skunde išdėstytas pageidavimas bei nuomonė, kad draudžiama areštuoti lėšas, esančias nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, neviršijančias Vyriausybės nustatyto 1 MMA, yra ydingas ir prasilenkiantis su teisine logika.Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsniu, akivaizdu, kad nuteistieji gali disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau jokio draudimo nukreipti išieškojimo į šias lėšas nėra. Skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kur yra išlaikomas valstybės lėšomis. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis.Remiantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis turėjo ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų – antstolio patvarkymų, kuriais išieškojimas nukreiptas į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjamu klausimu yra išaiškinta, kad antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, inter alia (be kita ko), CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks teisinis reglamentavimas skirtas skolininko teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti, kad jis galėtų disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-684/2017).Teismų praktikoje nurodoma, jog įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-684/2017).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Pagal kasacinio teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).Taigi, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, prieš priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolis, visų pirma, turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi, ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį pirmiau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Pradėdamas vykdymą, antstolis pirmiausia turi įvertinti skolininko turimą turtą ir tai, ar išieškojimas yra galimas pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, t. y. atsižvelgti į šiame straipsnyje nustatytą apribojimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Kaip minėta, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. CPK 736 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, taikomas, jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytos išskaitos skolininko turto neužtenka vykdomam išieškojimui padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-684/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017).Nagrinėjamu atveju antstolis priimtuose 2017 m. gegužės 3 d. patvarkymuose vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nenurodė, kad išieškojimas vykdomas iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų (turto), viršijančių CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą (vieną MMA), o nukreipė išieškojimą į visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, todėl, remiantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, tokie patvarkymai pripažintini neteisėtais, prieštaraujančiais imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje, ir todėl naikintini.Dėl išdėstytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio S. M. 2017 m. gegužės 3 d. patvarkymai Nr. eS010774, eS010779, eS010784 ir eS010789 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio S. M. 2017 m. gegužės 3 d. patvarkymus Nr. eS010774, eS010779, eS010784 ir eS010789 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.