Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. (I. T.) atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-728-558/2024 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. Z. (V. Z.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2024 m. kovo 22 d. išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. Z. (V. Z.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 d.

4. 2025 m. balandžio 2 d. teisme gautas pareiškėjos I. T. (I. T.) Prieštaravimas, kuriuo pareiškėja prašo padidinti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymo dydį iki 450 Eur.

5. Nurodė, kad pareiškėja nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nepilnamečiui vaikui priteistas 250 Eur išlaikymas, kadangi išlaikymas turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 780 Eur arba po 390 Eur už kiekvieną vaiką.

6. Pažymėjo, kad V. Z. (V. Z.) darbo užmokestis yra daug didesnis; jis gyvena nuosavame bute, neturi jokių skolų, kreditų. Be to, T. gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis, minimali išlaikymo (duomenys neskelbtini) metų vaikui suma sudaro 595 Eur, o vaiko pinigai – 255 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos I. T. procesinis dokumentas / prieštaravimai atsisakyti priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. kovo 22 d. sprendimu tenkino ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. Z. (V. Z.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi nepilnamečio vaiko T. Z. globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), kuris teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi atleistas nuo globėjo pareigų ir nepilnamečio nuolatine globėja paskirta I. T..

16. 2025 m. balandžio 2 d. I. T. kreipėsi į teismą su prieštaravimais, prašydama padidinti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-728-558/2024 yra įsiteisėjęs, šalių ginčas šioje byloje išspręstas, sprendė, jog pareiškėjos „Prieštaravimo“ teismui pateikimas, nurodant, kad nesutinkama su įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, nesukurs jokio materialaus teisinio rezultato, todėl pareiškėjos prieštaravimus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog 2024 m. kovo 22 d. teismo procese negalėjo dalyvauti, nes nebuvo pakviesta, kadangi nebuvo nei laikinoji, nei nuolatinė vaiko globėja; vaikui priteistas išlaikymo dydis yra per mažas, kadangi vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, be to, V. Z. turtinė padėtis yra gera, gyvena nuosavam bute, neturi skolų.

18. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos prieštaravimų turinio nustatyta, kad ji ginčija Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuriuo nepilnamečiui T. Z. priteistas 250 Eur išlaikymas. CPK 305 straipsnis nustato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Taigi, nustatydamas teisę į apeliaciją civilinėse bylose, įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad tokia teisė suteikiama tik dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendžiant, ar asmuo turi teisę paduoti skundą, reikšminga yra tik ta aplinkybė, ar jis buvo įtrauktas į pirmosios instancijos teismo procesą kaip byloje dalyvaujantis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-327-464/2023). Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apeliantė nedalyvavo nagrinėjant minėtą civilinę bylą Nr. e2-728-558/2024, kurioje priimtą teismo sprendimą ginčija. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantė nepilnamečio T. Z. globėja paskirta tik 2025 m. kovo 12 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 22 d. sprendimas jau yra įsiteisėjęs 2024 m. balandžio 23 d. Remiantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos prieštaravimų jau įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kurios dalyve apeliantė nebuvo, pateikimas nesukurs jai jokio materialaus teisinio rezultato ir pareiškėjos pateiktą procesinį dokumentą / prieštaravimus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teismų sprendimai vaiko išlaikymo bylose neįgyja res judicata galios, todėl, pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ar vaiko poreikiams, gali būti teikiamas naujas ieškinys dėl išlaikymo pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taigi, apeliantė, būdama nepilnamečio vaiko globėja, turi teisę reikšti naują ieškinį dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 22 d. sprendimu nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo (padidinimo).

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, kaip minėta nutarties 21 punkte, atsisakymas priimti apeliantės prieštaravimus neužkerta jai teisės kreiptis į teismą, parengus įstatymo nustatytos formos ir turinio procesinį dokumentą (CPK 111, 135 straipsniai). Apeliantei išaiškintina, jog pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tenka būtent jai, todėl, rengiant ieškinį, apeliantė galėtų pasirūpinti advokato (advokato padėjėjo) pagalba ar kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Pažymėtina, kad tik tinkamai pareikštas ieškinys leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, o jeigu iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

24. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.