Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. T.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. Z., trečiajam asmeniui Alytaus miesto šeimos centrui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas , vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ((duomenys neskelbtini)185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovo atstovo, atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai – neterminuotai apribojama atsakovo tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nepilnamečio gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinojo globėjo (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro Globos centre, (duomenys neskelbtini), iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisiamas išlaikymas, pavedama išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – paskirtam laikinam globėjui.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymima, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos A. T. 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas neįgyvendina tėvų valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. V. Z. nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku T. Z., nesiekia sudaryti saugių ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančių gyvenimo sąlygų, atsisako naudoti savo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, be kita ko, pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeistų, nėra.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad atsakovas V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvas, jo motina D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , mirė (duomenys neskelbtini). N. T. Z. nuo 2023-09-14 gyvena (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centre. Ieškovas, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803, nuostatomis, 2023-09-18 atliko nepilnamečio vaiko T. Z. situacijos vertinimą ir nustatė rizikos veiksnius, įtvirtintus Vaiko situacijos aprašo: 26.8. punkte – vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą (šį rizikos veiksnį pagrindžia nustatytos faktinės aplinkybės: T. Z. išreiškė norą gyventi ne tėvo šeimoje, o tetos, vaikas pastaruoju metu stengiasi kuo vėliau grįžti į namus, ugdymo įstaigos atstovams nurodė, kad nenori eiti į namus), nustatytiems rizikos veiksniams pagrįsti, apsaugos veiksnys nenustatytas; 26.10. punktas – kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai (šį rizikos veiksnį pagrindžia nustatytos faktinės aplinkybės: vaiko tėvo V. Z. ir jo žmonos L. S. elgesys pablogėjęs vaiko atžvilgiu, vaikas ugdymo įstaigoje pastebėtas liūdnas, prislėgtas, sunerimęs), nustatytiems rizikos veiksniams pagrįsti, apsaugos veiksnys nenustatytas; 26.11. punkte – vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu (šį rizikos veiksnį pagrindžia nustatytos faktinės aplinkybės: vaiko atstovas V. Z. atsisako auginti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų T. Z.), nustatytam rizikos veiksniui apsaugos veiksnys nenustatytas; 26.12. punkte – vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų atsisako priimti specialistų siūlomą pagalbą, reikalingą geriausiems vaiko interesams užtikrinti (šį rizikos veiksnį pagrindžia nustatytos faktinės aplinkybės: vaiko atstovas V. Z. pokalbio metu nesutiko priimti siūlomos specialistų pagalbos, kuri galėtų padėti išspręsti šeimoje susidariusią situaciją ir užtikrinti geriausius vaiko interesus), nustatytam rizikos veiksniui apsaugos veiksnys nenustatytas. Ieškovas, nustatęs aptartus rizikos veiksnius, nepilnamečiui T. Z. nustatė vaiko apsaugos poreikį. Tuo remdamasis, ieškovas priėmė sprendimą paimti vaiką T. Z. iš jo atstovo pagal įstatymą tėvo V. Z.. S. A. apylinkės teismo Alytaus rūmams 2023-09-25 pateikė prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš įstatyminio atstovo, išdavimo. Alytaus apylinkės teismas 2023-10-06 nutartimi leido paimti nepilnametį T. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jo tėvo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės mero 2023-10-06 potvarkiu Nr. M-269 likusiam be tėvų globos T. Z. nuo 2023-10-06 nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centre, adresu (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko T. Z. prislėgta emocinė būsena, kylanti dėl jo šeimoje esančios situacijos – tėvo (ir jo sutuoktinės) nesirūpinimo juo, pastebėta 2023 m. rugsėjo 13 d. vaikui atvykus į lankomą A. D. progimnaziją (2023 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. S-141(1.5) „D. T. Z.“). Vaiko situacijos vertinimo metu nustatyta, kad nepilnametis T. Z. pas tėvą V. Z. ir jo sutuoktinę L. S. apsigyveno po motinos D. Š. mirties (duomenys neskelbtini), iki to laiko vaikas su tėvu bendraudavo retai; vaikas teigė, jog paskutiniu metu tėvas visiškai juo nesirūpina, dėl darbo reikalų namuose nebūna keturias savaites, grįžta dviem ir vėl išvyksta. Tokiu būdu jam tenka namuose būti su tėvo sutuoktine, kuri jam neskiria dėmesio, nepakviečia valgyti, neprižadina į mokyklą ir pan. Vaikas išreiškė norą gyventi pas tetą I. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini) (2023 m. rugsėjo 18 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 11VSV-1919).

Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmai kai nesirūpinama vaikais. Ištyrus byloje esančius rašytinis įrodymus, išklausius ieškovo atstovo, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas V. Z. vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiam vaikui T. Z., negyvena kartu su juo, nesirūpina jo priežiūra, sveikata, auklėjimu, atsisako savo tėvo valdžios sūnaus atžvilgiu. A. V. Z., gavęs teismo procesinius dokumentus, atsiliepimo į ieškinį dėl jo tėvo valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu ir (ar) prieštaravimų ieškinyje nurodytoms aplinkybėms nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp jo ir sūnaus nėra jokio ryšio. Skyriaus specialistams bendraujant su atsakovu 2023 m. gruodžio 13 d., jis nurodė, kad su sūnaus motina santuoką nutraukė, kai vaikui buvo 3-4 metukai, buvo nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią jis su sūnumi bendravo, kartais pasiimdavo sūnų bendravimui į savo gyvenamąją vietą arba sūnų lankydavo sūnaus gyvenamojoje vietoje, tačiau tarpusavio ryšys nebuvo stiprus. Vaiko motina buvo sukūrusi naują šeimą, sūnus tėvu laikė motinos sutuoktinį. M. T. motinai, berniukas apsigyveno atsakovo šeimoje, kurioje vaikui buvo labai sunku. Atsakovo teigimu, vaikas pradėjo lankyti 5 klasę ir atrodė, jog jau apsiprato šeimoje, tačiau netrukus prasidėjo problemos, vaikas pradėjo maištauti, nepavyko su juo susikalbėti. Kadangi nepavyko su vaiku sukurti ryšio, atsakovas pareiškė atsisakantis sūnaus ir sutinkantis, kad būtų apribota jo tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas V. Z. yra abejingas savo nepilnamečio vaiko T. Z. likimui. Tėvas savo vaikui išlaikymo neteikia, sūnaus gyvenime nedalyvauja, juo nesirūpina, todėl darytina išvada, kad atsakovas neatlieka savo, kaip tėvo pareigų vaiko atžvilgiu. Konstatuotina, kad atsakovas nenori auginti ir auklėti savo nepilnamečio vaiko.

Teismas , atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad atsakovo V. Z. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas V. Z. sūnumi nesirūpina, jo neprižiūri, neaugina, neteikia jam išlaikymo ir nesimato su juo.

Nustačius, kad atsakovo elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovo veiksmų (neveikimo), sprendžiama, koks iš CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikomas, t. y. atsakovo tėvo valdžia vaikui apribojama laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl labiausiai tėvų valdžią ribojanti priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, turėtų būti taikomas tik nustačius išimtines vaiko nepriežiūros ir nesirūpinimo aplinkybes, taip pat kai nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas reiškia, jog vaikas gali būti be tėvų sutikimo įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas kategoriškai išreiškė pageidavimą apriboti jo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, jis ilgą laiką nedalyvauja vaiko gyvenime ir juo nesidomi, nesirūpina, neteikia jam išlaikymo ir nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad atsakovui V. Z. neterminuotai apribojama tėvo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jo teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus elgesį, rūpinantis savo sūnumi, domintis jo poreikiais, ugdymu ir sveikata, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovui išaiškinama, kad tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo, vaiko globėjo/rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas ir uždaviniai – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rengti jį savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.251 straipsnis numato, kad globa yra nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o vaikams sulaukusiems 14 metų nustatoma rūpyba (CK 3.251 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad neterminuotai apribojus V. Z. valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, teismo iniciatyva pradedama civilinė byla dėl globos nepilnamečiui T. Z. nustatymo ir globėjo jam paskyrimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis T. Z. šiuo metu gyvena Alytaus miesto šeimos centre, kuriame vaikui nustatyta laikinoji globa (Alytaus miesto savivaldybės mero 2023 m. spalio 11 d. portvarkis dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo Nr. M-269). Kadangi trečiasis asmuo užtikrina teisę nepilnamečiam vaikui turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, tenkinamas ieškovo prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko T. Z. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo – (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro Globos centre, (duomenys neskelbtini) .

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos A. T. 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Ieškovas poreikių paskaičiavimo ir jų detalizavimo ieškinio reikalavimams pagrįsti nepateikė, atsakovas jų neginčijo, klausimo dėl pagrįstumo nekėlė. Neabejotina, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiam vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. Z. nepilnamečio vaiko T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui po 250,00 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turėtų jam priklausančio nekilnojamojo turto. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovo vardu yra registruotos transporto priemonės „F. M.“ bei „Audi A4 A. Q.“. Atsakovas gauna nuolatines pajamas, tą patvirtina ne tik byloje šalių teikti duomenys, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys, pagal kuriuos V. Z. gauna atlyginimą už darbą UAB „K.“. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, priverstiniai vykdymai neatliekami (2016-11-02 ir 2016-10-20 užbaigti vykdymai VMI prie LR FM naudai, 2017-06-13 – D. Š. naudai). Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš V. Z. nepilnamečiam vaikui T. Z. po 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2023-12-19 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma -indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Priteistas išlaikymui pinigines lėšas tvarko uzufrukto teise paskirtas globėjas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 68,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą (250 eurų x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 15,86 Eur, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro Globos centre, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2023-12-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – paskirtam globėjui.

Priteisti iš atsakovo V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , į valstybės biudžetą 68,00 Eur žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.