Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), panaikinus teistumą laikytinas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. J. 2026 m. kovo 3 d. apie 16:05 val. ties (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0047 (patikros sertifikato Nr. 2430027) jam buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

5.6. Teismas, įvertinęs išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog K. J., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo K. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Byloje buvo gautas kaltinamojo K. J. sutuoktinės I. J. prašymas atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (b. l. 105).

7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 str. 1 d.). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kai yra padaromas baudžiamasis nusižengimas arba neatsargus ar nesunkus nusikaltimas (nagrinėjamu atveju K. J. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1 d.), yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.); 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas (BK 40 str. 2 d. 2 p.); ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 3 p.). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-114-628/2019).

8. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

9. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors kaltinamasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, šia nusikalstama veika kaltinamasis žalos nepadarė, tačiau iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamasis K. J. ketvirtą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, anksčiau už analogiškų veikų padarymą buvo baustas ne tik administracine (2012 m. sausio 26 d. ir 2022 m. gegužės 6 d. nutarimais), tačiau ir baudžiamąja tvarka (2002 m. kovo 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja K. J. ir nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, Nr. 2K-74-594/2024). Šiuo atveju potencialios laiduotojos kandidatūra nesvarstytina, nes nėra išpildyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustačius bent vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, teismas neanalizuoja kitų aplinkybių dėl laidavimo kaip netekusių prasmės.

11. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

12. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Kaltinamasis K. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta (BK 11 str. 3 d.). K. J. teistumas panaikintas, todėl laikytinas neteistu (b. 1. 64–67), baustas administracine tvarka, įskaitant ir vairavimą esant neblaiviam ir neturint tam teisės, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 60–63), nedirbantis (b. l. 42–43), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 44), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi neįgalumą. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Kaltinamasis K. J. ketvirtą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja K. J., rodo, kad jis iš anksčiau paskirtų poveikio priemonių tinkamų išvadų nepadarė ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti K. J. paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis už įstatyme numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą (BK 49 str. 3 d.), minimumą. Kaltinamajam K. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė neskirtina dėl itin mažų gaunamų pajamų, dėl ko jos nebūtų galimybės realiai išieškoti ir tuo nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

15. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, paskirta bausmė K. J. mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

16. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. J. į galutinę sumažintą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. kovo 3 d. 16:07 val. iki 2026 m. kovo 4 d. 11:22 val. (viena para) ir laikytina jį atlikusiu dalį bausmės – vieną arešto parą (b. l. 69–73, 74–76).

17. Įvertinus tai, kad K. J. kaltę pripažino ir gailisi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo pozityvius socialinius ryšius, gyvena santuokoje, arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, darytina išvada, kad realus arešto bausmės atlikimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir humanizmo principams, jo izoliavimas nuo visuomenės būtų neracionalus. Šiuo atveju, net ir konstatavus, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, bausmės tikslai gali būti pasiekti be kaltinamojo realaus arešto bausmės atlikimo, tuo labiau, kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-788/2021). Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad yra pagrindas K. J. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams netaikant intensyvios priežiūros, skiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

18. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžia K. J. skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

19. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. K. J. elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, vairavo būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl K. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 3 metus (BK 68 str. 4 d.), terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

20. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018).

21. Kaltinamasis K. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios K. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso K. J. (b. l. 31), o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

22. Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis K. J. anksčiau buvo padaręs iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, nors teistumas panaikintas, tačiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, įskaitant už vairavimą esant neblaiviam. Svarbu tai, kad K. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismo vertinimu, šios anksčiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis atsainiai žiūri į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš ankstesnių jam skirtų poveikio priemonių tinkamų išvadų nėra padaręs. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Todėl teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, proporcingumo principas ir pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijai pažeisti nebus. Taigi, iš K. J. automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 str. 3 d.).

23. Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2026 m. kovo 4 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į K. J. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos (b. l. 84–86).

24. K. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87–90) taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2026 m. kovo 13 d. Nr. APD-2026-02955 pažymą - dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios iš viso sudaro 104,17 Eur, priteisimo iš kaltinamojo K. J. (b. l. 100–104).

26. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam K. J. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, kad asmens pajamos nėra didelės, jam nustatytas neįgalumas, sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo K. J. nepriteistinos.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie saugomi aikštelėje Pramonės g. 23L, Šiauliai, konfiskuotini;

- DVD laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. J. 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, K. J. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. kovo 3 d. 16:07 val. iki 2026 m. kovo 4 d. 11:22 val. (1 para) ir laikyti, kad K. J. yra atlikęs vieną arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 6, 8, 10 punktais kaltinamajam K. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo terminą dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą K. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, K. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2026 m. kovo 4 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į K. J. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

K. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. J., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti K. J., kad už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą) numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Proceso išlaidų už kaltinamajam K. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie saugomi aikštelėje Pramonės g. 23L, Šiauliai, konfiskuoti;

- DVD laikmeną su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.