Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-06-01 · Civilinė byla Nr. e2A-332-280/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-01
Bylos Nr.
e2A-332-280/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06252-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
AB „NEO Finance“
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-332-280-2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06252-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-506-837/2021 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos, palūkanų, nuostolių ir tarpininkavimo mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 359,48 Eur negrąžintą kredito dalį; 33,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 21,83 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 359,48 Eur, skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 17 d.; 240,00 Eur tarpininkavimo mokestį; 21,83 proc. kompensuojamą funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 359,48 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykimo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2. Nurodė, kad 2019 m. liepos 17 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K772791085, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 400 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 260,60 Eur palūkanas. Atsakovė tinkamai ir laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl 2020 m. spalio 21 d. pranešimu ieškovė pranešė atsakovei, kad šalių sudarytos sutarties Nr. K772791085 nutraukimas įsigalioja 2020 m. spalio 27 d. Atsakovė liko skolinga 359,48 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 359,48 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 33,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. spalio 27 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 21,83 proc. negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 17 d.) ir neviršijančias 226,75 Eur sumos, 240 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 860,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 161,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusios ieškinio dalies teismas netenkino.

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 17 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K772791085, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 400 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 260,60 Eur palūkanas. Atsakovė tinkamai ir laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl 2020 m. spalio 21 d. pranešimu ieškovė pranešė atsakovei, kad šalių sudarytos sutarties Nr. K772791085 nutraukimas įsigalioja 2020 m. spalio 27 d.

5. Pripažino, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimai priteisti jai iš atsakovės 359,48 Eur negrąžinto kredito, 33,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2021 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos pripažinti pagrįstais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873, 6.886, 6.872 straipsniai). Šalims vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose susitarus dėl 240 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio, reikalavimas jį priteisti patenkintas.

6. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus dėl kreditoriaus galimybės reikalauti negautų pajamų atlyginimo po sutarties nutraukimo. Atsižvelgė į tai, ieškovė tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, tačiau atsakovei tinkamai sutarties sąlygų nevykdant, nuo 2020 m. spalio 27 d. nutraukė sutartį. Pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tačiau pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 21,83 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (359,48 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos.

7. Nustatė, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei 260,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 21,83 proc. Vartojimo kredito sutartis 2020 m. spalio 27 d. nutraukta. Ieškinyje nurodoma, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) atsakovė liko skolinga ieškovei 33,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias teismas priteisė. Pripažino, kad negautos pajamos negali būti didesnės negu paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2024 m. liepos 17 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos, kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 260,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Sprendė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. spalio 27 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. liepos 17 d.) sudarytų 226,75 Eur (260,60 Eur – 33,85 Eur). Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 226,75 Eur sumos. Pažymėjo, kad tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

8. Teismas vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 52,76 Eur (359,48 Eur + 226,75) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Kadangi ieškovė 21,83 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pripažino, jog šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 52,76 Eur sumą, todėl reikalavimas atmestas.

9. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, iš jo ieškovei priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Teismas vertino, kad ieškinys patenkintas iš dalies (75 proc.), vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi bei bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei 161,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur advokato išlaidos + 15,00 Eur žyminis mokestis x 75 proc. = 161,25 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos priteisiant iš atsakovės ieškovei 21,83 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 359,48 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-07-17; taip pat sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisiant iš atsakovės 215 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašo priteisti iš atsakovės 275 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

11. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

12. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t.y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (260,60 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Atsakovė Sutarties tinkamai nevykdė, atliko 10 (dešimt) pilnų įmokų pagal dar galiojusį Sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo.

13. Ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 21,83 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 359,48 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-07-17, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas.

14. Pažymi, kad ir aukštesnės instancijos (apygardos) teismai formuoja praktiką, jog reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

15. Nurodo, kad ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Pripažinus, kad reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos bylinėjimosi išlaidos.

16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria pilnai nebuvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 21,83 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 359,48 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-07-17 priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

20. Apeliantė ieškiniu be kitų reikalavimų prašė priteisti 33,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-10-27 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, taip pat negautas pajamas - 21,83 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 359,48 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-07-17 bei 21,83 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 359,48 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-07-18 iki visiško kredito grąžinimo dienos.

21. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 33,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-10-27 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 21,83 proc. negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 17 d.) ir neviršijančias 226,75 Eur sumos, netenkino reikalavimo dėl 21,83 procentų kompensacinių palūkanų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo (šios dalies apeliantė neginčija).

22. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas, nurodė, kad šalių buvo sutarta, jog atsakovė pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei viso 260,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, teismo priteisiamos iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) paskaičiuotos 33,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, todėl jas atėmus negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. spalio 27 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. liepos 17 d.) sudarytų 226,75 Eur. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 226,75 Eur sumos.

23. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).

24. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

25. Kasacinio teismo pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

27. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

28. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei viso 260,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 21,83 proc. Sutartimi aptarta palūkanų norma, taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį. Apeliantė nesutinka, jog apskaičiuojant negautas pajamas būtų atsižvelgiama į nutraukus sutartį nebegaliojančiu kredito grąžinimo grafiku, teigia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike buvo apskaičiuota preziumuojant, jog kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, o palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Tačiau pažymėtina, jog pagal aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl, apskaičiuojant negautas pajamas ir yra geriausia atsižvelgti į kredito grąžinimo grafike nurodytas sumas, kurios būtų sumokėtos tinkamai vykdant sutartį bei laiku mokant įmokas.

29. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas vien tik su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 21,83 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, bet neatsižvelgus į maksimalią grafike numatytą mokėjimo (pelno) palūkanų sumą, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

30. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 21,83 proc. negautos pajamos (nuostoliai) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 17 d.), kurios neviršija 226,75 Eur sumos. Teismo pagrįstai buvo įvertinta, jog atsakovė pagal mokėjimo grafiką turėjo sumokėti ieškovei viso 260,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o teismas jau priteisia iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) paskaičiuotas 33,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios atimtinos iš visos mokėtinos 260,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos. Sutiktina, jog 226,75 Eur negautų pajamų (nuostolių) suma yra ta, kurią pagrįstai kreditorius galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas ir po sutarties nutraukimo nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdęs sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) negali viršyti 226,75 Eur.

32. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pastarojo ieškovės reikalavimo netenkino pagrįstai. Kadangi šis apeliantės reikalavimas pripažintas nepagrįstu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, jos paliekamos nepakeistos.

33. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

34. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sprendimo ar jo dalies panaikinti ar keisti. Dėl nurodyto ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Atmetus apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.

Teisėjai Dalia PranckienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė