Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-10-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-288-1204/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-15
Bylos Nr.
eII-288-1204/2025
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00213-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Diana Jakubėnė
Pažeidėjas
V. J.
Advokatai
Eglė Matutytė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-288-1204/2025
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00213-2025-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.3; 21.10.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant Eglei Šlivinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. J.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Juditai Vilkei (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. atstovės advokatės Eglės Matutytės - Jančenkės skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7851-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-7851-2025 (toliau ir – nutarimas), pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. V. J. nubausta už tai, kad ji Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 23 d., 14.43 val., vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 0,56 prom. neblaivumas.

Šalies argumentai

V. J. atstovė advokatė Eglė Matutytė - Jančenkė pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-08-08 nutarimą Nr. 40-ANR_N-7851-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25279615204) dalyje dėl V. J., gim. (duomenys neskelbtini), skirtos administracinio poveikio priemones - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 mėnesiams bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, terminą skirti trumpesniam laikotarpiui.

Skunde nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atmesdama jos prašymą tinkamai neįvertino visų aplinkybių, netinkamai taikė ANK 32, 34 straipsnio nuostatas, susijusias su bausmės individualizavimu, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutarimą. V. J. tiek pažeidimo padarymo metu, tiek ir priimant nutarimą savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Minimą pažeidimą padarė dėl žmogiško neatidumo, kadangi nevalgiusi vartojo nedidelį kiekį alkoholio. Visgi, V. J. nejautė neblaivumo požymių, ji nesijautė apsvaigusi, o pareigūnų buvo sustabdyta eilinio vairuotojų patikrinimo metu. Alkoholio buvo vartojusi tik vieną taurę šampano, visiškai nesijautė negalinti vairuoti, ką patvirtina ne tik nustatyta minimali ribinė alkoholio kiekio iškvėptame ore norma, bet ir tai, kad kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo, jai atlikus pirmą matavimą buvo nustatytas 0,59 prom., o netrukus atlikus antrą patikrinimą buvo nustatytas tik minimalus alkoholio kiekis iškvėptame ore – 0,56 prom. (įvertinus matavimo prietaiso paklaidą 0,55 prom.). Jei būtų buvusi suteikta galimybė patikrinti alkoholio kiekį iškvėptame ore trečią kartą greičiausiai alkoholio kiekis iškvėptame ore nebūtų viršijęs leidžiamos alkoholio kiekio ribos. Pareiškėja mano, kad toks alkoholio kiekis galėjo būti dėl to, kad prieš tai ji nieko nevalgė, išgėrė tik kavos. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl padaryto pažeidimo pobūdžio ir laipsnio, taip pat kaltės formos. V. J. labai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nusižengė pirmą kartą, pripažino padariusi nusižengimą, nusižengimo padarymas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus, anksčiau už analogiškus KET pažeidimus nėra bausta. Teisės vairuoti turėjimas ypatingai būtinas dėl poreikio rūpintis ir prižiūrėti neveiksnia pripažinta mama – A. R. D., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pridedamas pareiškėjos mamos neįgaliojo pažymėjimas. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. J. gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), todėl kiekvieną dieną vykdavo į (duomenys neskelbtini) prižiūrėti ir slaugyti mamos. Dar priimant teismo sprendimą dėl neveiksnumo nustatymo pareiškėjos mamai, iš dalies ja galėjo pasirūpinti pareiškėjos brolis, kuris yra pareiškėjos mamos globėjas, tačiau brolio sveikata taip pat pablogėjo ir jam pačiam jau yra reikalinga pagalba. Be kita ko, tam tikrų su mamos priežiūra ir slauga susijusių darbų pareiškėjos brolis niekuomet neatliko, dėl to visa priežiūros našta ir atsakomybė liko pareiškėjai – ne tik pasirūpinti mamos kasdienine priežiūra, bet ir aprūpinti maistu, vaistais, nuvykti į gydymosi įstaigą ir pan. Neturėdama teisės vairuoti, V. J. neturėtų galimybės pasirūpinti senyvo amžiaus mamos poreikiais, t. y. neturėtų galimybės jos slaugyti, prižiūrėti, nuvežti pas gydytojus, į paskirtas procedūras, nupirkti maisto, kurio užtektų ilgesniam laikui. Viešasis transportas nevažiuoja jai reikalingu laiku. Ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas sukeltų grėsmę netekti galimybės rūpintis artimaisiais. Taip pat, neturėdama teisės vairuoti paskirtą laikotarpį V. J. negali patogiu laiku nuvykti į darbovietę, kuri yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Į šias aplinkybes institucija priėmusi nutarimą neatsižvelgė ir jų nevertino. Pareiškėja prašo teismo atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

Skunde taip pat nurodo, jog nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, po pavartoto nedidelio kiekio alkoholio pareiškėja visiškai nesijautė apsvaigusi, pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas, nustatytas tik 0,56 promilės girtumas, o tai rodo, jog girtumas buvo nežymiai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas pareiškėjai poelgis, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėja yra linkusi daryti tokio pobūdžio nusižengimus. Pažeidimas padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, o tiesiog dėl žmogiško neatidumo, to sąmoningai nesiekiant. Pažeidimo padarymo metu pareiškėja neturėjo jokių galiojančių administracinių nuobaudų. Pareiškėja suprato savo veiksmų pavojingumą bei pajuto neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, padarė išvadas ir pažada, jog ateityje tai daugiau nepasikartos. Pareiškėja sumokėjo jai skundžiamu nutarimu paskirtą 800 Eur baudą, iš ko galima daryti išvadą, kad pareiškėja nevengia atsakomybės. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro pažymos apie registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, matyti, jog už analogiško pobūdžio nusižengimus nėra bausta, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nėra linkusi šiukščiai ir sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus, o padarytas administracinis nusižengimas labiau atsitiktinis. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais mano, kad pritaikytas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, būtų pakankamas pareiškėjai suvokti, jog negalima daryti tokio pobūdžio pažeidimų bei būtų pakankama administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti. Dėl nurodytų priežasčių, manytina, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d., padarymą, taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir administracinio poveikio priemonę švelninant.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. pateikė atsiliepimą į V. J. atstovės advokatės Eglės Matutytės- Jančenkės skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje V. J. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad su nustatytu pažeidimu ir promilėm sutinka, neginčija ir gailisi. Pasekmes įsivertino, kursus praėjo, kas įmanoma ir baudą sumokėjo ir labai gailisi. Priežastys dėl kurių prašo sutrumpinti terminą yra dėl mamos priežiūros, nes ji praktiškai yra palikta likimo valiai. Yra brolis, bet jam yra 55 metai, tai jis nelabai gali mamą apiprausti ir viską sutvarkyti, tą reikia daryti jai. Tai dabar didžiausia bėda yra prižiūrėti mamą. Jai nustatytas neveiksnumas yra jau beveik 9 metai, o ji ją prižiūri jau 4 metai. Mamos slaugą yra pasiėmęs brolis. Čia labiau kaip slauga sutvarkyta, o ne globa, kiek žino, čia jau 4 metai, kaip naudojasi ta slauga. Pati važinėja, gamina maistą, prižiūri ją, prausia. Neveiksnumas mamai yra nustatytas dėl savarankiško disponavimo pajamomis ir turtu. Tik ši sritis yra apribota. Šioje srityje yra paskirtas globėjas ir globėjas yra brolis. O dėl mamos turimų sveikatos problemų yra slauga. Mamos parsigabenti čia į Šiaulius nėra galimybės ir vietos, ji yra visiškai gulinti lovoje, ji turi specialią, funkcinę lovą. Negali jos parsigabenti, nes pati gyvena pas vaikus. Ji ten gyvena visą gyvenimą ir jos pačios noras toks yra, kad niekur neišvežti jos iš namų. Brolis gyvena ten pat su mama, tame pačiame name. Jis irgi prižiūri mamą, tai kol ji būna Šiauliuose. Ji pagamina visą maistą, ją apiprausia, sutvarko, išskalbia ir jis nueina pas mamą, ją pakelia, pasodina ant lovos, kojas nuleidžia, nes mamos gyvenimas yra praktiškai lovoje. Jis jai paduoda viską į rankas, nes ji pati nemato ir pati nieko nepasiima. Tai jo priežiūra yra tokia, kad jis jai viską paduoda, kai jos nebūna. Pati turi sūnų ir dukrą, jie gyvena Šiauliuose. Dukra yra su dviem vaikeliais, o sūnus kareivis, tai nelabai jie gali užsiimti manęs vežiojimu iki mamos ir tokiais dalykais. Abu vaikai turi teisę vairuoti. Pas mamą važiuodavo praktiškai kiekvieną dieną. Atidirbdavo savo darbe (duomenys neskelbtini) ir po darbo važiuodavo pas mamą. Mamai maistą gamino tik ji, brolis gyvena visiškai atskirai. Brolis yra išsiskyręs, jis gyvena vienas. Pažeidimo padarymo dieną važiavo į (duomenys neskelbtini) pas mamą. Alkoholį vartojo kažkur prieš valanda iki važiavimo į (duomenys neskelbtini). Prašo tenkinti skundą pilnai.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė Judita Vilkė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) [...] vairuotojai. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Byloje nustatyta, kad V. J. nubaustas už tai, kad ji Šiaulių m., Pramonės g. – Kristianstado g., 2025 m. liepos 23 d., 14.43 val., vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 0,56 prom. neblaivumas.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjos kaltės, iš esmės, nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, termino sutrumpinimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

ANK 22 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybė, sudaranti pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nagrinėjamu atveju V. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą – 800 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, tai yra taipogi minimaliam terminui.

Teismas neturi pagrindo sutikti su skunde nurodytais argumentais, kad ji ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą įvykdė dėl žmogiško neatidumo, nesijautė apsvaigusi, t. y. klysdama dėl savo būklės. Pastebėtina, jog pati V. J. pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus (išgėrė vieną taurę šampano), tačiau sprendimas priimtas vairuoti (pagal bylos duomenis 14.43 val.), nes pareiškėja nesijautė apsvaigusi, visiškai nesijautė negalinti vairuoti, sprendimą vairuoti priėmė tik pati subjektyviai įvertinusi savo buvusią būklę, nepasikliaudama jokiomis kitomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti laikomos objektyviomis ir pagrįstų pažeidėją veikus būtent neatsargiai. Duomenų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės pastarąją būtų galėjusios suklaidinti dėl jos neblaivumo įvykio metu ir galimybės vairuoti transporto priemonę manant esant blaiviai, taip pat nėra. Be kita ko, byloje nustatytas nusižengimo padarymo metu buvęs V. J. neblaivumo laipsnis, tai yra 0,56 promilės taipogi neleidžia daryti išvados, kad pastaroji galėjo nesuvokti esanti neblaivi. Taigi, teismas atmeta skunde dėstomus argumentus dėl jos veikimo neatsargiai, kaip nepagrįstus, kadangi šioje situacijoje pasikliovimas vien savo subjektyviu įsitikinimu nešalina V. J. tyčinės kaltės vairavus neblaiviai.

Sutiktina su skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, V. J. kitų KET pažeidimų nepadarė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir V. J. argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog V. J. buvo nustatytas 0,56 prom. neblaivumo laipsnis, kuris 0,15 prom. viršija įstatyme numatytą ribą (0,41 prom.), nuo kurios asmenims ir kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Kartu teismas akcentuoja, kad atsakomybė dėl vairavimo būnant neblaiviam, asmenims kyla nepriklausomai nuo to, kada ir kiek buvo vartota alkoholio, esminę reikšmę turi tai, kad vairuotojui būtų nustatomas ne mažesnis nei 0,41 prom. neblaivumas. Be kita ko, veika padaryta dienos metu, kai eismas yra intensyvesnis. Taigi, ši aplinkybės tik didina V. J. padaryto nusižengimo pavojingumą, kadangi realus pavojus dėl neblaivaus vairuotojo kyla tiek pačiam neblaiviam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams (jų turtui, sveikatai ar net gyvybei) ir būtent dėl minėtų rizikų įstatymų leidėjas ir yra įtvirtinęs pakankamai griežtą atsakomybę neblaiviems vairuotojams. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju reali žala niekam nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo – pareigūnų vykdyto prevencinio vairuotojų neblaivumo patikrinimo dėka, o ne pačio V. J. veiksmais, kadangi pastaroji savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Teismas atkreipia V. J. dėmesį, kad tuo atveju, jei jos veiksmais būtų buvę padaryti kiti KET pažeidimai, ir (ar) būtų kam nors padaryta žala, ji būtų traukiama atsakomybėn pagal griežtesnius ANK ar kitos teisės šakos straipsnius ir atitinkamai būtų sprendžiamas griežtesnės atsakomybės klausimas, nei yra šiuo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, V. J. ir jos šeimos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiama V. J. prašymą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę grindžia poreikiu pasirūpinti ir prižiūrėti neveiksnia pripažinta motina, bei galimybe nuvykti į darbą patogiu laiku, t. y. nurodo, jog dėl sveikatos sutrikimų jos motinai reikalinga artimųjų pagalba, pastaroji turi pasirūpinti ne tik mamos kasdienine priežiūra, bet ir aprūpinti maistu, vaistais, nuvykti į gydymo įstaigą ir pan., taip pat neturėdama teisės vairuoti, negali patogiu laiku nuvykti į darbovietę. Tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą ar jos neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjos ir jos šeimos poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad V. J. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga dėl poreikio rūpintis motina, nuvykti į darbovietę, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pavojingo nusižengimo padarymo ar sudarytų pagrindą objektyviau vertinti savo galimybę vairuoti transporto priemonę praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po alkoholio pavartojimo, kaip teisme nurodė pati V. J. praėjus vos 1 valandai po alkoholio vartojimo. Be to, tai, kad V. J. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinės poveikio priemonės ar skirti švelnesnę nei minimali poveikio priemonė, numatyta straipsnio sankcijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors V. J. ir jos šeima patiria sunkumų dėl pastarosios prarastos teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos V. J. įvykdyto nusižengimo pavojingumui, neriboja pastarosios teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti visuomenę, įskaitant ir pačią V. J. ir jos artimuosius, būti apsaugotai nuo pavojingų teisei priešingų veikų vykdymo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, kad V. J. prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas V. J. dar labiau švelninti atsakomybę. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, matyti, kad V. J. 2023 m. spalio 26 d. buvo paskirta nuobauda už administracinį nusižengimą susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, daroma išvada, kad nėra pagrindo V. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti ar skirti trumpesniam nei 6 mėnesių terminui. Kartu teismas pažymi, kad baudos sumokėjimas už padarytą administracinį nusižengimą rodo, kad pažeidėja linkusi vykdyti jai paskirtą nuobaudą, tačiau tai nėra pagrindas švelninti V. J. teisinę padėtį ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, kadangi baudos mokėjimas yra pažeidėjos pareiga, o ne teisė, o savanoriškas baudos sumokėjimas tik leidžia pažeidėjai išvengti didesnių finansinių nuostolių dėl priverstinio baudos išieškojimo. Taip pat teismui pateikta sutartis dėl papildomo vairuotojų mokymo sudaryta tarp UAB „Autotodis“ ir V. J., tačiau teismas pastebi, jog papildomas vairuotojų mokymas yra įstatyme numatyta pareiga vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl vairavimo būnant neblaiviems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 4, 5 dalys), norint atgauti teisę vairuoti, todėl vien faktas, kad V. J. minėtus mokymus ruošiasi išklausyti anksčiau laiko, norėdama atgauti teisę vairuoti transporto priemones, niekaip nešvelnina pastarosios teisinės atsakomybės.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes V. J. ir jos šeimos nariams, tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta ji pati. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju V. J. privalo jai paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje ji nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, sutrumpinus paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, tikėtina, kad V. J. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad V. J. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjai paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos (analogiškas prašymas buvo teiktas ir Institucijai), bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl V. J. atstovės advokatės Eglės Matutytės - Jančenkės skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

V. J. atstovės advokatės Eglės Matutytės - Jančenkės skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Diana Jakubėnė