Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. N. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, apie 19-20 val., kelio atkarpoje (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje taip pat važiavo P. G., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir P. S., kuris sėdėjo galinėje sėdynėje. Vairavo automobilį neblaivus, prieš tai buvo išgėręs 2-3 butelius alaus, 5 procentų stiprumo. Važiuojant minėtu keliu nuo (duomenys neskelbtini), apie 80-90 km/h greičiu, pamatė iš priekio, priešpriešais atvažiuojantį automobilį Audi, kuris įvažiavo į jo važiuojamą kelio pusę. Bandė išvengti susidūrimo, suko į kairę pusę, išvažiavo į kitą kelio pusę, bandė išvengti kliūties, tačiau įvyko eismo įvykis. Susidūrimas įvyko kelio viduryje, ties ištisine linija, automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis. Po smūgio jo vairuojamas automobilis liko stovėti ant kelio, o automobilis Audi buvo griovyje. Įvykio metu P. G. lūžo koja, P. S. buvo prakirstas antakis, o jam buvo smegenų sukrėtimas, sumušta krūtinė.

Kaltinamasis S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. balandžio 28 d., apie 17-18 val. (duomenys neskelbtini) susitiko su P. G. ir P. S., išgėrė alaus ir nusprendė jo automobiliu Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykti link (duomenys neskelbtini), pas draugą. Jis vairavo automobilį, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo P. G., ant galinės keleivio sėdynės sėdėjo P. S.. Jis su P. G. buvo prisisegę saugos diržus, o ar P. S. buvo prisisegęs nežino. Nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini) apsisuko ir važiavo link (duomenys neskelbtini), nes norėjo iš (duomenys neskelbtini) pasiimti blaivų vairuotoją. Važiavo apie 80 km/h greičiu. Važiuojant savo važiavimo juosta staiga pamatė į jo važiavimo juostą įvažiuojantį kitą automobilį, tačiau negali pasakyti kokiu atstumu buvo iki jo vairuojamos transporto priemonės, nes viskas įvyko labai greitai. Pamatęs, kad į jo juostą įvažiuoja kita transporto priemonė iškart staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį, ar suko vairą į kažkurią pusę. Staiga įvyko susidūrimas su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu priekinėmis dešinėmis pusėmis. Kas vyko toliau pasakyti negali, pradeda atsiminti tik jau po eismo įvykio. Jo vairuotas automobilis stovėjo skersai važiuojamosios dalies, o kitas į jo juostą įvažiavęs automobilis Audi TT, stovėjo dešinėje kelio pusėje, nuvažiavęs nuo kelio sankasos, galine dalimi link kelio važiuojamosios dalies. Savo kaltę pripažįsta tik dėl to, jog vairavo neblaivus, dėl kitų KET punktų reikalavimų pažeidimų neprisipažįsta. Mano, kad čia yra abipusė kaltė (tomas 2, b.l. 30-32).

Nukentėjusioji J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-04-28, apie 19 val., kelio ruože (duomenys neskelbtini) pamatė priešais atvažiuojantį automobilį Mercedes Benz, kuris lenkė sunkiasvorę transporto priemonę. Ji tuo metu važiavo kartu su E. M., kuris vairavo automobilį Audi TT, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Tai, kad E. M. neturi teisės vairuoti, nežinojo. Automobilis Mercedes Benz lenkdamas kitą automobilį išvažiavo į E. M. važiavimo juostą, didino greitį, suprato, jog susidūrimo išvengti nepavyks, užsidengė veidą rankomis. E. M. suko vairą į kairę pusę. Pajuto smūgį, automobilis sukosi. Po eismo įvykio jai buvo prispaustos kojos, skaudėjo nugarą, veidas buvo sužalotas. Apžiūrėję medikai konstatavo stuburo lūžius, atliko operaciją.

Nukentėjusioji J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-04-28, apie 19.00 val., su kolega E. M. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vyko automobiliu Audi TT, kurį vairavo E. M.. Nežinojo, kad A. M. neturi vairuotojo pažymėjimo. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo prisisegusi saugos diržus. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), apie 80-90 km/h greičiu, tiesiame kelio ruože, staiga jų važiavimo juostoje, maždaug iki jų automobilio likus apie 50-100 m, pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris lenkė jo važiuojamąją dalimi važiavusį sunkvežimį, ir tas automobilis dar labiau didino greitį, o ne mažino matydamas, jog nepavyks padaryti lenkimo manevro, todėl iškart pamanė, kad to automobilio vairuotojas yra neblaivus, ir susidūrimo nepavyks išvengti, kad ir kokio manevro imtųsi E. M. ar to kito automobilio vairuotojas. E. M. bandydamas išvengti susidūrimo suko savo vairuojamo automobilio vairą į kairę pusę, o ji užsidengė veidą ir kas toliau vyko nematė. Mano, kad E. M. stabdė savo vairuojamą automobilį. Tik užsidengus veidą pajuto smūgį, o atsidengusi veidą pamatė, kad jų automobilis stovi nuvažiavęs nuo kelio sankasos, galine dalimi link kelio važiuojamosios dalies. Po eismo įvykio negalėjo išlipti iš automobilio, nes abi kojos buvo prispaustos automobilio nuolaužų, atvykę gelbėtojai atlaisvino kojas ir tuomet greitoji med. pagalba ją išvežė į Utenos ligoninės priėmimo skyrių, o po apžiūros gydymui pervežė į Vilniaus universitetinę Greitosios med. pagalbos ligoninę. Ligoninėje buvo diagnozuota: stuburo L4 slankstelio komplikuotas lūžimas, L1;L2 slankstelių lūžimai, dešinės čiurnos vidinio kulkšnelio lūžimas, kairės pėdos II-III pirštų išnirimai, pėdų žaizdos, bendri kūno sumušimai (tomas 1, b.l. 60-62).

Nukentėjusysis P. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. balandžio mėn., vakare, kelio ruože (duomenys neskelbtini), važiavo kartu su S. N., kuris vairavo automobilį Mercedes Benz ir P. S., kuris sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Pats tuo metu sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo nuleidęs galvą, maigė telefoną. Maždaug prieš valandą laiko iki važiavimo su P. S. gėrė degtinę, alų. Matė, jog ir S. N. gėrė alų. Įvykio nematė, prieš pat smūgį pajuto kaip mašina sulingavo tarsi kažką lenktų. Kurioje kelio vietoje įvyko susidūrimas negali pasakyti, nes kelio nesekė. Po smūgio S. N. automobilis liko ant kelio, pasuktas, kito automobilio nematė. Eismo įvykio metu jam buvo sutrupinta čiurna, pėda, lūžo šonkaulis.

Nukentėjusysis P. G. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-04-28, apie 19.00 val., kartu su S. N. ir P. S., Utenos r., Daugailių mstl. (duomenys neskelbtini) išgėrė alaus. Jis išgėrė vieną 0,5 l talpos butelį, o S. N. - apie 2 butelius po 0,5 l talpos. Būnant (duomenys neskelbtini) nusprendė su S. N. automobiliu Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) važiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), pavažiavus nuo (duomenys neskelbtini) apie 3-4 km apsisuko ir norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), kad pasiimti visiškai blaivų vairuotoją. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, vairavo S. N., P. S. sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės. Kai apsisuko ir grįžinėjo atgal, keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), į kelio važiuojamąją dalį nekreipė dėmesio, buvo palenkęs galvą ir žiūrėjo į mob. ryšio telefoną, todėl kaip bei kokiu greičiu važiavo nurodyti negali. Staiga jų automobilis lyg ir sulingavo į šalis, lyg lenktų kažką, kažką apvažinėtų, todėl pakėlė galvą ir iškart priešais save pamatė link jų atvažiuojantį automobilį, kuris buvo prie pat, net nespėjo pastebėti, kurioje eismo juostoje jie buvo ir kur įvyko susidūrimas. Pamatęs tą kaktomuša atvažiuojantį automobilį iškart įsitempė ir įvyko susidūrimas. Kas vyko toliau pradeda atsiminti, kai jų automobilis sustojęs ir jis negali išlipti iš automobilio. Kažkas padėjo išlipti ir paguldė ant kelio važiuojamosios dalies. Atvykusi greitoji med. pagalba jį išvežė į VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyrių, o po apžiūros buvo paguldytas į reanimacijos skyrių. Jam buvo diagnozuota dešinio šlaunikaulio lūžimas, stuburo juosmeninio pirmo slankstelio skersinės ataugos lūžimas dešinėje, dešinio blauzdikaulio apatinio trečdalio lūžimas, laivakaulio ir V padikaulio lūžimas, bendras kūno sumušimas (tomas 1, b.l. 148-150).

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. balandžio 28 d., apie 19 val., važiavo kartu su J. T., kuri sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, keliu nuo (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį Audi TT, kuris buvo išnuomotas tėvo P. M. vardu. Prieš metus laiko jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, tačiau tėvas P. M. apie tai nežinojo, leido naudotis išnuomotu automobiliu. Važiavo 70-80 km/h greičiu, kai pamatė priešais jo važiuojamojoje eismo juostoje atlekiantį automobilį Mercedes. Suko vairą į kairę pusę bei stabdė automobilį, o Mercedes vairuotojas bandė persirikiuoti į dešinę pusę ir įvyko susidūrimas. Toje kelio vietoje buvo ištisinė linija, susidūrimas įvyko jo vairuojamo automobilio priekine dešine puse ir šonu. Kaltinamasis lenkė kitą automobilį, todėl išvažiavo į jo važiuojamą kelio pusę. Po smūgio jo vairuojamas automobilis nuskrido nuo kelio į griovį.

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. 2016-04-28, apie 19 val., su J. T., nuomojamu automobiliu Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jis, važiavo iš (duomenys neskelbtini), buvo prisisegę saugos diržus. Važiuojant apie 7-80 km/h greičiu nuo (duomenys neskelbtini), apie 50-100 m priešais pamatė priešpriešiais jo eismo juosta atvažiuojantį automobilį, kuris lenkė kitą priešpriešiais atvažiuojantį automobilį. Vengdamas kaktomušinio susidūrimo, savo vairuojamo automobilio vairą pasuko į kairę ir įvažiavus į priešingą eismo juostą, automobilis, kuris važiavo jo eismo juosta, pasuko į savo eismo juostą ir abu automobiliai susidūrė priekinėmis dešiniosiomis dalimis, o po smūgio jo automobilis buvo nustumtas nuo kelio sankasos. Įvykio vietoje be eismo įvykyje dalyvavusių automobilių buvo sustojęs dar vienas automobilis. J. T. kojos buvo prispaustos. Jam buvo nustatyti bendri kūno sumušimai ir jis daugiau į medikus nesikreipė, dėl to niekam pretenzijų neturi, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju ir civilinio ieškinio nereikš (tomas 1, b.l. 192-193, 194).

Liudytojas P. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, kelyje link (duomenys neskelbtini), važiavo S. N. vairuojamu automobiliu Mercedes. Kartu važiavo ir P. G., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, buvo smarkiai apgirtęs, kelio nestebėjo, nes maigė telefoną. Pamatė tik iš priekio automobilį ir įvyko susidūrimas.

Liudytojas P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-04-28, apie 19.00 val., kartu su S. N. ir P. G., išgėrę alaus, S. N. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), nedidesniu nei 80 km/ greičiu važiavo link (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo galinėje sėdynėje neprisisegęs saugos diržo, o P. G. priekinėje keleivio sėdynėje. Jis į kelią nežiūrėjo, nes rašė žinutę, todėl nematė ar priešais važiavo kiti automobiliai, tik pajuto smūgį ir kas vyko toliau atsimena tik, kai po eismo įvykio išlipo iš automobilio. Priėmimo skyriuje jam buvo konstatuoti bendri kūno sumušimai, buvo susiūtas antakis, tačiau nukentėjo nežymiai, niekam pretenzijų neturi bei atsisako būti pripažintas nukentėjusiuoju ir civilinio ieškinio nereikš (tomas 2, b.l. 5, 6).

Liudytojas J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad galimai kaltinime nurodytą dieną, vakare, ėjo keliu tarp (duomenys neskelbtini). Jam einant keliu pravažiavo tamsus automobilis. Toliau eidamas pamatė jau susidūrusius automobilius, t.y. griovyje buvo automobilis Audi, o ant kelio- automobilis Mercedes. Susidūrimo nematė, nes klausėsi muzikos, ėjo nuleidęs galvą. Galimai pravažiavęs tamsus automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodė, jog apklaustas tyrėjo geriau prisiminė įvykį.

Liudytojas J. L. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-04-28, apie 19.00 val., keliu (duomenys neskelbtini) ėjo pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Paėjus nuo (duomenys neskelbtini) apie 1 -1,5 km. prie jo apsisuko automobilis Mercedes Benz ir nuvažiavo. Ar prieš apsisukant automobiliui Mercedes Benz prieš tai pravažiavo koks krovininis automobilis ar ne, negali pasakyti, nes daug laiko praėjo. Automobilis Mercedes Benz nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pusės, tačiau kokiu greičiu važiavo, kaip važiavo pasakyti negali. Einant toliau staiga išgirdo trenksmą ir pamatė apie 1 km atstumu eismo įvykį, tačiau kaip susidūrė nematė. Išgirdęs garsą nuskubėjo į eismo įvykio vietą ir pamatė, kad yra susidūrę du automobiliai, t.y. automobilis Mercedes Benz stovėjo skersai kelio važiuojamosios dalies, o kitas automobilis Audi buvo dešiniajame griovyje, žiūrint link (duomenys neskelbtini) pusės. Iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie avariją. Būnant eismo įvykio vietoje, jau po automobilių susidūrimo sustojo krovininis automobilis, taip pat buvo sustoję ir daugiau lengvųjų automobilių, su kurių vairuotojais atjungė abiejų automobilių akumuliatorius. Taip pat padėjo išlipti automobilio Mercedes Benz keleiviui, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir paguldė ant kelio. Automobilio Audi keleivė buvo prispausta, jai išlipti padėti negalėjo. Atvykę gelbėtojai išlaisvino keleivę, taip pat atvykusi greitoji med. pagalba išsivežė nukentėjusiuosius. Eismo įvykio metu buvo geras oras, giedra, saulėta, kur įvyko eismo įvykis matomumas buvo geras (tomas 2, b.l. 3).

Liudytoja R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad S. N. yra sūnus, todėl atsisakė duoti parodymus.

Liudytoja R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) priklauso sūnui S. N.. 2016-04-28 paskambino S. N. ir pasakė, kad padarė avariją. Nuvykusi į eismo įvykio vietą matė, kaip medikai išsivežė visus eismo įvykyje dalyvavusius asmenis. Jai S. N. sakė, kad pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris būtent važiavo jo juosta, tuomet įvyko susidūrimas (tomas 2, b.l. 9-11).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Š. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobilis Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas bendrovės vardu. Šis automobilis buvo išnuomotos sutartyje numatytam asmeniui, t.y. P. M.. Po eismo įvykio automobilis sugadintas nepataisomai.

Iš specialisto išvados Nr. G 114/2016(08) matyti, kad J. T. buvo padaryti sužalojimai: juosmeninių L1, L2, L4 slankstelių lūžimai, dešinės čiurnos vidinio kulkšnelio lūžimas, kairės pėdos II-III pirštų vidurinių falangų išnirimai, pėdų žaizdos, kurie padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į gydymo įstaigą ir tai galėjo būti užduotyje nurodytos autoavarijos metu. J. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir dėl stuburo juosmeninių L1, L2, L4 slankstelių lūžimų, ir dėl dešinės čiurnos vidinio kulkšnelio lūžimo, ir dėl kairės pėdos II-III pirštų vidurinių falangų išnirimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (tomas 1, b.l. 67).

Iš specialisto išvados Nr. G18/2017(08) matyti, kad J. T. sveikatos sutrikdymo mastas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) nustatytas remiantis galiojančiu Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, tai yra dėl autotraumos ir kaulų uždarų lūžimų, nes sveikata paprastai būna sutrikdyta ilgiau 10 dienų. Kadangi po stacionarių gydymų ir reabilitacijos nukentėjusiajai didele dalimi sveikata pagerėjo, liko tik nepastovūs vidutinio stiprumo skausmai, todėl, dėl trauminio radikulito po tiesioginės stuburo traumos, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių II skyriaus 4.2 punktą, nukentėjusioji neteko 10 procentų bendro darbingumo, tai atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą (tomas 1 b.l. 101).

Specialistas S. F. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atliekant nukentėjusiosios J. T. kūno sužalojimų tyrimą nenustatinėjo profesinio nedarbingumo.

Iš ekspertizės akto Nr. PEKG 17 (115)/2018 matyti, kad J. T. 2016-04-28 eismo įvykio metu buvo padaryti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinėje veido pusėje, stuburo juosmeninių 1-2-o slankstelių kūnų suspaustiniai lūžiai bei 4-o slankstelio kūno suspaustinis skeveldrinis komplikuotas lūžis su skeveldros poslinkiu į stuburo kanalą, siaurinančiu jį, dešinio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis, muštinės žaizdos dešinės pėdos srityje su dešinės pėdos V-o padikaulio lūžiu, kairės pėdos II ir III pirštų vidurinių pirštakaulių išnirimas. J. T. po 2016-04-28 eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų likusių liekamųjų reiškinių prarado 70 procentų bendrojo darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais paviršiais, galimai bylos aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 5-iais trauminiais poveikiais. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos J. T. nustatytas 45 procentų darbingumo netekimas (2016-11-11 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 3679) nėra prilyginamas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse numatytam profesinio darbingumo netekimui (tomas 3, b.l. 123-129).

Iš specialisto išvados Nr. G 113/2016 (08) matyti, kad P. G. konstatuoti sužalojimai: dešinio šlaunikaulio lūžimas, juosmeninio pirmo stuburo slankstelio skersinės ataugos lūžimas dešinėje, dešinio blauzdikaulio apatinio trečdalio intrasąnarinis lūžimas, laivakaulio ir V padikaulio lūžimai, kurie padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į gydymo įstaigą, ir tai galėjo būti medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytos autoavarijos metu. P. G. padarytas nesunkus sužalojimas ir dėl dešinio šlaunikaulio lūžimo, ir dėl stuburo juosmeninio pirmo slankstelio skersinės ataugos lūžimo dešinėje, ir dėl dešinio blauzdikaulio apatinio trečdalio intrasąnarinio lūžimo, laivakaulio ir V padikaulio lūžimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (tomas 1, b.l. 156).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 27,33 km, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės, skersai kelio važiuojamosios dalies stovi automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi link dešiniojo kelkraščio. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra 1,85 m atstumas, nuo dešinės pusės galinio rato ašies iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra 4,35 m atstumas. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato link (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje, už kelio ribų stovinčio aukštos įtampos elektros stulpo (duomenys neskelbtini) yra 35,4 m atstumas. Nuo automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio rato ašies 3,2 m atstumu link (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje, už kelio ribų kairės pusės galinio rato ašimi yra automobilis Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi galine dalimi link važiuojamosios dalies. Nuo automobilio Audi TT dešinės pusės galinio rato ašies iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto yra 4,37 m atstumas, nuo dešinės priekinio rato ašies iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto yra 6,5 m atstumas. Kelio važiuojamojoje dalyje, dešinėje eismo juostoje matyti ratų pėdsakai. Pirmojo pėdsako pradžia nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra 2,4 m atstume, už 5 m - 2,5 m, už 5 m - 2,68 m, dar už 5 m pėdsakas baigiasi ir jis nuo kelio krašto yra 3,38 m, o nuo pėdsako pabaigos iki automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio rato yra 0,8 m atstumas. Antras pėdsakas prasideda 0,9 m atstumu nuo pirmojo pėdsako pradžios ir 0,97 m atstumu nuo dešinės pusės kelio važiuojamosios dalies krašto, už 5 m - 0,96 m, už 5 m - 1,31 m, dar už 5 m - 2,2 m ir baigiasi ties automobiliu Mercedes Benz (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) priekinės dalies matyti ištekėjusių skysčių, tepalų pėdsakas, kuris prasideda 1,28 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, už 2 m iki pėdsako yra 1,56 m atstumas, dar už 2 m - 3 m atstumas. Tuomet priešingoje eismo juostoje matyti šukių, nuolaužų, skysčių, tepalų plotas, kurio koncentracijos centras yra 1,25 m nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir 1,15 m atstumu nuo tepalo, skysčio pėdsako. Nuo šukių, nuolaužų koncentracijos centro 2,2 m atstumu link Dusetų mstl. pusės matyti įbrėžimas kelio dangoje: 0,6 m ilgio, nuo jo pradžios iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto yra 1,65 m atstumas, nuo pabaigos iki krašto yra 1,66 m atstumas (tomas 1 b.l. 15-26).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad po eismo įvykio sugadinta priekinė automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, t.y. dešinės pusės statramstis sustumtas į vidinę automobilio dalį, sulinkęs automobilio stogas, dužęs priekinis automobilio stiklas, priekinės dešinės pusės ratas sustumtas į vidinę automobilio dalį, sulankstytos dešinės pusės durys, sulankstytas variklio dangtis, nėra priekinio bamperio (tomas 1, b.l. 27-28).

Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į R.Karaliaus IĮ saugojimo aikštelę, esančią Vyžuonėlių k., Utenos r. (tomas 1, b.l. 29-30).

Iš transporto priemonės pirkimo – pradavimo sutarties matyti, kad 2015-08-24 S. N. įgijo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 36).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad po eismo įvykio sugadinta priekinė automobilio Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, t.y. dešinės pusės statramstis sustumtas į vidinę automobilio dalį, sulinkęs stogas, sudužęs priekinis stiklas, sudužęs šoninis dešinės pusės stiklas, sulinkęs dešinės pusės šonas, priekinės dešinės pusės ratas sustumtas į vidinę automobilio dalį, sulinkę dešinės pusės durys, sulinkęs variklio dangtis (tomas 1, b.l. 37-38).

Iš specialisto išvados Nr. 11-1030 (16) matyti, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio Audi TT vairuotojas E. M., važiuodamas kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešine puse apie 82 km/h greičiu, sureagavo į kilusią grėsmę eismo saugumui, pradėjo stabdyti automobilį ir pasuko į kairę, kada priešpriešiais jo automobilio judėjimo juosta apie 95 km/h greičiu artėjęs automobilis Mercedes Benz buvo apie 129 m atstumu priešais jį. Automobiliui Audi TT judant stabdymo pėdsakų pradžioje, likus iki susidūrimo vietos apie 23 m atstumui, priešais jį už 63 m važiuojantis automobilis Mercedes Benz, pastarajam būnant apie 41 m iki susidūrimo vietos, vairuotojo S. N. buvo nusuktas iš priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusės į dešinę, link savo važiavimo krypties eismo juostos. Vairuotojo E. M. stabdomas automobilis Audi TT išslydo į važiuojamosios dalies kairę pusę ir judėdamas apie 35 km/h, priekinės dalies dešine puse susidūrė su priešpriešiais apie 95 km/h greičiu į savo važiavimo krypties eismo juosta iš priešpriešinio eismo juostos didžiąja gabarito dalimi grįžusio automobilio Mercedes Benz priekinės dalies kaire puse. Dėl šio susidūrimo automobilis Audi TT buvo atblokštas atgal jo važiavimo kryptimi ir sustojo ant kelio sankasos kairiojo šlaito padėtyje, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o automobilis Mercedes Benz sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę nuslydo į padėtį, kaip užfiksuota po eismo įvykio. Automobilių Mercedes benz ir Audi TT susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje prieš pat išsibarsčiusių nuolaužų zonos ir skysčių šleifų pradžią pagal automobilio Mercedes Benz važiavimo kryptį, ties asfalto dangoje užfiksuotu įbrėžimu. Prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu automobilis Mercedes Benz važiavo apie 95 km/h greičiu, o automobilis Audi TT važiavo apie 35 km/h greičiu. Įvykio vietoje užfiksuoti 15,9 m automobilio Audi TT stabdymo pėdsakai. Prieš stabdymą automobilis Audi TT važiavo apie 82 km/h. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas S. N., važiuodamas priešingos krypties eismui skirtoje važiuojamosios dalies pusėje sudarė pavojingą kliūtį. Negalima spręsti, ar techniniu požiūriu nepriimtini Audi TT vairuotojo E. M. veiksmai,- stabdydamas automobilį nusuko į priešpriešinio eismo juostą,- turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (tomas 1, b.l. 51-57).

Iš ekspertizės akto Nr. 11-1547(17) matyti, kad negalima nustatyti, ar automobilio Audi TT vairuotojas galėjo nesusidurti su nukentėjusiosios J. T. nurodytu sunkvežimiu. Nurodytoje situacijoje (automobilio Mercedes Benz vairuotojui lenkiant sunkvežimį ir išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą), automobilio Audi TT vairuotojas iškilus grėsmei eismo saugumui privalėjo stabdyti automobilį savo važiuojamosios krypties eismo juostoje kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, neįvažiuojant į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę. Automobilio Mercedes Benz vairuotojas, vykdydamas saugaus eismo reikalavimus, turėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino šiame ruože 90 km/h važiavimo greičio ir nepradėti lenkimo manevro, jeigu tai sudarytų pavojingą kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei, t.y. neįvažiuoti į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, kada priešpriešiais artėjo automobilis Audi TT. Jeigu automobilio Mercedes Benz vairuotojas lenkė sunkvežimį ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tai nurodytoje situacijoje techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas, lenkdamas sunkvežimį ir važiuodamas priešingos krypties eismui skirta juosta, sudarė kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui. Spręsti, ar automobilio Audi TT vairuotojo veiksmai tokioje situacijoje techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šio eismo kilimui, negalima (tomas 3, b.l. 103-105).

Ekspertas H. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje atliko eismo įvykio tyrimą. Ekspertas patvirtino savo pateiktas išvadas dėl eismo įvykio ir paaiškino, jog automobilio Audi TT vairuotojui grėsmę sukėlė automobilio Mercedes vairuotojo veiksmai, nes buvo jo eismo juostoje. Duomenų, jog automobilio Mercedes vairuotojas būtų stabdęs nėra. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio Mercedes vairuotojas važiuodamas priešingos eismo juostos puse sudarė pavojingą kliūtį. Automobilio Audi vairuotojas stabdė ir nusuko į kairę, jo veiksmai nėra priimtini, tačiau negali spręsti ar jo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį kilti eismo įvykiui. Negali paaiškinti, kodėl Mercedes vairuotojas atsirado priešingoje eismo juostoje.

Iš specialisto išvados Nr. T-A-3151/2016 (01) matyti, kad 2016-04-28 E. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (tomas 1, b.l. 197).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog 2016 m. balandžio 28 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), susidūrė du automobiliai: Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas kaltinamojo S. N. ir Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. M.. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta J. T. sveikata bei nesunkiai sutrikdyta P. G. sveikata. Nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus patvirtina specialistų išvados, ekspertizės aktas.

Kaltinamasis S. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad į jo važiuojamąją kelio juostą išvažiavo priešpriešais atvažiuojantis E. M. vairuojamas automobilis Audi TT, dėl ko jis suko vairą į kairę pusę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ties ištisine vidurinio linija įvyko susidūrimas. Tačiau tokių kaltinamojo S. N. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai. Kartu su S. N. važiavę P. G., P. S. nurodė, jog važiuodami kelio nestebėjo, rašė žinutes savo mobiliaisiais telefonais, nematė, dėl ko įvyko susidūrimas. Nukentėjusiojo P. G. teigimu, jis pajuto kaip S. N. vairuojamas automobilis lyg sulingavo į šalis, lyg lenktų kažką, kažką apvažinėtų, todėl pakėlė galvą ir iškart priešais save pamatė link jų atvažiuojantį automobilį, net nespėjo pastebėti, kurioje eismo juostoje įvyko susidūrimas. Liudytojas J. L. matė tik susidūrusius automobilius, tačiau kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, negalėjo paaiškinti.

Tuo tarpu nukentėjusioji J. T. ir liudytojas E. M. nurodė, jog S. N. aukščiau nurodytoje kelio vietoje, važiuodamas dideliu greičiu, lenkė kitą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko E. M. pasuko automobilio Audi TT vairą į kairę pusę, bandė išvengti susidūrimo, tačiau įvyko eismo įvykis. Remiantis eismo įvykio tyrimo išvadomis tikėtina, jog prieš susidūrimą ir susidūrimo metu S. N. vairuojamas automobilis Mercedes Benz važiavo apie 95 km/h greičiu, o E. M. vairuojamas automobilis Audi TT važiavo apie 35 km/h greičiu. Automobilio Audi TT vairuotojas, reaguodamas stabdymui apie 53 m atstumu iki susidūrimo vietos, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Mercedes Benz, kadangi 53 atstumas yra mažesnis už 61,3 m atstumą, reikalingą 82 km/h greičiu važiuojančiam automobiliui sustabdyti. Tačiau tokioje kelio eismo situacijoje, vairuotojui sustabdžius automobilį, dėl priešpriešiais artėjančio Mercedes Benz eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs, tik kitomis aplinkybėmis. Ekspertas H. V. teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadas ir nurodė, jog techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio Mercedes vairuotojas važiuodamas priešingos eismo juostos puse sudarė pavojingą kliūtį. Automobilių susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje prieš pat išsibarsčiusių nuolaužų zonos ir skysčių šleifų pradžią pagal automobilio Mercedes važiavimo kryptį, ties asfalto dangoje užfiksuotu įbrėžimu. Įvykio vietos apžiūros metu nustatytos automobilių padėtys, nustatyti sugadinimai po eismo įvykio, neleidžia abejoti eismo įvykio tyrimo metu padarytoms išvadoms.

Civilinė ieškovė J. T. pateikė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino (tomas 1, b.l. 105-136, tomas 3, b.l. 146-166, tomas 4, b.l. 3-6) ir prašė priteisti iš kaltinamojo S. N. bei draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini) neatlygintą turtinę žalą 387,63 EUR sumai bei neatlygintą neturtinę žalą 31 500 EUR sumai. Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog draudimo bendrovė neatlygino 79,98 EUR už išlaidas kelionėms vykstant į gydymo, reabilitacijos įstaigas, 6,71 EUR už išlaidas vaistams, ortopedinėms ir medicininėms priemonėms bei 300,94 EUR dėl eismo įvykio metu sugadintų drabužių ir turėto turto. Taip pat nurodoma, jog bendrovė atlygino 3500 EUR neturtinės žalos, liko neatlyginta 31 500 EUR neturtinė žala.