Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekimo ir ūkio priežiūros vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2022 m. gegužės 17 d., apie 08.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pl. Link (duomenys neskelbtini) pr., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Caddy“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimą tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės antrąja eismo juosta, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusio pėsčiojo G. B., jį parbloškė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu G. B. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. K. kaltės nepripažino. Parodė, kad važiavo darbo metu ryte, nors didelio automobilio krūvio nebuvo, tačiau srautas vyko. Važiavo paskui kitą automobilį laikydamasis saugaus atstumo. Artėjant prie tos vietos į kairę pusę skersai stovėjo sunkiasvoris automobilis, lygiagrečiai važiavo autobusas, priešais jį važiavo autobusiukas, buvo uždarytas visas kelias. Pristabdė, autobusas toliau važiavo. Pastebėjo perėją, bet autobusas į dešinę juda, pristabdė ir iššoko ant kapoto, nespėjo sustabdyti. Autobusas judėjo, viskas buvo užstota. Nukentėjusį pamatė iš autobuso šono šuolyje ant priekinio stiklo. Stabdė, metėsi į dešinę, jis čiuožė per priekinį stiklą. Iš dešinės važiavusį autobusą matė – nematė, kad jis sustojo, tačiau matė, kad jis juda. Buvo įsitikinęs, kad saugu. Ši kelio atkarpa žinoma. Neužfiksavo, kad toje vietoje yra perėja. Jį pristabdė minėtas tunelis, nes nieko nematė, važiavo automobilių sraute, kai pastebėjo perėją, bet autobusas judėjo, priekyje važiavęs automobilis nestojo ir pasirodė saugu. Autobusas sustojo tik tada, kai pėsčiasis buvo partrenktas. Autobusai pamato perėją, įjungia laisvą bėgį ir rieda, ir pats vairuotojas minėjo, kad važiavo apie 30 km/h greičiu. Koks jo (kaltinamojo) važiavo greitis buvo tiksliai pasakyti negali. Ratai sustojo dar ant perėjos. Jis važiavo pristabdydamas, autobusas judėjo ir tas jį suklaidino. Kad autobusas judėjo matosi ir vaizdo įraše – kliudžius nukentėjusįjį, keturias sekundes autobusas juda ir tik tada sustoja. Važiavo už autobusą greičiau, lenkė jį. Pamatė, kad artėja prie perėjos. Perėją pamatė, kai neužstojo ,,fūra“ ir pravažiavo autobusiukas priešais jį, 5-7 metrai liko. Nepripažįsta, kad padarė KET 30 punkto pažeidimą. Po įvykio išlipo iš automobilio, bėgo link G. B., iškvietė greitąją. Bendravo telefonu su nukentėjusiuoju tą pačią dieną. Paskui jis pyko, kad per dažnai jam skambinėja. Jo vairavimo stažas yra virš 30 metų, turi B kategoriją. Darbas susijęs su vairavimu - apžiūrinėja objektus, derina dokumentaciją. Yra 5 automobiliai, kuris laisvas, tuo ir važiuoja. Automobilį ,,VW Caddy“ vairuoja visi.

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) prospekte ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kurioje buvo parblokštas, gerai nepamena, prarado sąmonę, buvo sutrikusi atmintis. Tai galėjo būti 2022 m. gegužės 17 d., apie 8.30 val., buvo šviesu. Pamena raudoną autobusą kairėje pusėje. Ar autobusas stovėjo, ar stabdė, negali pasakyti. Įsitikino, kad saugu ir ėjo per gatvę. Visada apsidairo ir tada eina. Smūgį pajautė antroje eismo juostoje, kai jau ėjo perėja. Kelias buvo dvejų eismo juostų. Nematė artėjančio automobilio antroje eismo juostoje. Per gatvę ėjo įprastai, tikrai ėjo ne „pensininko režimu“. Įvykio aplinkybių nepamena. Jam tirpo ranka, kažko jo klausė, nepamena. Buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, nustatyti 5,6 slankstelio lūžiai, slankstelinės arterijos sužalojimas, dešinės kojos sumušimas, tiksliai nepamena. Šiuo metu laikosi gydytojų rekomendacijų, nieko sunkaus nekelia, nedirba sunkaus fizinio darbo, daro mankštas, laukia reabilitacijos. Jaučia pasekmes, nutirpęs pirštas, rankoje nėra jėgos tiek, kiek buvo, ūžesys galvoje, pastoviai vartoja vaistus. Iki įvykio sveikatos problemų neturėjo. Po įvykio yra apriboti judesiai, kėlimas. Buvo pokalbis su kaltinamuoju pirmą dieną, kai buvo ligoninėje, apie ką kalbėjo, nepamena. Paskutinį kaltinamojo atsiprašymą pamena per teismą, kai buvo pirmas ar antras posėdis. G. K. skambino, siūlė pavežėti, kalbėjo apie gydymą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis parodė, kad 2022 m. gegužės 17 d., apie 08.30 val. ėjo (duomenys neskelbtini) pr. nuo (duomenys neskelbtini) pl. link (duomenys neskelbtini) pr. dešiniuoju šaligatviu. Ties „(duomenys neskelbtini)“ autoservisu ketino pereiti į kitą gatvės pusę per šviesoforu nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Matė, kad iš kairės pusės pirmąja eismo juosta atvažiuoja autobusas. Autobusui sustojus, pradėjo eiti per perėją. Toliau pamena, kad bebaigiant pereiti antrąją eismo juostą, iki skiriamosios salelės likus gal vienam žingsniui, pajuto smūgį į kairę kūno pusę. Prisimena, kad užgriuvo ant kažkokio automobilio variklio dangčio, stiklo. Po to prisiminimai labai migloti. Pamena, kad gulėjo ant žolės. Prie jo buvo kažkokie žmonės. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Pastarieji jį nuvežė į Kauno klinikas. Ten buvo nustatyta V ir VI kaklo slankstelių lūžimai, slankstelinės arterijos sužalojimas. Stacionare gulėjo šešias dienas. Dabar gydosi ambulatoriškai prižiūrimas šeimos gydytojo. Sveikata nėra pasitaisiusi. Iki šiol tirpsta dešinė ranka. Vaikšto su kaklo įtvaru, kurį nešios dar du - tris mėnesius. Po to bus reikalinga kreiptis pas angiochirurgą dėl slankstelinės arterijos sužalojimo. Iki šiol turi nedarbingumo pažymėjimą. Dėl įvykio metu patirtos žalos kreipėsi į automobilio privalomosios civilinės atsakomybės draudimo bendrovę "Lietuvos draudimas". Šiai dienai žala nepaskaičiuota, kadangi nėra pateikęs visų reikiamų dokumentų, be to dar vyksta gydymas. Išaiškinta, kad jei netenkins draudimo bendrovės išmokėta suma, turi teisę reikšti civilinį ieškinį (1 t., b.l. 105-106). Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad draudimo bendrovė dar nieko nėra išmokėjusi. Po vaiko priežiūros atostogų sausio mėnesį sugrįžo į darbą, pabuvo, vėl išėjo atostogų. Nedarbingumas buvo iki gruodžio mėnesio, kadangi pasakė, kad pagal ligos diagnozę viskas išnaudota, negali toliau tęsti, pasiėmė tėvystės atostogas. Jautė, kad negali darbe atlikti visų funkcijų, nenorėjo būti našta bendradarbiams. Kaklo slankstelio fiksavimo operacija buvo atlikta spalio mėnesį, buvo reabilitacijoje, grįžus po reabilitacijos jėgos neatsistatė.

Liudytojas A. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju. Tuo metu vairavo autobusą, važiavo (duomenys neskelbtini) pr. Tai buvo iš ryto, gal apie 10 val. Matė, kad šaligatviu ėjo žmogus, matė, kad žmogus sustojo prie pėsčiųjų perėjos, jis (liudytojas) taip pat sustojo. Kiek pastebėjo, žmogus per perėją ėjo labai skubėdamas, ėjo gal spartesniu žingsniu. Jis buvo partrenktas prieš baigiant pereiti. Jeigu asmuo eidamas per perėją būtų pažiūrėjęs į kairę pusę, gal nebūtų partrenktas, mano, kad jei būtų pasižiūrėjęs, būtų sustojęs. Lyg tai jis nepasižiūrėjo. ,,Caddy“ vairuotojas išlipo ir priėjo prie jo. Jis (liudytojas) paskambino 112, sakė, kad greitoji jau iškviesta. Pranešęs bendruoju pagalbos telefonu išvyko ir kas toliau vyko nematė. Buvo eismo intensyvumas, matomumas geras, nebuvo apsiniaukę, nelijo, jam pėsčiasis buvo matomas. Kai sustojo, pėsčiasis dar ėjo šaligatviu. Ten netoli buvo stotelė, gal 30 km/h greičiu važiavo ir prieš 5-4 metrus sustojo. Kadangi autobusai stoja sustojime, kaltinamasis galėjo suklysti. Galbūt autobusas galėjo užstoti perėjos ženklą, nes perėjos ženklas žemesnis už autobusą, ,,Caddy“ vairuotojas galėjo jo nematyti. Priešais ,,Caddy“ gal pravažiavo kažkoks automobilis, tokiu laiku važiuodavo mašinos. Pagal jo važiavimo kryptį buvo dvi eismo juostos, jis (liudytojas) važiavo pirmąja. Pėsčiasis buvo kliudytas antrojoje. Kai automobilis kliudė pėsčiąjį, jis nebuvo nublokštas ant automobilio, buvo nublokštas kažkur šalia bordiūro, pagal jo (liudytojo) važiavimo kryptį į kairę. Mano, kad pėsčiasis neatsargiai elgėsi, jeigu autobusas, reikia pasižiūrėti į antrą eismo juostą, autobusas gali užstoti. Teisingai ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė manantis, kad per pėsčiųjų perėją einantis vyriškis pasielgė labai neatsargiai, kadangi pro autobusą į antrąją juostą sparčiu žingsniu įėjo visiškai nepasižiūrėjęs į kairę pusę ir neįsitikęs, ar nėra atvažiuojančių automobilių.

2022 m. gegužės 17 d. Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. K. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 17 d., apie 08.38 val. iš Kauno AVPK OVS gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) automobilis partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį vyrą. Įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastas automobilis „VW Caddy“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vairuotojas G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs pėsčiasis G. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl patirtų sužalojimų išvežtas į gydymo įstaigą. Automobilio vairuotojas blaivus (1 t., b. l. 29-31).

2022 m. gegužės 17 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - Kaunas, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad kelių eismo įvykio rūšis - užvažiavimas ant pėsčiojo. Kelias dviejų krypčių, po dvi eismo juostas. Automobilis „VW Caddy“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) stovi antroje eismo juostoje. Kelio ženklai galiojimo zonoje - KET 1 priedas „533“ ir „534“ Pėsčiųjų perėja. Stabdymo žymių nėra (1 t., b. l. 11-13). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 14). Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 15-19).

2022 m. gegužės 17 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Caddy“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilio sugadinimai. Automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 20-28). TA apžiūra galioja iki 2023 m. sausio 29 d. (1 t., b. l. 48). Draudikas ADB „Lietuvos draudimas“, draudimo laikotarpis 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., b. l. 49).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis. Įraše stebima gatvė, kuri turi po dvi eismo juostas į abi puses. Jas skiria skiriamoji juosta su žalia veja. Matosi šviesoforu nereguliuojama pėsčiųjų perėja. 00:00:02 prie perėjos prieina vyras ir sustoja. Iš kairės pusės atvažiuoja miesto autobusas, kuris lėtina savo važiavimo greitį ir 00:00:05 įrašo sekundę pilnai sustoja. Tuo pat metu vyriškis pradeda bėgti per pėsčiųjų perėją. 00:00:06 įrašo sekundę antrąja eismo juosta, iš kairės pusės, atvažiuoja tamsios spalvos lengvasis automobilis, kuris parbloškia vyrą. Pastarasis nukrenta ant skiriamosios juostos žalios vejos ir lieka gulėti nejudėdamas. Automobilis iš karto sustoja. 00:00:16 įrašo sekundę automobilio, partrenkusio pėsčiąjį, vairuotojas išlipa iš automobilio ir prieina prie vyro. 00:00:20 įrašas baigiasi (1 t., b. l. 39-41).

2022 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 82).

2022 m. birželio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. B. konstatuota penkto, šešto kaklo slankstelių lūžimas su slankstelinės arterijos sužalojimu, odos nubrozdinimai dešinės blauzdos - pėdos srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 98-100).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. K. 2022 m. gegužės 17 d., apie 08.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) Link (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Caddy“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimą tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės antrąja eismo juosta, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusio pėsčiojo G. B., jį parbloškė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu G. B. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

V. K. eismo taisyklių 30 punktu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Kaltinamasis G. K. faktines veikos padarymo aplinkybes pripažino, t. y. kad savo vairuojamu automobiliu partrenkė per perėją ėjusį nukentėjusįjį, tačiau nesutinka, dėl eismo įvykis įvyko dėl jo veiksmų. Kad eismo įvykis įvyko kaltinime nurodytomis aplinkybėmis patvirtina nukentėjusiojo G. B., liudytojo A. M. parodymai, rašytiniai teismo ištirti įrodymai. G. K. teigimu, miesto autobusas, važiuojantis pirmąja eismo juosta, pradėjo lėtėti, kadangi netoli yra viešojo transporto stotelė, tačiau sustojęs nebuvo, prieš jį važiavęs mikroautobusas nemažindamas greičio pravažiavo per perėją ir kaltinamasis vertino, kad yra saugu, kadangi greta važiuojantis autobusas judėjo, nebuvo sustojęs. Kaltinamasis parodė, kad artėjant prie tos vietos į kairę pusę skersai stovėjo sunkiasvoris automobilis, lygiagrečiai važiavo autobusas, priešais jį važiavo autobusiukas, buvo uždarytas visas kelias, perėją pamatė, kai neužstojo sunkiasvorė transporto priemonė ir priešais jį pravažiavo autobusiukas, t. y. likus 5-7 metrams.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad išties, kaip ir nurodė kaltinamasis, pirmąja eismo juosta važiavo maršrutinis autobusas, kuris, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos pradėjo lėtėti ir judėjo lėtai nukentėjusiajam įžengus į pėsčiųjų perėją. Matyti, kad tuo metu, kai G. B. įžengė į perėją, antrąja juosta pravažiavo mikroautobusas, o netrukus po to, nukentėjusiajam įžengus į antrąją eismo juostą, jis buvo parblokštas kaltinamojo vairuojamos transporto priemonės.

Kaip minėta, kaltinamasis, vertindamas, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė, teigė buvęs suklaidintas to, kad maršrutinis autobusas nebuvo visiškai sustojęs prie perėjos, be to, priešais važiavęs mikroautobusas taip pat nestojo, ir šią situaciją jis įvertino kaip saugią. Vis dėlto, teismo vertinimu, aptariamų taisyklių 30 punkto reikalavimai aiškiai numato pareigą vairuotojui, kuris artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą, žymintį pėsčiųjų perėją, ir šios taisyklės laikymasis negali būti nulemtas kitų eismo dalyvių elgesio. Iš vaizdo įrašo, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad pėsčiųjų perėją žymintys ženklai (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, Nr. 533, 534) yra įrengti abejose kelio pusėse, taigi matomi tiek važiuojant pirmąją, tiek antrąja eismo juosta. Pats kaltinamasis nurodė perėją visgi pastebėjęs maždaug 5-7 metrų atstumu, tačiau kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, asmuo, net ir pastebėjęs perėją, greičio nei kiek nesulėtino, kaip to reikalauja minimų taisyklių 30 punktas, apžiūrint įvykio vietą, stabdymo žymių užfiksuota nebuvo.

Tai, kad gretimoje eismo juostoje važiavęs autobusas užstojo kelio ženklą ar kad asmuo buvo suklaidintas autobuso judėjimo ir priešais važiuojančios transporto priemonės, negali pateisinti aptariamos taisyklės nesilaikymo. Nagrinėjamu atveju, esant tokiai situacijai, kada, kaip nurodo kaltinamasis, buvo pakankamas automobilių srautas, gretima eismo juosta važiuoja autobusas, kuris lėtina greitį, o priekyje važiuojanti transporto priemonė trukdė tinkamai vertinti situaciją, laiku pastebėti kelio ženklus, asmuo turėjo imtis priemonių, siekiant užtikrinti maksimaliai saugų dalyvavimą viešajame eisme, ir elgtis taip, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, liudytojo A. M., kuris matė per perėją einantį pėsčiąjį, parodymų, G. B., prieš įžengdamas į perėją, stabteli (posėdžio metu jis nurodė, kad įsitikino, jog per pėsčiųjų perėją eiti saugu), matyti, kad autobusas lėtina važiavimo greitį ir asmuo, jau eidamas perėja, pradeda bėgti. Sutiktina, kad toks nukentėjusiojo elgesys buvo kiek neatsargus, tačiau tai visgi nepaneigia pareigos kaltinamajam laikytis Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimų.

Taigi kaltinamasis G. K., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės antrąja eismo juosta, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusio pėsčiojo G. B. ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis – buvo parblokštas perėja ėjęs nukentėjusysis, kuris patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina byloje pateikta specialisto išvada. Kaltinamojo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais padariniais. Jis veikė neatsargia kaltės forma, nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors privalėjo ir galėjo tai numatyti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

G. K. padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteistas (1 t., b. l. 121-122), 2018-2022 m. laikotarpiu baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (leistino greičio viršijimą, naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone, transporto priemonės palikimą kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje), visos baudos sumokėtos, veikos padarymo metu dvi nuobaudos buvo galiojančios (1 t., b. l. 117-120), yra dirbantis. Duomenų apie registravimąsi psichiatro, priklausomybės ligų įskaitoje nėra. G. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas kaip pasižymintis strateginiu mąstymu, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, nevengiantis atsakomybės, puikiai gebantis dirbti komandoje. Charakteristikoje taip pat nurodyta, kad G. K. darbdavys vertina už pareigingumą, atsakingumą, kruopštumą, operatyvų užduočių atlikimą, gebėjimą suvaldyti ir tinkamai vadovauti pavaldiniams, iš kurių darbdavys nėra sulaukęs nusiskundimų vadovu. Pateiktoje pažymoje nurodyta, kad G. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Komercijos ir paslaugų skyriaus Teikimo ir ūkio priežiūros vadovu, įmonės eksploatuojami energetikos objektai yra Kaune ir Kaišiadorių r., pareigoms atlikti yra būtinas vairuotojo pažymėjimas (2 t., b. l. 28, 29).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors G. K. kaltės nepripažino, vertindamas, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, padarinių atžvilgiu jis nebuvo abejingas – tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais, skambino nukentėjusiajam, domėjosi jo sveikata. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. K. švelniausią BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 65 MGL. Įvertinus skirtinos baudos dydį, nustatytinas ilgesnis, t. y. 6 mėnesių jos sumokėjimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-95/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-141-309/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Nors padaryta veika yra neatsargi, transporto priemonę vairavo blaivus, tačiau dėl jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentusiojo G. B. sveikata. Vis dėlto, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės taikymą, įvertintina tai, kad nors anksčiau kaltinamasis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, neteistas, šiuo metu dirba, darbo pobūdis susijęs su transporto priemonės vairavimu. Nors byloje nėra duomenų, kad asmuo negalėtų dirbti kitokio pobūdžio darbą, vis dėlto, įvertinus visas išdėstytas tiek kaltinamąjį charakterizuojančias, tiek veikos padarymo aplinkybes, spręstina, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nebūtų adekvati ir proporcinga priemonė, todėl neskirtina.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, įvertinus veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, šioje proceso stadijoje kardomoji priemonė taip pat neskirtina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje yra pateikta 2023 m. liepos 26 d. sąskaita už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad suma už advokatės S. Č. suteiktas teisines paslaugas (atstovavimą 2023 m. liepos 31 d. posėdyje) yra 250 Eur, iš 2023 m. gegužės 17 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad teiktų paslaugų (atstovavimas teismo 2023 m. birželio 14 d. posėdyje) suma yra 250 Eur, iš 2022 m. spalio 10 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad advokatės nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų suma yra 500 Eur. Taigi, iš viso yra prašoma priteisti 1 000 Eur išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiajam teiktos teisinės pagalbos (2 t., b. l. 33-38).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Spręsdamas klausimą dėl išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į proceso trukmę, bylos apimtį, sudėtingumą, taip pat tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, todėl vertina, kad nukentėjusiojo G. B. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma, kurią prašoma priteisti iš kaltinamojo, yra proporcinga, todėl priteistina iš G. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 65 (šešiasdešimt penkių) MGL dydžio, t. y. 3 250 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur baudą.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius ir išaiškinti, kad baudą privaloma sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Priteisti iš G. K. nukentėjusiojo G. B. naudai 1 000 (vieną tūkstantį) Eur išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

Kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.