- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-60-651/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12850-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Lina Nainienė, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- A. R., D. S.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo
A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 12 (dvylika) mėnesių, skaičiuojant nuo laisvės apribojimo bausmės pradėjimo vykdyti, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausta laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 12 (dvylika) mėnesių, skaičiuojant nuo laisvės apribojimo bausmės pradėjimo vykdyti, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausta A. R. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. gegužės 10 d. 13.20 val. iki 2023 m. gegužės 12 d. 10.35 val., t. y. dvi dienos, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. R. nuteistas už tai, kad disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 5,902 g narkotinės medžiagos kokaino ir ne mažiau kaip 11,544 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kol 2023 m. gegužės 8 d. apie 22.40 val. prie (duomenys neskelbtini), pardavė dalį laikytos narkotinės medžiagos – 2,410 g kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose 15,2 proc., nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 850, kuriam taikomas anonimiškumas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 199 straipsnyje numatytais pagrindais, už 30 eurų; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2023 m. gegužės 10 d. apie 13 val. prie (duomenys neskelbtini), pardavė dalį laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 5,186 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose 15,8 proc., D. S. už 50 eurų, o likusį kiekį narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 3,948 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose 17,8 proc., ir narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 5,902 g, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kol policijos pareigūnai narkotines medžiagas 2023 m. gegužės 10 d. laikotarpiu nuo 13.30 iki 14.05 val. aptiko ir paėmė kratos metu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Veitas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo A. R.. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. gegužės 10 d., 13.20 val. iki 2023 m. gegužės 12 d., 10.35 val., t. y. dvi dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir A. R. paskyrė švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Pirmosios instancijos teismas vertindamas A. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą neįvertino aplinkybės, jog jis, turėdamas tikslą platinti, disponavo pakankamai dideliu dviejų skirtingų narkotinių medžiagų kiekiu, t. y. nustatytas kokaino ir kanapių (antžeminės dalys) kiekis gerokai viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, pakeistų sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-613, 5¹ punkte nurodomą nedidelį kokaino kiekį (0,2 g) ir 19 punkte nurodytą nedidelį kanapių (antžeminės dalys) kiekį (5 g.). Be to, neatsižvelgta į tai, jog A. R. minimas narkotines medžiagas išplatino ne vienam, o dvylikai asmenų ir narkotines medžiagas platino itin ilgą laiko tarpą, t. y. nepilnus metus. Šios aplinkybės rodo, kad A. R. padaryta veika turėjo ne atsitiktinį dėl susiklosčiusių aplinkybių, bet nuolatinį pobūdį, ir tai rodo didesnį tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir A. R. asmenybės pavojingumą. Taigi nėra pagrindo vertinti, jog A. R. veikos pavojingumas yra daug mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas.
2.2. Taip pat nurodo, kad būtina atsižvelgti į tai, kad A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. gegužės 10 d., niekur nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Jo paskutinė darbovietė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. sausio 26 d. Teisiamojo posėdžio metu A. R. parodė, kad platino narkotines medžiagas, nes sugalvojo operuotis, tam reikėjo pinigų. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pradėjo platinti narkotines medžiagas, nes pamanė, kad lengvai užsidirbs pinigų. Tai neabejotinai patvirtina, jog narkotinių medžiagų prekyba A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir padaryta iš lengvabūdiškumo.
2.3. Be to, skunde pažymima, kad A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu A. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Teistumas už šią nusikalstamą veiką nebuvo išnykęs, todėl laikytina, jog A. R. yra recidyvistas.
2.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į A. R. baustumą administracine tvarka. Vien 2023 metais jis padarė 22 administracinius nusižengimus, iš kurių daugiausia Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip pat baustas už karo prievolininko pareigų nevykdymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. R. linkęs veikti priešingai teisės normoms, nedaro išvadų ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, t. y. jis yra pavojingas visuomenei. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. R. asmenybė, jo elgesys leidžia spręsti, jog jis kritiškai įvertino savo veiksmus, siekia taisytis ir integruotis i visuomenę ir tai parodo mažesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą, yra nepagrįsta.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje prokuroras Kęstutis Veitas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo nuteistajam A. R..
5. Teismo posėdyje nuteistasis A. R. ir jo gynėja advokatė Marina Saveljeva prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo A. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – to, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. R. bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl jam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Prašo nuteistajam A. R. paskirti sankcijoje numatytą bausmę – 3 (trejų) metų laisvės atėmimą ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką.
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami bendrą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
8. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015); taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius; laisvės atėmimo bausmė skiriama ir tam tikra jos trukmė parenkama tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir kai tai yra tikrai būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, prokuroro apeliacinio skundo motyvus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių nurodytus argumentus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. R. bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu ir atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatęs, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalimi ir A. R. paskyrė švelnesnę bausmę nei už šį nusikaltimą įstatyme numatyta bausmė.
10. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 12 (dvylika) mėnesių, skaičiuojant nuo laisvės apribojimo bausmės pradėjimo vykdyti, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausta A. R. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą pagrindė nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir nuteistojo A. R. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertino tai, kad A. R. yra praeityje teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, buvo gydytas Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Vaikų psichiatrijos dienos stacionare, jam nustatyti įvairiapusiai raidos sutrikimai ir trumpalaikis tikas, be to, įvertino tai, kad jis baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, dirba.
12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti, vis dėlto šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Šios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, ypač akcentuojant kaltininko asmenybę, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Tai ne kartą yra pažymėjęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-24-689/2019).
13. Nuteistojo A. R. padaryta nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, neabejotinai yra pavojinga ir kelianti žalą visuomenei, tačiau, vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir lyginant jį su rūšiniu nusikalstamos veikos pavojingumu, įvertintu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. R. pozicija buvo nuosekli, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, galėjosi dėl padarytos veikos, išsakė kritišką savo veiksmų vertinimą, išgyvenimą dėl padarytų veiksmų. Apeliaciniame skunde akcentuojamas A. R. baustumas administracine tvarka, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nėra duomenų, kad A. R. būtų administracine tvarka baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstama veika buvo padaryta dėl gyvenimiškos patirties trūkumo ir (ar) susiklosčiusių aplinkybių. Šią išvadą apylinkės teismas padarė įvertinęs tai, kad, kaip nurodė pats A. R., jis norėjo susitaupyti pinigų veido deformacijos operacijai. Taip pat atsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžiaus, ir tai, kad naujų ikiteisminių tyrimų, bylos duomenimis, nėra pradėta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad A. R. padarė aiškias išvadas dėl savo nusikalstamų veiksmų.
14. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad A. R. narkotines medžiagas išplatino ne vienam, o dvylikai asmenų ir narkotines medžiagas platino itin ilgą laiko tarpą, t. y. nepilnus metus, ir tai rodo didesnį tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir A. R. asmenybės pavojingumą. Apygardos teismas pažymi, kad A. R. nuteistas dėl to, kad pardavė narkotines medžiagas dviem asmenims – nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, kuriam taikomas anonimiškumas BPK 199 straipsnyje numatytais pagrindais, ir nuteistajam D. S.. Todėl teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
15. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, įvertino tai, jog A. R. yra teistas ir teistumas nėra išnykęs. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta, jog nėra išnykęs teistumas, vien tai, kad sunkinančia aplinkybe nebuvo pripažinta, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, nėra lemiama BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ar netaikymo sąlyga.
16. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos ir šiame procesiniame sprendime aptartos aplinkybės yra pakankamos padaryti išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos itin griežtos bausmės paskyrimas nuteistajam A. R. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai nuteistajam A. R. paskyrė švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė ir rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per švelni, ji yra teisinga ir ją keisti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl proceso išlaidų
18. Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 75 Eur už A. R. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ir pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 75 Eur už D. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, kokios paslaugos buvo suteiktos proceso dalyviui, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).
20. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagristas. Šioje byloje nuteistiesiems A. R. ir D. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi (t. 3, b. l. 186), esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistiesiems šioje byloje buvo teikiama ne jų iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš A. R. valstybės naudai 75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 19 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nepriteisti iš D. S. valstybės naudai 75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).