Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-525-1745-13

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-10-23
Bylos Nr.: A-525-1745-13
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00106-2010-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas: asociacijos „Pagirių kaimo bendruomenės centras“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Marga smiltė“, akcinei bendrovei „SEB lizingas“, M. K., G. D., R. D., K. P. A., R. K., R. S. K., D. A. Š., R. L., V. J.

Kategorijos

2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A525-1745/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00106-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1; 2.3.4.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Pagirių kaimo bendruomenės centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Pagirių kaimo bendruomenės centras“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Marga smiltė“, akcinei bendrovei „SEB lizingas“, M. K., G. D., R. D., R. D., K. P. A., R. K., R. S. K., D. A. Š., R. L., V. J. dėl sprendimo ir leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas asociacija „Pagirių kaimo bendruomenės centras“ (toliau – ir Asociacija) su skundu (I t., b. l. 6?9) ir patikslintais skundais (I t., b. l. 176?181; II t., b. l. 48?54; V t., b. l. 175?181) kreipėsi teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) 2010 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. KR12-344/13 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo patvirtinta uždarosios akcinės bendrovės „Margasmiltė“ (toliau – Bendrovė) planuojama šachtų tipo kasyklų įrengimo Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita, PAV ataskaita);

2) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. spalio 28 d. pakartotinio leidimo Nr. 42p-10 (toliau – Leidimas) dalį, kuria Bendrovei leista naudoti Kauno apskrities, Kauno rajono Pagirių anhidrito išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas.

Paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu buvo patvirtinta Bendrovės planuojamo šachtų tipo kasyklų įrengimo Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje PAV ataskaita. Sprendimu patvirtinta planuojama veikla – Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinys, esantis Pagirių kaime, 10,5 km į pietus nuo Nemuno ir Neries santakos, 2,2 km į pietvakarius nuo Garliavos miestelio bažnyčios. Bendrovei priklausančiame sklype, esančiame 195 m nuo plento Kaunas-Prienai ir 64 m į pietus nuo geležinkelio Palemonas-Marijampolė, planuojama iškasti 300-330 m gylio gavybinę ir ventiliacinę šachtas, požeminėse kamerose kombainais kasti anhidritą, ten pat jį smulkinti, akmens pjovimo mašinomis pjauti anhidrito akmens blokus, kelti šią produkciją į paviršių, pastatyti antžeminį šachtos aptarnavimui būtinų statinių ir įrenginių kompleksą, traukinių vagonų ir automobilinio transporto krovos aikšteles. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ) 8 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 1 dalimi, 2001 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-449 „Dėl konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavimo“ ratifikuotos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 patvirtintų Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10.3.7 punktu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju planuojamos veiklos PAV ataskaitoje alternatyvos iš viso nebuvo nagrinėtos, taip pažeidžiant nurodytų teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, jog planuojama ūkinė veikla, kurios metu bus išgaunamos naudingos iškasenos – anhidritas, turi įtaką visuomenei ir aplinkai. Tokio masto veikla, kurios metu planuojama iškasti 300–330 m gylio gavybinę ir ventiliacinę šachtas, požeminėse kamerose kombainais kasti anhidritą, neturi precedento Lietuvoje ir yra planuojama Kauno rajone šalia gyvenamųjų namų. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo privalu ieškoti alternatyvų kitose Lietuvos vietose, toliau nuo gyvenviečių. Kadangi teisės aktai imperatyviai nurodo, kad PAV ataskaitoje privalo būti nagrinėjamos bent kelios alternatyvos, šių reikalavimų nesilaikymas sudaro pagrindą ginčijamą Sprendimą naikinti. Pareiškėjas taip pat rėmėsi PAVĮ 2 straipsnio 9 dalimi, 4 straipsniu, Nuostatų 4.2.2 punktu. Šiuo aspektu pažymėjo, kad iš PAV ataskaitos 3.8 dalyje numatytų stacionarių oro taršos šaltinių vertinant oro taršą buvo įvertinti tik trys – autoremontas, garažas, ir akumuliatorinė, kiti, t. y. transporterių galerijos, dengti sandėliai, žaliavos pakrovimo į autotransportą ir geležinkelio vagonus bunkeriai, įrengimų priežiūros baras, kaloriferinė, siurblinė, elektros transformatorinė, vandens nuskaidrinimo rezervuarai, vietiniai nuotekų valymo įrenginiai ir kiti vertinami nebuvo. Taip pažeisti Nuostatų priedo 4.2.2 punkto reikalavimai, be to, iš PAV ataskaitos neaišku, kaip buvo paskaičiuoti 5.2 lentelėje nurodyti cheminės taršos medžiagų kiekiai. PAV ataskaitoje yra nurodyta, kad iškastas anhidritas bus kraunamas į uždaro tipo biralinius geležinkelio vagonus arba dengtus automobilius ir išvežamas vartotojams. Tačiau pareiškėjo nuomone, geležinkelio tiesimas ekonomiškai netikslingas dėl didelių darbų atlikimo kaštų, tad liktų tik vienintelė iškasto anhidrito išvežimo iš šachtos teritorijos galimybė – automobilių transportu, o tai iš esmės pakeistų visą situaciją dėl sunkiojo transporto sukeliamos aplinkos taršos cheminiais junginiais bei kietosiomis dalelėmis (dulkėmis), o taip pat dėl akustinės taršos (autotransporto keliamas triukšmas). Todėl PAV ataskaitoje privalėjo būti įvertinta situacija, kai šachtos produkcija išgabenama vien tik automobiliniu transportu. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei būtų naudojamas tik automobilių transportas, per dieną turėtų važiuoti daugiau nei 110 automobilių, todėl ir PAV ataskaitos 5.1a lentelėje paskaičiuota mobilių šaltinių tarša turėjo būti įvertinta atsižvelgiant į nurodytą kiekį. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2009 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 2-6024(44) (toliau – ir Susisiekimo ministerijos raštas), nurodyta, kad dėl planuojamos anhidrito kasyklos susisiekimo sistemos organizavimo planuojamoje teritorijoje tikslinga papildomai patikslinti susisiekimo sistemų aprašymą, atsižvelgiant į tai, jog visos suinteresuotos šalys turėtų susitarti dėl pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo juridinių ir finansinių galimybių bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių, arba atlikti anhidrito kasyklos prijungimo prie kelio Nr. 130 ir privažiuojamojo geležinkelio prijungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros Mauručiuose poveikio aplinkai vertinimą. Sprendime yra nurodyta, jog, planuojant geležinkelio atšaką nuo Mauručių stoties, šiai atšakai tiesti turės būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Tačiau PAV ataskaitoje poveikio aplinkai vertinimas dėl anhidrito transportavimo geležinkeliu ar automobilių transportu nebuvo atliktas. Pažymėjo, kad PAV ataskaita yra vientisas dokumentas ir tik kompleksiškai vertinant visos planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai buvo galima priimti sprendimą leisti planuotą ūkinę veiklą. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau – ir SAZ taisyklės) 6 punktu, nurodė, kad antžeminių įrenginių sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai PAV ataskaitoje vertinti nebuvo, nebuvo įvertintas sanitarinių apsaugos zonų tikslingumas. Tad, kad PAV ataskaita priimta pažeidžiant PAVĮ 2, 4 straipsnių, SAZ taisyklių reikalavimus. Be to, PAV ataskaitoje nėra numatyti ir aptarti antžeminiai įrenginiai ir mobilūs įrenginiai bei jų poveikis aplinkai tame etape, kai anhidrito gręžinys bus gręžiamas anhidrito sluoksniui pasiekti ir visi darbai bus atliekami žemės paviršiuje. PAV ataskaitos santraukoje nurodyta, kad dengiamieji sluoksniai vidutiniškai sudaro 297,6 m. Todėl gręžiniui būtinų iškasti sluoksnių įrenginių naudojimui, sluoksnio išvežimui iš planuojamos ūkinės veiklos vietos, šachtos įrengimo darbams taip pat privalėjo būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas bei antžeminių įrengimų, kurie bus naudojami šiems darbams, sanitarinių apsaugos zonų dydžių nustatymas, tačiau tai nebuvo atlikta. Pareiškėjas nurodė, kad nuginčijus Sprendimą, turi būti panaikintas ir Tarnybos išduotas Leidimas. Šiuo aspektu pabrėžė, jog požeminiai darbai bus vykdomi po privatiems asmenims priklausančiais žemės sklypais, taip pat ir po Asociacijos narių žemės sklypais. Tokia veikla nebuvo suderinta su žemės savininkais ir naudotojais, nėra pateikti šių asmenų sutikimai. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1470 dalis, kuria buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo taisyklių“ (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės) 25 punktas ir nustatyta, kad prašymas neturi būti derinamas su žemės sklypo naudotojais, valdytojais, po kurių žemės sklypais bus naudojami žemės gelmių ištekliai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Pagrįsdamas savo reikalavimo teisę pareiškėjas rėmėsi savo įstatų 1 punktu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu. Teigė, kad skunde nurodyti pažeidimai yra tiesiogiai susiję su Asociacijos narių teisėmis ir pareigomis, kadangi Asociacijos nariai yra Pagirių kaimo gyventojai, būtent jiems, kaip visuomenės daliai, planuojama ūkinė veikla darys tiesioginį poveikį, todėl pareiškėjas turi teisę atstovauti savo narių interesus teisme ginčijant planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą. Akcentavo, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą gindama viešąjį interesą, tokia pareiškėjo teisė yra tiesiogiai įtvirtinta Orhuso konvencijoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimuose (I t., b. l. 37–38, II t., b. l. 2–8, VI t., b. l. 3–8) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad PAV ataskaitoje nebuvo svarstomos alternatyvos, teigė, kad planuojamos ūkinės veiklos alternatyvų klausimai aptariami Ataskaitos 2 skyriuje. Rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir ŽGĮ) 15 straipsnio 1 dalimi, Leidimų išdavimo taisyklėmis, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 39 patvirtintų Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos 11 punktu, atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad alternatyvių vietų naudingosioms iškasenoms eksploatuoti galima ieškoti tik tarp detaliai išžvalgytų telkinių, kurių ištekliai yra aprobuoti Tarnybos Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijoje. Lietuvos Respublikoje yra tik vienas detaliai išžvalgytas Pagirių anhidrito telkinys, kurio ištekliai yra nustatyta tvarka aprobuoti ir įrašyti Lietuvos žemės gelmių išteklių registre, todėl alternatyvių galimybių aptarimas nurodant, kodėl atitinkamų alternatyvų pasirinkimas yra ribotas, laikytinas alternatyvų analize. Dėl oro taršos iš stacionarių šaltinių skaičiavimų, nurodė, kad pareiškėjo išvardinti PAV ataskaitos 3.8 skyriuje nurodyti antžeminiai įrenginiai yra statiniai, kurių viduje bus vykdoma tam tikra veikla ir sumontuoti tam tikri įrenginiai. Šių statinių principinis išsidėstymas pateiktas Ataskaitos 4 priede. Poveikį aplinkai gali turėti tiktai šiuose statiniuose sumontuoti įrenginiai arba juose vykdoma veikla. Pagal tai ir buvo išskirti visi įmanomi taršos šaltiniai, o jų poveikio aplinkai mastas išanalizuotas Ataskaitos 5 ir 7 skyriuose. Galima oro tarša minėtų pagalbinių tarnybų veikloje pateikta 5.2 lentelėje. Dėl pareiškėjo argumento, kad neaišku, kaip buvo apskaičiuoti 5.2 lentelėje nurodyti cheminės taršos medžiagų kiekiai, paaiškino, kad šie dydžiai nustatyti atlikus oro taršos modeliavimą kompiuterinių programų paketu „ISC-AERMOD View“. Iš gautų rezultatų matyti, kad visais atvejais apskaičiuotos didžiausios koncentracijos ribinių verčių neviršija. Dėl transporto intensyvumo, nurodė, kad Ataskaitos 7.6 skyriuje triukšmo sklaida apskaičiuota modeliavimo nuo stacionarių ir nuo mobilių šaltinių (automobilių ir manevrinio lokomotyvo, važinėjančio technologinio geležinkelio atšaka) būdu. Vienu iš skaičiavimams priimtų modeliavimo baziniu rodikliu buvo tai, kad į gamybinę aikštelę teoriškai atvažiuotų ne mažiau kaip 1000 automobilių, nes esant mažesniam jų srautui triukšmo sklaida tokia menka, kad modeliavimas nebeturi jokios prasmės – kompiuterinės modeliavimo programos nepateikia jokių rezultatų. Faktinis automobilių skaičius būtų gerokai mažesnis – iki 33 automobilių per parą, jei būtų tiesiama geležinkelio atšaka, arba iki 110 automobilių, jei geležinkelio atšaka nebūtų tiesiama. Tačiau, netgi esant teoriniam 1000 automobilių per parą srautui, pagal pateiktas modeliavimo išvadas, transportas neturės jokios įtakos aplinkiniams gyventojams. Pažymėjo, kad kelio Kaunas–Prienai, šalia kurio planuojama vykdyti veiklą, pralaidumas ? nuo 10 824 iki 58 080 transporto priemonių per parą. Taip pat pažymėjo, kad 50 metrų atstumu nuo žaliavos išvežimo automobilinio kelio nėra nė vienos sodybos, kuriai galėtų būti aktualūs atitinkami sanitarinių apsaugos zonų apribojimai. Akcentavo, jog PAV ataskaitoje nurodoma, kad visa planuojama nutiesti bėgių manevriniam lokomotyvui atkarpa patenka į geležinkelio sanitarinę apsaugos zoną. Geležinkelio sanitarinės apsaugos zonos plotis nuo kraštinio bėgio atviroje vietovėje pagal SAZ taisykles yra 100 m. Todėl planuojamo tiesti manevrinio geležinkelio atšakos palei esančius tarptautinės vėžės geležinkelio bėgius nepadidins esančios sanitarinės apsaugos zonos ribos ir nedarys papildomo poveikio aplinkai ar gyventojams. Dėl Susisiekimo ministerijos rašto, nurodė, kad ministerija turėjo priekaištų dėl PAV ataskaitos turinio, kuriame aptariami tapatūs pareiškėjo teiginiai apie transporto intensyvumą, tačiau ministerija nepareiškė jokių pretenzijų dėl aplinkosauginių ataskaitos aspektų (įskaitant transporto intensyvumą) ir tepasiūlė patikslinti susisiekimo sistemų aprašymą. 2010 m. sausio 7 d. patikslinus susisiekimo sistemų aprašymą (nekeičiant atitinkamos Ataskaitos dalies turinio esmės), Susisiekimo ministerija 2010 m. sausio 8 d. raštu Nr. 2-94(44) patvirtino, kad patikslintai Ataskaitos daliai pastabų nebeturėjo. Dėl šachtos aptarnavimui būtinų statinių ir įrenginių komplekso poveikio ir statinių apsaugos zonų, pažymėjo, kad PAV ataskaitoje nurodoma, kad traukinių vagonų ir automobilinio transporto krovos aikštelės yra antžeminių statinių ir įrenginių komplekso, būtino šachtos funkcionavimui užtikrinti, sudedamoji viso veiklos projekto dalis. Todėl nėra būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą atskirai dėl šachtų ir atskirai dėl šachtų aptarnavimui būtinų antžeminių statinių ir įrenginių, nes poveikio aplinkai vertinimo objektas yra ne fragmentai (statiniai ir pan.), o konkreti ūkinė veikla, tad Ataskaitoje pateiktas viso komplekso poveikio aplinkai vertinimas. Pabrėžė, jog sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal SAZ taisykles, jos negali būti nustatomos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo etape, tai daroma teritorijų planavimo metu. Be to, nurodytų taisyklių 4.11 punktas aiškiai apibrėžia sanitarinių apsaugos zonų sąvoką ir objektą, kuriam gali būti nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Minėtų taisyklių priede yra išvardinti objektai, kuriems iš anksto nustatyti sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Tačiau šis priedas taip pat gali būti taikytinas tik pagal SAZ taisyklių bendrosios dalies sąlygas, t. y. tiktai tiems objektams, kuriuose yra stacionarūs taršos šaltiniai. Kauno RAAD vertinimu, pagrindo panaikinti Leidimą nėra, pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, jog Leidimas buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant Leidimų išdavimo taisyklių nuostatas. Dėl Ataskaitos pristatymo visuomenei, akcentavo, kad 2009 m. liepos 2 d. PAV ataskaita buvo pristatyta visuomenei. Skundžiamas Sprendimas priimtas tik po papildomo PAV ataskaitos aptarimo, kuris įvyko 2010 m. sausio 26 d. Minėtame aptarime dalyvavo ūkinės veiklos organizatorius, poveikio aplinkai vertinimo subjektai ir visuomenės atstovai. Aptarimo metu visuomenės atstovai turėjo galimybę užduoti klausimus, į kuriuos buvo pateikti konkretūs atsakymai.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose (II t., b. l. 72–76, VI t., b. l. 1–2) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, Tarnyba nėra atsakinga planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo institucija. Pareiškėjo skunde pateikti tariami Sprendimo trūkumai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisės aktų nuostatų reikalavimais. Bendrovės pateikti dokumentai dėl leidimo naudoti Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinio išteklius išdavimo suderinti su Kauno apskrities viršininku, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu. Kartu su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia teises į žemės sklypą, kuriame planuojama parengti antžeminę šachtos aikštelę. Todėl Tarnyba, nenustačiusi pagrindų, dėl kurių leidimas naudoti Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinio išteklius galėtų būtų neišduotas, išdavė pakartotinį Leidimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skunde pateikti samprotavimai dėl tariamo Sprendimo neteisėtumo neturi įtakos vertinant Tarnybos veiksmų teisėtumą išduodant Leidimą. Tarnybos veiksmai leidimų išdavimo procedūrų metu bei priimamų sprendimų teisiniai pagrindai aiškiai apibrėžti Leidimų išdavimo taisyklėse. Leidimų išdavimo taisyklių 25 punktas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Nurodė, kad teismui panaikinus Sprendimą, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba, išduodama skundžiamą Leidimą, pažeidė teisės aktų nuostatas. Taip pat pažymėjo, kad pripažinus, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 56 straipsniu, būtinas realus viešojo intereso pažeidimas arba asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų pažeidimas. Pareiškėjas tokių motyvų ir argumentų skunde nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Marga smiltė“ atsiliepimuose (I t., b. l. 109–115, II t., b. l. 59–67, VI t., b. l. 9–16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir Kauno RAAD. Papildomai akcentavo, kad ir geležinkelio atšakos, ir prisijungimo prie krašto kelio Kaunas–Prienai projektavimas, tiesimas ir įrengimas bus įmanomas tik parengus ir patvirtinus teritorijos detaliojo planavimo dokumentus. Rengiant teritorijos detaliojo planavimo dokumentus, bus privaloma atlikti atitinkamų planavimo sprendinių pasekmių aplinkai ir visuomenei vertinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2009 m. spalio 5 d. buvo gautos visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl Ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kuriose buvo patvirtinta, kad atitinkamos institucijos su PAV ataskaita susipažino ir jai, kaip ir pačiai ūkinei veiklai, pritaria. Pritarimą taip pat pareiškė kompetentingi žemės gelmių naudojimo ir apsaugos klausimais Lietuvos geologijos ir geografijos institutas bei Tarnyba. Bendrovės nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad kompetentingos institucijos be pagrindo pritarė PAV ataskaitai ir pačiai ūkinei veiklai. Akcentavo, kad 2009 m. liepos 2 d. Ataskaita buvo pristatyta visuomenei, nebuvo pateikta nė vieno motyvuoto suinteresuotos visuomenės pasiūlymo dėl poveikio aplinkai vertinimo, atitinkančio Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370, 6, 31 punktuose nustatytus reikalavimus. Tačiau Bendrovė atsakė į visus visuomenės ir atskirų jos narių paklausimus. Pabrėžė, jog pareiškėjas skunde nenurodo ir neįrodo, kaip Sprendimas ar jo pagrindu ketinama pradėti ūkinė veikla galėtų pažeisti pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Remiasi pareiškėjo įstatų 8–10 punktais ir nurodo, kad Sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, teisių ar teisėtų interesų, nes neturi jokios įtakos realizuojant pareiškėjo įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „SEB Lizingas“ atsiliepimu (V t., b. l. 142–143) prašė bylą spręsti jam nedalyvaujant.

Paaiškino, kad yra žemės sklypo, esančio Pagirių km., Kauno r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Pagal 2009 m. balandžio 28 d. išperkamosios nuomos sutartį žemės sklypas perduotas valdyti ir naudoti Bendrovei, įvykdžiusi visas sutarties sąlygas Bendrovė į nurodytą sklypą įgis nuosavybės teisę.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu (IX t., b. l. 72?93) pareiškėjo asociacijos „Pagirių kaimo bendruomenės centras“ skundą atmetė.

Pirmiausia teismas pažymėjo, kad šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1231/2012 jau yra pasisakęs dėl pareiškėjo teisės ginčyti nurodytus administracinius aktus apimties bei teisinių pagrindų. Dėl to teismas vadovavosi nurodytos LVAT nutarties motyvais ir argumentais ir šio klausimo iš naujo nenagrinėjo, t. y. nepasisakė dėl atsakovų ir Bendrovės keliamų klausimų, ar Asociacija gali ginčyti sprendimą, priimtą remiantis ginčijama PAV ataskaita. Vienintelis klausimas, į kurį būtina atsakyti, yra tai, ar Asociacija gali ginčyti administracinius aktus dėl to, kad priimant Sprendimą nebuvo gauti žemės sklypų savininkų, po kurių sklypais yra telkiniai, kuriuos numatoma eksploatuoti, sutikimai. Visi kiti skundo aspektai buvo pripažinti tinkamu skundo pagrindu.

Pasisakydamas dėl Sprendimo teisėtumo, teismas nurodė, jog dėl to, kad planuojamai ūkinei veiklai buvo būtina atlikti PAV ginčo nėra, tačiau ginčas yra dėl tokio vertinimo apimties. Remdamasis Kauno RAAD 2009 m. gegužės 21 d. atrankos išvada dėl šachtų tipo kasyklos įrengimo privalomojo poveikio aplinkai vertinimo, teismas priėjo išvadą, kad PAV būtinumas nustatytas tik pačiai kasyklai, požeminiams darbams, o ne antžeminei kasyklų daliai ir netgi ne iškasenoms išvežti. PAV motyvuojamas tik tuo, kad būtina įvertinti žemės gelmių pusiausvyrą, ar nebus įtakos požeminiams vandenims ir pan. Atsižvelgiant į tai bei į PAVĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ŽGĮ 15 straipsnio 1 dalį, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad turėjo būti vertinamas ir antžeminės ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Poveikis aplinkai vertinamas tik tiek, kiek tai liečia žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimą, o ne bet kokią su tuo susijusią antžeminę veiklą (pakavimas, išvežimas ir pan.). Kita vertus, vėliau programoje ir Ataskaitoje buvo vertinamas ir antžeminės dalies poveikis aplinkai. Pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 15 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) gali pradėti PAV ir be atrankos procedūros, todėl šiuo atveju atliktas PAV platesnės apimties, nei nurodyta atrankos išvadoje, buvo galimas. Remdamasis PAV programos turiniu, teismas konstatavo, jog pareiškėjo teiginys, kad jokios alternatyvos nebuvo tiriamos, nėra pagrįstas. Vertindamas PAV programą, teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Ataskaitoje turėjo būti įvertintas kiekvienas antžeminis pastatas, jame atliekama ūkinė veikla ir jos poveikis aplinkai, šis vertinimas Ataskaitoje turėjo būti pateiktas per poveikį aplinkos komponentams, gyventojų sveikatai ir per sanitarinių apsaugos zonų nustatymą, nes sanitarinės apsaugos zonos ir yra skirtos apsaugai nuo ūkinės veiklos poveikio. Šiuo aspektu, remdamasis SAZ taisyklių nuostatomis, teismas priėjo prie išvados, jog PAV ataskaita nėra tas dokumentas, kuriuo nustatomos sanitarinių apsaugos zonų ribos, joje šiuo klausimu pasisakoma tik tiek, kiek tai susiję su poveikio aplinkai vertinimu. Įvertinęs PAV subjektų derinimo raštus, teismas konstatavo, kad programa buvo suderinta ir galėjo būti teikiama atsakingai institucijai. Dėl PAV ataskaitos, būtent dėl kurios trūkumų pareiškėjas ir ginčija Sprendimą, teismas nurodė, kad ji konstruojama ne visai tokia tvarka ir eiliškumu, kaip nustato PAVĮ 9 straipsnio 1 dalis, tačiau visi reikiami duomenys yra išdėstomi įvairiuose skyriuose, nes visi įstatyme nurodyti privalomi ataskaitos elementai yra tarpusavyje susiję (pvz., nuo kasybos technologijos, nuo anhidrito išvežimo būdo priklauso tarša, atliekų šalinimas, poveikis žemei, jos gelmėms, kraštovaizdžiui ir t. t.). Detaliai aptardamas ir įvertindamas Ataskaitos turinį, teismas priėjo prie išvados, kad ataskaitoje yra visi duomenys, kurių reikalauja PAVĮ 9 straipsnio 1 dalis. Įvertinęs visą programos ir ataskaitos rengimo medžiagą, teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas neginčijo nei vieno iš programą ir Ataskaitą suderinusių subjektų sprendimų, taip pat ir Kauno visuomenės sveikatos centro sprendimo, Susiekimo ministerijos sprendimo. Nors PAV ataskaitos PAV subjektų atliekamas vertinimas bei išvadų pateikimas yra tik viena iš PAV proceso etapų sudedamųjų (tarpinių) dalių ir PAV subjektų atlikti veiksmai bei priimtos išvados realiai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, tačiau visus šiuos derinimo dokumentus nagrinėjo ir vertino atsakinga institucija Kauno RAAD. Kauno RAAD su PAV subjektų pateiktais vertinimais sutiko, nusprendė, kad Ataskaita suderinta su visais PAV proceso subjektais tinkamai, o jie pripažino, kad Ataskaita leidžia ūkinę veiklą, kuri joje aprašoma. Todėl, nors pareiškėjas ir neturėtų reikalavimo teisės ginčyti atskirų subjektų derinimus, bet vertindamas Ataskaitą galėjo pateikti įrodymus, argumentus ir motyvus, jog šie subjektai priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Minėta, kad nei dėl vieno iš pateiktų suderinimų pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jais buvo pažeidžiamos teisės aktų nuostatos ar juose buvo neteisingai įvertinta faktinė situacija. Tuo tarpu skundžiamame sprendime yra išdėstytos faktinės aplinkybės, įvertinimas, kad Ataskaitoje yra visi PAVĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti elementai, kad Ataskaita yra tinkamai suderinta, visuomenė apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reikiamai informuota. Tokio sprendimo priėmimą reglamentuoja PAVĮ 10 straipsnio nuostatos. Kauno RAAD pagal šią normą galėjo teikti motyvuotus reikalavimus Ataskaitą pataisyti arba papildyti arba priimti sprendimą. Šiuo atveju priimtas sprendimas. Kartu sprendime nustatomos sąlygos, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo gali teikti skundą tik planuojamos ūkinės veiklos PAV organizatorius. Pareiškėja dėl šių sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė. Dėl telkinio išžvalgymo ir įrašymo į registrą, teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą, nebuvo būtina vertinti vietos alternatyvas, nes tokių nėra apskritai.

Dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo ? panaikinti Leidimo dalį, kuria Bendrovei leista naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Pagirių anhidrito išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas, teismas vertino, tai, kad Bendrovė 2010 m. vasario 10 d. Lietuvos geologijos tarnybai pateikdama prašymą dėl leidimo išdavimo su juo prašymu, be kitų dokumentų, pateikė ir Sprendimas, visus PAV ataskaitos derinimo dokumentus, duomenis apie visuomenės supažindinimą su planuojamos ūkinės veiklos vertinimu, o taip pat Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinio situacinis orto foto planą su prašomo naudoti detaliai išžvalgyto Pagirių anhidrito telkinio ribų atžymėjimu, taip pat Bendrovės žemės sklypo valdymą patvirtinantys dokumentus. Teismas vertino, kad tarp šių dokumentų nėra gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų ir tų sklypų žemės savininkų sutikimų, po kuriais bus šachtų tipo kasykla ir pareiškėjas Leidimą ginčija būtent šiuo aspektu. Atsakydamas į šį argumentą, teismas, pirma, darė išvadą, kad pareiškėjas tokiu pagrindu Leidimo ginčyti negali, nes savo nuosavybės teisę ginti gali tik žemės sklypų savininkai ar teisėti valdytojai, nes tik jie turi subjektinę teisę į nuosavybę ir tik jų teisės gali būti pažeidžiamos, jeigu teisės aktuose numatyta gauti jų sutikimą kokiam nors viešojo administravimo aktui priimti, o toks sutikimas negautas. Antra, remdamasis Leidimų išdavimų taisyklių 25 punkte nurodyti būtini dokumentai Tarnybai buvo pateikti, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad turėjo būti gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, kad gauti sutikimai iš nežinia kokių asmenų, kurie arba nėra gretimų sklypų savininkai, arba toje teritorijoje iš viso negyvena. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, į ŽGĮ nuostatas, iš viso yra šiai ginčo daliai teisiškai nereikšmingos. Geologijos tarnyba gavo šiuo atveju būtinus dokumentus apie Bendrovės teisę naudoti telkinį, Sprendimą, todėl Leidimas galėjo būti išduotas ir buvo išduotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad ginčijamas Leidimas išduotas teisėtai ir pagrįstai, nėra įstatyme numatytų pagrindų panaikinti jo dalį.

III.

Pareiškėjas asociacija „Pagirių kaimo bendruomenės centras“ pateikė apeliacinį skundą (IX t., b. l. 103?108), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patikslintą skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde, be skunde ir patikslintuose skunduose pateiktų argumentų, nurodo:

1) teismas atmesdamas pareiškėjo argumentą dėl to, jog nebuvo tiriamos jokios alternatyvos, nurodė, kad jis nėra pagrįstas, pacitavo programą apie vietos, technologijos alternatyvas. Šie motyvai nepagrįsti, teismas neatsakė į pareiškėjo skunde keliamą klausimą dėl vietos alternatyvos, nes pažeidimu pareiškėjas laiko ne telkinio pasirinkimą, o žemės sklypo, kuriame numatyta vykdyti planuojamą ūkinę veiklą pasirinkimą. Kadangi anhidrito telkinys išsidėstęs 235,48 ha plote, buvo galima paieškoti kito žemės sklypo, labiau nutolusio nuo Pagirių gyvenvietės ir esamų sodybų. Teismas tik pacitavo programą, tačiau pats savo išvadų nepadarė. Pareiškėjui lieka neaišku, ar alternatyvų neieškojimas pateisinamas vien ta aplinkybe, kad ūkio subjektas jau turi įsigijęs žemės sklypą, kuriame planuoja ūkinę veiklą. Mano, kad pelno siekiančio asmens turtinis interesas negali būti aukščiau už visuomenės interesus ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

2) Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje. Dėl to buvo pasisakyta 2012 m. vasario 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Apelianto vertinimu, atsakovas privalėjo paneigti pareiškėjo iškeltus teisinius argumentus konkrečiomis teisės normomis, įrodymais, tačiau tai nebuvo padaryta.

3) Tarša buvo vertinama numatant išvažiavimą kitoje vietoje, nei jis šiuo metu numatytas detaliajame plane. Šiuo metu planuojamas išvažiavimas yra šalia esamų sodybų, tačiau tarša bei poveikis joms nebuvo vertinti. Teismas šio argumento visiškai neišnagrinėjo. Teismas taip pat neišnagrinėjo pareiškėjo argumento, kad PAV ataskaitoje esantys skaičiavimai buvo atlikti neurbanizuotai teritorijai, nors planuojama ūkinė veikla numatoma urbanizuotoje teritorijoje. Neišnagrinėdamas šių pareiškėjo argumentų, teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnio ir 86 straipsnio 3 dalies nuostatas.

4) Nesutinka su teismo motyvu, kad poveikis visuomenės sveikatai įvertintas ir pagal taršos rūšis ir šaltinius, kad pareiškėjas ginčydamas šiuos duomenis nepateikė duomenų, kurie šiuos rodiklius paneigtų. Pareiškėjas nurodė, kad PAV ataskaita, kurioje nėra išsamiai išanalizuotas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai, įvertinti visi taršos šaltiniai, alternatyvos, negali būti pagrindas ūkinei veiklai vykdyti, nes tokia Ataskaita neužtikrinami visuomenės interesai. Nemotyvuotas Sprendimas, kuriame neanalizuoti reikšmingi aplinkai veiksniai taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ūkinė veikla leistina. Nustačius, kad Sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo įrodinėjimo pareigą perkelti asmeniui teigiančiam, kad ūkinė veikla nėra leidžiama.

5) Teismas nepateikė savo argumentų dėl skundo esmės, tik pacitavo derinusių institucijų išvadas ir nurodė, kad PAV ataskaita suderinta su visomis institucijomis, apie ją tinkamai informuota visuomenė. Taip buvo paneigta teisė į teisminę gynybą. Iš teismo sprendimo turinio neaišku, ar pareiškėjas turėjo ginčyti PAV ataskaitą derinusių institucijų sprendimus, ar ne.

6) Pažymi, kad neginčija teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti Tarnybos sprendimo tuo pagrindu, kad požeminiai darbai buvo vykdomi po tretiesiems asmenims priklausančiais žemės sklypais negavus jų sutikimo ir su jais nesuderinus.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 119?121) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsiliepimuose į skundą pateiktų argumentų, nurodo:

1) Nuostatų 10.3.7 punkte nustatyta, kad ataskaitoje gali būti nagrinėjamos kelios alternatyvos (vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendimų, poveikį mažinančių priemonių ir kt.) Ataskaitoje nurodyta, kad vietos alternatyva nenagrinėjama dėl planuojamoje teritorijoje esančios išvystytos infrastruktūros (sklypas yra greta geležinkelio ir valstybinės reikšmės plento, jį kerta aukštos įtampos orinė elektros perdavimo linija). Ataskaitoje nagrinėta technologinių sprendinių alternatyva, numatant anhidrito kasimą požemyje kameromis, vietoj įprastinės kasybos sprogdinimo būdu.

2) Sutinka su teismo teiginiu, kad pareiškėjas objektyviais įrodymais nenuginčijo nei vieno iš Ataskaitoje nurodyto taršos šaltinio ir nurodytų galimų taršos kiekybinių parametrų, tik abstrakčiai aiškino, kad bus neleistina oro tarša dėl transporto, neapskaičiuota antžeminės dalies skleidžiama tarša. Pažymi, kad galima tarša iš pagalbinių pastatų, automobilių ir lokomotyvo apskaičiuota ir pateikta Ataskaitos lentelėse. Tai maži kiekiai, negalintys daryti įtakos aplinkos oro kokybės pokyčiams greta planuojamo objekto išsidėsčiusiose teritorijose. Tai įrodė oro taršos modeliavimas bei ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.

Šalies argumentai

3) Pareiškėjo teiginys, kad Ataskaitoje turėjo būti įvertintas geležinkelio atšakos tiesimo poveikis aplinkai, nepagrįstas. Tokiai veiklai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimas atliekamas tik atrankos metu nustačius, kad geležinkelio tiesimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai.

4) Sprendimas priimtas 2010 m. vasario 5 d. Planavimo sąlygos detaliojo plano rengimui išduotos 2011 m. kovo 29 d. Šiuo metu planuojamos teritorijos detalusis planas yra derinimo stadijoje, todėl jo sprendiniai 2010 metais parengtoje Ataskaitoje negalėjo būti nagrinėjami.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Marga smiltė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 122?128), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsiliepimuose į skundą pateiktų argumentų, nurodo:

1) vertinant alternatyvias vietas naudingosios iškasenoms eksploatuoti, Bendrovė turėjo atsižvelgti ne tik į PAVĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 punktą, tačiau taip pat ir į naudingųjų iškasenų gavybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, geologinės sandaros ribojimus, kitas specifines objektyvias aplinkybes, konkrečiai į tai, kad Lietuvoje yra vienintelis detaliai išžvalgytas anhidrito telkinys. Dėl teiginio, kad turėjo būti svarstomas kito žemės sklypo pasirinkimas, akcentavo, kad Bendrovė turi įsigijusi vienintelį žemės sklypą prie šio telkinio, todėl objektyviai ūkinę veiklą galėjo planuoti tik jame, neturėto teisės planuoti ūkinės veiklos kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Virš naudingųjų iškasenų telkinio nėra jokių laisvos valstybinės žemės plotų.

2) Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes kiekviena proceso šalis turi įrodyti savo teiginių pagrįstumą, tam nenumatyta jokių išimčių. Pareiškėjas neįrodė, kad Ataskaitoje pateikti numatomų į aplinkos orą išmesti teršalų kiekiai apskaičiuoti netinkamai, kad gauti rezultatai neteisingi.

3) Ataskaitoje kaip taršos šaltiniai įtraukti visi teršalus į aplinką skleidžiantys objektai (kitų statinių poveikis aplinkai Ataskaitoje neturėjo būti vertinamas, nes jie nėra oro taršos šaltiniai), pateikiami duomenys apie išskiriančių ir išmetamų teršalų kiekių skaičiavimą, oro taršos modeliavimo būdą, modeliavimui naudojamus parametrus, triukšmo šaltinius, ribinių verčių skaičiavimus gyvenamojoje teritorijoje. Ataskaitoje įvertinta oro tarša bei triukšmo sklaida tiek nuo stacionarių, tiek nuo mobilių šaltinių, tiek automobilių transportavimo, tiek geležinkelio atšakos daromas poveikis aplinkai. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skaičiavimai atlikti kaip neurbanizuotai teritorijai.

4) Teismas atsakė į visus pareiškėjo reikalavimus, kaip tai nurodyta ABTĮ 86 straipsnio 3 dalyje. Vien tai, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno RAAD Sprendimo (I t., b. l. 10?14), kuriuo nuspręsta, kad Bendrovės planuojamas šachtų tipo kasyklų įrengimas Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje pagal pateiktą PAV ataskaitą yra leistinas ir Tarnybos išduoto Leidimo (II t., b. l. 87) dalies, kuria Bendrovei leista naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Pagirių anhidrito išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Siekdama nuoseklumo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš nurodytų aktų pasisako atskirai.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Tai, jog pareiškėjas Asociacija nagrinėjamoje byloje turi teisę reikšti reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1231/2012 (III t., b. l. 109?121), todėl šis klausimas laikomas galutinai išspręstu, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl procesiniuose dokumentuose esančių su šiuo klausimu susijusių argumentų.

Ginčijamas Sprendimas, yra sprendimas PAVĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme, t. y. – atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje. Jis priimtas atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą, kurį, remiantis PAVĮ 3 straipsnio 5 dalimi, sudaro: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas ginčija paskutiniame planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso (toliau – ir PAV) etape priimtą sprendimą, sprendžiant dėl jo teisėtumo, vertintini, ne tik pareiškėjo argumentai dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančios PAV ataskaitos, tačiau ir tai, ar buvo tinkamai įvykdyti visi ankstesni šio proceso etapai. Pirmosios instancijos teismo sprendime tai ir buvo padaryta.

Atsižvelgiant į tai, jog ginčo planuojama ūkinė veikla nepatenka į PAVĮ 1 priede esantį Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, jos vertinimas atliktas Kauno RAAD, Atrankos išvadoje dėl šachtų tipo kasyklos įrengimo privalomojo poveikio aplinkai vertinimo, priėmus išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas privalomas (VIII t., b. l. 178?179). Minėtos išvados skiltyje „Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas“ nurodyta ? požeminės šachtų tipo kasyklos įrengimas. Skiltyje „Pagrindiniai motyvai, kuriais remtasi priimant išvadą“, nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos (šachtinio tipo kasykla) analogo Lietuvoje nėra, todėl tik PAV metu gali būti išnagrinėtas galimas tiesioginis ir netiesioginis neigiamas poveikis aplinkai, požeminiams vandenims, nustatyta, ar planuojama veikla nepažeis nusistovėjusios žemės gelmių pusiausvyros, neturės įtakos iškastų ertmių stabilumui, nesudarys sąlygų uolienos trūkinėjimui, bus nustatomos priemonės neigiamam poveikiui išvengimui.

Įvertinusi atrankos išvadą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atrankos išvada patvirtina, kad PAV būtinumas nustatytas tik pačiai kasyklai, požeminiams darbams, o ne antžeminei kasyklų daliai ir netgi ne iškasenoms išvežti. Tai, jog programoje ir Ataskaitoje buvo vertintas ir antžeminės veiklos poveikis aplinkai, vertintina, kaip papildomas, teisės aktų imperatyviai nenustatytas, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) iniciatyva atliktas vertinimas. Tokią planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) teisę įtvirtina PAVĮ 7 straipsnio 15 dalis. Tačiau programoje nustačius, jog tam tikra apimtimi bus vertinamas ir antžeminės veiklos poveikis aplinkai, atsižvelgiant į tai, jog pagal PAVĮ 9 straipsnio 1 dalį, programos pagrindu rengiamoje ataskaitoje, turi atisispindėti programoje nurodyti aspektai, t. y., kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, parengta programa, kuriai pritarė įgaliota institucija, lemia PAV ataskaitos turinį ir apimtį, PAV ataskaitoje, tam tikra programoje apibrėžta apimtimi, taip pat turėjo būti ir buvo vertinamas ir antžeminės veiklos poveikis aplinkai.

Tai, jog antrasis planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso etapas ? planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas – buvo įgyvendintas tinkamai patvirtina byloje esantys pirmosios instancijos teismo įvertinti ir aptarti duomenys (teismo sprendimo 12?13 lapai), šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas, kitos administracinės bylos proceso šalys, pareiškėjas neginčija ir pačios programos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako. Šiam ginčui reikšmingi programos aspektai, apibrėžiantys PAV atskaitos turinį, bus aptariami toliau, vertinant konkrečias PAV ataskaitos dalis.

Trečiasis planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso etapas, minėta ? planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas. Nagrinėjamoje byloje būtent dėl šio etapo pareiškėjas ir ginčija Sprendimą, teigdamas, kad PAV ataskaita neatitinka teisės aktuose šiam dokumentui keliamų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, Kauno RAAD negalėjo Bendrovei išduoti Sprendimo leisti vykdyti jo planuojamą ūkinę veiklą Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje.

Šis ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso etapas reglamentuojamas PAVĮ 9 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turiniui ? ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai bei pateikta ši informacija: susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, aprašymas; poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus bei galimą poveikį aplinkai; informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas, kurios poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai vertinimą; informacija apie galimas ekstremalias situacijas, priemones joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti; vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizė, numatomos aplinkos stebėsenos metmenys, informacija apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai, taip pat visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti aspektai turi būti kiekvienoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, tačiau nėra būtina, kad jie būtų aptarti būtent PAVĮ 9 straipsnio 1 dalyje išdėstyta tvarka, t. y. pradedant susidarysiančių teršalų aprašymu, baigiant vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analize, numatomos aplinkos stebėsenos metmenimis, informacija apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai, ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka. Svarbu, tai, jog visi minėtoje PAVĮ nuostatoje įvardinti aspektai būtų išsamiai išnagrinėti.

Tai, kad visi PAVĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai aptarti ginčo PAV ataskaitoje matyti išnagrinėjus pačią PAV ataskaitą, kurios I tomas yra VIII bylos tomo 38?151 lapuose. Juos išsamiai ištyrė ir aprašė pirmosios instancijos teismas (teismo sprendimo 14?16 lapai). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog PAV ataskaitoje yra visi duomenys, kurių reikalauja PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalis.

Šiuo aspektu, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, jog nebuvo tiriamos alternatyvos, kad pažeidimu pareiškėjas laiko ne telkinio, o žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti ūkinę veiklą pasirinkimą, pažymėtina, kad alternatyvų analizė ir jos apimtis buvo numatyta programoje, nurodant, jog: „Vietos parinkimo alternatyvos nebus analizuojamos, nes planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo užsakovas jau turi įsigijęs žemės sklypą greta vienintelio Lietuvoje detaliai išžvalgyto Pagirių anhidrito telkinio, kuriame iškasus šachtą iš jos būtų prieinamas eksploatuoti vis dar nenaudojamas ir vertingas žaliavos šaltinis, sklypas yra greta geležinkelio ir valstybinės reikšmės plento, jį kerta aukštos įtampos orinė elektros perdavimo linija. Gyvenamosios sodybos yra toliau sanitarinių apsaugos zonų ribos, nustatytoms transporto keliams ir krovos darbams. Visos šios infrastruktūros egzistavimas nulėmė vietos šachtai kasti parinkimą. Žemės gelmių registre užregistruoti geologinio tyrimo darbai sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žvalgybiniam gręžiniui šachtos kamieno vietoje išgręžti. Pagirių anhidrito telkiniui jau buvo paruoštas eksploatavimo projektas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 169 patvirtintoje programoje „Žemės gelmių įsisavinimas ir panaudojimas“ buvo priimtas sprendimas nuo 1996 metų pradėti šachtos įrengimą“. Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Ataskaitoje (VIII t., b. l. 60). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos ir galinčios lemti žemės sklypo, kuriame numatyta vykdyti planuojamą ūkinę veiklą pasirinkimą.

Be to, kaip buvo nurodyta programoje, turėjo būti nagrinėtos alternatyvios anhidrito kasybos technologijos (su sprogdinimu ar be jo), dyzelinių ar elektrinių požeminių mechanizmų naudojimas, centralizuoto (iš Garliavos) ar vietinio (iš apatinės-viršutinės kreidos sluoksnių) vandens tiekimo variantai, nuotekų valymo alternatyvos (vietiniai įrenginiai ar perpumpuojama į Garliavą), antžeminių įrenginių išdėstymas žemės paviršiuje ar pažeminant reljefą ir apjuosiant teritoriją pylimais. Šios alternatyvos nagrinėtos Ataskaitos 2 skyriuje (VIII t., b. l. 60?63).

Programoje taip pat paaiškinta, kad Ataskaitoje nebus analizuojamas kitas (nekamerinis) anhidrito iškasimo būdas dėl to, kad kameromis iškastas sluoksnis išlieka stabiliausias, nebus analizuojamos alternatyvos prakasti vandeningus sluoksnius iš jų nusiurbiant vandenį, nes jų užšaldymo metodas yra pats pažangiausias, absoliučiai neįtakojantis aplinkos, nebus analizuojamos anhidrito blokų išpjovimo iš masyvo pjovimo mašinomis alternatyvos, nes sprogdinimo būdas akivaizdžiai nepriimtinas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skirtingai nei teigia pareiškėjas, Ataskaitoje buvo nagrinėjamos objektyviai galimos pasirinkti alternatyvos bei nurodyta, kodėl vietos alternatyva nebuvo svarstoma, kartu pateikiant vietos pasirinkimą pagrindžiančias, ir, minėta, teisėjų kolegijos nuomone, pakankamas ir pagrįstas, aplinkybes.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat teigia, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ginčijant Ataskaitą, kad dėl įrodinėjimo pareigos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė 2012 m. vasario 23 d. nutartyje.

Atsakant į šį argumentą, pastebėtina, minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo bei patikslintų skundų turinį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendime neteisingai nustatė šios bylos įrodinėjimo dalyką. Pirmosios instancijos teismas (2011 m. rugsėjo 1 d. sprendime) konstatavo, kad pareiškėjas savo argumentų dėl galimos aplinkos ir akustinės taršos nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais. Tačiau iš pareiškėjo skundo bei patikslintų skundų turinio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą iš esmės sieja su netinkamu poveikio aplinkai vertinimo atlikimu bei Ataskaitos parengimu – t. y., kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą nebuvo įvertintos tokios aplinkybės: PAV ataskaitoje nebuvo išnagrinėtos visos galimos alternatyvos; vertinant oro taršą buvo įvertinti tik trys stacionarūs oro taršos šaltiniai – autoremontas, garažas, ir akumuliatorinė; kiti, t. y. transporterių galerijos, dengti sandėliai, žaliavos pakrovimo į autotransportą ir geležinkelio vagonus bunkeriai, įrengimų priežiūros baras, kaloriferinė, siurblinė, elektros transformatorinė, vandens nuskaidrinimo rezervuarai, vietiniai nuotekų valymo įrenginiai ir kiti vertinami nebuvo; privalėjo būti įvertinta situacija, kai šachtos produkcija išgabenama vien tik automobiliniu transportu; nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas dėl anhidrito transportavimo geležinkeliu ar automobilių transportu; PAV ataskaitoje nebuvo įvertinti antžeminių įrenginių SAZ ribų dydžiai, nebuvo įvertintas SAZ tikslingumas; gręžiniui būtinų iškasti sluoksnių įrenginių naudojimui, sluoksnio išvežimui iš planuojamos ūkinės veiklos vietos, šachtos įrengimo darbams taip pat privalėjo būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas bei antžeminių įrengimų, kurie bus naudojami šiems darbams, SAZ dydžių nustatymas ir pan. Būtent šios aplinkybės ir sudaro įrodinėjimo dalyką – t. y. aplinkybes, kurias turi patikrinti bylą nagrinėjantis teismas. Teismas (2011 m. rugsėjo 1 d. sprendime) motyvuojamoje dalyje dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisakė, t. y. nenustatė faktinių bylos aplinkybių reikšmingų spręsti pareiškėjo nurodytus klausimus, nesiejo pareiškėjo nurodytų faktų su teisės normomis, nenustatė ar pagrįstai pareiškėjas nurodo konkrečius įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija akcentavo, kad poveikio aplinkai vertinimas – tai teisės normomis reglamentuota procedūra, kurią atliekant yra nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir yra priimamas sprendimas dėl planuojamos veiklos leistinumo. Todėl pareiškėjo skunde bei patikslintuose skunduose nurodytos aplinkybės, kurios, jo nuomone, turėjo būti vertinamos atliekant poveikio aplinkai vertinimą – rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, gali turėti reikšmės ir galutinio sprendimo, šiuo atveju dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo, priėmimui. Kadangi į pareiškėjo iškeltus teisinius klausimus 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendime nebuvo atsakyta, pareiškėjo argumentai nebuvo paneigti faktinėmis bylos aplinkybėmis ar teisės normomis, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo (III t., b. l. 109?121).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neginčija minėtoje nutartyje pateiktų argumentų ir išvadų, tačiau pažymi, jog joje nurodyti 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo trūkumai 2013 m. kovo 12 d. pirmosios instancijos teismo sprendime ištaisyti, t. y. teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės normomis, pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis ginčijo Sprendimo teisėtumą.

Tai, jog atliekant planuojamos ūkinės veiklos PAV buvo analizuotos ir PAV ataskaitoje aprašytos alternatyvos šioje nutartyje jau nustatyta.

Dėl to, jog vertinant oro taršą buvo įvertinti tik trys stacionarūs oro taršos šaltiniai – autoremontas, garažas, ir akumuliatorinė, o kiti (transporterių galerijos, dengti sandėliai, žaliavos pakrovimo į autotransportą ir geležinkelio vagonus bunkeriai, įrengimų priežiūros baras, kaloriferinė, siurblinė, elektros transformatorinė, vandens nuskaidrinimo rezervuarai, vietiniai nuotekų valymo įrenginiai ir kiti) vertinami nebuvo, pažymėtina, jog, kaip minėta, pagal atrankos išvadą, turėjo būti vertinamas tik požeminės veiklos poveikis aplinkai, o antžeminės veiklos poveikis aplinkai Ataskaitoje vertintas, tik ta apimtimi, kiek buvo nurodyta programoje.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis programoje pateiktu poveikio aplinkai vertinimo apimties aprašymu, darė išvadą, jog dėl antžeminių įrenginių Ataskaitoje numatyta svarstyti tik sanitarių apsaugos zonų plotį, bet tiesiogiai nenumatyta vertinti jų poveikio aplinkai. Netiesiogiai tai numatyta, nes numatyta vertinti visos planuojamos ūkinės veiklos poveikį visiems programoje nurodytiems aplinkos komponentams, tarp jų ir gyventojų bei darbuotojų sveikatai. Reiškia, dėl antžeminių įrenginių turės būti pasisakyta tose ataskaitos dalyse, kuriose bus vertinami teršalai, jų kiekis, atliekų tvarkymas, poveikis visuomenės sveikatai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad Ataskaitoje turėjo būti įvertintas kiekvienas antžeminis pastatas, jame atliekama ūkinė veika ir jos poveikis aplinkai. Teismas nurodė, kad šis vertinimas ataskaitoje turėjo būti pateiktas per poveikį aplinkos komponentams, gyventojų sveikatai ir per sanitarinių apsaugos zonų nustatymą, nes sanitarinės apsaugos zonos ir yra skirtos apsaugai nuo ūkinės veiklos poveikio, kas ir buvo padaryta. Remdamasis SAZ taisyklėmis teismas taip pat priėjo prie išvados, jog PAV ataskaita nėra dokumentas, kuriuo nustatomos sanitarinių apsaugos zonų ribos, joje šiuo klausimu pasisakoma tik tiek, kiek tai susiję su poveikio aplinkai vertinimu. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina taip pat ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kurio 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas; sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius; bei SAZ taisyklių 2 punktas, pagal kurį jos privalomos teritorijų planavimo organizatoriams ir planavimo dokumentų rengėjams, specialiąsias sąlygas rengiančioms bei valstybinės priežiūros institucijoms, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą pagal rūšis, kurioms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti įrengtos sanitarinės apsaugos zonos.

Tai, kad buvo įvertinta situacija, kai šachtos produkcija išgabenama vien tik automobiliniu transportu patvirtina Ataskaitoje pateikti skaičiavimai ir paaiškinimai, nurodant, kad realiai tuo atveju, jei nebūtų tiesiama geležinkelio atšaka, t. y. transportavimas vyktų tik automobiliais, faktiškai per parą pravažiuotų iki 110 automobilių, tačiau PAV ataskaitoje, atliekant triukšmo sklaidos modeliavimą nuo judančių taršos šaltinių (automobilių ir lokomotyvo) testuota programa Cuctic 1.1, minimalus atvažiuojančių automobilių skaičius buvo 1000 vienetų (VIII t., b. l. 78, 130?131). Vadinasi iš esmės vertintas ir poveikis aplinkai tuo atveju, jei produkcija būtų gabenama tik automobiliais, modeliuojant kelis kartus didesnį automobilių kiekį, nei jis būtų realiai.

Tai, jog buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas dėl anhidrito transportavimo geležinkeliu ar automobilių transportu, taip pat matyti iš PAV ataskaitos turinio (VIII t., b. l. 110?138).

Dėl argumentų, jog PAV ataskaitoje nebuvo įvertinti antžeminių įrenginių SAZ ribų dydžiai, SAZ tikslingumas, pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė (teismo sprendimo 15?16) nurodydamas, kad sanitarinės apsaugos zonos plačiau analizuojamos PAV ataskaitos 7 skyriuje bei kituose skyriuose. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir matyti iš Ataskaitos turinio (VIII t., b. l. 102?106), pagal ekonominių veiklų rūšių klasifikatorių, artimiausia nagrinėjamai veiklos rūšis būtų „kita, niekur nepriskirta kasyba ir karjerų eksploatavimas“ – B08.99. Ataskaitoje nurodoma, kad pagal SAZ taisykles (jų priedą), sanitarinių apsaugos zonų rėžimas yra 300 m nuo kasybos sklypo ribos (nors minėtų taisyklių priede nėra nurodymo, kad skaičiuojama nuo sklypo ribos, o tiesiog priedo „Sanitarinių apsaugos zonų ribiniai dydžiai taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ 2.3 punkte nurodoma, kad klinčių, gipso ir kreidos gavyboje sanitarinės apsaugos zonos yra 300 m). Ataskaitoje nurodoma anhidritas bus kasamas, pakraunamas, smulkinamas, rūšiuojamas 330 m gylyje, todėl sanitarinės apsaugos zonos bus išlaikytos. Dėl kitos veiklos – žaliavos iškėlimo, pakrovimo ir transportavimo, kuri bus vykdoma antžeminių įrenginių aikštelėje, nurodoma, kad patikslinta aplinkinių gyventojų sveikatai nepavojinga sanitarinė zona neišeina iš Bendrovės sklypo ribos. Ataskaitoje pateikiamas grafinis pavaizdavimas, kur antžeminėje aikštelėje yra cheminės taršos šaltiniai ir triukšmo šaltiniai (7.1 a ir b pav.). Taip pat aptariamas geležinkelio sanitarinių apsaugos zonų plotis, kuris persidengia su antžeminės aikštelės sanitarine zona; atvirų parkavimo aikštelių sanitarinės apsaugos zonos – 15 m, 7 skyriuje yra lentelė Nr. 7.1, kurioje įvertinti judantys taršos šaltiniai ir stacionarūs taršos šaltiniai bei atstumai iki sodybų (VIII t., b. l. 105). Visi nurodyti atstumai nepažeidžia sanitarinių apsaugos zonų atstumų, kurie aprašyti šiame skyriuje. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sanitarinėmis apsaugos zonomis, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių ir tikslių įrodymų, kurie paneigtų lentelėje Nr. 7.1 nurodytus atstumus iki sodybų. Be to, nagrinėjamu atveju SAZ ribos buvo nustatytos vienu SAZ taisyklių 6 punkte nustatytu būdų ? atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, sanitarinių apsaugos zonų tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis, todėl šių taisyklių priede esantys atstumai nėra privalomi. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, poveikis visuomenės sveikatai buvo įvertintas PAV ataskaitoje, kuri tinkamai suderinta su institucija, kompetentinga vertinti poveikį visuomenės sveikatai. Be to, minėtos taisyklės nustato, kad sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius, sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo sąlygas išduoda SAZ taisyklių 11 ir 12 punktuose nurodytos institucijos. Todėl šių objektų sanitarinių apsaugos zonų ribos turės būti atitinkamai suderintos atliekant ginčo teritorijos planavimą, priklausomai nuo to, ar bus tiesiama geležinkelio atkarpa, ar kelias.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais ir remiantis jais padarytomis išvadomis visiškai sutinka.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės (šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus) taikymas nereiškia reikalavimo iš pareiškėjo neprotingų įrodymų atsakovo sprendimų neteisėtumui ir nepagrįstumui įrodyti (žr. pvz., 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, jog specialistų (tai patvirtina, programos ir Ataskaitos rengėjų kvalifikacijos dokumentai (daktaro ir magistro laipsnio diplomai)) parengtoje PAV ataskaitoje pateikti teiginiai, moduliavimai ir skaičiavimai, kurie, iki pritarimo, taip pat buvo taisomi atsižvelgiant į kompetentingų institucijų nurodymus, atlikti naudojant specialiai tam pritaikytas programas, yra tikslūs ir teisingi, teismas neturi pagrindo jais abejoti. Todėl šalis, siekianti nuginčyti, paneigti minėtus duomenis, skaičiavimų rezultatus, turi tai pagrįsti ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiais įrodymais, duomenimis, skaičiavimais, tyrimais, kurie teismui leistų objektyviai suabejoti PAV ataskaitoje esančiais duomenimis. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie nuneigtų nors vieną iš Ataskaitos lentelėse pateiktų rodiklių, nepagrindė savo argumentų, todėl jie laikytini nepagrįstais ir atmetami. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto teiginys, jog taip buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, neteisingas.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl geležinkelio atšakos tiesimo, įvažiavo vietos pokyčių pažymėtina, jog dėl šių veiksmų PAV ataskaitoje pateikiami tik principiniai sprendimai, kurie kito savarankiško proceso ? ne poveikio aplinkai vertinimo, o teritorijų planavimo ? metu, gali kisti. Šiuo metu rengiamo ginčo sklypo detaliojo planavimo sprendiniai objektyviai negalėjo būti įvertinti PAV ataskaitoje, nes ji buvo rengiama iki detaliojo planavimo pradžios.

Dėl geležinkelio atšakos tiesimo taip pat pažymėtina, jog tai savarankiška veikla, kuri, remiantis PAVĮ 2 priedo 10.3 punktu, patenka į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, todėl planuojant geležinkelio atšakos tiesimą, dėl tokios veiklos turės būti organizuojama atranka ir jei jos metu bus prieita prie išvados, jog geležinkelio tiesimo PAV yra privalomas, jis turės būti atliekamas atskirai, t. y. vyks naujas poveikio aplinkai vertinimo procesas, rengiama savarankiška ataskaita ir pan. Todėl argumentai, jog PAV ataskaita yra neteisėta tuo aspektu, jog nebuvo atliktas geležinkelio atšakos tiesimo poveikio aplinkai vertinimas, nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog PAV ataskaitoje pateikti skaičiavimai atlikti kaip neurbanizuotai teritorijai, nors Pagirių kaimas yra urbanizuota teritorija. Ištrauka iš Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių (VIII t., b. l. 58) bei Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendimai, pateikti internete (http://www.kaunoplanas.lt/bendrieji_planai/kauno_rajono_savivaldybes_bendrasis_planas_sprendiniai) patvirtina, jog Pagirių kaimas nėra urbanizuota teritorija. Be to, teisės aktai, kuriais reglamentuojami šiam ginčui aktualūs leistini triukšmo ir taršos dydžiai, nenumato skirtingų dydžių pagal tai, ar teritorija yra urbanizuota, ar ne. Dėl nurodytų priežasčių, šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Grįžtant prie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso ir toliau vertinant jo teisėtumą, pažymėtina, jog su parengta PAV ataskaita visuomenė buvo supažindinta, vyko viešas susirinkimas, buvo teikiami prašymai ir siūlymai. Į visus juos, taip pat ir pareiškėjo, buvo atsakyta. Pažymėtina, jog į pareiškėjo prašymą (IX t., b. l. 23?27) išsamiai atsakyta UAB „GJ Magma“ 2009 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 304 (IX t., b. l. 28?32), pateikiant paaiškinimus dėl atliktų skaičiavimų, atsakant į kitus pareiškėjo argumentus, abejones, nuogąstavimus.

Ataskaita taip pat buvo derinama su PAV subjektais kurie galutinei, pagal pateiktas pastabas pataisytai, Ataskaitai pritarė. Papildomai buvo gauti Tarnybos ir Geologijos ir geografijos instituto raštai (I t., 55?59), kuriais iš esmės taip pat buvo pritarta PAV ataskaitos sprendiniams. Šių subjektų raštuose pateiktos pastabos, pasiūlymai, išsamiai ištirti pirmosios instancijos teismo sprendime (teismo sprendimo 17?20 lapai), pareiškėjas nei vieno jų neginčijo, nepateikė argumentų dėl jų neteisėtumo.

Atsižvelgiant į visas gautas pastabas pataisyta PAV ataskaita buvo pateikta Kauno RAAD, kuris, pagal PAVĮ 10 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjęs Ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos turėjo priimti vieną iš šių sprendimų: 1) teikti motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba 2) priimti sprendimą PAVĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme, nurodant ar planuojama ūkinė veikla pasirinktoje teritorijoje leistina, ar ne.

Neturėdamas pastabų dėl galutinės Ataskaitos, Kauno RAAD priėmė Sprendimą, nurodydamas, kad planuojamas šachtų tipo kasyklos įrengimas Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje pagal pateiktą PAV ataskaitą yra leistinas. Įvertinusi paties Sprendimo turinį (jame detaliai aprašyta planuojama ūkinė veikla, priemonės, numatytam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, nurodytos PAV subjektų išvados, siūlymai, sąlygos, pateikta informacija apie visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos PAV, nustatytos penkios sprendimo sąlygos, pateikiami pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą), teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, atitinka tokiam teisės aktui keliamus reikalavimus, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog Sprendimas neatitinka PAVĮ 2 straipsnio 9 dalyje pateikto sprendimo apibrėžimo, nes nėra motyvuotas, neanalizuotas reikšmingi aplinkai veiksniai, pažeisti kiti reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. konstatavus, jog poveikio aplinkai vertinimo procesas, taip ir pareiškėjo akcentuotas jo etapas – Ataskaitos rengimas, derinimas ? vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, Sprendimui atitinkant teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Leidimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Leidimą pareiškėjo skunde nurodyta apimtimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1231/2012 (III t., b. l. 109?121) nurodė, kad iš naujo nagrinėdamas šį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, ar pareiškėjas reikšdamas šį reikalavimą turi teisę atstovauti asmenis, kurių sutikimas veiklai, pareiškėjo manymu, turėjo būti gautas, taip pat įvertinti, ar bylos išsprendimas turės įtakos kitų asmenų teisėms ar pareigoms ir spręsti klausimą dėl tokių asmenų įtraukimo į bylą.

Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas negali ginčyti Leidimo dalies tuo pagrindu, kad tarp Tarnybai pateiktų dokumentų nėra gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų ir tų sklypų žemės savininkų sutikimų, po kuriais bus šachtų tipo kasykla. Sprendime teismas akcentavo, kad savo nuosavybės teisę ginti gali tik žemės sklypų savininkai ar teisėti valdytojai, nes tik jie turi subjektinę teisę į nuosavybę ir tik jų teisės gali būti pažeidžiamos, jeigu teisės aktuose numatyta gauti jų sutikimą kokiam nors viešojo administravimo aktui priimti, o toks sutikimas negautas (Civilinio kodekso 4.40, 4.93, 4.98, 4.99 straipsniai), tuo tarpu pareiškėjas gali tik atstovauti savo narių interesus ir juos ginti. Tai reiškia, kad tokiu atveju pareiškėju teisme turi būti žemės sklypo savininkas, o Asociacija gali užimti tokio savininko atstovo procesinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka, jos neginčija ir apeliantas. Pažymėtina, jog besiribojančių žemės sklypų savininkai į bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Be to, pasisakant dėl Leidimo dalies ginčijimo pareiškėjo nurodytu aspektu, remiantis Leidimų išdavimo taisyklių 25 punktu (<...> Jeigu naudingųjų iškasenų ištekliai planuojami naudoti tik požeminiu būdu ir teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir priimtas sprendimas, kad planuojama ūkinė veikla planuojamo požeminės kasybos sklypo ribose yra leistina, prašymas arba planas derinamas tik su tuo žemės savininku ar žemės naudotoju, valdytoju, kurio žemės sklype numatyta planuojama antžeminė veikla), darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Tarnybai teikiamas prašymas arba planas turėjo būti derinamas tik su tuo žemės savininku ar žemės naudotoju, valdytoju, kurio žemės sklype numatyta planuojama antžeminė veikla, o ne kitais žemės sklypų, po kuriais vyks planuojama ūkinė veikla, ar gretimų sklypų savininkais, naudotojais ar valdytojais.

Pasisakant dėl Leidimo dalies teisėtumo iš esmės, taip pat pažymėtina, jog dokumentus, kurie turi būti pateikti siekiant gauti leidimą (pakartotinį leidimą) bei jiems keliamus reikalavimus nustato Leidimų išdavimo taisyklių 22?31 punktai. Byloje esantys, pirmosios instancijos teismo ištirti, duomenys patvirtina, jog Bendrovė Tarnybai pateikė visus pakartotinio leidimo išdavimui būtinus dokumentus. Leidimų išdavimo taisyklėse numatytų pagrindų atsisakyti leidimą išduoti nebuvo nustatyta, todėl, laikytina, jog Leidimas išduotas teisėtai ir pagrįstai, jį naikinti skunde nurodyta apimtimi pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo asociacijos „Pagirių kaimo bendruomenės centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAnatolijus BaranovasDalia Višinskienė