- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- AS-143-302-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00106-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- asociacijos Pagirių kaimo bendruomenės centro, asociacijos Pagirių
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Margasmiltė“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Pagirių kaimo bendruomenės centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Pagirių kaimo bendruomenės centro skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Margasmiltė“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas asociacija Pagirių kaimo bendruomenės centras (toliau – pareiškėjas) 2010 m. vasario 20 d. skundu, kurį 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2010 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. KR12-344/13, kuriuo patvirtinta trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Margasmiltė“ (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, UAB ,,Margasmiltė“) planuojama šachtų tipo kasyklų įrengimo Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje poveikio aplinkai vertinimo ataskaita; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2010 m. spalio 28 d. pakartotinio leidimo Nr. 42p-10 dalį, kuria UAB „Margasmiltė“ leista naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Pagirių anhidrito išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarnybos 2010 m. spalio 28 d. pakartotinio leidimo Nr. 42p-10 dalies, kuria UAB „Margasmiltė“ leista naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Pagirių anhidrito išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas, galiojimą.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamo leidimo pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo gali pradėti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, nes tam nėra jokių kliūčių. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas administraciniame teisme gali užtrukti, trečiasis suinteresuotas asmuo iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos jau bus pradėjęs gamtinių išteklių – anhidrito gavybos veiklą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5-230/2005), pabrėžė, jog, trečiajam suinteresuotam asmeniui pradėjus planuojamą ūkinę veiklą, gali iškilti pavojus visuomenės sveikatai, todėl skundo užtikrinimo priemonių taikymas susijęs su viešojo intereso gynimu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71, 105 str., 149 str. 3 d.).
Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 2 d.). ABTĮ 71 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtis – siekti realiai apginti besikreipusiųjų teisminės gynybos asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, jų naudai priėmus sprendimą. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintas taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslingumas, o teisinės abejonės, jei netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys visiškai negalimas, pakankamai pagrįstos. Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Teismas pažymėjo, jog, pagal Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laikyti ar laidoti, požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projektą. Šis projektas turi būti suderintas su savivaldybės vykdomąja institucija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybine darbo inspekcija ir patvirtintas Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos. Toks reglamentavimas lemia, kad, prieš pradedant naudoti nurodytus išteklius pagal leidimą, privaloma parengti ir nustatyta tvarka suderinti naudojimo projektą. Todėl atitinkamo leidimo naudoti išteklius suteikimas tiesiogiai nesietinas su atitinkamų darbų pradžia. Nustačius, jog leidimo dalies galiojimo sustabdymas bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai neturi įtakos darbų pradžiai, kitaip tariant, nenustačius realios grėsmės, kad šiuo metu netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, teismo nuomone, darytina išvada, jog pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad, UAB ,,Margasmiltė“ pradėjus planuojamą ūkinę veiklą, gali iškilti realus pavojus visuomenės sveikatai. Teismas, be to, pažymėjo, jog ABTĮ, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų – padėti išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tik nagrinėjamos administracinės bylos ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-451/2008). Atkreipė dėmesį, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.). Taigi, pasikeitus faktinei situacijai (atsakovams priėmus kitus administracinius sprendimus ir pan.), išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Departamento 2010 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. KR12-344/13, kuriuo patvirtinta UAB ,,Margasmiltė“ planuojama šachtų tipo kasyklų įrengimo Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, galiojimą.
Pareiškėjas nurodo, kad, patvirtinus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, neišvengiamai bus pradėti procesai, siekiant įgyvendinti planuojamą ūkinę veiklą. Nepagrįsta išvada, kad leidimo galiojimo sustabdymas neturi tiesioginės įtakos darbų pradžiai. Tik turėdamas leidimą trečiasis suinteresuotas asmuo gali pradėti planuojamą veiklą. Techninis projektas bus parengtas skundžiamų dokumentų pagrindu, ir jo parengimas visiškai nesusijęs su prašymu užtikrinti skundo reikalavimus. Teigia, jog UAB ,,Margasmiltė“ iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos gali parengti privalomus dokumentus ir pradėti realų šachtų tipo kasyklų įrengimo procesą. Pradėjus realius šachtų tipo kasyklų įrengimo darbus, kils grėsmė aplinkos ir visuomenės sveikatai ir saugumui. Dėl šios priežasties teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Jam ar kitiems suinteresuotiems asmenimis gali prireikti ne tik ginčyti teritorijų planavimo procese priimtus sprendimus, bet ir atkurti buvusią iki skundžiamo akto priėmimo padėtį. Pradėjus planuojamą ūkinę veiklą, gali iškilti pavojus visuomenės sveikatai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su viešojo intereso gynimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Departamentas nurodo, kad ginčijamas leidimas UAB „Margasmiltė“ nesuteikia teisės iš karto vykdyti kasybos darbus. Trečiasis suinteresuotas asmuo galės pradėti anhidrito kasybos darbus tik tada, kai atliks teritorijų planavimo procedūras, parengs planuojamos ūkinės veiklos techninę dokumentaciją, kreipsis dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo gavimo ir t. t. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašymas sustabdyti aptariamo leidimo galiojimą neatitinka ABTĮ 71 straipsnio nuostatų, nes nėra realios grėsmės, kad gali pasunkėti arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba nurodo, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes suteikia teisę naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes žemės gelmių išteklių naudojimo sutartyje nurodytame kasybos sklype pagal šioje sutartyje nurodytas sąlygas. Sutartyje visais atvejais numatoma, kad kasybos darbus galima vykdyti tik pagal nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą žemės gelmių išteklių naudojimo projektą (jeigu jis nėra parengtas iki leidimo išdavimo, numatoma projekto parengimo data), t. y. nei leidimo išdavimo faktas, nei parengti teritorijų planavimo dokumentai, nei pagrindinės žemės tikslinės paskirties keitimo dokumentai nesuteikia teisės iš karto vykdyti kasybos darbus. Pažymi, jog teritorijų planavimo ir žemės paskirties keitimo procedūrų atlikimas niekaip nepažeidžia pareiškėjo interesų. Pareiškėjo prašymas neatitinka tiek ABTĮ, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išplėtotų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų bei principų. Šiuo metu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų pažeistas teisingumo principas. Departamento sprendimas nesuteikia jokio pagrindo vykdyti kasybos darbus arba įrenginėti kasyklą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
Šalies argumentai
1. Atskirajame skunde prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurios nebuvo prašoma taikyti pirminiame reikalavime (ABTĮ 148 str., 130 str. 5 d.).
2. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų motyvų ar aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad, teismui nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.).
3. Reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas yra garantuoti teismo priimto galbūt pareiškėjui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįsta grėsmė, kad jų nesiėmus būsimo galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Iki žemės gelmių išteklių naudojimo projekto parengimo ir patvirtinimo nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Šios bylos kontekste galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo apskritai nėra.
4. Vien ginčijamų dokumentų priėmimas nesuteikia teisės atlikti kokius nors konkrečius esminius statybos darbus ar pan., t. y. šiuo metu ir beveik iki 2011 m. pabaigos vyks vien tik parengiamoji dokumentinė projekto stadija. Kadangi nėra jokios grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų iškreipta šalių interesų pusiausvyra UAB „Margasmiltė“ nenaudai.
5. Pareiškėjas akivaizdžiai vilkina bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas, be kita ko, inicijuoja ginčą dėl administracinio akto dalies – Tarnybos 2010 m. spalio 28 d. pakartotinio leidimo Nr. 42p-10 dalies, kuria UAB „Margasmiltė“ leista naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Pagirių anhidrito išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šios akto dalies galiojimą, t. y. prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (T 2, b. l. 48–54).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (ginčijamo leidimo pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo gali pradėti planuojamą ūkinę veiklą, todėl gali kilti pavojus visuomenės sveikatai), negalima daryti išvados, kad šioje proceso stadijoje yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kaip matyti iš Tarnybos 2010 m. spalio 28 d. leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 42p-10 (T 2, b. l. 87), jo dalimi UAB „Margasmiltė“ leista naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinio gipso ir anhidrito išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas. Remiantis 2010 m. spalio 28 d. Kauno apskrities Kauno rajono Pagirių telkinio anhidrito ir gipso išteklių naudojimo sutartimi (T 2, b. l. 88–89), kasybos darbus galima vykdyti tik turint nustatyta tvarka patvirtintą išteklių naudojimo projektą ir Departamento išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (15 p.), o telkinio išteklių naudojimo projektui parengti nustatyta data – ne vėliau kaip iki 2011 m. spalio 31 d. (5 p.). Taigi ginčijamas leidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui nesuteikia teisės iš karto vykdyti kasybos darbus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-66/2009 (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.)). Dokumentų rengimas/gavimas dar nėra reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Tuo pačiu dabar nėra jokio realaus pavojaus visuomenės sveikatai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali būti siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Pažymėtina, kad, atsiradus naujoms aplinkybėms, pareiškėjas gali paduoti motyvuotą (nurodant faktines aplinkybes ir pateikiant jas pagrindžiančius įrodymus) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje (ABTĮ 71 str. 1 d.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Departamento 2010 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. KR12-344/13, kuriuo patvirtinta UAB ,,Margasmiltė“ planuojama šachtų tipo kasyklų įrengimo Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, galiojimą, jam nurodžius iš esmės analogiškas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai – Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą (T 1, b. l. 3–4, 104–106).
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo asociacijos Pagirių kaimo bendruomenės centro atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.