Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 8 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 1 dalimi bei 2001 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-449 „Dėl konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavimo“ ratifikuotos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) 6 straipsniu, aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 patvirtintų Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 10.3.7 punktu ir nurodo, kad planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – PAV ataskaita) alternatyvos iš viso nebuvo nagrinėtos, tuo pažeidžiant nurodytų teisės aktų reikalavimus. Planuojama ūkinė veikla, kurios metu bus išgaunamos naudingos iškasenos – anhidritas, turi įtaką visuomenei ir aplinkai. Tokio masto veikla, kurios metu planuojama iškasti 300–330 m gylio gavybinę ir ventiliacinę šachtas, požeminėse kamerose kombainais kasti anhidritą, neturi precedento Lietuvoje ir yra planuojama Kauno rajone šalia gyvenamųjų namų. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju buvo privalu ieškoti alternatyvų kitose Lietuvos vietose, toliau nuo gyvenviečių. Teisės aktai imperatyviai nurodo, jog PAV ataskaitoje privalo būti nagrinėjamos bent kelios alternatyvos. Pažymi, kad iš PAV ataskaitos 3.8 dalyje numatytų stacionarių oro taršos šaltinių vertinant oro taršą buvo įvertinti tik trys – autoremontas, garažas, ir akumuliatorinė, kiti, t. y. transporterių galerijos, dengti sandėliai, žaliavos pakrovimo į autotransportą ir geležinkelio vagonus bunkeriai, įrengimų priežiūros baras, kaloriferinė, siurblinė, elektros transformatorinė, vandens nuskaidrinimo rezervuarai, vietiniai nuotekų valymo įrenginiai ir kiti vertinami nebuvo. Tuo buvo pažeisti Nuostatų priedo 4.2.2 punkto reikalavimai. Iš PAV ataskaitos visiškai neaišku, kaip buvo paskaičiuoti 5.2 lentelėje nurodyti cheminės taršos medžiagų kiekiai. PAV ataskaitoje yra nurodyta, kad iškastas anhidritas bus kraunamas į uždaro tipo biralinius geležinkelio vagonus arba dengtus automobilius ir išvežamas vartotojams. Tačiau pareiškėja mano, kad geležinkelio tiesimas būtų netikslingas ekonomiškai dėl didelių darbų atlikimo kaštų. Pareiškėjos vertinimu, liktų tik vienintelė iškasto anhidrito išvežimo iš šachtos teritorijos galimybė – automobilių transportu. Tai iš esmės pakeistų visą situaciją ir dėl sunkiojo transporto sukeliamos aplinkos taršos cheminiais junginiais bei kietosiomis dalelėmis (dulkėmis), o taip pat dėl akustinės taršos (autotransporto keliamas triukšmas). Todėl pareiškėja mano, kad privalėjo būti įvertinta situacija, kai šachtos produkcija išgabenama vien tik automobiliniu transportu. Tuo atveju, jei būtų naudojamas tik automobilių transportas, per dieną turėtų važiuoti daugiau nei 110 automobilių, todėl ir PAV ataskaitos 5.1a lentelėje paskaičiuota mobilių šaltinių tarša turėjo būti įvertinta atsižvelgiant į nurodytą kiekį. Pareiškėja remiasi Susisiekimo ministerijos 2009 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 2-6024(44), kuriame nurodyta, kad dėl planuojamos anhidrito kasyklos susisiekimo sistemos organizavimo planuojamoje teritorijoje tikslinga papildomai patikslinti susisiekimo sistemų aprašymą, atsižvelgiant į tai, jog visos suinteresuotos šalys turėtų susitarti dėl pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo juridinių ir finansinių galimybių bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių, arba atlikti anhidrito kasyklos prijungimo prie kelio Nr. 130 ir privažiuojamojo geležinkelio prijungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros Mauručiuose poveikio aplinkai vertinimą. Akcentavo, kad Sprendime yra nurodyta, jog, planuojant geležinkelio atšaką nuo Mauručių stoties, šiai atšakai tiesti turės būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas dėl anhidrito transportavimo geležinkeliu ar automobilių transportu. Tokiu būdu nebuvo laikytasi PAV įstatymo 2 straipsnio 9 dalies ir 4 straipsnio bei Nuostatų priedo 4.2.2 punkto reikalavimų, kadangi PAV ataskaita yra vientisas dokumentas ir tik kompleksiškai vertinant visos planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai buvo galima priimti sprendimą leisti planuotą ūkinę veiklą. Remiasi sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau – SAZ taisyklės) 6 punktu ir nurodo, kad antžeminių įrenginių sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai PAV ataskaitoje vertinti nebuvo, nebuvo įvertintas sanitarinių apsaugos zonų tikslingumas. Todėl mano, kad PAV ataskaita priimta pažeidžiant PAV įstatymo 2, 4 straipsnių, SAZ taisyklių reikalavimus. PAV ataskaitoje nėra numatyti ir aptarti antžeminiai įrenginiai ir mobilūs įrenginiai bei jų poveikis aplinkai tame etape, kai anhidrito gręžinys bus gręžiamas anhidrito sluoksniui pasiekti ir visi darbai bus atliekami žemės paviršiuje. PAV ataskaitos santraukoje yra nurodyta, kad dengiamieji sluoksniai vidutiniškai sudaro 297,6 m. Todėl gręžiniui būtinų iškasti sluoksnių įrenginių naudojimui, sluoksnio išvežimui iš planuojamos ūkinės veiklos vietos, šachtos įrengimo darbams taip pat privalėjo būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas bei antžeminių įrengimų, kurie bus naudojami šiems darbams, sanitarinių apsaugos zonų dydžių nustatymas. Nuginčijus Sprendimą, turi būti panaikintas ir Leidimas. Požeminiai darbai bus vykdomi po privatiems asmenims priklausančiais žemės sklypais, taip pat ir po Asociacijos narių žemės sklypais. Tokia veikla nebuvo suderinta su žemės savininkais ir naudotojais, nėra pateikti šių asmenų sutikimai. Pareiškėja teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1470 dalis, kuria buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo taisyklių“ (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės) 25 punktas ir nustatyta, kad prašymas neturi būti derinamas su žemės sklypo naudotojais, valdytojais, po kurių žemės sklypais bus naudojami žemės gelmių ištekliai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Pareiškėja pagrįsdama savo reikalavimo teisę remiasi savo įstatų 1 punktu, Asociacijų įstatymu. Teigia, kad skunde nurodyti pažeidimai yra tiesiogiai susiję su Asociacijos narių teisėmis ir pareigomis, kadangi Asociacijos nariai yra Pagirių kaimo gyventojai ir būtent jiems, kaip visuomenės daliai, planuojama ūkinė veikla darys tiesioginį poveikį. Todėl mano, kad pareiškėja turi teisę atstovauti savo narių interesus teisme ginčijant planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą. Akcentavo, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog pareiškėja kreipėsi į teismą gindama viešąjį interesą, tokia pareiškėjos teisė yra tiesiogiai įtvirtinta Orhuso konvencijoje (9 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžiuose pareiškėjos atstovai palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Papildomai atstovė Regina Krupavickienė 2012 m. spalio 1 d. posėdyje paaiškino, kad PAV ataskaitoje turėjo būti analizuojama alternatyva ne gavybos technologijoje, bet alternatyvi antžeminės aikštelės vieta. Gyventojai, kurie sutiko su numatoma veikla, nėra savininkai žemės sklypų ar gyvenamųjų namų Pagirių kaime ar aplinkiniuose kaimuose. Esamų savininkų ar gyventojų parašai nebuvo renkami. Aplinkinių sklypų gyventojams jau šiuo metu atsirado neigiamų pasekmių, nes Rinkūnų kaime, kuris nutolęs nuo objekto 100-500 m, gyvenamųjų namų statybos leidimai jau yra sustabdyti, taip pat sustabdyti žemės sklypų paskirties pakeitimai, nors šioje teritorijoje Kauno r. planuose buvo numatyta mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Geologijos ir geografijos instituto rašte (2010 m. sausio 12 d. Nr. 01-18-14) taip pat pastebima, kad neigiamas poveikis artimiausioje paviršinės aikštelės aplinkoje (iki 300 – 500 m spinduliu aplink objektą) yra neišvengiamas. PAV ataskaitoje visi skaičiavimai atlikti pagal neurbanizuotos teritorijos variantą. Mano, kad ginčo teritorija yra urbanizuota, remiasi Vyriausybės 2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 802 ir teigia, kad šiuo atveju skaičiavimai turėjo būti atlikti įvertinus, jog tai yra urbanizuota teritorija. Dėl to PAV ataskaitoje atlikti skaičiavimai yra netikslūs (56 lape). Kadangi PAV ataskaitoje kalbama apie liekančias ertmes, aplinkiniai gyventojai dėl to yra susirūpinę. Mano, kad ertmės gali būti užpildytos pavojingomis medžiagomis, nes anhidritas tinkamas saugoti ir atominio kuro atliekoms. Didelė veikla numatoma paviršiuje, todėl ji ir turėjo būti įvertinta kaip didelės pramoninės paskirties objektas. PAV ataskaitoje nėra įvertintas radonas, kuris yra radioaktyvios dujos, kurios skverbiasi iš uolienų ir grunto klodų, renkasi rūsiuose, yra labai pavojingas žmogui, sukelia kvėpavimo takų ir plaučių vėžį. Taip pat atkreipė dėmesį, kad PAV ataskaitoje yra daug aritmetinių klaidų, neįvertinta, kokį poveikį turės aikštelės lygio pažeminimas. Mano, kad ataskaitą reikia rengti iš naujo.

Kitas pareiškėjos atstovas Ričardas Patapavičius 2012 m. spalio 1 d. posėdyje papildomai paaiškino, kad PAV ataskaita buvo rengiama skubotai: PAV programa patvirtinta 2009 m. birželio 11 d., o 2009 m. birželio 16 d. jau pasirodė skelbimas spaudoje, kad ataskaita jau parengta. PAV ataskaitoje remiamasi 1994 m. ruoštu Pagirių anhidrito telkinio įsisavinimo projektu. Projektas parengtas prieš 15 metų, kai Lietuva dar nebuvo ES narė ir buvo visai kiti reikalavimai. Ataskaita parengta nedalyvaujant nei vienam šachtų kasybos ir eksploatacijos specialistui. Ataskaita nėra vienareikšmiška. Neįvertintas poveikis aplinkai šachtos statybos laikotarpiu. Kauno rajono bendrajame plane numatyta plėsti Garliavos gyvenvietę būtent planuojamos šachtos kryptimi, todėl turi būti rasta kita vieta arba šachtos statyba atidėta keliems dešimtmečiams, kai atsiras tobulesnės technologijos ir mechanizmai. PAV ataskaitoje nurodyti skaičiai, kurie neaišku iš kur paimti. Nėra nurodyta, kiek perteklinio vandens patektų į Jiesios upelį, kuris yra kraštovaizdžio draustinis saugomas valstybės. PAV ataskaitoje pateikta tikrovės neatitinkančių faktų: gyventojų sutikimo nėra, didžioji visuomenės dalis prieštarauja projektui, kelias iš šachtos nuo artimiausių sodybų būtų nutolęs 50 m, o ne 250–450 m, neaišku, ar nėra pavojaus, jog nusės žemės paviršius, neaiškus iškasto anhidrito išvežimas, neįvertintas triukšmo lygis. Taip pat pažymėjo, kad gyventojų sklypų nuvertėjimas yra didelis. Tuo pačiu paaiškina, kad projekto ekonominė nauda yra abejotina. Teismo posėdyje 2012 m. gruodžio 17 d. paaiškino, kad pagal spalio mėnesį pristatytą detalųjį planą kelias suplanuotas vos už 15-20 m nuo gyvenamųjų namų, tuo tarpu PAV ataskaitoje buvo nurodytas 240 m atstumas. PAV ataskaitoje numatyta kasybos sklypą apjuosti 10-12 m pylimu, tačiau pagal detalųjį planą susisiekimo sistema jau pakeista, pietinėje kasybos sklypo dalyje atsisakyta numatyto pylimo, kuris turėjo sumažinti sklindančią taršą ir triukšmą.

Atstovai prašė tenkinti reikalavimus.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad PAV ataskaitoje nebuvo svarstomos alternatyvos, ir nurodo į ataskaitos 2 skyrių. Remiasi Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Leidimų išdavimo taisyklėmis, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 39 patvirtintų Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos 11 punktu ir daro išvadą, kad alternatyvių vietų naudingosioms iškasenoms eksploatuoti galima ieškoti tiktai tarp detaliai išžvalgytų telkinių, kurių ištekliai yra aprobuoti Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijoje. Lietuvos Respublikoje yra tik vienas detaliai išžvalgytas Pagirių anhidrito telkinys, kurio ištekliai yra nustatyta tvarka aprobuoti ir įrašyti Lietuvos žemės gelmių išteklių registre, todėl alternatyvių galimybių aptarimas nurodant, kodėl atitinkamų alternatyvų pasirinkimas yra ribotas, laikytinas alternatyvų analize. Pareiškėjos išvardinti PAV ataskaitos 3.8 skyriuje nurodyti antžeminiai įrenginiai yra statiniai, kurių viduje bus vykdoma tam tikra veikla ir sumontuoti tam tikri įrenginiai. Šių statinių principinis išsidėstymas pateiktas ataskaitos 4 priede. Poveikį aplinkai gali turėti tiktai šiuose statiniuose sumontuoti įrenginiai arba juose vykdoma veikla. Pagal tai ir buvo išskirti visi įmanomi taršos šaltiniai, o jų poveikio aplinkai mastas išanalizuotas ataskaitos 5 ir 7 skyriuose. Galima oro tarša minėtų pagalbinių tarnybų veikloje yra pateikiama 5.2 lentelėje. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai skyriuje yra atliktas oro taršos modeliavimas kompiuterinių programų paketu „ISC-AERMOD View“. Gauti teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai, pateikti 7.12 lentelėje, patvirtina, kad visų teršalų atveju apskaičiuotos didžiausios koncentracijos ribinių verčių neviršija. Ataskaitos 7.6 skyriuje triukšmo sklaida apskaičiuota modeliavimo nuo stacionarių ir nuo mobilių šaltinių (automobilių ir manevrinio lokomotyvo, važinėjančio technologinio geležinkelio atšaka) būdu. Vienu iš skaičiavimams priimtų modeliavimo baziniu rodikliu buvo tai, kad į gamybinę aikštelę teoriškai atvažiuotų ne mažiau kaip 1 000 automobilių, nes esant mažesniam jų srautui triukšmo sklaida tokia menka, kad modeliavimas nebeturi jokios prasmės – kompiuterinės modeliavimo programos nepateikia jokių rezultatų. Faktinis automobilių skaičius būtų gerokai mažesnis – iki 33 automobilių per parą, jei būtų tiesiama geležinkelio atšaka, arba iki 110 automobilių, jei geležinkelio atšaka nebūtų tiesiama. Tačiau, netgi esant teoriniam 1 000 automobilių per parą srautui, pagal pateiktas modeliavimo išvadas transportas neturės jokios įtakos aplinkiniams gyventojams. Krašto kelio Kaunas–Prienai pralaidumas, šalia kurio planuojama vykdyti veiklą, yra nuo 10 824 iki 58 080 transporto priemonių per parą. Penkiasdešimties metrų atstumu nuo žaliavos išvežimo automobilinio kelio nėra nė vienos sodybos, kuriai galėtų būti aktualūs atitinkami sanitarinių apsaugos zonų apribojimai. PAV ataskaitoje nurodoma, kad visa planuojama nutiesti bėgių manevriniam lokomotyvui atkarpa patenka į geležinkelio sanitarinę apsaugos zoną. Geležinkelio sanitarinės apsaugos zonos plotis nuo kraštinio bėgio atviroje vietovėje pagal SAZ taisykles yra 100 m. Todėl planuojamo tiesti manevrinio geležinkelio atšakos palei esančius tarptautinės vėžės geležinkelio bėgius nepadidins esančios sanitarinės apsaugos zonos ribos ir nedarys papildomo poveikio aplinkai ar gyventojams. Susisiekimo ministerija 2009 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 2-6024(44) turėjo priekaištų dėl PAV ataskaitos turinio, kuriame aptariami tapatūs pareiškėjos teiginiai apie transporto intensyvumą. Tačiau Susisiekimo ministerija nepareiškė jokių pretenzijų dėl aplinkosauginių ataskaitos aspektų (įskaitant transporto intensyvumą) ir tepasiūlė patikslinti susisiekimo sistemų aprašymą. 2010 m. sausio 7 d. patikslinus susisiekimo sistemų aprašymą (nekeičiant atitinkamos ataskaitos dalies turinio esmės), Susisiekimo ministerija 2010 m. sausio 8 d. raštu Nr. 2-94(44) patvirtino, kad patikslintai ataskaitos daliai pastabų nebeturėjo. Ataskaitoje nurodoma, kad traukinių vagonų ir automobilinio transporto krovos aikštelės yra antžeminių statinių ir įrenginių komplekso, būtino šachtos funkcionavimui užtikrinti, sudedamoji viso veiklos projekto dalis. Todėl nėra jokios būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą atskirai dėl šachtų ir atskirai dėl šachtų aptarnavimui būtinų antžeminių statinių ir įrenginių, nes poveikio aplinkai vertinimo objektas yra ne fragmentai (statiniai ir pan.), o konkreti ūkinė veikla, todėl ataskaitoje pateiktas viso komplekso poveikio aplinkai vertinimas. Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal SAZ taisykles, jos negali būti nustatomos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo etape. Nurodytų taisyklių 4.11 punktas aiškiai apibrėžia sanitarinių apsaugos zonų sąvoką ir objektą, kuriam gali būti nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Minėtų taisyklių priede yra išvardinti objektai, kuriems iš anksto nustatyti sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Tačiau šis priedas taip pat gali būti taikytinas tik pagal SAZ taisyklių bendrosios dalies sąlygas, t. y. tiktai tiems objektams, kuriuose yra stacionarūs taršos šaltiniai. Ataskaitoje sanitarinės apsaugos zonos apskaičiuotos atsižvelgiant į vykdomą veiklą pagal taršos šaltinius. Į ją nepatenka nė vienas gyvenamasis namas, nes sanitarinės apsaugos zonos sutampa su išorine planuojamo naudoti žemės sklypo riba, o skunde nurodomi pastatai nėra taršos šaltiniai. Pažymi, kad 2009 m. liepos 2 d. PAV ataskaita buvo pristatyta visuomenei. Skundžiamas Sprendimas priimtas tik po papildomo PAV ataskaitos aptarimo, kuris įvyko 2010 m. sausio 26 d. Minėtame aptarime dalyvavo ūkinės veiklos organizatorius, poveikio aplinkai vertinimo subjektai ir visuomenės atstovai. Aptarimo metu visuomenės atstovai turėjo galimybę užduoti klausimus, į kuriuos buvo pateikti konkretūs atsakymai. Nesutinka su patikslintu skundu. Nurodo, kad planuojamos ūkinės veiklos alternatyvos buvo svarstomos ataskaitos 2 skyriuje: anhidritą galima kasti sprogdinant klodą ir trupinant jį mechaniniu būdu, pasirinktas saugesnis sprogdinimo būdas; požemyje galima naudoti mechanizmus, varomus dyzeliniais arba elektriniais motorais, pasirinktas neteršiantis oro 2-as variantas; vandens poreikį galima tenkinti tiesiant vandentiekį iš Garliavos arba paimti iš šalia veiklos vietose esančių klodų, pasirinkta šachtos kamiene įrengti spindulinius vandens kaptažo gręžinius; nuotekų valymo alternatyvos – pasirinkta įrengti vietinius įrenginius, o ne perpumpavimą į Garliavą; antžeminių įrenginių išdėstymas žemės paviršiuje ar pažeminant reljefą ir apjuosiant teritoriją pylimais – pasirinktas pastarasis variantas; naudingąjį klodą galima pasiekti vertikaliu arba nuožulniu šachtos kamienu – pasirinktas vertikalusis, nes šiuo atveju mažiau teks iškasti ir utilizuoti nereikalingų gruntų, trumpesni apvandenintų sluoksnių tarpai, kuriuos tektų patikimai izoliuoti ir kt. Dėl alternatyvių vietų naudingoms iškasenoms eksploatuoti Bendrovė turėjo atsižvelgti ne tik į PAV įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punktą, tačiau ir į kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus bei specifines aplinkybes. Alternatyvių vietų naudingoms iškasenoms eksploatuoti galima ieškoti tiktai tarp detaliai išžvalgytų telkinių, kurių ištekliai yra aprobuoti Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijoje. Lietuvos Respublikoje yra tik vienas detaliai išžvalgytas Pagirių anhidrito telkinys Kauno rajono Pagirių kaime, telkinys įrašytas Lietuvos žemės gelmių registre. Dėl oro taršos iš stacionarių šaltinių skaičiavimų paaiškina, kad statinių principinis išdėstymas pateiktas ataskaitos 4 priede. Objektai nėra oro taršos šaltiniai – jie neskleidžia garso, negaruoja, neskleidžia virpesių, bangų. Poveikį aplinkai gali turėti tik statiniuose sumontuoti įrenginiai arba juose vykdoma veikla. Pagal tai ir buvo išskirti visi įmanomi taršos šaltiniai, o jų poveikio aplinkai mastas išanalizuotas ataskaitos 5 ir 7 skyriuose. Galima oro tarša pagalbinių tarnybų veikloje yra pateikiama 5.2 lentelėje. Apie tai nurodyta ataskaitos teksto 54 psl. Oro taršos dydžiai nustatyti atlikus oro taršos modeliavimą kompiuterių programų paketu „ISC-AERMOD View“. Šis programų paketas Aplinkos ministerijos įvardintas kaip vienas iš modelių, kurie gali būti naudojami atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Rezultatai rodo, kad tarša visais atvejais neviršija ribinių verčių. Dėl transporto intensyvumo paaiškina, kad ataskaitos 7.6 skyriuje triukšmo sklaida apskaičiuota modeliavimo būdu nuo stacionarių ir mobilių šaltinių (automobilių ir manevrinio lokomotyvo, važinėjančio technologinio geležinkelio atšaka). Baziniu rodikliu pasirinka tai, kad į gamybinę aikštelę atvažiuotų ne mažiau kaip 1000 automobilių, nes mažesnio skaičiaus neleidžia parinkti modeliavimo sistema – nepateikia jokio rezultato. Faktinis automobilių skaičius būtų žymiai mažesnis – iki 33 automobilių per parą, jeigu būtų tiesiama geležinkelio atšaka, arba iki 110 automobilių, jeigu geležinkelio atšaka nebūtų tiesiama. Taip skaičiuojant nustatyta, kad transportas neturės jokios įtakos aplinkiniams gyventojams. Tiesiama geležinkelio atšaka nepakeistų esančios sanitarinės apsaugos zonos. Dėl šachtos aptarnavimui būtinų statinių ir įrenginių komplekso poveikio ir sanitarinių apsaugos zonų paaiškina, kad ataskaitoje nurodyta, kad krovos aikštelės yra antžeminių statinių ir įrenginių komplekso, būtino užtikrinti šachtos funkcionavimą, sudedamoji dalis, todėl tai yra veiklos projekto dalis ir nėra būtinybės rengti poveikio aplinkai vertinimo atskirai šachtai ir antžeminiams statiniams bei įrenginiams. Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra konkreti ūkinė veikla. Sanitarinės apsaugos zonos pagal teisės aktus nustatomos tik objektams, kurie yra stacionarūs taršos šaltiniai. Dėl leidimo panaikinimo paaiškina, kad pareiškėja nenurodo jokių argumentų, jog leidimas buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant Leidimų išdavimo taisyklių nuostatas. Dėl ataskaitos pristatymo visuomenei paaiškina, kad 2009 m. liepos 2 d. ataskaita buvo pristatyta visuomenei ir Kauno RAAD sprendimą priėmė tik po papildomo ataskaitos aptarimo, įvykusio 2010 m. sausio 26 d. Visuomenės atstovai turėjo galimybę užduoti klausimus. Prašo skundą atmesti.

Paaiškina, Tarnyba nėra atsakinga planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo institucija. Pareiškėjos skunde pateikti tariami Kauno RAAD Sprendimo trūkumai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisės aktų nuostatų reikalavimais. Bendrovės pateikti dokumentai dėl leidimo naudoti Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinio išteklius išdavimo suderinti su Kauno apskrities viršininke, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu. Kartu su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia teises į žemės sklypą, kuriame planuojama parengti antžeminę šachtos aikštelę. Todėl Tarnyba, nenustačiusi pagrindų, dėl kurių leidimas naudoti Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinio išteklius galėtų būtų neišduotas, išdavė pakartotinį Leidimą. Atsakovės nuomone, pareiškėjos skunde pateikti samprotavimai dėl tariamo Sprendimo neteisėtumo neturi jokios įtakos vertinant Tarnybos veiksmų teisėtumą išduodant Leidimą. Tarnybos veiksmai leidimų išdavimo procedūrų metu bei priimamų sprendimų teisiniai pagrindai yra aiškiai apibrėžti Leidimų išdavimo taisyklėse. Leidimų išdavimo taisyklių 25 punktas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Teismui panaikinus Sprendimą, toks teismo sprendimas nesudarys pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba, išduodama skundžiamą Leidimą, pažeidė teisės aktų nuostatas. Pripažinus, kad pareiškėja kreipiasi į teismą, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 56 straipsniu, būtinas realus viešojo intereso pažeidimas arba asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų pažeidimas. Pareiškėja tokių motyvų ir argumentų skunde nepateikė. Teisės ar intereso pažeidimas ar ginčijimas turi būti jau įvykęs ir egzistuoti kreipimosi metu.

Teismo posėdžiuose atstovai palaikė atsiliepimus ir prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno RAAD 2010 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. KR12-344/13, kuriame konstatuota, kad Bendrovės planuojamas šachtų tipo kasyklų įrengimas Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje pagal PAV ataskaitą yra leistinas, ir dėl Lietuvos geologijos tarnybos 2010 m. spalio 28 d. išduoto pakartotinio leidimo Nr. 42p-10 dalies, kuria Bendrovei leista naudoti Kauno apskrities, Kauno rajono Pagirių anhidrito išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1231/2012 jau yra pasisakęs dėl pareiškėjos teisės ginčyti nurodytus administracinius aktus apimties bei teisinių pagrindų. Dėl to teismas vadovaujasi nurodytos LVAT nutarties motyvais ir argumentais ir šio klausimo iš naujo nenagrinėja, t. y. nepasisako dėl atsakovų ir Bendrovės keliamų klausimų, ar Asociacija gali ginčyti sprendimą, priimtą remiantis ginčijama PAV ataskaita. Vienintelis klausimas, į kurį būtina atsakyti, yra tai, ar Asociacija gali ginčyti administracinius aktus dėl to, kad priimant Kauno RAAD sprendimą nebuvo gauti žemės sklypų savininkų, po kurių sklypais yra telkiniai, kuriuos numatoma eksploatuoti, sutikimai. Visi kiti skundo aspektai buvo pripažinti tinkamu skundo pagrindu.

Nustatyta, kad Kauno RAAD 2010 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. KR12-344/13 (t. I, b. l. 10-14), kuriame nuspręsta, kad Bendrovės planuojamas šachtų tipo kasyklos įrengimas Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje pagal pateiktą PAV ataskaitą yra leistinas. Bendrovė 2010 m. vasario 10 d. Lietuvos geologijos tarnybai padavė prašymą dėl leidimo naudoti Pagirių anhidrito telkinio išteklius išdavimo (t. II, b. l. 93). Bendrovė 2010 m. kovo 8 d. raštu (t. II, b. l. 92) savo iniciatyva sustabdė 2010 m. vasario 10 d. prašymo nagrinėjimą, o 2010 m. spalio 25 d. prašymu (t. II, b. l. 91) paprašė Tarnybos atnaujinti 2010 m. vasario 10 d. prašymo nagrinėjimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu atsirado skirtingų kompetentingų institucijų nuomonių dėl žemės savininkų sutikimų gavimo, kai po jų žemės sklypais vykdoma naudingųjų iškasenų gavyba. Įvertinusi Bendrovės prašymą, Tarnyba 2010 m. spalio 28 d. išdavė pakartotinį leidimą Nr. 42p-10 (t. II, b. l. 87), kuriuo Bendrovei buvo suteikta teisė naudoti Kauno apskrities, Kauno rajono Pagirių anhidrito gipso ir anhidrito išteklius pagal išteklių naudojimo sutarties sąlygas. Nesutikdama su Kauno RAAD priimtu Sprendimu bei Lietuvos geologijos tarnybos išduotu Leidimu, pareiškėja kreipėsi į teismą.

Kauno RAAD 2010 m. vasario 5 d. sprendime Nr. KR12-344/13 (t. I, b. l. 10-14) nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos užsakovas yra Bendrovė, o poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) dokumentų rengėjas yra UAB „GJ Magma“. Planuojama ūkinė veikla įvardinama taip: Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinio išteklių naudojimas šachtų tipo kasykloje (iškasimas, požeminis pirminis apdorojimas, iškėlimas ir išvežimas). Sprendime detaliai aprašoma planuojama ūkinė veikla, pateikiamas priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti, aprašymas, sąrašas gautų PAV subjektų išvadų, duomenys apie visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, nustatytos sąlygos (projektui rengti kviesti kvalifikuotus specialistus, atlikti jų sprendinių analizę, planuojant geležinkelio atšaką jos tiesimui atlikti PAV procedūras, rengiant projektą tikslinti numatytus kasyklos galerijų parametrus, prieš rengiant planuojamos ūkinės veiklos techninę dokumentaciją atlikti teritorijų planavimo procedūras, rengiant techninį projektą nagrinėti kompensacinių priemonių taikymo galimybes gretimų teritorijų, besiribojančių su planuojamo objekto paviršine aikštele, žemės savininkams). Sprendime nurodomi pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi: darbai bus vykdomi 300 m po žeme, gavyba yra beatliekinė, pagal pateiktą PAV ataskaitą žymaus poveikio aplinkai nenumatoma; visi PAV subjektai planuojamai ūkinei veiklai pritarė; buvo gautos dalykinės konsultacijos ir pritarimai planuojamai ūkinei veiklai iš Lietuvos geologijos tarnybos bei Geologijos ir geografijos instituto; planuojamas naudoti telkinys yra detaliai išžvalgytas, ištekliai patvirtinti Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijoje. Šis sprendimas ginčijamas iš esmės dėl to, kad jis pagrįstas PAV ataskaita, kuri, pareiškėjos nuomone, neatitinka teisės aktų reikalavimų, joje nėra įvertinti visi galimi taršos šaltiniai, ypatingai antžeminė šachtų dalis ir pačios kasyklos įrengimo darbai, dėl pačių šachtų įrengimo įvertinimo, pareiškėjos teigimu, išvadas pateikė ne tos srities specialistai, kurie negalėjo įvertinti realių poveikio aplinkai pasekmių, nesvarstytos galimos alternatyvos.

Nustatyta, kad UAB „GJ Magma“ 2009 metais parengė Šachtų tipo kasyklos įrengimo Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje PAV ataskaitą (t. I, b. l. 69–92, dalis ataskaitos nuo 7 skyriaus – t. II, b. l. 11–47). Ši PAV ataskaita buvo taisoma ir papildoma ir iš naujo teikiama derinti (t. I, b. l. 122, 123, 124, 128, 130, 150-152 ir kt.). G. Juozapavičiaus personalinė įmonė „Magma“ parengė PAV proceso organizatoriui (užsakovui) Bendrovei Šachtų tipo kasyklos įrengimo Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje PAV programą.

Šią veiklą reglamentuoja PAV įstatymas, Nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtintas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas (su pakeitimais) ir kiti aktai, susiję su sanitarinių apsaugos zonų nustatymu, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymu.

PAV įstatymo nuostatos (galiojusios ginčo sprendimo priėmimo procedūros metu) reglamentavo poveikio aplinkai vertinimo objektą ir procedūras. PAV įstatymo 2 straipsnyje aiškinamos šio įstatymo sąvokos: nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla – numatoma vykdyti veikla, apimantį statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos įdiegimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir kitų gamtos išteklių naudojimą ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) – asmenys planuojantys ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos šiame įstatyme nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (2 straipsnio 3 dalis). Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų PAV dokumentų ar jų dalių specifiką. Poveikio aplinkai vertinimo procesas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas (2 straipsnio 5 dalis). Poveikio aplinkai vertinimo subjektai – valstybės ir savivaldybių institucijos, nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal savo kompetenciją teikiančios išvadas (2 straipsnio 6 dalis). Poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla (2 straipsnio 7 dalis). Sprendimas – atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje. Poveikio aplinkai vertinimo objektas ir procesas apibūdinami PAV įstatymo 3 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro: atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (dėl šios procedūros ginčo nėra), poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą (dėl šio etapo ginčo nėra); planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa) rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą. Poveikio aplinkai vertinimo tikslai nurodyti įstatymo 4 straipsnyje, vertinimo proceso dalyvių funkcijos – 6 straipsnyje. Detaliau nurodytus procesus reglamentuoja PAV įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniai.

Dėl to, kad planuojamai ūkinei veiklai buvo būtina atlikti PAV, ginčo nėra, tačiau ginčas yra dėl tokio vertinimo apimties. Nustatyta, kad Kauno RAAD priėmė sprendimą, kad planuojamos ūkinės veiklos PAV yra privalomas (tai nurodyta programos įvade ir 2-me tekstiniame priede). Kauno RAAD 2009 m. gegužės 21 d. priėmė atrankos išvadą dėl šachtų tipo kasyklos įrengimo privalomojo poveikio aplinkai vertinimo. Šioje atrankos išvadoje nėra nurodyta, kad poveikis aplinkai turi būti vertinamas ir dėl antžeminės ūkinės veiklos dalies. Nurodytas planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: požeminės šachtų tipo kasyklos įrengimas. Aprašant ūkinę veiklą taip pat pateikiami duomenys tik apie požeminius darbus ir apie iškasto anhidrito iškėlimą į paviršių ir išvežimą, apie automobilių kelią ir geležinkelio atšaką, nurodoma, kad visi antžeminiai šachtos aptarnavimo įrenginiai ir krovos aikštelės apjuosiami 10-12 m. aukščio grunto pylimu. Atrankos išvadose yra nurodomi pagrindiniai motyvai, kuriais remtasi priimant išvadą. Nurodoma, kad planuojamos ūkinės veiklos (šachtinio tipo kasykla) analogo Lietuvoje nėra, todėl tik PAV metu gali būti išnagrinėtas galimas tiesioginis ir netiesioginis neigiamas poveikis aplinkai, požeminiams vandenims, nustatyta, ar planuojama veikla nepažeis nusistovėjusios žemės gelmių pusiausvyros, neturės įtakos iškastų ertmių stabilumui, nesudarys sąlygų uolienos trūkinėjimui, bus nustatomos priemonės neigiamam poveikiui išvengti.

Ši atrankos išvada patvirtina, kad PAV būtinumas nustatytas tik pačiai kasyklai, požeminiams darbams, o ne antžeminei kasyklų daliai ir netgi ne iškasenoms išvežti. PAV motyvuojamas tik tuo, kad būtina įvertinti žemės gelmių pusiausvyrą, ar nebus įtakos požeminiams vandenims ir pan.

Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad turėjo būti vertinamas ir antžeminės ūkinės veiklos poveikis aplinkai. PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visais atvejais poveikis aplinkai turi būti atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis turi būti vertinamas, rūšių sąrašą. Šiuo atveju planuojama ūkinė veikla į tokį sąrašą neįrašyta. Tačiau Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Iš šios įstatymo nuostatos taip pat galima daryti išvadą, kad poveikis aplinkai vertinamas tik tiek, kiek tai liečia žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimą, o ne bet kokią su tuo susijusią antžeminę veiklą (pakavimas, išvežimas ir pan.).

PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės PAV vertinimą. Šiuo atveju iš minėtos išvados galima spręsti, kad PAV būtinas tik dėl požeminių kasybos darbų ir jų poveikio žemės paviršiaus stabilumui, kitiems aplinkos veiksniams. Dėl antžeminės kasyklų dalies šioje išvadoje nieko nepasakyta. Kita vertus, vėliau programoje ir ataskaitoje buvo vertinamas ir antžeminės dalies poveikis aplinkai. Pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 15 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) gali pradėti PAV ir be atrankos procedūros, todėl šiuo atveju atliktas PAV platesnės apimties, nei nurodyta atrankos išvadoje, buvo galimas.

PAV programos sudarymas reglamentuojamas PAV įstatymo 8 straipsnyje. Programos tikslas yra nustatyti ataskaitos turinį ir joje nagrinėjamus klausimus (8 straipsnio 4 dalis). Šis procesas yra svarbus dėl to, kad parengta programa, kuriai pritarė įgaliota institucija, vėliau lemia PAV ataskaitos turinį ir apimtį. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į PAV įstatymo 8 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atkreipiamas dėmesys, kad atliekant PAV visuose etapuose būtinas visuomenės dalyvavimas ir PAV subjektų pritarimas. Byloje nustatyta, kad ir dėl atrankos, ir dėl programos rengimo visuomenė buvo informuota. Pareiškėja neginčija nei PAV programos rengimo procedūrų, nei to, kad PAV programa neatitinka teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju personalinės įmonės „Magma“ pateikta programa ir turėjo apibrėžti būsimos ataskaitos turinį, o programa turėjo būti pateikta susipažinti visuomenei bei pateikta PAV subjektams. Iš programos turinio matyti, kad joje aptartas planuojamos veiklos būdas, iškastų ertmių stabilumo užtikrinimo būdas, nurodyta, kad remiantis išvardintų faktorių analize bus įvertinta galimybė vykdyti požeminę anhidrito gavybą šachta ir jo pakrovimą į transportą bei pagrįsti antžeminių įrenginių ir transporto kelių bei krovos aikštelių sanitarinių apsaugos zonų plotį. Taip pat programoje aptarta alternatyvų analizė (2 skyrius). Nurodyta, kad vietos parinkimo alternatyvos nebus nagrinėjamos, nes planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo užsakovas jau turi įsigijęs žemės sklypą greta vienintelio Lietuvoje detaliai išžvalgyto Pagirių anhidrito telkinio, kuriame iškasus šachtą iš jos būtų prieinamas eksploatuoti vis dar nenaudojamas ir vertingas žaliavos šaltinis, sklypas yra greta geležinkelio ir valstybinės reikšmės plento, jį kerta aukštos įtampos orinė elektros perdavimo linija. Gyvenamosios sodybos yra toliau sanitarinių apsaugos zonų ribos, nustatytoms transporto keliams ir krovos darbams. Nurodyta, kad visos šios infrastruktūros egzistavimas nulėmė vietos šachtai kasti parinkimą. Nurodyta, kad Žemės gelmių registre užregistruoti geologinio tyrimo darbai sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žvalgybiniam gręžiniui šachtos kamieno vietoje išgręžti. Nurodyta, kad Pagirių anhidrito telkiniui jau paruoštas eksploatavimo projektas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 169 patvirtintoje programoje „Žemės gelmių įsisavinimas ir panaudojimas“ buvo priimtas sprendimas nuo 1996 metų pradėti šachtos įrengimą.

Toliau programoje aptariant alternatyvas nurodyta, kad ataskaitoje bus nagrinėjamos alternatyvios anhidrito kasybos technologijos (su sprogdinimu ar be jo), dyzelinių ar elektrinių požeminių mechanizmų naudojimas, centralizuoto (iš Garliavos) ar vietinio (iš apatinės-viršutinės kreidos sluoksnių) vandens tiekimo variantai, nuotekų valymo alternatyvos (vietiniai įrenginiai ar perpumpuojama į Garliavą), antžeminių įrenginių išdėstymas žemės paviršiuje ar pažeminant reljefą ir apjuosiant teritoriją pylimais. Taip pat nurodyta, kad ataskaitoje nebus analizuojamas kitas (nekamerinis) anhidrito iškasimo būdas dėl to, kad kameromis iškastas sluoksnis išlieka stabiliausias, nebus analizuojamos alternatyvos prakasti vandeningus sluoksnius iš jų nusiurbiant vandenį, nes jų užšaldymo metodas yra pats pažangiausias, absoliučiai neįtakojantis aplinkos, nebus analizuojamos anhidrito blokų išpjovimo iš masyvo pjovimo mašinomis alternatyvos, nes sprogdinimo būdas akivaizdžiai nepriimtinas. T. y. jau programoje buvo numatyta, kad ataskaitoje alternatyvos bus analizuojamos, nurodyta, kokios alternatyvos gali būti analizuojamos atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, o būtent tai, kad nagrinėjamas klausimas dėl vienintelio detaliai išžvalgyto telkinio, be to įvertinta ir telkinio padėtis.

Todėl pareiškėjos teiginys, kad jokios alternatyvos nebuvo tiriamos, nėra pagrįstas.

Iš programos santraukos matyti, kad, visų pirma, ataskaitoje numatyta vertinti požeminiu būdu iškastų šachtų eksploatavimą nustatant antžeminių šachtos aptarnavimui būtinų statinių ir įrenginių kompleksą, traukinių ir automobilių transporto krovos aikšteles, iškastų ertmių pritaikymą sandėliavimui, gamybos būdą (minėtas alternatyvų įvertinimas) ir išnagrinėti planuojamos ūkinės veiklos pobūdį ir mastą visiems komponentams: vandenims, orui, dirvožemiui, žemės gelmėms, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, socialinei-ekonominei aplinkai, gyventojų bei darbuotojų sveikatai, pateikti poveikio sumažinimo priemones, remiantis šių faktorių analize bus įvertinta galimybė įvykdyti požeminę anhidrito gavybą šachta ir jo pakrovimą į transportą bei pagrįsti antžeminių įrenginių ir transporto kelių bei krovos aikštelių sanitarinių apsaugos zonų plotį. T. y. dėl antžeminių įrenginių numatyta svarstyti ataskaitoje tik sanitarių apsaugos zonų plotį, bet tiesiogiai nenumatyta vertinti jų poveikio aplinkai. Netiesiogiai tai numatyta, nes numatyta vertinti visos planuojamos ūkinės veiklos poveikį visiems minėtiems aplinkos komponentams, tarp jų ir gyventojų bei darbuotojų sveikatai. Reiškia, dėl antžeminių įrenginių turės būti pasisakyta tose ataskaitos dalyse, kuriose bus vertinami teršalai, jų kiekis, atliekų tvarkymas, poveikis visuomenės sveikatai.

Dėl to pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ataskaitoje turėjo būti įvertintas kiekvienas jų išvardintas antžeminis pastatas, jame atliekama ūkinė veikla ir jos poveikis aplinkai. Šis vertinimas ataskaitoje turėjo būti pateiktas per poveikį aplinkos komponentams, gyventojų sveikatai ir per sanitarinių apsaugos zonų nustatymą, nes sanitarinės apsaugos zonos ir yra skirtos apsaugai nuo ūkinės veiklos poveikio. SAZ taisyklėse nustatyta, kad jos reglamentuoja saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką bei šių zonų režimo reikalavimus (1 punktas), sanitarinės apsaugos zonos yra aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (4.11 punktas). Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentas yra planavimo organizatoriaus patvirtintas planavimo dokumentas, kuriame nurodytos sanitarinių apsaugos zonų ribos, naudotojas ar naudotojai, tvarkymo režimas (4.14 punktas), sanitarinių apsaugos zonų tvarkymo režimas – planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyto teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo ir apribojimų visuma (4.15 punktas). Taigi PAV ataskaita nėra tas dokumentas, kuriuo nustatomos sanitarinių apsaugos zonų ribos, joje šiuo klausimu pasisakoma tik tiek, kiek tai susiję su poveikio aplinkai vertinimu.

Programos prieduose yra pateiktas 2009 m. gegužės 22 d. laiškas, kuris buvo išsiuntinėtas besiribojančių su planuojamos ūkinės veiklos teritorija žemės sklypų valdytojams ar naudotojams, nurodyti adresatai. Tokio paties turinio informacinis pranešimas buvo paskelbtas 2009 m. gegužės 26 d. „Lietuvos žiniose“, 2009 m. gegužės 26 d. „Naujos tėviškės žinios“ (programos tekstiniai priedai). Pranešimas apie rengiamus dokumentus besiribojančių sklypų savininkams ir valdytojams nereiškia nei jų sutikimo gavimo, nei derinimo su jais, o toks veiksmas susijęs tik su visuomenės informavimu. Tuo labiau, kad apie poveikio aplinkai vertinimą buvo informuota ir plačiau – skelbimuose, spaudoje. Programos prieduose yra pateikti PAV rengėjų kvalifikacijos dokumentai, tarp jų daktaro diplomas, iš kurio matyti, kad G. J. 1993 m. balandžio 6 d. nostrifikuotas mokslo laipsnis, suteiktas už geologijos mineralogijos mokslų daktaro disertaciją, apgintą 1974 m. Sąjunginiame geologijos mokslo tyrimų institute. Taip pat pateiktas magistro diplomas, išduotas T. S., kuri taip pat dalyvavo rengiant programą, patvirtinantis, kad jai suteiktas statybos inžinerijos magistro laipsnis. Taip pat programos priedai patvirtina, kad programa buvo pateikta PAV subjektams ir gautos jų išvados (subjektai išvardinti PAV įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje). Subjektų veikla nagrinėjant pateiktą programą nurodyta PAV įstatymo 8 straipsnio 6-9 dalyse. Prie programos esančiuose šių subjektų pritarimuose programai kartu yra pateikiami ir jų nurodymai, į ką būtina atkreipti ypatingą dėmesį rengiant PAV ataskaitą, pvz. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2009 m. gegužės 29 d. rašte prašė ypatingą dėmesį skirti galimam gaisro ar užgriuvimo pavojui, numatyti priemones ir būdus galimiems incidentams likviduoti, Kauno visuomenės sveikatos centras 2009 m. gegužės 29 d. rašte pritarė programai, bet nurodė ruošiant ataskaitą atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris turi būti atliktas vadovaujantis SAZ taisyklių 6.1 punkto nuostatomis (būtina vadovautis metodiniais nurodymais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491). Kauno apskrities viršininko administracija taip pat 2009 m. birželio 3 d. raštu pritarė programai, tačiau tame pačiame rašte nurodė, kaip siūlo papildyti ataskaitą: nustatyti įmonės sanitarinių apsaugos zonų ribas, taip pat nustatyti sanitarinių apsaugos zonų ribas, patenkančias į privačius ir valstybinės žemės sklypus, gauti šių žemės sklypų savininkų sutikimus, ataskaitoje išnagrinėti stacionarių ir mobilių triukšmo bei oro taršos šaltinių poveikį aplinkai, ataskaitoje pateikti surenkamo paviršinio vandens valymo principines technologines schemas. Taip pat nurodyta, kad sklypo paskirtis yra žemės ūkio, todėl privaloma pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Atitinkamai Kauno rajono savivaldybės administracija 2009 m. birželio 2 d. raštu derino programą, tačiau pateikė pastabas, į kurias būtina atsižvelgti ruošiant PAV ataskaitą.

Šių subjektų derinimo raštų reikšmė yra aptarta PAV įstatymo 8 straipsnio 6–9 dalyse. Iš nurodyto reguliavimo daroma išvada, kad PAV ataskaita nebūtinai vėliau teikiama visiems nurodytiems subjektams, dalis jų turi nurodyti, ar pageidauja susipažinti su ataskaita (6 dalis). Įstatyme nustatyta, kad subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus papildyti ir pataisyti programą. Šiuo atveju tokių reikalavimų nebuvo pateikta. Pageidavimai buvo išsakyti tik dėl to, į ką būtina atkreipti dėmesį rengiant PAV ataskaitą. T. y. programa buvo suderinta ir galėjo būti teikiama atsakingai institucijai. Atsakinga institucija pagal PAV įstatymo 2 straipsnio 1 dalį yra Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, koordinuojanti PAV procesą ir vykdanti šio įstatymo nustatytas funkcijas.

Programos rengėjas G. Juozapavičiaus personalinė įmonė 2009 m. birželio 3 d. raštu Nr. 142 planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai privalomo vertinimo programą pateikė tvirtinti (sprendimui priimti) Kauno RAAD (t. VII, b. l. 3, 172). Programa patvirtinta Kauno RAAD 2009 m. birželio 11 d. raštu Nr. KR12-1476/63 (t. VII, b. l. 173). Minėta, kad pagal PAV įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, programa nustato ataskaitos turinį, joje nagrinėjamus klausimus.

Pagal PAV įstatymo nuostatas PAV turi keturis atskirus, aiškiai įstatyme apibrėžtus etapus, kurių kiekvienam įstatyme keliami konkretūs reikalavimai. Šie etapai išdėstyti PAV įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniuose. Dėl atrankos ir programos jau pasisakyta.

PAV įstatymo 9 straipsnyje aprašytos procedūros ir reikalavimai PAV ataskaitos rengimui. PAV ataskaitą rengia dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Nurodyta, kad ataskaitoje turi būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai bei pateikta privaloma informacija, išvardinta 9 straipsnio 1 dalyje. Nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita. Dokumentų rengėjas privalo pagal motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikti patikslintą ataskaitą PAV subjektams, kurie privalo išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausančius klausimus, šie klausimai turi būti numatyti ir programoje. Subjektai savo išvadas pateikia PAV dokumentų rengėjui. PAV subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją vertinimo subjektams, kurie vėl teikia motyvuotas išvadas dokumentų rengėjui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Po šių procedūrų PAV dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia ataskaitą, subjektų išvadas bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą. Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jeigu po supažindinimo ataskaita buvo iš esmės keičiama ar papildoma. PAV įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad visi PAV proceso dalyviai vertinimo procedūrų vykdymo metu, iki atsakinga institucija priima sprendimą, turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir PAV subjektus jų kompetencijos klausimais, raštu pateikdami informaciją dėl galimų pažeidimų.

PAV ataskaita.

UAB „GJ Magma“ parengė šachtų tipo kasyklos įrengimo Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (t. VIII, b. l. 38–151). Minėta, kad Kauno RAAD sprendimą pareiškėja ginčija būtent dėl šios PAV ataskaitos trūkumų.

PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokie klausimai privalo būti išsamiai išnagrinėti PAV ataskaitoje ir kokia informacija privalo būti joje pateikta. Vertinant ginčijamą PAV ataskaitą, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji konstruojama ne visai tokia tvarka ir eiliškumu, kaip nustato PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, tačiau visi reikiami duomenys yra išdėstomi įvairiuose skyriuose, nes visi įstatyme nurodyti privalomi ataskaitos elementai yra tarpusavyje susiję (pvz., nuo kasybos technologijos, nuo anhidrito išvežimo būdo priklauso tarša, atliekų šalinimas, poveikis žemei, jos gelmėms, kraštovaizdžiui ir t. t.). Minėta įstatymo nuostata teigia, kad ataskaitoje privalo būti pateiktas susidarysiančių teršalų aprašymas. Šis aprašymas yra pateikiamas 1 skyriuje Bendrieji duomenys. Jame paaiškinama, kokia tvarka bus išvežamas anhidritas, nurodoma, kokios priemonės bus naudojamos siekiant sumažinti dulkes, taip pat nurodoma, kad anhidritas bus išvežamas supakuotas, todėl neturės kontakto su aplinka. Taip pat aprašoma, kad gamtinio vandens pritekėjimo į šachtas nebus. Apskaičiuojamas dyzelinio kuro kiekis, duomenys apie kitas naudojamas žaliavas, medžiagas ir preparatus bei nurodoma tų medžiagų saugojimo tvarka. Be to, apie teršalų kiekius plačiai aprašoma ir 7 ataskaitos skyriuje, kuriame vertinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai (lentelėse 7.1, 7.7, 7.9 ir 7.10, skyriuje 7.5 „Oro tarša“). Pareiškėja objektyviais įrodymais nenuginčijo nei vieno iš ataskaitoje nurodyto taršos šaltinio ir nurodytų galimų taršos kiekybinių parametrų, tik abstrakčiai aiškino, kad bus neleistina oro tarša dėl transporto, kad neapskaičiuota antžeminės dalies skleidžiama tarša. Ši tarša yra apskaičiuota nurodytose lentelėse, tie rodikliai keletą kartų buvo taisomi pagal Kauno visuomenės sveikatos centro nurodymus, kol galiausiai centras pritarė ataskaitai. Nėra įrodymų, kad šie rodikliai būtų kitokie, jeigu būtų įvertinta gręžinio gręžimo anhidrito sluoksniui pasiekti darbų skleidžiama tarša, tuo tarpu ataskaitoje yra nurodyta, kad visi šie darbai vyks požeminėje dalyje ir neturės įtakos taršai, nurodyta, kaip bus išvežami ar panaudojami iškasti žemės sluoksniai. Taip pat pareiškėja neteikia įrodymų, jog gręžiniui būtinų iškasti sluoksnių įrenginių naudojimas, sluoksnio išvežimas iš planuojamos ūkinės veiklos vietos, šachtos įrengimo darbai pakeistų ataskaitoje nurodytus duomenis apie galimą oro, vandens užteršimą. Pareiškėja skunde išvardina jam žinomus antžeminius įrengimus, tačiau nepagrindžia nei teisės aktų nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis, kad nurodyti įrengimai turės tiek reikšmingą poveikį aplinkai, kad jam privalo būti atliekamas atskiras PAV. Kita vertus, šie klausimai galės būti sureguliuojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatant sanitarinių apsaugos zonų ribas.

Pareiškėjos atstovė aiškino, kad kasyboje susidaro radioaktyvios dujos – radonas, tačiau šis teiginys taip pat nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis.

Atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas. Ataskaitoje tam skirtas 6 skyrius. Remiantis aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 3.3 punktu konstatuojama, kad išgaunant mineralinius išteklius šios taisyklės netaikomos. Konstatuojama, kad kasybos objekte atliekų nebus. Apie tai kalbama ir kituose ataskaitos skyriuose (pvz. skirtuose technologiniams procesams). Dėl kitų atliekų, kurios atsiranda funkcionuojant gamybiniam vienetui (antžeminei įmonės daliai), taip pat yra pateikiama analizė (vandens valymo būdai). Nurodoma, kad įmonei pradėjus veikti, ji turės gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, pagal kurį ir bus tvarkomos visos susidarančios atliekos.

Aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas. Šis aprašymas yra pateikiamas 3 skyriuje aprašant technologinius procesus, 4 skyriuje, kuriame yra pateikiamas aprašymas teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, 5 skyriuje, kuris tiesiogiai skirtas aprašymui, kaip planuojama ūkinė veikla galimai paveiks aplinkos komponentus ir kt.

Galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai, ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas.

Šie klausimai iš esmės nagrinėjami ataskaitos 7 skyriuje, nors jie analizuojami ir kituose ataskaitos skyriuose. Šiame skyriuje plačiau analizuojamos ir sanitarinės apsaugos zonos. Nurodoma, kad pagal ekonominių veiklų rūšių klasifikatorių, artimiausia veiklos rūšis būtų „kita, niekur nepriskirta kasyba ir karjerų eksploatavimas“ – B08.99. Ataskaitoje aiškinama, kad pagal SAZ taisykles (jų priedą), sanitarinių apsaugos zonų rėžimas yra 300 m nuo kasybos sklypo ribos (iš tikrųjų minėtų taisyklių priede nėra nurodymo, kad skaičiuojama nuo sklypo ribos, o tiesiog priedo „Sanitarinių apsaugos zonų ribiniai dydžiai taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ 2.3 punkte nurodoma, kad klinčių, gipso ir kreidos gavyboje sanitarinės apsaugos zonos yra 300 m). Ataskaitoje nurodoma ir dėl to ginčo nėra, kad anhidritas bus kasamas, pakraunamas, smulkinamas, rūšiuojamas 330 m gylyje, todėl sanitarinės apsaugos zonos bus išlaikytos. Dėl kitos veiklos – žaliavos iškėlimo, pakrovimo ir transportavimo, kuri bus vykdoma antžeminių įrenginių aikštelėje, nurodoma, kad patikslinta aplinkinių gyventojų sveikatai nepavojinga sanitarinė zona neišeina iš Bendrovės sklypo ribos. Ataskaitoje pateikiamas grafinis pavaizdavimas, kur antžeminėje aikštelėje yra cheminės taršos šaltiniai ir triukšmo šaltiniai (7.1 a ir b paveikslėliai). Taip pat aptariamas geležinkelio sanitarinių apsaugos zonų plotis, kuris persidengia su antžeminės aikštelės sanitarine zona. Taip pat aptariamas atvirų parkavimo aikštelių sanitarinės apsaugos zonos – 15 m. Šiame skyriuje yra lentelė Nr. 7.1, kurioje įvertinti judantys taršos šaltiniai ir stacionarūs taršos šaltiniai bei atstumai iki sodybų. Visi nurodyti atstumai nepažeidžia sanitarinių apsaugos zonų atstumų, kurie aprašyti šiame skyriuje.

Dėl skunde nurodytų argumentų, susijusių su sanitarinėmis apsaugos zonomis. Visų pirma, pareiškėja nepateikė konkrečių ir tikslių įrodymų, kurie paneigtų lentelėje Nr. 7.1 nurodytus atstumus iki sodybų. Antra, SAZ taisyklės nustato, kad sanitarinių apsaugos zonų ribos gali būti nustatomos dviem būdais: 1) atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, sanitarinių apsaugos zonų tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis; 2) pagal teisės aktų nustatytus sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžius (pagal šių taisyklių priedą). Šiuo atveju dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų buvo nuspręsta pirmuoju būdu, todėl šių taisyklių priede esantys atstumai nėra privalomi. Poveikis visuomenės sveikatai buvo įvertintas PAV ataskaitoje, kuri tinkamai suderinta su institucija, kompetentinga vertinti poveikį visuomenės sveikatai. Be to, minėtos taisyklės nustato, kad sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius, sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo sąlygas išduoda šių taisyklių 11 ir 12 punktuose nurodytos institucijos. Todėl atliekant šios teritorijos planavimą, priklausomai nuo to, ar bus tiesiama geležinkelio atkarpa, ar kelias, šių objektų sanitarinių apsaugos zonų ribos turės būti atitinkamai suderintos. Yra duomenų, kad kaip tik šiuo metu rengiamas ginčo teritorijos detalusis planas, pareiškėjai apie tai žinoma, todėl yra galimybė aktyviai veikti dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo teikiant pasiūlymus Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka dėl detalaus plano sprendinių.

Poveikis visuomenės sveikatai ataskaitoje analizuojamas ir įvertinant esamą regiono gyventojų sveikatos būklę (7.2 skyriuje). Poveikis visuomenės sveikatai įvertinamas ir pagal taršos rūšis ir šaltinius (7.4 skyrius, 7.7 lentelė, 7.9 lentelė, 7.10 lentelė). Lentelėje Nr. 7.7 pateikiamos taršos rūšys ir jų poveikis. Įvertinta tarša, kurią skleis antžeminiai pastatai ir transportas. Nurodyta, kad tarša arba neviršys normų, arba iš vis nebus poveikio (vandeniui ir dirvožemiui). Prognozuojama tarša iš pagalbinių objekto tarnybų pateikiama 7.9 lentelėje, o prognozuojama transporto tarša – 7.10 lentelėje. Pareiškėja ginčija šiuos duomenis ypatingai dėl transporto taršos, tačiau nepateikiami jokie objektyvūs duomenys, kurie nuneigtų nors vieną iš ataskaitos 7.7, 7.9, 7.10 lentelių rodiklių. Tuo tarpu ataskaitoje yra pateikiami duomenys apie išsiskiriančių ir išmetamų teršalų kiekių skaičiavimą, apie oro taršos modeliavimo būdą, aplinkos oro taršai modeliuoti naudojamus parametrus, taip pat apie triukšmo šaltinius ir ribinių triukšmo verčių apskaičiavimą gyvenamojoje teritorijoje. Šie ataskaitos teiginiai taip pat nėra nuginčyti jokiais objektyviais duomenimis, kurie leistų daryti išvadą, kad ataskaitoje nurodyti klaidingi modeliavimo ir apskaičiavimo būdai.

Kaip reikalauja PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, ataskaitoje aprašomas poveikis dirvožemiui ir vandeniui (7.7 skyrius).

Priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, aprašymas. Šios priemonės aprašomos ataskaitos 3 skyriuje, aprašant technologinis procesus, taip pat ir kituose skyriuose. Taip pat 7 skyriaus išvadose aprašomos priemonės, mažinančios poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai.

Alternatyvų analizė pateikiama 2 ataskaitos skyriuje. Nurodoma, kad vietos parinkimo alternatyvos patvirtintoje programoje nebuvo numatytos nagrinėti. PAV įstatymo 8 straipsnio 3 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad ataskaita rengiama pagal patvirtintą programą. Minėta, kad programoje detaliai nustatyta, kokios alternatyvos galės būti nagrinėjamos ataskaitoje. Būtent šios alternatyvos ataskaitoje yra išnagrinėtos alternatyvos 2-me skyriuje: iškasenų kasybos būdo parinkimas, skaldos išvežimo būdai, nurodoma, kad aprašyta technologija yra pažangiausia gamtosauginiu požiūriu ir našiausia. Kadangi jau programoje nebuvo numatyta vietos alternatyvų analizė, nurodytos priežastys, kodėl vietos alternatyvos negali būti nagrinėjamos, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pažeistas šis įstatymo reikalavimas (ir atitinkamas Orhuso konvencijos reikalavimas). Negalėjo būti nagrinėjamos vietos alternatyvos, nes Pagirių telkinys yra vienintelis, kuris yra detaliai išžvalgytas, PAV užsakovas jau turėjo įgijęs žemės sklypą greta šio telkinio, sklypas yra greta geležinkelio ir valstybinės reikšmės plento. Ataskaitoje nurodytos ir kitos aplinkybės, kurios nulėmė sprendimą nesvarstyti vietos alternatyvų (anksčiau jau buvo paruoštas šio telkinio eksploatavimo projektas, buvo Vyriausybės 1994 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 169, kuriuo patvirtinta „Žemės gelmių įsisavinimas ir panaudojimas“ ir kt.).

Vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizė, numatomi aplinkos stebėsenos metmenys, informacija apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai. Aplinkos stebėsenos duomenų analizė yra išdėstyta 7 skyriuje, nes jame buvo tiriama esama gyventojų sveikatos būklė, foninė tarša. Dėl monitoringo pasisakoma ataskaitos 10 skyriuje. 8 skyriuje pasisakoma dėl tarpvalstybinio poveikio.

Ataskaitos 12 lape pateikiama visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka, taip pat dalis informacijos pateikiama įvade.

Taigi ataskaitoje yra visi duomenys, kurių reikalauja PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalis.

Pagal PAV įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas PAV dokumentų rengėjas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita. Pagal 9 straipsnio 3 dalį, rengėjas pagal motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikia patikslintą ataskaitą PAV subjektams, kurie patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai. Šiuos klausimus reglamentuoja ir aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtintas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas).

Byloje nustatyta, kad informacija apie parengtą ataskaitą buvo paskelbta 2009 m. birželio 16 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir Kauno rajono laikraštyje „Naujosios tėviškės žinios“, skelbimuose buvo nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su ataskaita ir kada įvyks ataskaitos pristatymas suinteresuotai visuomenei. Viešas susirinkimas įvyko Ilgakiemio kultūros centre 2009 m. liepos 2 d. 18 val. Ataskaitos nagrinėjimo metu Kauno RAAD gavo suinteresuotos visuomenės prašymus ir pasiūlymus, kuriuose buvo prieštaraujama planuojamai ūkinei veiklai, todėl 2010 m. sausio 26 d. Kauno RAAD įvyko pasitarimas dėl šachtų tipo kasyklų įrengimo Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje PAV ataskaitos (t. IX, b. l. 7–9). Pasitarimo metu pareiškėjos atstovai nekėlė klausimo dėl kasybos įmonės antžeminės dalies poveikio aplinkai vertinimo nepakankamumo, dėl šachtų įrengimo darbų poveikio aplinkai būtino vertinimo. Kėlė klausimus tik dėl triukšmo lygio, dėl galimo žemės paviršiaus deformavimo, dėl žemės savininkų sklypų nuvertėjimo, dėl nuotekų patekimo į Jiesios upelį, dėl susisiekimo kelių, dėl vietos alternatyvų.

Suinteresuotos visuomenės motyvuotas pasiūlymas buvo teikiamas įvairioms institucijoms ir Kauno RAAD 2009 m. liepos 14 d. (t. IX, b. l. 37–39).

Suinteresuotos visuomenės motyvuotas prašymas dėl ataskaitos buvo pateiktas 2009 m. lapkričio 2 d. (t. IX, b. l. 23–27, t. VII, b. l. 128–132). Šiame prašyme kritikuojamos PAV ataskaitos išvados dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis, dėl žemės paviršaus stabilumo, dėl poveikio paviršiniams vandenims, dėl perkeltinio vandens išleidimo, dėl geležinkelio linijos, dėl automobilių kelio, dėl melioracijos sistemos, dėl sprogstamų dujų sandėliavimo, dėl gretimybėse gyvenančių sutikimų, dėl PAV ataskaitos parengimo trukmės (4-5 dienos po programos patvirtinimo), dėl neteisingų paskaičiavimų – nurodytos paskaičiavimų klaidos, dėl kurių kiekvienu iš nurodytų atveju mažinami teršalų kiekiai, nurodoma, kad po ataskaitos pristatymo 2009 m. liepos 2 d. pataisyta ir pakeista ataskaita nebuvo pateikta visuomenei susipažinti. Pasirašė prieštaravimą ataskaitai pareiškėjo atstovė asociacijos pirmininkė Rūta Pusvaškienė.

Į šį prašymą atsakė UAB „GJ Magma“ (t. IX, b. l. 28–32, t. VII, b. l. 133–137) 2009 m. lapkričio 11 d. raštu, kuriame pateikė atsakymus į visus keliamus klausimus, tarp jų ir dėl paskaičiavimų netikslumo, paaiškino savo atliktų skaičiavimų metodą. Nors vėliau pareiškėja vėl kėlė klausimą dėl aritmetinių klaidų, tačiau šį klausimą kėlė abstrakčiai, nenurodydama, kodėl nesutinka su UAB „GJ Magma“ pateiktu paaiškinimu dėl kitokios skaičiavimo metodikos.

Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštu pritarė PAV ataskaitai (t. I, b. l. 47, t. VII, b. l. 118) su sąlyga, kad teritorijos planavimo sprendiniai neprieštaraus Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams ir galiojantiems teisės aktams.

Susisiekimo ministerija 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu (t. I, b. l. 51) PAV ataskaitai pastabų neturėjo. Tačiau 2009 m. gruodžio 3 d. raštu (t. I, b. l. 52), kartu atsakydama į Pagirių kaimo bendruomenės centro raštą, pripažino teisingomis asociacijos pirmininkės pastabas dėl planuojamos kasyklos susisiekimo sistemos organizavimo planuojamoje teritorijoje, nurodė, kad tikslinga papildomai patikslinti susisiekimo sistemų aprašymą nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių, arba atlikti kasyklos prijungimo prie kelio Nr. 130 ir privažiuojamojo geležinkelio kelio prijungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros Mauručiuose poveikio aplinkai vertinimą.