- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-473-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00953-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- L. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui L. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovo L. S. priešieškinį ieškovei L. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:
1.1 nustatyti nepilnamečio sūnaus L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
1.2 priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui L. S. po 300,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, mokėjimus pradedant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę L. Š. lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise;
1.3 nustatyti L. S. ir nepilnamečio sūnaus L. S. bendravimo tvarką:
1.3.1 iki nepilnamečiam L. S. sukaks 2 metai, t. y. iki 2022 m. gruodžio 26 d., atsakovas L. S. su sūnumi bendrauja kiekvieną nelyginės metų savaitės šeštadienį ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje ar bet kokioje kitoje šalių sutartoje vietoje, bendravimą pradedant nuo šeštadienio 12.00 val. ir bendravimą baigiant iki 14.00 val.;
1.3.2 nuo 2022 m. gruodžio 26 d., t. y. kai nepilnamečiam L. sukaks 2 metai, atsakovas L. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. kiekvieną nelyginės metų savaitės šeštadienį, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 18.00 val.;
1.3.3 nuo 2023 m. gruodžio 26 d., t. y. kai nepilnamečiam L. sukaks 3 metai, atsakovas L. S. su sūnumi bendrauja kiekvieną nelyginės metų savaitės savaitgalį, sūnų iš jo gyvenamosios vietos paimdamas šeštadienį 12.00 val. ir tokia pačia tvarka nepilnametį vaiką grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 16.00 val.
2. Ieškovė nurodė, kad sūnus L. S. gimė tuo metu, kai šalys jau nebevedė bendro šeimos ūkio. Nuo pat gimimo sūnus gyveno su mama jos gyvenamojoje vietoje, sūnumi nuo pat gimimo rūpinasi išimtinai tik ieškovė, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su ieškove. Prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur, kadangi ieškovė šiuo metu nedirba, iki 2022 m. gruodžio 26 d. bus vaiko priežiūros atostogose, jos pajamas kas mėnesį sudaro iki 300,00 Eur vaiko priežiūros išmoka, taip pat kiekvieną mėnesį gauna 70,00 Eur valstybės skiriamų vaiko pinigų, ieškovė savo vardu neturi jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, šiuo metu su sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame dviejų kambarių bute, kurie ir padeda išlaikyti nepilnametį vaiką. Kad patenkintų būtinuosius sūnaus poreikius, kiekvieną mėnesį reikia skirti maistui 150,00 Eur, drabužiams ir avalynei – 80,00 Eur, išlaidoms, susijusioms su sveikata, – 50,00 Eur, higienos priemonėms – 50,00 Eur, daliai komunalinių mokesčių – 15,00 Eur, žaislams – 30,00 Eur, daliai būsto nuomos – 100,00 Eur, lopšeliui-darželiui – 8,33 Eur. Nurodė, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir nuo pat nepilnamečio L. gimimo skyrė vos 80,00 Eur, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.), skaičiuojamas po 300,00 Eur už mėnesį. Iš viso atsakovo skola už sūnaus išlaikymą sudaro 2 320,00 Eur (8 mėnesiai x 300,00 Eur – 80,00 Eur). Taip pat ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarką, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus amžių, į tai, kad sūnus visą laiką gyveno su mama ir atsakovą pradeda pažinti tik dabar, todėl iki 2 metų atsakovas negali išsivežti sūnaus su nakvyne, o kai sūnui sukaks 2 metai, ieškovė neprieštarautų, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrautų asmeniškai, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir su juo praleisdamas visą dieną ir naktį.
3. Atsakovas L. S. priešieškiniu prašė:
3.1 nustatyti mažamečio L. S. gyvenamąją vietą su motina L. Š. pagal jos gyvenamąją vietą;
Šalies argumentai
3.2 priteisti iš L. S. išlaikymą nepilnamečiam L. S. po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės;
3.3 Nustatyti L. S. ir sūnaus L. S. bendravimo tvarką:
3.3.1 Iki sūnui L. S. sueis 1 metai:
3.3.1.1 Ieškovas L. S. su sūnumi L. S. bendrauja šeštadieniais nuo 10.30 val. iki 15.00 val., sūnų pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą;
3.3.1.2 Ieškovas L. S. su sūnumi L. S. bendrauja telefonu vaizdo skambučiu ir kitomis ryšio priemonėmis („Skype“, „Viber“ ir pan.) su vaizdu pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
3.3.2 Nuo tada, kai sūnui sueis 1 metai, iki sūnui sueis 2 metai:
3.3.2.1 Ieškovas L. S. su sūnumi L. S. bendrauja tris savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio 11.00 val., sūnų motina atsakovė L. Š. atveža į tėvo gyvenamąją vietą ir pasiima iš tėvo sekmadienį 12.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos;
3.3.2.2 Ieškovas L. S. su sūnumi L. S. bendrauja telefonu vaizdo skambučiu ir kitomis ryšio priemonėmis („Skype“, „Viber“ ir pan.) su vaizdu pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
3.3.3 Nuo tada, kai sūnui sueis 2 metai iki sūnaus pilnametystės:
3.3.3.1 Ieškovas L. S. su sūnumi L. S. bendrauja nuo penktadienio, sūnų pasiimdamas iš sūnaus lankomos ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) po užsiėmimų / pamokų laiko iki sekmadienio iki 16.00 val., sūnų po bendravimo laiko su tėvu pasiima motina atsakovė L. Š. iš tėvo gyvenamosios vietos;
3.3.3.2 Ieškovas L. S. su sūnumi L. S. bendrauja telefonu vaizdo skambučiu ir kitomis ryšio priemonėmis („Skype“, „Viber“ ir pan.) su vaizdu pirmadieniais, trečiadieniais nuo 20.00 val. iki 21.00 val.;
3.3.4 L. S. su sūnumi L. S. bendrauja vasaros atostogų metu 21 dieną, išskaidant šias atostogas po 7 d. nepertraukiamo bendravimo. L. S. konkretų sūnaus pasiėmimo laiką ir trukmę suderina raštu su motina L. Š. iš anksto (SMS ar el. paštu), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios;
3.3.5 Poriniais metais, L. S. pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą), mokyklines rudens, pavasario (velykines) atostogas L. S. leidžia su tėvu L. S., žiemos (kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas L. S. leidžia su motina L. Š.;
3.3.6 Neporiniais metais, L. S. pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą), mokyklines rudens, pavasario (velykines) atostogas L. S. leidžia su motina, žiemos (kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas L. S. leidžia su tėvu;
3.3.7 Neporiniais metais šv. Kūčių dieną nuo 10.00 val. iki šv. Kalėdų 1-osios dienos 14.00 val. su sūnumi bendrauja tėtis L. S., sūnų pasiima ir grąžina į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku. Neporiniais metais šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 14.00 val. ir šv. Kalėdų 2-ąją dieną su sūnumi bendrauja mama;
3.3.8 Poriniais metais šv. Kūčių dieną iki šv. Kalėdų 1-osios dienos 14.00 val. su sūnumi bendrauja mama. Poriniais metais šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 14.00 val. iki šv. Kalėdų 2-os dienos 20.00 val. su sūnumi bendrauja tėtis, sūnų pasiima ir grąžina į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku;
3.3.9 Neporiniais metais šv. Velykų 1-ąją dieną sūnus praleidžia su mama, o šv. Velykų 2-ąją dieną nuo 9.00 val. iki 20.00 val. – su tėčiu, tėtis pasiima ir parveža į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku;
3.3.10 Poriniais metais šv. Velykų 1-ąją dieną nuo 9.00 val. iki 20.00 val. sūnus praleidžia su tėvu, pasiima sūnų ir parveža jo į gyvenamąją vietą nustatytu laiku, o šv. Velykų 2-ąją dieną sūnus būna su mama;
3.3.11 Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) L. S. bendrauja su sūnumi, sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parveža į gyvenamąją vietą 20.00 val.;
3.3.12 Kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) sūnus bendrauja su mama;
3.3.13 Mamos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) sūnus bendrauja su mama;
3.3.14 Tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), jei ji nesutampa su jam priklausančia bendrauti su sūnumi diena, tėvas su sūnumi bendrauja nuo 10.00 val., pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir parveža 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
3.3.15 Šalis negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS žinute ar el. paštu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena su mama, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į sūnaus itin mažą amžių, mano, kad šiuo metu geriausiai vaiko interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Taip pat nurodė, kad jis dirba viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje, jo pagrindinis atlyginimas kas mėnesį sudaro apie 1 234,00 Eur neatskaičius mokesčių, turi kreditinį įsipareigojimą už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgus į šalių sūnaus poreikius, vaiko amžių, atsakovo finansines galimybes, išminusavus valstybės teikiamą 70,00 Eur išmoką vaikui, prašė priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis mažamečiam L. S. po 120,00 Eur. Taip pat prašė nustatyti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką su pereinamuoju laikotarpiu, siekiant sustiprinti sūnaus ir tėvo ryšį.
5. Atsiliepime į ieškovės L. Š. ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma, kadangi ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad realiai nuo vaiko gimimo iki ieškinio pareiškimo buvo išleista 670,00 Eur suma kas mėnesį. Pažymėjo, kad gimus vaikui valstybė skiria kiekvienam gimusiam vaikui vienkartinę išmoką vaikui (t. y. 440,00 Eur). Be to, atsakovas yra teikęs sūnui išlaikymą ne tik piniginėmis lėšomis, pervesdamas 80,00 Eur, tačiau ir daiktais – yra sūnui nuvežęs jam reikalingų daiktų (sauskelnių, drabužėlių, žaislų, vaisių, daržovių), tai turėtų būti pripažinta kaip išlaikymo teikimas kita forma. Mano, kad iš išlaikymo įsiskolinimo sumos privalo būti išminusuojama suma, nurodyta būsto nuomai, t. y. 100,00 Eur ir 8,33 Eur išlaidos lopšeliui-darželiui, kadangi ieškovė su vaiku būsto šiuo laikotarpiu nenuomojo, gyvena pas ieškovės tėvus, todėl išlaidų nepatyrė, o vaikas darželio dar nelanko, tad ir šių išlaidų ieškovė realiai nepatyrė. Išlaidų suma vitaminams, vaistams mažintina iki 3,00 Eur per mėnesį, kadangi šiuo laikotarpiu vaikas realiai nesirgo ir maitinosi tik mamos pienu. Išlaidos drabužiams ir avalynei taip pat turėtų būti mažinamos, nes vaikas iki ieškinio pareiškimo nevaikščiojo, tokio amžiaus vaikai avalynės nenešioja. Įvertinus naujagimių drabužių kainas, kas mėnesį galėjo būti išleista apie 25,00 Eur drabužiams. Be to, drabužėlių buvo nupirkęs ir atsakovas. Dėl išlaidų dydžio komunaliniams mokesčiams, higienos priemonėms ir žaislams atsakovas sutiko. Atsakovo nuomone, vaikui kas mėnesį reikalinga suma nuo gimimo iki ieškinio pareiškimo sudarė tik 173,00 Eur. Iš šios sumos, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, dar turi būti išminusuota 70,00 Eur vaikui mokama suma, todėl vaiko tėvams tenkanti dalis sudaro 103,00 Eur, o tenkanti atsakovui – 51,50 Eur. Laikotarpį, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, sudaro 8 mėnesiai, todėl už šį laikotarpį atsakovas turėtų būti sumokėjęs 412,00 Eur (51,50 Eur x 8 mėnesiai) bei iš šios sumos privalo būti išminusuota sumokėta 80,00 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Nustatyta nepilnamečio L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su ieškove L. Š. Priteista iš atsakovo L. S. nepilnamečio L. S. išlaikymui po 220,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 6 d., iki L. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 720,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Nepilnamečio L. S. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirta ieškovė L. Š. Nustatyta tokia atsakovo L. S. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi L. S.: 1. Iki 2022 m. liepos 1 d. atsakovas L. S. bendrauja su sūnumi tokia tvarka: 1.1 L. S. su sūnumi L. S. bendrauja nelyginės kiekvienų metų savaitės šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 17.00 val., sūnų pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą; 1.2 L. S. su sūnumi L. S. bendrauja telefonu vaizdo skambučiu ir kitomis ryšio priemonėmis („Skype“, „Viber“ ir pan.) su vaizdu pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 2. Nuo 2022 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės atsakovas L. S. bendrauja su sūnumi tokia tvarka: 2.1. L. S. su sūnumi L. S. bendrauja nelyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, sūnų pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos arba sūnaus lankomos ugdymo įstaigos penktadienį 16.00 val. ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.; 2.2. L. S. su sūnumi L. S. bendrauja telefonu vaizdo skambučiu ir kitomis ryšio priemonėmis („Skype“, „Viber“ ir pan.) su vaizdu pirmadieniais, trečiadieniais nuo 20.00 val. iki 21.00 val.; 2.3. Atsakovo L. S. atostogų 2022 m. rugpjūčio mėnesį metu atsakovas turi teisę nepertraukiamai su sūnumi L. S. praleisti keturias atostogų dienas. L. S. konkretų sūnaus pasiėmimo laiką suderina raštu su motina L. Š. iš anksto (SMS ar el. paštu), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios; 3. Nuo 2022 m. gruodžio 26 d., t. y. kai nepilnamečiam L. S. sukaks 2 metai, iki sūnaus pilnametystės nustatoma bendravimo tvarka švenčių dienomis ir atostogų metu: 3.1. L. S. su sūnumi L. S. bendrauja vasaros atostogų metu 21 dieną, išskaidant šias atostogas po 7 d. nepertraukiamo bendravimo. L. S. konkretų sūnaus pasiėmimo laiką ir trukmę suderina raštu su motina L. Š. iš anksto (SMS ar el. paštu), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios; 3.2. Poriniais metais, L. S. pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą), mokyklines rudens, pavasario (velykines) atostogas L. S. leidžia su tėvu L. S., žiemos (kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas L. S. leidžia su motina L. Š.; 3.3. Neporiniais metais, L. S. pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą), mokyklines rudens, pavasario (velykines) atostogas L. S. leidžia su motina, žiemos (kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas L. S. leidžia su tėvu; 3.4. Neporiniais metais šv. Kūčių dieną nuo 10.00 val. iki šv. Kalėdų 1-osios dienos 14.00 val. su sūnumi bendrauja tėtis L. S., sūnų pasiima ir grąžina į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku. Neporiniais metais šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 14.00 val. ir šv. Kalėdų 2-ąją dieną su sūnumi bendrauja mama.; 3.5. Poriniais metais šv. Kūčių dieną iki šv. Kalėdų 1-osios dienos 14.00 val. su sūnumi bendrauja mama. Poriniais metais šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 14.00 val. iki šv. Kalėdų 2-os dienos 20.00 val. su sūnumi bendrauja tėtis, sūnų pasiima ir grąžina į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 3.6. Neporiniais metais šv. Velykų 1-ąją dieną sūnus praleidžia su mama, o šv. Velykų 2-ąją dieną nuo 9 val. iki 20 val. – su tėčiu, tėtis pasiima sūnų ir parveža į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku; 3.7. Poriniais metais šv. Velykų 1-ąją dieną nuo 9.00 val. iki 20.00 val. sūnus praleidžia su tėvu, pasiima sūnų ir parveža į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku, o šv. Velykų 2-ąją dieną sūnus būna su mama; 3.8. Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) L. S. bendrauja su sūnumi, sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parveža į gyvenamąją vietą 20.00 val.; 3.9. Kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) sūnus bendrauja su mama; 4) Šalims negalint vykdyti bendravimo tvarkos, šalys privalo ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS žinute ar el. paštu. Kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmestos. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuspręsta vykdyti skubiai. Nuspręsta panaikinti 2021 m. rugsėjo 21 d. bei 2021 m. spalio 22 d. Plungės apylinkės teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat priteista iš atsakovo L. S. 100,80 Eur žyminio mokesčio valstybei. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo motyvai:
6.1 Ieškovė L. Š. ir atsakovas L. S. yra nepilnamečio vaiko L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudariusios, šalių vaikas gimė šalims jau nebevedant bendro šeimos ūkio.
6.2 Teismas pažymėjo, jog ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra. Byloje nesant duomenų, kad vaiko mama neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, teismas konstatavo, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama atitiks geriausius nepilnamečio interesus.
Šalies argumentai
6.3 Dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė, jog ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą sūnui, patikslintame ieškinyje nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 483,33 Eur per mėnesį, iš jų maistui ir gėrimams – 150,00 Eur, drabužiams ir avalynei – 80,00 Eur, išlaidoms, susijusioms su sveikata – 50,00 Eur, higienos priemonėms – 50,00 Eur, daliai komunalinių mokesčių – 15,00 Eur, žaislams – 30,00 Eur, daliai būsto nuomos – 100,00 Eur, lopšeliui-darželiui – 8,33 Eur.
6.4 Vertindamas ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas pažymėjo, kad ieškovė į išlaikymo sumą nurodė būsto nuomos dalį – 100,00 Eur ir už lopšelį-darželį – 8,33 Eur. Iš ieškovės teismui pateiktų paaiškinimų, byloje esančio prašymo dėl vaiko priėmimo į ugdymo įstaigą matyti, kad nepilnametį vaiką yra prašoma priimti į ugdymo įstaigą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., be to, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena su tėvais, atskiro būsto nesinuomoja, todėl nurodytų išlaidų būsto nuomai nepatiria. Esant šioms aplinkybėms šios sumos išminusuotos iš vaiko poreikių lentelės. Teismas pažymėjo, kad vaiko poreikiai ir patiriamos išlaidos vaiko išlaikymui yra vertinami teismo sprendimo priėmimo dieną, o jiems pasikeitus, šalys gali kreiptis į teismą dėl papildomai patiriamų išlaidų priteisimo ar priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Kitas ieškovės nurodytas sumas vaiko išlaikymui teismas laikė pagrįstomis, ne per didelėmis. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui ir pan. Teismas konstatavo, jog nepilnamečio L. poreikius užtikrina 375,00 Eur suma per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
6.5 Teismas pažymėjo, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių privalomai turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas išmokų suma, pažymėjo, jog valstybės mokama išmoka šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.
6.6 Teismas nustatė, jog ieškovė iki gimstant vaikui dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Sanitex“, šiuo metu ieškovė augina nepilnametį vaiką, iki jam sukaks dveji metai. Ieškovei kas mėnesį yra mokama apie 280,00 Eur vaiko priežiūros išmoka. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, su nepilnamečiu sūnumi gyvena tėvams priklausančiame bute. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas dirba VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje Informacinių technologijų skyriuje, už 2021 m. rugpjūčio mėnesį jam buvo išmokėta 942,38 Eur suma. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo mėnesio darbo užmokestis į rankas yra apie 800,00 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso1/4 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovui priklauso 77/211 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad moka paskolą bankui už įgytą nekilnojamąjį turtą po 220,00 Eur kas mėnesį, tai patvirtina ir į bylą pateiktas sąskaitos išrašas. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad atsakovas savo vardu yra įregistravęs dvi transporto priemones – „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, taip pat „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad turi sudaręs dvi lizingo sutartis buitinės technikos įsigijimui, kas mėnesį lizingui moka po 70,00 Eur, tačiau šie duomenys teismui nepateikti.
6.7 Teismas pripažino pagrįstais ieškovės ir jos atstovo argumentus, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas vaikui, nes atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nustatant išlaikymo dydį prašė atsižvelgti į tai, kad jis gyvena kitame mieste ir jam pasimatyti su vaiku kainuoja kuras automobiliui, tačiau teismas pažymėjo, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiuo atveju vaikas lieka gyventi su mama, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.
6.8 Teismas nustatė, jog atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, jis turi nekilnojamojo turto, automobilį, atsakovo išsilavinimas yra aukštasis, ieškovės išsilavinimas yra vidurinis, ieškovė šiuo metu augina nepilnametį vaiką ir jį augins, iki vaikui sueis dveji metai. Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad geriau apmokamo darbo jis neketina ieškoti, teismas pažymėjo, kad atsakovo turima specialybė (atsakovas dirba su informacinėmis technologijomis) leistų jam susirasti geriau apmokamą darbą, turėdamas išlaikytinių jis to ir turėtų siekti, yra jaunas, darbingas, teismui įrodymų, kad turi sveikatos problemų, nepateikė, todėl vaikui turi teikti ne tik vaiko minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą, bet ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą sūnui L., ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur kas mėnesį.
6.9 Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad laikotarpiu, kai vaiko tėtis neteikė vaikui išlaikymo, vaiko poreikiams ji išleisdavo apie 300,00 Eur kas mėnesį, tačiau vaikui gimus ir dar iki jam gimstant ji turėjo papildomų išlaidų, nes pirko vaikui lovytę, patalynę, drabužėlius, sauskelnes, taip pat už 300,00 Eur pirko vaikui sportinį vežimą, 200,00 Eur išleido vaiko pirmajam vežimui su lopšiu. Neneigė, kad gavo 440,00 Eur vienkartinę išmoką vaikui gimus.
6.10 Teismas nusprendė, kad ieškovės nurodyta suma, t. y. 300,00 Eur, buvo būtina ir atitiko nepilnamečio vaiko poreikius, todėl teismas išlaikymo įsiskolinimo sumą iš atsakovo skaičiavo po 150,00 Eur. Teismas pažymėjo, jog nemažina šios sumos vaiko pinigų suma, kadangi ieškovė turėjo papildomų išlaidų. Nors ieškovė nepateikė teismui čekių, kvitų, pagrindžiančių jos nurodytas papildomas išlaidas, tačiau teismas sutiko su ieškovės nurodytais teiginiais, kad vaikui gimus reikėjo pirkti lovytę, patalynę, rankšluosčius, vežimėlį, kitas vaiko priežiūros priemones. Tačiau teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju išlaikymo įsiskolinimo suma turi būti mažinama ieškovės gauta vienkartine 440,00 Eur išmoka vaikui, kadangi prie papildomų vaiko išlaidų prisidėjo vaiko pinigų suma, kuri nėra išskaičiuojama iš periodinių išmokų. Teismas iš atsakovo priteisė 720,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. rugsėjo 6 d., šią sumą apskaičiuodamas po 150,00 Eur kas mėnesį ir iš gautos sumos atimant atsakovo pervestus 80,00 Eur bei 440,00 Eur gautą vienkartinę išmoką.
6.11 Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu šalys pasiekė susitarimą dėl esminių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų, t. y. sutarė dėl vaiko tėvo kiek galima maksimalaus bendravimo su vaiku savaitgalių, atostogų, švenčių metu, taip pat dėl bendravimo elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl šalių sutikimą su ieškinyje ir priešieškinyje pateiktomis bendravimo tvarkos sąlygomis, dėl kurių šalys prieštaravimų nereiškė, teismas laikė šių ieškinio, priešieškinio reikalavimų dalies pripažinimu. Teismas nurodė, jog jos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstomos tokios, kaip šalys ir susitarė. Teismas pažymėjo, kad ši bendravimo tvarka yra konkreti ir aiški, nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
6.12 Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas prašė nustatyti, kad, kai vaikas jau vyks pas jį su nakvyne, šis bendravimas turėtų vykti tris savaitgalius per mėnesį, kadangi jis darbo dienomis negali atvykti ir pasimatyti su vaiku dėl jo gyvenimo kitame mieste, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų, kad šis bendravimas vyktų du savaitgalius per mėnesį, jeigu ieškovė sutiktų perkelti (kompensuoti) jo ir sūnaus neįvykusį susitikimą dėl vaiko ligos ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nesutinka neįvykusio savaitgalio perkelti į kitą savaitgalį. Teismas pažymėjo, kad teismo nustatoma tėvų bendravimo su vaiku tvarka orientuojama į laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu bei darbo dienomis suvienodinimą, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pagal atsakovo reikalavimą atsakovė su vaiku praleistų mažiau savaitgalių nei atsakovas, o tai neatitiktų tėvų teisių lygybės principo. Teismas nusprendė, kad atsakovas su sūnumi bendrauja nelyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, jų neperkeliant ir nekompensuojant kitais savaitgaliais ar kitomis dienomis.
6.13 Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 500,00 Eur. Taip pat ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1 590,00 Eur. Taip pat atsakovas paduodamas priešieškinį sumokėjo 83,00 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju abi šalys prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir šis reikalavimas patenkintas. Teismas su nedidelėmis korekcijomis patvirtino abiejų šalių prašytą bendravimo su vaiku tvarką ir nors atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka buvo detalesnė, apėmė atostogas ir švenčių dienas, tačiau ieškovė dėl šių punktų prieštaravimų nereiškė. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo siūlytų bendravimo tvarkų turinį, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad ji labai skyrėsi. Tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlytos bendravimo tvarkos esminės sąlygos sutapo, skyrėsi tik jos detalės. Taip pat teismas iš dalies tenkino ieškovės ir atsakovo prašymus dėl išlaikymo vaikui priteisimo, t. y. ieškovė prašė priteisti po 300,00 Eur per mėnesį, atsakovas sutiko teikti išlaikymą po 180,00 Eur per mėnesį, teismas iš atsakovo priteisė po 220,00 Eur. Taip pat teismas iš dalies tenkino susijusį ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir priteisė iš atsakovo 720,00 Eur vietoje ieškovės prašytų 2 320,00 Eur. Teismas konstatavo, jog abiejų šalių patenkintų reikalavimų apimtis iš esmės vienoda, šalys teikė panašaus pobūdžio ir turinio procesinius dokumentus, panašų jų kiekį, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sąžininga, teisinga ir protinga šalių išlaidų neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas L. S. prašo tenkinti jo apeliacinį skundą, panaikinti ir (arba) pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą iš dalies ir: 1) sumažinti iš tėvų priteistiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui vaiko išmokų sumą (nagrinėjamu atveju nuo 2022 m. sausio 1 d. – 73,5 Eur); 2) įpareigoti šalis išlaikyti nepilnametį L. S. lygiomis dalimis, bet ne daugiau kaip po 150,75 Eur per mėnesį; 3) pripažinti, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei už nepilnamečio sūnaus išlaikymą, ir teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovo panaikinti; 4) atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkoje numatyti, kad neįvykę savaitgaliais susitikimai perkeliami į kitą laiką (darbo dienas arba savaitgalius); 5) proporcingai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuosekliai ir išsamiai įvertinus ne tik patenkintų reikalavimų apimtį, bet ir visą šalių (jų atstovų) elgesį teismo proceso metu (aktyvų ir kokybišką dalyvavimą procese), pagal byloje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus; 6) priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1 Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, neįvertino to, kad už atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą jis moka paskolą bankui, taip pat atsakovas moka paskolas už buitinę techniką, iš viso po 220,00 Eur per mėnesį. Atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 800,00–900,00 Eur į rankas. Atskaičius paskolos įmokas atsakovui pragyvenimui lieka apie 580,00–680,00 Eur per mėnesį. Iš šios sumos atsakovas turi sumokėti mokesčius už vandenį, elektrą, ryšio paslaugas ir kt., pirkti sau maistą, drabužius, kurą į darbą. Šiems asmeniniams poreikiams atsakovas mažiausiai turi skirti 300,00 Eur per mėnesį. Atėmus šias išlaidas atsakovui lieka apie 280,00– 380,00 Eur. Taip pat atsakovas turi rūpintis automobilio technine priežiūra, kuriuo važinės ilgus atstumus iki vaiko gyvenamosios vietos Plungėje. Vien kurui kelionėms pas sūnų atsakovas turės skirti apie 200,00–300,00 Eur per mėnesį. Atėmus ir šią sumą iš 280,00–380,00 Eur, lieka apie 80,00 Eur.
7.2 Augant sūnui, atsakovas vienasmeniškai privalės pasirūpinti ir vis naujomis vaikiškomis automobilio kėdutėmis. O ieškovė jokių su sūnaus vežiojimu automobiliu susijusių išlaidų nepatirs, nepatirs ir išlaidų, susijusių su sūnaus vežiojimu į susitikimus su atsakovu, kadangi atsakovas įpareigotas vaiką paimti ir pristatyti į jo gyvenamąją vietą. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė, skirtingai nei atsakovas, nepatiria nei būsto nuomos ar paskolos išlaidų, o ieškovės patiriamos išlaidos, susijusios su vaiko išlaikymu, iš esmės apsiriboja tik maisto, rūbelių pirkimu, prisidėjimu prie komunalinių mokesčių tėvų būste. Pažymi, jog atsakovas taip pat privalo pasirūpinti tinkamų sąlygų vaiko apsistojimui jo namuose sudarymu, t. y. būtina nupirkti lovytę, drabužių, žaislų, lavinimosi ir higienos priemonių, maisto ir kt.
7.3 Mano, jog teismas, neįvertindamas šių aplinkybių (t. y. ne tik jo turimo turto, gaunamų pajamų, bet ir patiriamų išlaidų, skolų / paskolų), nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas privalo mokėti didesnę sūnaus išlaikymo dalį nei sveika, darbingo amžiaus ieškovė. Teismo nustatytas mėnesinis vaiko išlaikymas yra 375,00 Eur, atsakovui nustatyta mokėti po 220,00 Eur per mėnesį, o ieškovei vaiko išlaikymui lieka skirti tik 155,00 Eur per mėnesį.
7.4 Pažymi, jog pirmojo teismo posėdžio metu ieškovė pranešė, kad nuo 2022 m. vasaros ruošiasi pradėti dirbti, o nepilnametį sūnų vesti į darželį. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą mokėti žymiai didesnę vaiko išlaikymo mėnesinę dalį. Atsakovo nuomone, tiek jis, tiek ieškovė turėtų skirti lėšų sūnaus išlaikymui lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
7.5 Atsakovas nesutinka su kasacinio teismo praktikai prieštaraujančiu teismo sprendimu nemažinti iš tėvų priteistino išlaikymo sūnui vaiko išmokų suma. Pažymi, jog iš byloje nustatytų aplinkybių (ieškovės gaunamų pajamų, atsakovo gaunamų pajamų ir išlaidų, skolų) akivaizdu, kad nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis neleidžia nevaržomai tenkinti vaiko poreikių. Valstybės skiriami vaiko pinigai sudaro 1/5 visos teismo nustatytos vaiko poreikių sumos. Mano, jog vaiko pinigai bus skiriami ne papildomiems, o būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti. Sumažinus vaiko poreikiams reikalingą sumą vaiko išmokos suma, taip pat kiekvieną šalį įpareigojus lygiomis dalimis išlaikyti vaiką, kiekvienai šaliai tektų teikti išlaikymą sūnui po 150,75 Eur per mėnesį.
7.6 Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Pažymi, jog jis ne tik pervedė vaiko išlaikymui 80,00 Eur, bet pirko vaikui reikalingus rūbelius, maistą, kurių sumą pati ieškovė įvertino 50,00 Eur, taip pat vaikišką automobilio kėdutę už 70,00 Eur. Tačiau šių atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su vaiko poreikių užtikrinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišskaičiavo iš priteistinos iš atsakovo skolos sumos.
7.7 Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad tik atsakovui teko ir iki šiol tenka visos susitikimo su sūnumi transporto ir kelionės išlaidos, t. y. apie 75,00 Eur vienam kartui, o pabrangus kurui kelionės išlaidos išaugo iki l00,00 Eur vienam kartui. Vien susitikimų su sūnumi kelionių kurui (neįskaitant automobilio amortizacijos, tepalų, draudimo ir kt. kaštų) atsakovas iki šiol yra išleidęs daugiau nei 1 000,00 Eur.
7.8 Be to, teismo sprendime nutylėta, kad 2021 m. gruodžio 12 d. ieškovei atsakovas pervedė papildomai 332,00 Eur. Šios išlaidos taip pat nebuvo išskaičiuotos iš priteisto įsiskolinimo.
7.9 Atsakovo nuomone, iš teismo nustatyto 720,00 Eur įsiskolinimo turėtų būti papildomai išskaičiuotos šios sumos: 50,00 Eur už vaiko rūbelius ir kt., 70,00 Eur už vaikišką automobilio kėdutę, 332,00 Eur, kurie sumokėti 2021 m. gruodžio 12 d. ieškovei už vaiko išlaikymą. Teismo apskaičiuota įsiskolinimo skola mažintina iki 268,00 Eur. Be to, iš šios skolos sumos vis dar liko neišskaičiuotos jo ne mažiau kaip 1 000,00 Eur išlaidos, patirtos kelionėse, vykstant susitikti su sūnumi. Atsakovo nuomone, jo materialinė parama sūnui, nors ir nepastovi ir skirtingomis formomis, tačiau buvo teikiama praktiškai nenutrūkstamai. Atsakovo nuomone, įsiskolinimas už vaiko išlaikymą ieškovei iš atsakovo nepriteistinas, nes jokios skolos realiai nėra.
7.10 Pažymi ir tai, kad teismas priteisė iš atsakovo įsiskolinimą ieškovei už vaiko išlaikymą, nepagrįsdamas tokio sprendimo jokiais įrodymais, vadovaudamasis tik ieškovės teiginiais.
Šalies argumentai
7.11 Apeliantas nurodo ir tai, jog šalys susitarė dėl atsakovo bendravimo su sūnumi gyvai tvarkos praktiškai išimtinai savaitgaliais (taip pat per atostogas ir metų šventes). Tokių susitikimų savaitgalių atsakovui su sūnumi per mėnesį gali būti 2–3. Neįvykus bent vienam atsakovo susitikimui su nepilnamečiu sūnumi, jų susitikimų skaičius per mėnesį sumažėja iki 1–2. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ji ne tik su vaiku praleidžia visas darbo dienas, bet ir visus savaitgalius, kuriuos atsakovas nesusitinka su sūnumi. Ieškovės praleidžiamo laiko kiekis su nepilnamečiu sūnumi akivaizdžiai ilgesnis nei atsakovo. Kadangi su ieškove nuolat kildavo konfliktai būtent dėl atsakovo siekimo bendrauti su nepilnamečiu sūnumi gyvai, didelė tikimybė, kad atsakovo susitikimai su sūnumi pagal nustatytą tvarką sklandžiai nevyks ir toliau. Atsakovas su sūnumi galės susitikti labai retai, dėl to labiausiai nukentės nepilnamečio interesai, jo bendravimas su tėvu. Siekiant išvengti tokios labai tikėtinos, nuolat besikartojančios situacijos bei realiai užtikrinti nepilnamečio vaiko bendravimo tiek su ieškove, tiek su atsakovu laiko suvienodinimą bent savaitgaliais, atsakovo nuomone, būtina nustatyti, kad neįvykę jo susitikimų su vaiku savaitgaliai kompensuojami darbo dienomis arba kitais savaitgaliais, atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Pažymi, jog teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad neįvykę atsakovo susitikimai su nepilnamečiu sūnumi būtų perkelti į kitą laiką.
7.12 Be to, apeliantas nesutinka su teismo sprendimu šalių išlaidų neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų. Pažymi, jog atsakovas parengė detalią, geriausiai vaiko interesus užtikrinančią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, o ieškovės pateikta bendravimo su nepilnamečiu tvarka buvo parengta atmestinai, apsiribojant tik vaiko bendravimu su atsakovu savaitgaliais. Be to, procesinių dokumentų atsakovas teikė daugiau nei ieškovė, t. y. atsakovo 2021 m. spalio 15 d. prašymu Plungės apylinkės teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių atsakovas pagaliau galėjo reguliariai susitikinėti ir bendrauti su sūnumi. Taip pat atsakovo atstovo 2021 m. lapkričio 8 d. prašymu Plungės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi ištaisė to paties teismo 2021 m. spalio 22 d. trūkumus. Skirtingai nei atsakovas, ieškovė net nepateikė atsiliepimo į atsakovo priešieškinį, o atsakovas pateikė itin išsamų atsiliepimą į ieškinį, ieškinį / priešieškinį, kitus procesinius dokumentus ir priedus. Mano, jog atsakovas įdėjo daugiau pastangų nagrinėjamoje byloje, todėl patyrė daugiau atstovavimo išlaidų. Be to, atsakovo reikalavimų skundžiamu sprendimu buvo tenkinta daugiau nei ieškovės, t. y. tenkinti atsakovo reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiu nuotoliniu būdu, švenčių dienomis ir per atostogas; dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama; dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo; ieškovės reikalavimai patenkinti mažesne apimtimi, t. y. skolos reikalavimas sumažintas daugiau nei 3 kartus, atsakovo mokėtina išlaikymo sūnui dalis sumažinta nuo 300,00 Eur iki 220,00 Eur per mėnesį, vaiko poreikių suma mėnesiui taip pat sumažinta nuo 483,33 Eur iki 375,00 Eur.
7.13 Apelianto nuomone, būtina proporcingai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuosekliai ir išsamiai įvertinus ne tik patenkintų reikalavimų apimtį, bet ir visą šalių, jų atstovų elgesį teismo proceso metu (aktyvų ir kokybišką dalyvavimą procese).
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. Š. prašo netenkinti atsakovo L. S. apeliacinio skundo ir palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo iš apelianto priteisti ieškovei 400,00 Eur išlaidų, patirtų apmokant advokato teisinę pagalbą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
8.1 Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas neįvertino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Pažymi, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Negalima laikyti, jog šios atsakovo patiriamos išlaidos yra jo turtinę padėtį bloginanti aplinkybė. Be to, tėvas negali gerinti savo turtinę padėtį, buitį nepilnamečio vaiko sąskaita.
8.2 Pažymi, jog atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba su informacinėmis technologijomis. Visuotinai žinoma, kad informacinių technologijų specialistai Lietuvoje yra itin geidžiami darbdavių, o jų darbas apmokamas itin aukštais atlyginimais. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl apeliantas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
8.3 Apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog ieškovė ketina nuo 2022 m. vasaros pradėti dirbti, o nepilnametį sūnų vesti į darželį. Ieškovė vaiko priežiūros atostogose bus iki 2022 m. gruodžio 26 d. Šalių nepilnametį sūnų į darželį ketinama vesti ne nuo 2022 m. vasaros, o nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Iki 2022 m. rugsėjo mėnesio ieškovė neturi jokios galimybės pradėti dirbti, nes nepilnamečiam sūnui samdyti auklę šiuo metu finansinės galimybės nėra, o darželiai vasaros metu dirba ribotai arba visai nedirba.
8.4 Apeliantas neįvertina, jog ieškovė sūnaus išlaikymui išlaidas patiria ne tik maisto, rūbelių pirkimui bei komunalinių mokesčių daliai sumokėti, tačiau taip pat skiriamos piniginės lėšos vaiko ugdymui, laisvalaikiui, higienai, sveikatos priežiūrai, prie kurių apeliantas atskirai prisidėti nesutinka. Kritiškai vertintinas atsakovo argumentas, jog visas šias išlaidas teks patirti ir jam bendravimo su sūnumi metu, nes sūnui yra nuperkami visi būtini rūbai, avalynė, jam reikalingos higienos priemonės ir visi šie būtinieji sūnaus daiktai bus apeliantui perduodami atvykus pasiimti sūnų. Taip pat apelianto nurodomos jo išlaidos ateityje, t. y. automobilio kėdutei, yra visiškai nepagrįstos. Apelianto šiuo metu turima automobilio kėdutė turi visas būtinas dalis įvairaus amžiaus vaikams, todėl jos jam keisti nereikės.
8.5 Pažymi, jog ieškovei tenka kasdienė šalių nepilnamečio sūnaus priežiūra – maisto ruošimas, drabužių skalbimas, kasdienis vaiko higienos rūpinimasis, sveikatos priežiūra, auklėjimas bei lavinimas ir kt. Šių vaiko poreikių tenkinimas užima laiko, kuris nėra įkainojamas ar kitaip apmokamas.
8.6 Ieškovė mano, kad teismas, priteisdamas iš atsakovo didesnę dalį šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tinkamai įvertino šalių turtines padėtis, byloje surinktus įrodymus, formuojamą teismų praktiką ir priėmė pagrįstą sprendimą.
8.7 Ieškovė nesutinka, jog vaikui būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą būtina mažinti 73,50 Eur, t. y. valstybės skiriama išmoka vaikui. Ieškovė mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei jos, jo pajamos šiuo metu apie 3 kartus didesnės nei ieškovės, jis turi galimybę gauti ir dar didesnes pajamas, jeigu įdėtų pastangų, asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, o ieškovės pajamos yra vos 226,00 Eur vaiko priežiūros išmoka ir tai yra vieninteliai ieškovės turtinę padėtį charakterizuojantys duomenys. Mano, jog apeliantas turi galimybę prie sūnaus išlaikymo prisidėti didesne dalimi, o valstybės skiriama 73,50 Eur išmoka vaikui gali būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams. Pažymi ir tai, jog teismas nustatė, kad būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 375,00 Eur suma per mėnesį, o tai žymiai mažiau nei teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomas MMA.
8.8 Ieškovė nesutinka ir su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl neva nepagrįsto 720,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas nuo pat sūnaus gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos prie sūnaus išlaikymo prisidėjo tik 80,00 Eur, pervesdamas šias pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą, ir skyrė 50,00 Eur rūbeliams ir maistui. Kitos apelianto nurodytos išlaidos, t. y. kuro išlaidos bei automobilio kėdutės pirkimas, negali būti laikomos būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu. Pažymi, jog ginčo laikotarpiu, t. y. nuo sūnaus gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, ieškovė privalėjo ne tik tenkinti sūnaus poreikius maistui, aprangai, sveikatai, pirkti sauskelnes ir kitas higienos priemones, lankytis pas daktarus, tačiau taip pat reikėjo vaiką aprūpinti būtiniausiais daiktais, t. y. lovyte, vežimėliu, patalyne ir kt. Būtent šios išlaidos laikytinos būtinomis, o apelianto nurodomos išlaidos kurui, automobilio kėdutei – papildomomis.
8.9 Pripažįsta, jog bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. 2021 m. gruodžio 12 d., atsakovas ieškovei pervedė 332,00 Eur, tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė už laikotarpį nuo sūnaus gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2021 m. rugsėjo 6 d. Atsakovo ieškovei pervestas pinigines lėšas galima laikyti dalimi skolos už šį laikotarpį padengimu, tačiau tai nereiškia, jog teismas priėmė klaidingą sprendimą ir šią sumą reikėjo atimti iš priteistos sumos. Atsakovo skola už sūnaus išlaikymą bus skaičiuojama vykdymo procese, įvertinus jo teiktą išlaikymą iki bylos iškėlimo, bylos nagrinėjimo metu bei po teismo priimto sprendimo. Jeigu vykdymo procese bus nustatyta, kad atsakovo pervesta 332,00 Eur suma yra dalis skolos už sūnaus išlaikymą, ši suma iš jo nebebus išieškoma. Teismas tik nustatė, kokia atsakovui susidarė skola už sūnaus išlaikymą nuo jo gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
Šalies argumentai
8.10 Ieškovė taip pat nesutinka su reikalavimu į nustatytą bendravimo tvarką įtraukti punktą, pagal kurį neįvykę tėvo ir sūnaus susitikimai būtų kompensuojami / perkeliami į kitus savaitgalius arba darbo dienas. Pažymi, jog apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino sutinkanti su tokiu bendravimo tvarkos punktu. Ieškovė viso proceso metu aiškino, jog būtina nustatyti aiškią ir apibrėžtą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, kad šalims būtų kuo mažiau vietos interpretacijoms, kad bendravimo tvarka būtų aiški ne tik pačioms šalims, bet ateityje ir pačiam nepilnamečiam vaikui. Ieškovė, puikiai žinodama atsakovo būdą, negalėjo sutikti su tokiu atsakovo reikalavimu. Ieškovė mano, kad toks bendravimo tvarkos punktas apeliantui leistų piktnaudžiauti nustatyta bendravimo tvarka ir realiai jis su sūnumi galės bendrauti tik pagal savo norą ir poreikį.
8.11 Pažymi, jog šalių sūnus su ieškove gyvena Plungėje, atsakovas – Kaune, vadinasi, atvykti pasimatyti su sūnumi darbo dieną, įvertinus atsakovo darbo valandas, apeliantas galėtų ne anksčiau kaip 19.00–20.00 val. Tokiu metu bendravimas galėtų vykti ne ilgiau kaip l valandą, nes vaikas 21.00 valandą jau ruošiamas miegui. Šiuo atveju apeliantas keltų pretenzijas, nes bendravimas savaitgaliais jam nustatytas ilgesniam laikui (nuo 11.00 val. iki 17.00 val.), jis turėtų teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Tokia situacija sunkintų ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečio vaiko gyvenimą. Perkėlus atsakovo bendravimo laiką su vaiku į kitą savaitgalį, tai prieštarautų tiek nepilnamečio vaiko, tiek ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, ieškovei būtų užkirstas kelias tinkamai planuoti laiką, atostogas ir pan., o vaikas nejaustų stabilumo bendraudamas su tėvais.
8.12 Ieškovė taip pat nesutinka su reikalavimu perskaičiuoti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažintas ieškovei teismo posėdžio metu sutikus išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 150,00 Eur už mėnesį. Šalys dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku susitarė abipusių nuolaidų būdu. Nepilnametis vaikas, kurio interesais veikdama ieškovė pateikė teismui ieškinį, neabejotinai turi teisę į išlaikymą, tai teismas patvirtino iš atsakovo priteisdamas sūnaus išlaikymui po 220,00 Eur per mėnesį. Įvertinus atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį (l 500,00 Eur), tai, kad jos 3 kartus viršija ieškovės, atstovaujančios nepilnamečio vaiko interesams, patirtų išlaidų dydį (500,00 Eur), tai, kad ieškovė atstovauja šalių nepilnamečio vaiko, neturinčio savo turto ir pajamų, interesams ir ginčas yra susijęs su nepilnamečio vaiko išlaikymu, mano, kad teismas, neskirstydamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų ir palikdamas šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, priėmė teisingą ir protingą sprendimą. Priešingu atveju, priteisus iš ieškovės atsakovui jo patirtų išlaidų atlyginimą, būtų pažeista šalių nepilnamečio vaiko teisė į teisminę gynybą. Pats išlaikymas priklauso ir turi būti priteisiamas vaikui, o ne ieškinį pareiškusiam tėvui (motinai), nes nepilnamečiai vaikai yra išlaikymo teisinio santykio dalyviai, o tėvai procese veikia kaip savo vaikų atstovai pagal įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog ieškovė L. Š. ir atsakovas L. S. yra nepilnamečio vaiko L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę, šalių vaikas gimė šalims jau nebevedant bendro šeimos ūkio.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė klausimą dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat šalių ginčą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui bei išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu šalių sūnumi. Išsprendęs šalių ginčą, įvertinęs šiai bylai aktualias aplinkybes, teismas nusprendė nepaskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
13. Apeliantas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo: 1) sumažinti iš tėvų priteistiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui vaiko išmokų suma; 2) įpareigoti šalis išlaikyti nepilnametį sūnų lygiomis dalimis, bet ne daugiau kaip po 150,75 Eur per mėnesį; 3) pripažinti, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei už nepilnamečio sūnaus išlaikymą; 4) atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkoje numatyti, kad neįvykę savaitgaliais susitikimai perkeliami į kitą laiką (darbo dienas arba savaitgalius); 5) paskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo vaiko išmokų (vaiko pinigų) suma, šalių įpareigojimo išlaikyti nepilnametį sūnų lygiomis dalimis, bet ne daugiau kaip po 150,75 Eur per mėnesį
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ieškovės patiriamas išlaidas, šalių turtinę padėtį (pajamas, turtą, turtinius įsipareigojimus), amžių, sveikatos būklę, padarė išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti reikalinga 375,00 Eur suma per mėnesį, o kadangi atsakovo turtinė padėtis geresnė negu ieškovės, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą šalių sūnui. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių privalomai turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas vaiko išmokų suma (vaiko pinigais).
15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo sumažinti iš tėvų priteistiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui vaiko išmokų suma ir įpareigoti šalis išlaikyti nepilnametį sūnų lygiomis dalimis, bet ne daugiau kaip po 150,75 Eur per mėnesį. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką dėl vaiko pinigų, taip pat netinkamai įvertino jo turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą sūnui, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą vaikui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teikiamus argumentus, aktualią teismų praktiką, taip pat įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
16. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį. Teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad šiuo metu ieškovė augina nepilnametį vaiką, iki jam sukaks dveji metai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovei kas mėnesį yra mokama apie 280,00 Eur vaiko priežiūros išmoka. Ji nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, su nepilnamečiu sūnumi gyvena tėvams priklausančiame bute. Atsakovas dirba VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje Informacinių technologijų skyriuje, už 2021 m. rugpjūčio mėnesį jam buvo išmokėta 942,38 Eur suma. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovui priklauso 77/211 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas moka paskolą bankui po 220,00 Eur kas mėnesį. Taip pat atsakovas savo vardu yra įregistravęs dvi transporto priemones – „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, bei „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Įvertinus anksčiau aptartus duomenis, pagrindo priešingai išvadai nėra.
17. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad už jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą jis moka ilgametę paskolą bankui, taip pat moka paskolas už buitinę techniką, iš viso po 220,00 Eur per mėnesį, o ieškovė, skirtingai nei atsakovas, nepatiria nei būsto nuomos, nei paskolos išlaidų. Tačiau pažymėtina, jog aplinkybė dėl atsakovo turimų turtinių įsipareigojimų skundžiamame sprendime buvo aptarta, tad nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, jog mokėdamas kredito įmokas atsakovas tokiu būdu ne blogina, o gerina savo turtinę padėtį, buities sąlygas. Tuo tarpu ieškovė gyvena pas tėvus ir gaunamas pajamas visų pirma skiria vaiko poreikiams tenkinti, o ne savo turtinei padėčiai gerinti.
18. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, jog ir jis patiria bei ateityje patirs išlaidų mokėdamas mokesčius už vandenį, elektrą, ryšio paslaugas ir kt., pirkdamas sau maistą, drabužius, kurą į darbą, kurą važiavimui pas sūnų, rūpindamasis automobilio technine priežiūra, turės pasirūpinti ir vis naujomis vaikiškomis automobilio kėdutėmis, tinkamų sąlygų vaiko apsistojimui jo namuose sudarymu, t. y. būtina nupirkti lovytę, drabužių, žaislų, lavinimosi ir higienos priemonių, maisto ir kt. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, jog ir atsakovas patiria ir ateityje patirs kasdienių būtinų savo poreikiams tenkinti išlaidų, patirs išlaidų ir vykdydamas teismo nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau pažymėtina, jog prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui, o ne tėvų. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė pasiūlymus, kaip kai kurių išlaidų atsakovas galės išvengti, t. y. apeliantui atvykus pasiimti sūnaus jam bus perduodami ir sūnui jau nupirkti rūbai, avalynė, higienos priemonės. Taip pat pažymėtina, jog į bylą nėra pateikta įrodymų apie atsakovo šiuo metu turimą vaikišką automobilio kėdutę, tačiau jis turėtų įvertinti, kad galbūt jo šiuo metu turima automobilio kėdutė turi visas būtinas dalis įvairaus amžiaus vaikams, kaip kad teigia ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ir jos jam apskritai keisti nereikės. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog jeigu jis, visų pirma užtikrinęs vaiko būtiniausių poreikių patenkinimą, nebegalės patenkinti visų savo poreikių, atsakovas turėtų apsvarstyti galimybę dėl geriau apmokamo darbo paieškos, galbūt kai kurių savo poreikių sumažinimo, atsisakymo. Tuo atveju, jeigu apelianto gaunamos pajamos nėra pakankamos savęs ir savo vaiko išlaikymui, jis turėtų spręsti klausimą dėl veiksmų, kurie leistų padidinti jo gaunamas pajamas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
19. Teisėjų kolegija pažymi, jog visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovės patiriamos išlaidos, susijusios su vaiko išlaikymu, iš esmės apsiriboja tik maisto, rūbelių pirkimu, prisidėjimu prie komunalinių mokesčių tėvų būste. Tokie apelianto argumentai visiškai nepagrįsti, nes elementaru, kad vaikui maisto, rūbų ir gyvenamosios vietos nepakanka, jam būtini ir vaistai, higienos priemonės, žaislai, lavinimosi priemonės, išlaidos laisvalaikiui, kelionėms (pas gydytojus ir kt.) ir panašiai. Be to, tokie apelianto teiginiai prieštarauja jo paties apeliaciniame skunde teikiamiems argumentams, nes atsakovas nurodo, kad jam teks nupirkti lovytę, drabužių, žaislų, lavinimosi ir higienos priemonių, maisto ir kt. Akivaizdu, jog apeliantas supranta, kad vaiko poreikiai neapsiriboja maistu, rūbais ir gyvenamąja vieta, tačiau siekdamas sau palankesnio sprendimo, bando sumenkinti ieškovės patiriamas išlaidas.
20. Kadangi šalių vaikas nuo pat gimimo ir toliau lieka nuolatos gyventi su ieškove, ieškovės indėlis į vaiko gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teko ir teks rūpintis kasdiene vaiko buitimi, sveikata, ugdymu, skirti laiką laisvalaikio praleidimui. Šios pareigos šiuo metu apriboja ieškovės galimybes dirbti, gauti daugiau pajamų, ir, priešingai, niekaip neapriboja atsakovo galimybių dirbti ir uždirbti.
21. Pažymėtina ir tai, jog, vertinant atsakovo galimybes daugiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė ne kad negalintis dirbti ir uždirbti daugiau, o kad neketinantis ieškoti geriau apmokamo darbo. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, byloje nesant duomenų apie kokius nors jo fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo profesines galimybes atitinkantį darbą, papildomą darbą ar pajamų šaltinį, kad galėtų išlaikyti save ir užtikrinti pakankamą išlaikymą savo sūnui, gyvenančiam skyriumi.
22. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko tėvų turtinės galimybės gali būti labai skirtingos. Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis.
23. Įvertinus pirmosios instancijos teismo motyvus, taip pat tai, kas anksčiau aptarta, akivaizdžiai skirtingas šiuo metu šalių finansines padėtis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi pareigą prie šalių nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Pagrindo, remiantis apeliacinio skundo argumentais, įpareigoti šalis išlaikyti nepilnametį sūnų lygiomis dalimis šiuo metu nėra.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš atsakovo priteistas 220,00 Eur išlaikymas vaikui, mokamas kas mėnesį, neviršija ir net nesiekia pusės minimaliosios mėnesinės algos dydžio, nors teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydis.
25. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu nagrinėjamu atveju nemažinti iš tėvų priteistino išlaikymo sūnui vaiko išmokų (vaiko pinigų) suma. Pažymi, jog iš byloje nustatytų aplinkybių (ieškovės gaunamų pajamų, atsakovo gaunamų pajamų ir išlaidų, skolų) akivaizdu, kad nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis neleidžia nevaržomai tenkinti vaiko poreikių.
26. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad sūnui reikalingo išlaikymo dydis šiuo atveju turėtų būti mažinamas vaiko pinigų suma. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Atsakovas dirba VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje Informacinių technologijų skyriuje, gauna 942,38 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto, automobilį. Įvertinusi šias atsakovo turtinę padėtį charakterizuojančias aplinkybes ir asmenines savybes, nustačiusi, kad atsakovas turi visas galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį 220,00 Eur išlaikymą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaiko išmokų (vaiko pinigų) suma (jos dalimi).
27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šalių turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir turimą turtą, turtinius įsipareigojimus, amžių, sveikatą, atsižvelgęs į vaiko amžių, jo poreikius, pagrįstai konstatavo, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti reikalinga 375,00 Eur suma per mėnesį, o kadangi atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė negu ieškovės, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą sūnui, ir šiuo atveju nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą jam tenkančia vaiko išmokų dalimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dali paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Papildomai pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl, pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo
29. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovės nurodyta 300,00 Eur suma buvo būtina ir atitiko šalių nepilnamečio vaiko poreikius nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. rugsėjo 6 d., išlaikymo vaikui įsiskolinimo sumą iš atsakovo skaičiavo po 150,00 Eur per mėnesį (už 8 mėnesius ir 11 dienų). Teismas pažymėjo, jog nors ieškovė nepateikė teismui čekių, kvitų, pagrindžiančių jos nurodytas išlaidas, tačiau teismas sutiko su ieškovės nurodytais teiginiais, kad vaikui gimus reikėjo pirkti lovytę, patalynę, rankšluosčius, vežimėlį, kitas vaiko priežiūros priemones. Teismas iš atsakovo priteisė 720,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. rugsėjo 6 d., šią sumą apskaičiuodamas po 150,00 Eur kas mėnesį ir iš gautos sumos atimant atsakovo ieškovei pervestus 80,00 Eur bei 440,00 Eur ieškovės gautą vienkartinę išmoką.
30. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, jo nuomone, teismas priteisė iš atsakovo įsiskolinimą nepagrįsdamas tokio sprendimo jokiais įrodymais, vadovaudamasis tik ieškovės teiginiais. Be to, jis taip pat pirko vaikui reikalingus rūbelius, maistą, kurių sumą pati ieškovė įvertino 50,00 Eur, pirko ir vaikišką automobilio kėdutę už 70,00 Eur. Taip pat atsakovui teko ir iki šiol tenka visos susitikimo su sūnumi transporto ir kelionės išlaidos, iki šiol tam yra išleidęs daugiau nei 1 000,00 Eur. Be to, jis 2021 m. gruodžio 12 d. ieškovei pervedė papildomai 332,00 Eur. Atsakovo nuomone, įsiskolinimas už vaiko išlaikymą ieškovei iš atsakovo nepriteistinas, nes jokios skolos nėra, jo materialinė parama sūnui, nors ir nepastovi ir skirtingomis formomis, tačiau buvo teikiama praktiškai nenutrūkstamai.
31. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti ieškovės parodymais, kad ji sūnaus poreikiams tenkinti nuo jo gimimo iki kreipimosi į teismą dienos kas mėnesį išleisdavo apie 300,00 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ieškovė to ir nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais), tačiau ši suma yra protinga ir ne per didelė, kadangi tai pirmas šalių vaikas ir viską ieškovei teko įsigyti (vaikišką lovytę, patalynę, rankšluosčius, vežimėlį, higienos priemones, rūbelius ir kt.), kūdikiai paprastai greitai auga, tad tenka pirkti vis didesnio dydžio rūbus, taip pat tenka pirkti ne tik išvardytus daiktus, priemones, bet ir žaislus, vaistus ir kt. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas teismo posėdžio metu sutiko išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuoti po 150,00 Eur kas mėnesį. Vadinasi, jis sutiko, kad ieškovės nurodyta bendra abiem tėvams tenkanti 300,00 Eur išlaidų suma pagrįsta.
32. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išminusuoti iš priteisto išlaikymo įsiskolinimo apelianto akcentuojamos 50,00 Eur sumos, kurią jis nurodo išleidęs pirkdamas vaikui reikalingus rūbelius ir maistą. Ši atsakovo vaikui suteikta parama nelaikytina esminio dydžio. Kaip anksčiau jau buvo aptarta, tėvui, su kuriuo gyvena vaikas (šiuo atveju ieškovei), tenka didesnė kasdienė vaiko auginimo našta, o atsakovas 50,00 Eur sumą išleido pirkdamas vaikui reikalingus rūbelius ir maisto tik vieną kartą per daugiau nei 8 mėnesius. Teisėjų kolegija mano, jog atsakovo vieną kartą nupirkti vaikui rūbai ir maistas – tai dovana vaikui, kurios šiuo atveju nėra tikslinga konvertuoti į piniginę išraišką ir išminusuoti iš priteisto išlaikymo įsiskolinimo.
33. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo išminusuoti iš priteisto išlaikymo įsiskolinimo apelianto nurodytos 70,00 Eur sumos, kurią jis išleido pirkdamas vaikišką automobilio kėdutę, ir jo išlaidas kuro pirkimui. Pažymėtina, jog tai nėra materialinė parama šalių sūnui, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, tai būtent paties atsakovo patirtos išlaidos, vykstant pas sūnų jo aplankyti, o ne vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per pirmus aštuonis jo gyvenimo mėnesius skirtos sumos.
34. Dėl 2021 m. gruodžio 12 d. ieškovei atsakovo pervestos 332,00 Eur sumos pažymėtina, jog ieškovė neginčija, kad gavo iš atsakovo šią sumą. Šią aplinkybę įrodo ir byloje esantis 2021 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1. Mokėjimo nurodyme Nr. 1 yra nurodyta aiški šios sumos paskirtis – išlaikymo L. S. įsiskolinimas už 8 mėnesius. Teisėjų kolegijos nuomone, nors šią sumą atsakovas ieškovei pervedė ne laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, o bylos nagrinėjimo metu, tačiau, kad ateityje vykdymo procese tarp šalių nekiltų dėl šios sumos ginčų, ši suma, atsižvelgiant į jos aiškią paskirtį, turėjo būti išminusuota iš išlaikymo įsiskolinimo sumos. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo dydį, o šios 332,00 Eur sumos neišminusavimas sudaro tik pagrindą skundžiamą sprendimą patikslinti, nekeičiant jo esmės.
35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs iš atsakovo priteistiną išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo dydį, iš šios sumos atėmė atsakovo ieškovei pervestus 80,00 Eur, taip pat ir ieškovės gautą 440,00 Eur vienkartinę išmoką. Pastarąją sumą ieškovei suteikė ne atsakovas, o valstybė, tačiau teismas visą šią sumą, nedalydamas jos per pusę, atėmė iš išlaikymo įsiskolinimo.
36. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino išlaikymo įsiskolinimui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, todėl naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis tik patikslintina, iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas sumažintinas 332,00 Eur suma iki 388,00 Eur sumos (t. y. 720,00 Eur – 332,00 Eur).
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos
37. Pirmosios instancijos teismas atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkoje nenustatė sąlygos, kad dėl vaiko ligos ar dėl kitų objektyvių priežasčių neįvykę atsakovo susitikimai su sūnumi būtų perkeliami / kompensuoti kitomis darbo ar savaitgalio dienomis. Teismas pažymėjo, kad teismo nustatoma tėvų bendravimo su vaiku tvarka orientuojama į laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu bei darbo dienomis suvienodinimą, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
38. Apeliantas su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, nurodo, jog šalys susitarė dėl atsakovo bendravimo su sūnumi gyvai tvarkos praktiškai išimtinai savaitgaliais (taip pat per atostogas ir metų šventes). Tokių susitikimų savaitgalių atsakovui su sūnumi per mėnesį gali būti 2–3. Neįvykus bent vienam atsakovo susitikimui su nepilnamečiu sūnumi, jų susitikimų skaičius per mėnesį sumažėja iki 1–2. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, dėl to ji ne tik su vaiku praleidžia visas darbo dienas, bet ir visus savaitgalius, kuriuos atsakovas nesusitinka su sūnumi. Ieškovės praleidžiamo laiko kiekis su nepilnamečiu sūnumi akivaizdžiai ilgesnis nei atsakovo. Kadangi su ieškove nuolat kildavo konfliktai būtent dėl atsakovo siekimo bendrauti su nepilnamečiu sūnumi gyvai, didelė tikimybė, kad atsakovo susitikimai su sūnumi pagal nustatytą tvarką sklandžiai nevyks ir toliau. Atsakovo nuomone, būtina nustatyti, kad neįvykę jo susitikimo su vaiku savaitgaliai kompensuojami darbo dienomis arba kitais savaitgaliais, atsižvelgiant į vaiko užimtumą.
39. Tačiau sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad tikslinga nustatyti aiškią ir apibrėžtą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, kad šalims būtų kuo mažiau vietos interpretacijoms, nebūtų pagrindo piktnaudžiauti ir nepagrįstai nesilaikyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Be to, bendravimo tvarka turi būti aiški ne tik pačioms šalims, bet ir turi užtikrinti šalių mažamečiam vaikui dėl jo amžiaus reikalingą pastovų dienos režimą, pastovumą ir aiškumą, bendraujant su tėvais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantas nepateikė teismui jokių svarių priežasčių, dėl kokių priežasčių (pvz., dėl atsakovo darbo pobūdžio ar kt.) teismo nustatyta tvarka susitikimai neturėtų įvykti. Susitikimų perkėlinėjimas į darbo dienas, kai atsakovas pas sūnų iš Kauno į Plungę galėtų atvykti tik po darbo ir gana vėlai vakare, neabejotinai kenktų nusistovėjusiam vaiko dienos režimui, nes, kaip nurodo ieškovė, šalių nepilnametis sūnus, kuriam šiuo metu yra tik 1 metai ir 5 mėnesiai, 21.00 val. paprastai jau ruošiamas miegui. Taip pat neįvykusių atsakovo susitikimų su sūnumi perkėlinėjimas į savaitgalius ribotų ieškovės galimybes iš anksto susiplanuoti jai priklausančių bendrauti su sūnumi savaitgalių praleidimo būdą. Be to, tuo atveju, jeigu būtų palikta šalims teisė neįvykusius atsakovo susitikimus su sūnumi perkėlinėti į kitą darbo dieną ar savaitgalį, tai galėtų sudaryti prielaidas naujiems ginčams tarp šalių, kadangi, kaip matyti iš jų teikiamų pozicijų, šiuo metu kol kas vienoms šalims dar nepavyksta taikiai spręsti klausimų dėl bendravimo tvarkos.
40. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tuo atveju, jeigu ieškovė nesilaikys ir neužtikrins teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, atsakovas turės teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių taikymo. Atitinkamai tokias pačias teises turės ir ieškovė.
41. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija mano, jog keisti šią skundžiamo sprendimo dalį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nepaskirstymo
42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog abiejų šalių patenkintų reikalavimų apimtis iš esmės vienoda, šalys teikė panašaus pobūdžio ir turinio procesinius dokumentus, panašų jų kiekį, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sąžininga, teisinga ir protinga šalių išlaidų neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų.
43. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Pažymi, jog jis parengė detalią, geriausiai vaiko interesus užtikrinančią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, o ieškovės pateikta bendravimo su nepilnamečiu tvarka buvo parengta atmestinai, apsiribojant tik vaiko bendravimu su atsakovu savaitgaliais. Be to, procesinių dokumentų atsakovas teikė daugiau nei ieškovė. Mano, jog atsakovas įdėjo daugiau pastangų nagrinėjamoje byloje, todėl patyrė daugiau atstovavimo išlaidų. Be to, atsakovo reikalavimų skundžiamu sprendimu buvo tenkinta daugiau nei ieškovės, t. y. tenkinti atsakovo reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiu nuotoliniu būdu, švenčių dienomis ir per atostogas; dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama; dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo; ieškovės reikalavimai patenkinti mažesne apimtimi, t. y. skolos reikalavimas sumažintas daugiau nei 3 kartus, atsakovo mokėtina išlaikymo sūnui dalis sumažinta nuo 300,00 Eur iki 220,00 Eur per mėnesį, vaiko poreikių suma mėnesiui taip pat sumažinta nuo 483,33 Eur iki 375,00 Eur. Mano, jog būtina proporcingai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuosekliai ir išsamiai įvertinus ne tik patenkintų reikalavimų apimtį, bet ir visą šalių, jų atstovų elgesį teismo proceso metu (aktyvų ir kokybišką dalyvavimą procese).
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos pobūdį, šalių procesinį elgesį, jų pareikštų, patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šalių išlaidų neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų, yra teisėtas ir pagrįstas.
45. Visų pirma pažymėtina, jog ieškovė į teismą kreipėsi kaip šalių nepilnamečio sūnaus atstovė ir būtent jo interesais. Taip pat pažymėtina, jog tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis tenkinti iš dalies. Nagrinėjamu atveju abi šalys prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir šis reikalavimas patenkintas. Nors atsakovas akcentuoja tai, kad parengė detalesnę bendravimo su vaiku tvarką, tačiau pažymėtina, jog atsakovo bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta šalių abipusių nuolaidų būdu, patvirtinant iš dalies ieškovės ir iš dalies atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką. Taip pat pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovė prašė vaiko išlaikymui priteisti po 300,00 Eur per mėnesį, atsakovas sutiko teikti išlaikymą po 180,00 Eur per mėnesį, o teismas iš atsakovo priteisė po 220,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui. Taip pat iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o atsakovas apskritai neigia, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.
46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog abiejų šalių patenkintų reikalavimų apimtis iš esmės vienoda, šalys teikė panašaus pobūdžio ir turinio procesinius dokumentus, nors ir ne vienodą, tačiau panašų jų kiekį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgus į tai, jog ieškovė šioje byloje ieškinį reiškė atstovaudama šalių nepilnamečiam vaikui, jo interesais, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pripažįstama, jog teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė šalių išlaidų neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų. Priešingu atveju, iš ieškovės priteisus atsakovo naudai dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios tris kartus buvo didesnės negu ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai neabejotinai neigiamai paveiktų ir šalių nepilnamečio sūnaus interesus, kadangi ieškovė turėtų savo gaunamų lėšų dalį skirti tokioms bylinėjimosi išlaidoms padengti, o ne sūnaus poreikiams tenkinti.
47. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija mano, jog keisti šią skundžiamo sprendimo dalį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
48. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimą, bendravimo tvarkos nustatymą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat aktualią teismų praktiką. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tik patikslinant priteisiamą išlaikymo įsiskolinimo sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje paskirstymo
49. Pripažinus, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas ir apelianto L. S. apeliacinio skundo iš esmės netenkinus, jam jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
50. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo iš apelianto priteisti jai 400,00 Eur išlaidų, patirtų apmokant advokato teisinę pagalbą. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, t. y 2022 m. balandžio 1 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 20220401/24 ir 2022 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė advokatui sumokėjo ne 400,00 Eur, o 300,00 Eur sumą. Šios išlaidos yra realios, pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, numatyto 7, 8.11 punktų, todėl ieškovei iš atsakovo, kurio apeliacinis skundas atmestas, priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti, kad iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisiama 388,00 Eur nepilnamečio L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimo suma.
Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. Š, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.