Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-04-12 · Civilinė byla Nr. e2-2136-595/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-12
Bylos Nr.
e2-2136-595/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40133-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai
Ieškovas
S. V., R. L.
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2136-595/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40133-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui S. T.,

atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui R. V., Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. V. ir R. L. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas S. V. ieškiniu prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 18000 Eur neteisėtais Lietuvos Respublikos pareigūnų veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą bei 14558,19 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškovė R. L. ieškiniu prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 1183,31 Eur neteisėtais Lietuvos Respublikos pareigūnų veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą. Ieškovai prašo jų naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2016-05-02 suėjo ieškovo S. V. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Ieškovo nuomone nuo šios datos visi procesiniai veiksmai, kuriais buvo suvaržyta jo laisvė yra neteisėti. Ieškovo S. V. laisvė nuo 2016-05-02 iki 2017-01-05 Jungtinėje Karalystėje buvo apribota neteisėtai. Šio neteisėto laisvė apribojimo trukmė - 248 dienos. Lietuvos Respublikai S. V. buvo perduotas 2017-01-05 ir laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje atlikinėjo iki 2017-06-30. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublikos atliekamas S. V. kalinimas laikytinas neteisėtu, kuris truko 176 dienas. Ieškovų manymu, visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo persekiojimo institucijų S. V. atžvilgiu atlikti ar inicijuoti veiksmai nuo 2016-05-02, kai suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, yra neteisėti. Ieškovai neteisėtais veiksmais laiko ieškovo S. V. tarptautinį baudžiamąjį persekiojimą Jungtinėje Karalystėje Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-07 išduoto Europos arešto orderio pagrindu, laikotarpiu nuo 2016-05-02 iki 2017-01-05; Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų veiksmai, suponuoti 2015-12-07 Europos arešto orderio, kai buvo apribota S. V. laisvė ir paskirtas sekimas elektroniniu būdu, laikotarpiu nuo 2016-05-02 iki 2017-01-05; S. V. išdavimą Lietuvos Respublikai 2017-01-05; ieškovui S. V. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, laikotarpiu nuo 2017-01-05 iki 2017-06-30. Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apygardos teismo, kuris išdavė 2015-12-07 Europos arešto orderį ir jo nepanaikino 2016-05-02, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kurios prokurorai atstovavo valstybę S. V. tarptautinio baudžiamojo persekiojimo ir išdavimo iš Jungtinės Karalystės procese, atliko neteisėtus veiksmus bei neveikimą, kurie suponavo S. V. laisvės apribojimą Jungtinėje Karalystėje bei laisvės atėmimą Lietuvos Respublikoje, ir tuo sukėlė ieškovui S. V. neturtinę ir turtinę žalą, o jo partnerei ieškovei R. L. - turtinę žalą. Valstybės reikalavimas išduoti S. V. pagal Europos arešto orderį buvo teisėtas tik iki 2016-05-02, o po šios dienos išdavimo procedūra turėjo būti nutraukta. Dėl S. V. atžvilgiu vykdyto tarptautinio baudžiamojo persekiojimo, laisvės apribojimo bei elektroninio sekimo (Jungtinėje karalystėje), pervežimo į Lietuvos Respubliką ir galiausiai įkalinimo S. V. kilo neigiamo pobūdžio ilgalaikis psichologinis ir dvasinis diskomfortas, pakito jo gyvenimo, darbo, šeiminė kokybė. Ieškovas teigia, kad sąžiningas ir protingas neturtinės žalos atlyginimas, įvertinus S. V. padėtį ir jam kilusias neigiamas pasekmes, būtų 60,00 Eur suma už kiekvieną neteisėto laisvės atėmimo dieną ir 30,00 Eur suma už kiekvieną neteisėto laisvės apribojimo dieną. S. V. jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ir ją atstovaujančių parei­gūnų padarytais neteisėtais veiksmais sukeltą neturtinę žalą bendrai vertina 18 000,00 Eur. S. V. dėl neteisėtų Lietuvos Respubliką atstovaujančių institucijų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią sudaro gynybos išlaidos Jungtinėje Karalystėje, patirtos apmokant advokato paslaugas, negautos darbo užmokesčio pajamos, kurias S. V. būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų Lietuvos Respublikos veiksmų - neteisėto išdavimo Lietuvos Respublikai ir neteisėto kalinimo Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Dėl minėtų neteisėtų veiksmų ieškovas prašo atlyginti 14558,19 Eur turtinės žalos. Ieškovė R. L. nurodo, kad patyrė 1183,31 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos lėktuvo bilietų pirkimui ir piniginės perlaidos S. V. bei transporto nuomos paslaugos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodo, kad ieškinys nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti (e.b. 1 t. b.l. 124-128). Atsiliepime nurodoma, kad 2015-12-07 Europos arešto orderis išduotas pagrįstai, nes jo išdavimo momentu nebuvo pasibaigęs nuosprendžio vykdymo terminas. 2017-02-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, o nutartis dėl nuosprendžio vykdymo nutraukimo priimta 2017-06-28. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas pagrįstai atliko laisvės atėmimo bausmę iki jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Atstovo nuomone, šioje civilinėje byloje būtina nustatyti ieškovo kaltės dydį. Atsakovo atstovo vertinimu ieškovas neįrodė, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalą.

Atsiliepime į ieškinį Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys pareikštas netinkamam šalies atstovui (e.b. 1 t. b.l. 132-134). Atsiliepime nurodoma, kad žalą ieškovai grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo S. V. atžvilgiu išduotais Europos arešto orderiais, asmens paieškos veiksmais ir laisvės atėmimo bausmės vykdymu. Pažymi, kad ieškinyje minimus Europos arešto orderius išdavė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras ir Klaipėdos apygardos teismas. Galimai pasislėpusių nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenų paiešką vykdo atitinkami policijos padaliniai. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, mano, kad ieškinyje Generalinė prokuratūra nepagrįstai įtraukta į bylą valstybės atstove. Atkreipia dėmesį, kad ir ieškinyje ieškovai nenurodė nei vieno prokuratūros pareigūnų atlikto galimai neteisėto veiksmo, dėl kurio jam kilo neigiamos pasekmės - žala.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovai su pareikštu ieškiniu nesutiko atsiliepimuose į pareikštą ieškinį nurodytais argumentais. Prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės.

Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-174/2017 ieškovas S. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-02 nuosprendžiu ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio atmetė.

Ieškovas S. V. ieškinyje nurodo, kad po apeliacinės instancijos teismo sprendimo jis su savo gynėju advokatu M. V. susitarė, kad bus teikiamas kasacinis skundas, o advokatas įsipareigojo informuoti ieškovą apie proceso eigą. Ieškovas S. V., manydamas, kad nuosprendis yra apskųstas ir nevykdomas iki galutinio procesi­nio sprendimo priėmimo nusprendė išvykti dirbti į Jungtinę Karalystę.

Žemesnės instancijos teismas

2011-05-13 Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apskrities vyriau­siojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui pateikė patvar­kymą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo ir 2011-06-30 Kretingos rajono policijos komisariatas pradėjo vykdyti S. V. paiešką.

2012-08-24 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras išda­vė Europos arešto orderį dėl ieškovo S. V. išdavimo Lietuvos Respublikai.

2012-09-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipė­dos miesto 2 policijos komisariate ieškovo S. V. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-01296-12 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 242 straipsnyje - vengimo atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardo­mojo kalinimo vietą.

2015-09-09 ieškovas S. V. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal 2012-08-24 Europos arešto orderį ir 2015-12-15 Jungtinės Karalystės Magistrato teismo sprendimu buvo paleistas už užstatą, nustatant jam laisvės apribojimo sąlygas ir paskiriant sekimą elektroniniu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

2015-12-07 Klaipėdos apygardos teismo teisėja V. M. ieškovo S. V. atžvilgiu išdavė naują Europos arešto orderį.

2017-01-05 ieškovas S. V. buvo perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms pagal 2015-12-07 Europos arešto orderį laisvės atėmimo bausmei atlikti.

2017-02-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė R. U. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1­01296-12 ieškovo S. V. atžvilgiu, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 242 str. požymių.

2017-06-28 Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja V. M., išnagrinėjusi ieškovo S. V. gynėjos prašymą, priėmė nutartį Nr. T-61-174/2017, kuria nutarė S. V. nutraukti Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-19 nuosprendžio vykdymą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui. Nutartyje teismas konstatavo, kad S. V. atžvilgiu priimto 2007-07-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio vykdymo senaties termi­nas suėjo 2016-05-02.

Ieškovas S. V. 2017-06-30 buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos, kur atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

Byloje kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Ieškovai nurodo, kad visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo persekiojimo institucijų S. V. atžvilgiu atlikti ar inicijuoti veiksmai nuo 2016-05-02, kai suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, yra neteisėti. Ieškovai neteisėtais veiksmais nurodo: 1. Ieškovo S. V. tarptautinį baudžiamąjį persekiojimą Jungtinėje Karalystėje Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-07 išduoto Europos arešto orderio pagrindu, laikotarpiu nuo 2016-05-02 iki 2017-01-05; 2. Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų veiksmai, sąlygoti 2015-12-07 Europos arešto orderio, kai buvo apribota S. V. laisvė ir paskirtas sekimas elektroniniu būdu, laikotarpiu nuo 2016-05-02 iki 2017-01-05; 3. Ieškovo S. V. išdavimas Lietuvos Respublikai 2017-01-05; 4. Ieškovui S. V. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, laikotarpiu nuo 2017-01-05 iki 2017-06-30.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012 kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-30 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-02 nutartimi ieškovas S. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2005-07-22 iki 2005-08-05. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuspręsta nekeisti.

Nuosprendis ieškovo Svajūno atžvilgiu įsiteisėjo 2011-05-02 Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus nuteistųjų apeliaciniuS skundus. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis ieškovo atžvilgiu nebuvo pakeistas.

2011-05-09 Klaipėdos apygardos teismas priėmė patvarkymą Dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo, kuriuo nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-19 nuosprendį nuteistojo S. V. atžvilgiu pateikti vykdyti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad atsakomybę už vengimą ar trukdymą įvykdyti teismo nuosprendį ar nutartį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

BPK 374 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimą dėl teismo nuosprendžio vykdymo sustabdymo gali priimti tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, arba Lietuvos Aukčšiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Ieškovas nurodo, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo jis išvyko į Jungtinę Karalystę, kadangi buvo susitaręs su advokatu M. V. dėl kasacinio skundo padavimo. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas įrodymų į bylą nepateikė. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-04-17 nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-19 nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-02 nuosprendžio dalį. Pažymėtina, kad ieškovo S. V. kasacinis skundas nebuvo pateiktas.

Teismas nesutinka su ieškovų nurodytais argumentais, kad visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo persekiojimo institucijų S. V. atžvilgiu atlikti ar inicijuoti veiksmai nuo 2016-05-02, kai suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, yra neteisėti.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-174/2007, kurioje ieškovo S. V. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nustatyta, kad 2011-07-01 Kretingos rajono polocijos komisariate buvo pradėta S. V. paieška. Tuo pagrindu 2012-08-24 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras išda­vė Europos arešto orderį dėl ieškovo S. V. išdavimo Lietuvos Respublikai, kuris vėliau buvo pakeistas 2015-12-07 Klaipėdos apygardos teismo teisėjos V. M. išduotu nauju Europos arešto orderio. Arešto orderiai buvo išduoti laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-08-26 įsakymo Nr. 1R-195/I-114 Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens priėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo (toliau- Taisyklės) pagrindu. Europos arešto orderio pakeitimas buvo sąlygotas aplinkybių, kad Jungtinėje Karalystėje 2013-11-20 buvo priimtas precedentinis Aukščiausiojo teismo sprendimas vadinamoje Bučnio ir Sakalio byloje, kurioje nuspręsta, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagal 2002-06-13 Tarybos pamatinį sprendimą dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos negali būti laikoma teismine institucija, galinčia išduoti Europos arešto orderį, tuo atveju, kai Europos arešto orderis yra išduotas ne pagal teismo, o pagal bausmę vykdančios institucijos pateiktą projektą. Europos arešto orderiai buvo išduoti, kadangi ieškovas pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės.

Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę, arba sprendimą dėl įkalinimo.

Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad Europos arešto orderis išduodamas esant šioms sąlygoms: 5.1. likusi laisvės atėmimo bausmė yra keturi mėnesiai ar ilgesnis terminas; 5.2. yra pagrindas manyti, kad nuteistasis gali būti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kuri taiko asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį tvarką; 5.3. asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, nuteistojo asmenybę.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. 2007-07-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas S. V. buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, todėl šio nuosprendžio vykdymo senaties terminas buvo 5 metai. Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2011-05-02, tačiau pagrindas konstatuoti, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas sueina 2016-05-02 būtų tik tuo atveju, jeigu nebūtų aplinkybių nustatytų BK 96 straipsnyje. BK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyksta atlikti bausmę ar būna sulaikytas. Pažymėtina, kad ieškovas S. V. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje tik 2015-09-09 pagal 2012-08-24 Europos arešto orderį, o 2017-01-05 buvo perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms pagal 2015-12-07 Europos arešto orderį laisvės atėmimo bausmei atlikti.

BK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Taigi asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: 1) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; 2) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir 3) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja nuostatą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būt taikomas tik tada, kai tai neprieštarauja teisingumo įgyvendinimui.

Pažymėtina, kad ieškovo S. V. atžvilgiu 2012-09-05 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-01296-12 pagal BK 242 straipsnį dėl to, kad S. V., būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme vengė atlikti paskirtą bausmę. Minėtas tyrimas buvo nutrauktas tik 2017-02-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. V. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios vengti atlikti laisvės atėmimo bausmę, tai yra nenustačius vienos iš nusikalstamos veikos požymių - subjektyviosios pusės.

2017-06-06 Klaipėdos apygardos teisme buvo pateiktas S. V. gynėjos advokatės I. B. prašymas atleisti nuteistąjį S. V. nuo Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-19 nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kurį Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo 2017-06-28 ir patenkino. Teismas nutartimi konstatavo, kad yra pagrindas nutraukti nuosprendžio vykdymą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kadangi nenustatė pagrindų, kad senaties eiga būtų nutrūkusi. Teismas šį sprendimą iš esmės grindė 2017-02-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas S. V. atžvilgiu. Teismas konstatavio, kad S. V. atžvilgiu priimto 2007-07-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio vykdymo senaties termi­nas suėjo 2016-05-02.

Ieškovas savo argumentus dėl nevengimo vykdyti bausmę iš esmės grindžia 2017-02-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. priimtu nutarimu, kuriuo buvo nutraukats ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1­01296-12, pradėtas jo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 242 str. požymių, kuriame konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog S. V. tyčia vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu tik teismui bei prokuratūrai nustačius aplinkybes, kad ieškovo S. V. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra pasibaigusi, atsirado pagrindas jį atleisti nuo tolesnio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Apkaltinamasis nuosprendis laikomas neįvykdytu, jeigu jis nebuvo nukreiptas vykdyti arba buvo nukreiptas vykdyti, tačiau realiai nebuvo vykdomas. Ginčo atveju ieškovo S. V. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo nukreiptas vykdyti, tačiau jis nebuvoo įvykdytas dėl S. V. išvykimo iš Lietuvos Respublikos, kas sąlygojo jo paieškos paskelbimą bei Tarptautinių arešto orderių išdavimą. Pažymėtina, kad nuosprendyje buvo nurodyta, jog iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeičiamos. S. V. neturėdamas duomenų, kad jo atžvilgiu yra pritaikytas bausmės vykdymo sustabdymas, nedeklaruodamas savo išvykimo, taip galimai pažeisdamas jam taikytą kardomąją priemonę, išvyko į užsienį, toks jo elgesys pagrįstai galėjo būti traktuojamas vengimu vykdyti jam paskirtą nuosprendį. Pažymėtina, kad aplinkybės apie tai, jog jam reikia vykdyti nuosprendį ieškovui buvo žinomos. Tai patvirtina nutarime nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą užfiksuoti jo buvusios sutuoktinės, liudytoja apklaustos V. V. parodymai, kuri nurodė, kad “2011 m. gegužės mėn. jam paskambino jo buvusi žmona ir pranešė, kad jo adresu yra atėjęs laiškas iš teismo. Po to kai pasiėmė laišką grįžo į namus, davė laišką paskaityti ir jai. Jame buvo parašyta, kad jis yra nuteistas 3 metų laisvės atėmimo. 2011 m. birželio mėn. pradžioje jis susirinko daiktus ir pasakė, kad išvažiuoja į Kretingos policijos komisariatą iš kur važiuos į Pravieniškes atlikti bausę.”. Nors ieškovas S. V. nurodo, kad jis išvyko į užsienį siekdamas užsidirbti ir taip atlyginti priteistą žalą, tačiau pažymėtina, kad kaltinamuoju nuosprendžiu žala iš jo nebuvo priteista, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad su nukentėjusia įmone buvo sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo. Tuo labiau pažymėtina, kad pats ieškovas nurodo, kad jis Jungtinėje Karalystėje įsidarbino tik 2012 metų sausio mėnesį, kai tuo tarpu kaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2011-01-05. Teismo vertinimu nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jis gyvenamąją vietą pakeitė dėl darbo, tuo labiau, kad išvykimo iš Lietuvos jis nedeklaravo, nors būdamas apdairus ir rūpestingas bei neketindamas slėptis nuo bausmės atlikimo jis tą turėjo padaryti. Tai, kad ieškovas S. V. 2012 m. sausio mėnesį oficialiai įsidarbino Jungtinėje Karalystėje, kad buvo grįžęs į Lietuvą ir lankėsi viešojoje įstaigoje dėl sveikatos patikrinimo, kad lankėsi notarinėje kontoroje dėl įgaliojimo išdavimo, rodo galimai aplaidų teisėsaugos institucijų darbą, tačiau jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, jog jis nebuvo paieškomas nuosprendžio vykdymui.

Pagal 2002-06-13 Tarybos pamatinį sprendimą dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 11 bei 13 straipsnių nuostatas, prašomas perduoti asmuo turi galimybę sutikti būti perduotu išduodančiajai teisminei institucijai, tokiu atveju pagal 17 straipsnio nuostatas galutinis sprendimas dėl Europos arešto orderio vykdymo būtų priimamas per 10 dienų nuo tokio sutikimo davimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas S. V. tokio sutikimo nedavė. Prieštaravimas perdavimui pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai rodo, jog asmuo vengė vykdyti nuosprendžiu skirtą bausmę.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos institucijos ieškovo Svajūno atžvilgiu, vykdydamos tarptautinio perdavimo procedūras, bei ieškovui S. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdamos teisės aktų reikalavimus, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako. Tik 2017-06-28 Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, nustačius aplinkybes, kad egzistuoja visuma sąlygų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymui, ieškovo S. V. atžvilgiu nutraukė Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-19 nuosprendžio vykdymą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visi veiksmai, atlikti iki 2016-05-02, laikytini neteisėtais, kuo pasekoje kiltų valstybės civilinės atsakomybės klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė