Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Ž. J., ieškovo Ž. J. atstovei advokatei I. A., atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovui A. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. J. ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl atleidimo iš darbo, įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, pravaikštų pripažinimo neteisėtomis, darbo užmokesčio, delspinigių, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

DK 234 str. nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

Pagal DK 237 str. 1 d., už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 238 str., skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Pagal DK 250 str., darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Dėl pravaikštų ir atleidimo iš darbo

Teismas pažymi, kad įstatymas numato drausminę atsakomybę kaip vieną priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. Drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Tuo pačiu drausminė nuobauda atlieka ir prevencinės drausminančios priemonės funkcijas pažeidėjo ir kitų tame pačiame kolektyve su pažeidėju dirbančių asmenų atžvilgiu. DK 234 str. įtvirtinta norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką, sąlygas, kurių pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).

Tam, jog būtų konstatuotas DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatyti šie faktai: 1) darbuotojo neatvykimas į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009).

Byloje ginčas, kad ieškovas dirbo Universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Kūrybos verslo ir komunikacijos katedros Kūrybinių inovacijų laboratorijos vedėju ir jam buvo nustatytas darbo grafikas pirmadienį–penktadienį nuo 15 val. iki 17 val., nekilo. Ieškovas ieškinyje teigė, kad atsakovas jo nereikalavo fiziškai būti konkrečioje nurodytoje darbo vietoje sutartomis darbo grafiko valandomis, jam nebuvo priskirta jokia konkreti darbo vieta, todėl jis pavestą darbą atliko įvairiose vietose, tuo tarpu teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, jog 2016-03-10 jis buvo gavęs dekanės elektroninį laišką, kuriame ji jam nurodė būti darbo vietoje, o Darbo ginčų komisijoje 2016 m. kovo mėn. jis sužinojo, kad Kūrybinių inovacijų laboratorijai yra priskirtas 222 kabinetas, esantis pastate adresu: (duomenys neskelbtini), taigi, pats ieškovas pripažino, kad 2016 m. kovo mėnesį suprato, jog jo vykdytinų pareigų darbo vieta yra 222 kabinetas, esantis pastate adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau teismo vertinimu, tokios aplinkybės (apie konkrečią darbo vietą) ieškovui buvo žinomos jau gerokai anksčiau, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad Kūrybinių inovacijų laboratoriją įkūrė jis Atviro kodo instituto vietoje, visiems kartu su ieškovu dirbantiems teisme liudytojais apklaustiems jo kolegoms Ž. S.–P., E. J., V. U.–Š., V. V., V. Ž.–V., J. N. buvo visiškai aišku, kad Kūrybinių inovacijų laboratorijos, kurios vedėjo pareigas ėjo ieškovas, vieta yra 222 kabinetas, esantis pastate adresu: (duomenys neskelbtini), 222 kabinete vyko ir Kūrybinių industrijų laboratorijos veikla, kurios vedėjas V. M.. Tai, kad kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu ieškovas tose patalpose savo iniciatyva savo darbinę veiklą vykdė retai, liudytojui V. M. nebuvo žinomos ieškovo vadovaujančiai laboratorijai priskirtos patalpos, prie 222 kabineto nebuvo Kūrybinių inovacijų laboratorijos iškabos, nepaneigia aplinkybės, kad pagal Kūrybinių inovacijų laboratorijos įkūrimo procedūras, susiklosčiusią praktiką Kūrybinių inovacijų laboratorijos veiklai vykdyti priklausė tos pačios patalpos kaip ir Kūrybinių industrijų laboratorijai. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad tose patalpose kartais jis savo darbinę veiklą vykdė. L. V. V., V. Ž.–V. patvirtino, kad ieškovui dar dirbant Universiteto vidiniame tinklapyje buvo nurodyta ieškovo darbo vieta būtent 222 kabinetas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kai buvo imta jo ieškoti ir žymėti jam pravaikštas, jis tai sužinojo iš buhalterijos 2016 m. vasario mėnesį, tačiau nesiaiškino, kur jis turi būti (kokioje darbo vietoje), kad jam toliau pravaikštos nebūtų žymimos, ką būtų daręs kiekvienas savo teises siekiantis apginti asmuo, taigi, tai tik patvirtina faktą, kad pačiam ieškovui visą laiką buvo žinoma jo darbo vieta. Teismas išsamiai įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, šalių pasisakymus, liudytojų parodymus laiko, kad ieškovas, kaip išsilavinęs, daug metų Universitete dirbęs, dalyvavęs Atvirojo kodo instituto reorganizavime asmuo, akivaizdu, jog žinojo, kad Kūrybinių inovacijų laboratorijai priskirtos patalpos, tai yra jo darbo vieta, yra 222 kabinetas, esantis pastate adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovės teiginys, kad teismui atsakovas nurodė, jog 222 kabinetas buvo ieškovo darbo vieta, Darbo ginčų komisijai teigė, kad ieškovo darbo vieta tiek 222 kabinetas, tiek katedros patalpos, bylai reikšmės neturi, kadangi akivaizdu, kad darbo metu asmuo, dirbdamas Universitete, gali darbiniais klausimais lankytis katedroje, būtent todėl, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, jo nematant Universiteto patalpose, katedroje, buvo ieškoma konkrečiame Kūrybinių inovacijų laboratorijai pagal nusistovėjusią praktiką priskirtame kabinete. Taigi, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovui buvo žinoma jo darbo vieta (222 kabinetas, esantis pastate adresu: (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas teigė, kad su ieškovu pasirašyta darbo sutartis nebuvo nuotolinio darbo sutartis, todėl nustatytu ir šalių sutartu laiku pagal darbo grafiką ieškovas privalėjo būti darbo vietoje adresu – (duomenys neskelbtini), AR-III 222, ieškovui darbo funkcijas vykdant ne darbo vietoje, jis privalėjo informuoti savo tiesioginę vadovę bei gauti jos suderinimą. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad su ieškovu būtų buvusi pasirašyta nuotolinio darbo sutartis. Iš į bylą pateikto ieškovo darbo grafiko (el. b. t. I, b. l. 15) matyti, kad jame nėra nurodyta, kad pagal nustatytą darbo grafiką darbuotojui leidžiama darbus atlikti jo pasirinktoje darbo vietoje, be to, paties darbo grafiko nustatymo esmė yra ta, kad tiek darbdavys, tiek darbuotojas žinotų, kokiu metu darbuotojas privalo dirbti, jei darbuotojui darbo funkcijas būtų leista atlikti kitoje vietoje, darbo grafiko nustatymas nebūtų svarbus arba jame aiškiai būtų nurodyta kita darbo funkcijų vykdymo vieta. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad darbuotojas su darbdaviu būtų sutarę, jog darbuotojas savo darbines funkcijas gali atlikti kitoje vietoje, o ne nustatytoje darbo vietoje, vadinasi, jis norėdamas dirbti ne darbo vietoje pagal Universiteto vidaus darbo tvarkos taisyklių 13 p., 17 p., 39.8 p., 39.9 p. (el. b. t. I, b. l. 73–77), Kūrybinių inovacijų laboratorijos vedėjo pareigybės aprašymo 2 p., 6.4 p. (el. b. t. I, b. l. 57–58) nuostatas turėjo tai pranešti ir suderinti su tiesioginiu vadovu. Pažymėtina, kad vienas iš kvalifikuojančių darbo santykių požymių yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui, darbuotojas privalo laikytis nustatytų darbo tvarkos taisyklių, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, dirbti dorai ir sąžiningai, vykdyti kitas įstatyme įtvirtintas pareigas darbdaviui (DK 228 str.), o darbdavys savo ruožtu turi pareigą tinkamai organizuoti darbą ir sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas (DK 229 str.). Atsakovas nurodė, kad net ir gera valia išreiškiant norą, kad ieškovas nepažeidinėtų darbo drausmės, jis ir toliau sistemingai ją pažeidinėjo, kaip jau teismas pažymėjo aukščiau 2016-03-10 ieškovas buvo gavęs dekanės elektroninį laišką, kuriame ji jam nurodė būti darbo vietoje, tačiau iš į bylą pateiktos medžiagos – Universiteto Kūrybinių inovacijų laboratorijos 2016 m. kovo, balandžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių (el. b. t. I, b. l. 187, 188), Universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto 2016-03-07, 2016-03-08, 2016-03-09, 2016-03-10, 2016-03-16, 2016-03-17, 2016-03-18, 2016-03-21, 2016-03-22, 2016-03-23, 2016-03-29, 2016-03-30, 2016-03-31, 2016-04-11, 2016-04-12, 2016-04-13, 2016-04-14, 2016-04-15, 2016-04-19, 2016-04-20, 2016-04-22, 2016-04-25, 2016-04-26, 2016-04-27, 2016-04-29 patikrinimo aktų (el. b. t. I, b. l. 61–65, 67–70, 109–113, 115, 116, 118, 119, 121, 177–180, t. II, b. l. 62–64, 66–69), Universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės 2016-03-18 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ž. J. darbo drausmės patikrinimo“, 2016-03-24 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ž. J. darbo drausmės patikrinimo“, 2016-03-31 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ž. J. darbo drausmės patikrinimo“, 2016-04-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ž. J. darbo drausmės patikrinimo“, 2016-04-20 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ž. J. darbo drausmės patikrinimo“, 2016-04-27 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ž. J. darbo drausmės patikrinimo“, 2016-05-05 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ž. J. darbo drausmės patikrinimo“ (el. b. t. I, b. l. 60, 66, 108, 114, 120, 176, t. II, b. l. 61, 65), teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų Ž. S.–P., V. U.–Š., V. V., V. Ž.–V., A. J., J. N. parodymų – nustatyta, kad ieškovas 2016 m. kovo 7–10, 16–18, 21–23, 29–31 dienomis, 2016 m. balandžio 4–7, 11–15, 18–20, 22, 25–27, 29 dienomis darbo grafike nustatytu laiku darbe nebuvo, liudytoja tiesioginė ieškovo vadovė E. J. parodė, kad Kūrybinių industrijų laboratorijos vedėjas V. M., kurio darbo vieta kartu su ieškovu tose pačiose patalpose, nuolat informuoja ją, kai jam reikia išvykti, tuo tarpu ieškovas jos niekada neinformuodavo, jei jam reikia išvykti. Vadinasi, nustatyta, kad ieškovas darbo grafike nustatytu laiku darbo vietoje nebūdavo savo iniciatyva, to nesuderinęs su savo tiesiogine vadove. Teismas akcentuoja tai, kad ieškovas, būdamas darbuotoju, yra pavaldus darbdaviui ir privalo vykdyti jo teisėtus nurodymus, tai yra, jei darbdavys, kaip kad teismas nustatė byloje, nurodė ieškovui būti darbo vietoje darbo grafike nurodytu laiku, jis tokį darbdavio nurodymą privalėjo vykdyti. Tokią pareigą darbuotojui įtvirtina DK 98 str., 223 str. nuostatos. Taigi, savavališkai išvykti vykdyti darbinių funkcijų be tiesioginio vadovo sutikimo ieškovas negalėjo, o kad jo tiesioginė vadovė – Universiteto Kūrybos verslo ir komunikacijos katedros vedėja E. J. – tokio sutikimo nedavė patvirtino ji pati teismo posėdžio metu apklausta liudytoja. Aukščiau aptartas ieškovo elgesys rodo jo nepaisymą pavaldumo santykių. Teismas kartu atkreipia dėmesį į tai, kad pats ieškovas savo 2016-05-04 paaiškinime yra nurodęs, kad 2016-04-05 jis dvi valandas ruošėsi 2016-04-06 Darbo ginčų komisijos posėdžiui, 2016-04-06 pusę valandas ruošėsi Darbo ginčų komisijos posėdžiui ir pusantros valandos dalyvavo Darbo ginčų komisijos posėdyje, 2016-04-07 dvi valandas ruošėsi 2016-04-11 Darbo ginčų komisijos posėdžiui, 2016-04-11 vieną valandą ruošėsi Darbo ginčų komisijos posėdžiui ir vieną valandą dalyvavo Darbo ginčų komisijos posėdyje (el. b. t. I, b. l. 16, 19), teismo posėdžio metu patvirtino, kad šios veiklos buvo susijusios su jo asmeniniu klausimu, kas akivaizdu, jog nėra darbo pareigų vykdymas, vadinasi, pats patvirtino tomis aukščiau nurodytomis dienomis darbo funkcijų nevykdęs.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad ieškovas pažeidė DK 93 str., 228 str. nuostatas, nesilaikė darbo tvarkos, įtvirtintos Universiteto vidaus darbo tvarkos taisyklių 13 p., 17 p., 38 p., 39.8 p., 39.9 p. (el. b. t. I, b. l. 73–77): neinformavo savo tiesioginio vadovo apie darbo atlikimą kitose vietose, į darbo vietą nevyko be vadovo sutikimo, kurių įsipareigojo laikytis pasirašydamas savo pareigybės aprašymą (el. b. t. I, b. l. 57–58), taigi, nesilaikė reikalavimo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams ir tokiu būdu sistemiškai darė darbo drausmės pažeidimus, todėl visa tai pagrįstai sukėlė darbdavio nepasitikėjimą tokiu darbuotoju. Darbdavys pagrįstai nustatė, kad darbuotojas 2016 m. kovo 7–10, 16–18, 21–23, 29–31 dienomis, 2016 m. balandžio 4–7, 11–15, 18–20, 22, 25–27, 29 dienomis padarė pravaikštas be svarbių priežasčių. Dėl minėtų priežasčių darbdavys pagrįstai tokius ieškovo pažeidimus laikė šiurkščiais ir atleido ieškovą iš darbo. Per trumpą laiką nuolat daryti tokio paties pobūdžio pažeidimai (nevykimas į darbą nustatytu laiku) rodo ieškovo nenorą paklusti darbdaviui, pavaldumo santykių nepaisymą, kas sukelia neigiamas pasekmes darbdaviui – neigiamai veikia darbinę atmosferą, rodo netinkamą darbuotojo elgesį kitų darbuotojų akivaizdoje. Vien tai, kad ieškovas pas atsakovą dirbo ilgą laiką, buvo vertinamas kaip profesionalus savo srities žinovas, nesuteikia ieškovui teisės nevykdyti teisėtų darbdavio nurodymų ir savivaliauti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovas padarytų pažeidimų nepripažino, dėl jų nesigailėjo, kritiškai savo poelgių nevertino, priešingai, siekė išvengti drausminės atsakomybės, teikdamas teismui nepagrįstus paaiškinimus, taigi, nustatytos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovas laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo procedūrinės tvarkos, skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą laikėsi DK 238 str. įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą, taigi, teismas atmeta ieškovo reikalavimus pripažinti jo darbo santykių nutraukimą ir skundžiamą įsakymą neteisėtais ir skundžiamą įsakymą panaikinti, taip pat atmetami išvestiniai reikalavimai priteisti jam iš atsakovo darbo užmokestį už deklaruotas pravaikštas 2016 m. balandžio mėn. 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 22 dienomis, 0,07 proc. delspinigius nuo 2016-05-06 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išeitinę išmoką už penkis mėnesius, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, pripažinti atsakovo deklaruotas pravaikštas 2016 m. kovo mėn. 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 29, 30, 31 dienomis bei 2016 m. balandžio mėn. 4, 5, 6, 7, 25, 26, 27, 29 dienomis neteisėtomis ir priteisti jam iš atsakovo darbo užmokestį už deklaruotas pravaikštas 2016 m. kovo mėn. 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 29, 30, 31 dienomis bei 2016 m. balandžio mėn. 4, 5, 6, 7, 25, 26, 27, 29 dienomis, 0,07 proc. delspinigius nuo 2016-04-06 už kovo mėn. pravaikštas ir nuo 2016-05-06 už balandžio mėn. pravaikštas iki teismo sprendimo priėmimo dienos dėl pradelsimo atsiskaityti laiku su darbuotoju.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011). Ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė, jo nuomone, neteisėtu darbo sutarties nutraukimu ir dėl to patirtais neigiamais išgyvenimais. Pripažinus, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teisėtai nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavio atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad atleidimo iš darbo procedūros metu jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškovo Ž. J. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.