Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovai G. R. ir L. R. patikslintu ieškiniu (1t., b.l. 72, 4t., b.l. 31) atsakovams UAB „Vilbeksa“, R. Č., VĮ „Registrų centras“ prašė:

1) pripažinti atsakovus R. Č. bei UAB „Vilbeksa“ neturinčius užstatymo teisės „superficies“ bei 2011-12-02 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SK-9567 negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – negyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini), grąžinti R. Č. nuosavybėn;

2) panaikinti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kuriais suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, (duomenys neskelbtini), atidalijant iš įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto, (duomenys neskelbtini), dalis – stogo konstrukcija, (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registre panaikinti 314/1000 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovo UAB „Vilbeksa“ vardu;

3) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-08-05 individualų administracinį aktą – rašytinį pritarimą statinių projektui Nr. NI 11-1442;

4) įpareigoti atsakovę R. Č. išmontuoti inžinerinius tinklus – vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynus, einančius per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į negyvenamąsias patalpas(duomenys neskelbtini) ir susitvarkyti statybvietę.

Nurodė, kad ieškovams L. R. ir G. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 326/977 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamosios patalpos – butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurios yra pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausančiame žemės sklype šiuo metu yra UAB „Vilbeksa“ komercinės paskirties negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Patalpos priklausė atsakovei R. Č., tačiau 2011-12-02 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. SK-9567 buvo perleistos UAB „Vilbeksa“, ieškovai apie nuosavybės teisių perleidimą sužinojo 2012-03-08. Nuosavybės teisė yra neliečiama. Vienas iš nuosavybės teisės suvaržymo būdų yra užstatymo teisės suteikimas tretiesiems asmenims (CK 4.160 straipsnio 1 dalis). Niekas negali versti žemės sklypo savininkų suteikti užstatymo teisės kitiems asmenims, o asmenys, kuriems nėra suteikta užstatymo teisė, negali įsigyti nekilnojamojo daikto ant žemės sklypo. Perkant žemės sklypą iš buvusio savininko ieškovai nebuvo informuoti apie suteiktą užstatymo teisę atsakovei R. Č., ši teisė nebuvo įforminta viešajame registre. Niekada nesuteikė užstatymo teisės nei atsakovei R. Č., nei UAB „Vilbeksa“. Atsakovė R. Č. patalpomis pagal paskirtį nesinaudojo nuo pat 2002-12-03 įsigijimo sandorio. Kadangi užstatymo teisės suteikimo sandoris nebuvo sudarytas, o pati daiktinė teisė neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl negalėjo pereiti tretiesiems asmenims, t.y. UAB „Vilbeksa“. CK 6.394 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms, o pagal to paties straipsnio 2 dalį sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta – yra negaliojanti. Atsakovė R. Č., neturėdama nei žemės sklypo nuosavybės teisės, nei užstatymo teisės, negalėjo 2011-12-02 pirkimo – pardavimo sutartyje aptarti UAB „Vilbeksa“ teisės į žemės sklypą, todėl notaro patvirtinta sutartis yra negaliojanti. Negali būti tokios teisinės padėties, kai nekilnojamojo daikto savininkas naudoja kito savininko nuosavybę be teisinio pagrindo.

Dėl antrojo ieškinio reikalavimo nurodė, kad atsakovė R. Č., neturėdama užstatymo teisės, įregistravo nekilnojamojo turto kadastre neįrengtą pastogę, kaip nekilnojamojo turto objektą bei Nekilnojamojo turto registre savo vardu registravo 314/1000 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini). Neįrengta pastogė neatitinka teisės aktų reikalavimų – įrengta neturint statybos leidimo, todėl negalėjo būti suformuota į atskirą nekilnojamąjį objektą, taip pat UAB „Vilbeksa“ neturėjo teisinio pagrindo įregistruoti neįrengtą pastogę. Nekilnojamojo daikto plotas didinamas neturint užstatymo teisės ir be ieškovų sutikimo. Neneigia, kad remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso statinio stogo konstrukcija, tačiau patalpų ten niekada nebuvo, kadangi statinys kadastre registruotas kaip vieno aukšto. Statinio kadastro duomenyse duomenų apie papildomas patalpas, išskyrus gyvenamąsias patalpas, priklausančias ieškovams, ir negyvenamąsias patalpas, priklausančias atsakovui, nebuvo nurodyta. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nepateikia sąvokos „neįrengta pastogė“, todėl tokio civilinių teisių objekto negali būti. Nesant civiliniam objektui, negali būti formuojama nekilnojamojo turto kadastro byla bei daromi teisiniai įrašai registre.

Dėl trečiojo ieškinio reikalavimo nurodė, kad skundžiamas pritarimas neteisėtas. Atsakovas privalėjo įsitikinti, ar R. Č. gali būti statytoju, t. y. ar ji valdo žemės sklypą nuosavybės teise ar kitaip turi įgijusi užstatymo teisę. Ginčijamu pritarimu buvo pažeista jų kaip žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teisė, pritarimas prieštarauja Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktui, kuriame įtvirtinta teisės norma, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai jie valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame statomas statinys, taip pat Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 6 punktui, reikalaujančiam pateikti sutartį su žemės sklypo savininku, aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 28 punktui. Skundžiamas pritarimas nepagrįstas, kadangi nėra objektyvių duomenų, kad statytoja nurodė, kam priklausančiame žemės sklype nauja statyba bus vykdoma. Skundžiamame pritarime nėra nurodyta, kokiomis teisės normomis grindžiamas individualus administracinis aktas. Ginčijamame pritarime nurodyta, kad tai naujai statomi statiniai, nepažymint, kad tai nesudėtingi statiniai.

Dėl ketvirtojo ieškinio reikalavimo nurodė, kad 2012-03-08 UAB „Vilbeksa“ atstovams susisiekus ir informavus apie patalpų pardavimą ir pateikus Nekilnojamojo turto registro išrašą, pamatė, kad žemės sklype buvo atlikti statybos darbai įrengiant inžinerinius statinius (tinklus) – vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynus. Šie statybos darbai galėjo būti atlikti 2011 m. spalio ar lapkričio mėn., nes matė, kaip prie žemės sklypo bei negyvenamųjų patalpų vyksta statybos darbai. Žemės darbus vykdė UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai, tuo momentu jis nesuprato, kad tai darbai, vykdomi ieškovams priklausančiame žemės sklype, tačiau 2012-03-08 iš Nekilnojamojo turto registro išrašo suprato, kad tuo metu buvo pravesti inžineriniai tinklai, kurie, manytina, sujungti su negyvenamosiose patalpose esančia santechnikos įranga. Per žemės sklypą pratiesti inžinerinių tinklų be ieškovų kaip žemės sklypo bendraturčių sutikimo nebuvo galima (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl statybos laikytinos savavališkomis. Savavališkų statybų vykdytojas Statybos įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka privalo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti statinį bei sutvarkyti statybvietę. Ieškovai nurodo, kad inžinerinius tinklus vedant į patalpas, jie įvedami į žemės sklypą, tokiu būdu atsakovė apriboja žemės sklypo savininką papildomais statiniais.