Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolio D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, antstolis D. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2018 m. vasario 1 d. patvarkymą, kuriuo skolininkas A. G. buvo pakeistas Lietuvos valstybe. Nurodė, jog vykdomojoje byloje skolininku esantis A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.62 straipsnį mirusio skolininko nekilnojamąjį turtą 2015 m. spalio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu perėmė valstybė. VĮ „Turto bankas“ 2015 m. lapkričio 17 d. perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą turtą. Pagal Turto arešto aktų registro duomenis turto areštas buvo įregistruotas 2014 m. liepos 22 d., tai yra CK 5.63 straipsnyje numatytas kreditorinio reikalavimo terminas buvo praleistas. Skolininkas pakeistas valstybe 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi.Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog vykdo notaro 2011 m. spalio 4 d. išduotą Vykdomąjį įrašą dėl 198,97 Eur skolos bei 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojai UAB „4finance“. Vykdydamas išieškojimą, antstolis 2011 m. lapkričio 29 d. patvarkymais areštavo skolininko banko sąskaitose esančias lėšas, o 2014 m. liepos 22 areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Turto arešto akte yra nurodyti du skolininko kreditoriai (UAB „4Finance“ bei UAB „MCB Finance“ (UAB „IPF Digital Lietuva“)). Išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog įpėdinis (valstybė) nebūtų buvęs tinkamai informuotas apie skolos išieškojimą iš mirusio skolininko padarė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-1203-565/2017.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skundą dėl antstolio veiksmų patenkino ir panaikino antstolio D. Š. 2018 m. vasario 1 d. patvarkymą Nr. S18-7963 Dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/01554.Teismas nustatė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/01554 nėra duomenų, kad antstolis būtų informavęs galimus paveldėtojus apie kreditorės (išieškotojos) reikalavimus, areštavęs skolininkui priklausantį turtą, vykdydamas išieškojimą kreditorės (išieškotojos) UAB „4finance“ naudai iki skolininko mirties arba po jo mirties per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėn. terminą. Taip pat nėra duomenų, kad nurodytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti būtų teismo atnaujintas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas teismo procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Nors bylos duomenys patvirtina, kad dar iki pareiškėjai kreipiantis į notarą dėl mirusio skolininko palikimo priėmimo (2014 m. rugsėjo 22 d.) antstolis mirusio skolininko turtui taikė turto areštą, kuris 2014 m. liepos 22 d. buvo įregistruotas ir išviešintas Turto arešto aktų registre, 2014 m. liepos 22 d. raštu „Dėl mirusiojo asmens turto“ antstolis kreipėsi į valstybę atstovaujančią VMI ir nurodė duomenis apie vykdomojoje byloje iš mirusio skolininko vykdomą skolos išieškojimą išieškotojos UAB „4finance“ naudai, šios aplinkybės nesuteikia teisinio pagrindo kitaip skaičiuoti CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto termino, kuris aukščiau nurodytų antstolio veiksmų atlikimo metu buvo akivaizdžiai praleistas. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teisę palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Bylos aplinkybės, kurių neginčija byloje dalyvaujantys asmenys, akivaizdžiai patvirtina, kad galimiems palikėjo turto paveldėtojams per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą nebuvo suteikta informacija apie vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/01554 išieškotojai UAB „4finance“ atliekamą išieškojimą. Įstatyme nenumatyta galimybė perduoti palikėjo įpėdiniams reikalavimus, apie kuriuos nebuvo pareikšta per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nepratęsus šio termino. Išieškotojai ir antstoliui per CK 5.63 straipsnyje nurodytą terminą neinformavus galimų palikėjo paveldėtojų apie palikėjo skolą, ši palikėjo skola neperėjo palikėjo įpėdiniui – Lietuvos Respublikai. Teismų praktikoje panašioje faktinėmis aplinkybėmis situacijoje, sprendžiant valstybės atsakomybės už mirusio skolininko skolas klausimą, padaryta tokia pat išvada, kad praleidus CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą informavimo apie kreditorių piniginius reikalavimus terminą, tokie kreditorių piniginiai reikalavimai palikėjo turtą paveldėjusiam asmeniui (valstybei) nepereina (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1039-910/2018). Antstolis neturėjo teisinio pagrindo vykdomojoje byloje mirusio skolininko pakeisti jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolis D. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti ir antstolio patvarkymą palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog valstybė nebuvo tinkamai informuota apie išieškotojos UAB „4finance“ reikalavimą, valstybei priimant palikimą, išieškotojo piniginis reikalavimas nepateko į valstybės iš skolininko paveldėtų įsipareigojimų masę ir dėl šio reikalavimo negali būti vykdomas išieškojimas iš valstybės. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Antstolis 2011 m. lapkričio 29 d. patvarkymais areštavo skolininko banko sąskaitose esančias lėšas, o 2014 m. liepos 22 d. Turto arešto aktu – ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad valstybė, kurios interesus šiuo atveju atstovauja VĮ „Turto bankas“, turėjo žinoti apie skolininko atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus. Antstolis 2014 m. liepos 22 d. raštu kreipėsi į VMI, nurodydamas, kad vykdo išieškojimą iš skolininko turto dėl skolų išieškojimo iš skolininko išieškotojoms, tarp jų ir UAB „4Finance“. VMI 2015 m. spalio 27 d. informavo antstolį, kad valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, paveldėjo skolininkui priklausantį turtą. Valstybei atstovaujanti VMI tik 2014 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau tuo metu jau buvo išviešinti skolininko turto arešto duomenys viešajame registre. Toks valstybės informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą pripažįstamas tinkamu pagal CK 5.63 straipsnį. Tokią išvadą padarė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-l203-565/2017. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepimu į antstolio atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 yra pasisakęs dėl palikimo perėjimo valstybei specifikos ir šio fakto įforminimo. Šioje nutartyje pažymėta, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas Įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat pažymėjo, kad įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas). Taigi, palikimo teisinės pasekmės valstybei atsiranda nuo palikėjo mirties, todėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo valstybei terminas turi būti skaičiuojamas nuo palikėjo mirties datos, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo datos. Todėl skolininko turtą antstolis turėjo areštuoti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino antstolio patvarkymą dėl skolininko pakeitimo valstybe, pastarajai priėmus mirusio skolininko palikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis vykdo notaro 2011 m. spalio 4 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 198,97 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A.G. išieškotojai UAB „4Finance“. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė Lietuvos valstybė, VMI 2014 m. rugsėjo 22 d. pateikus prašymą notarui. Antstolis vykdomojoje byloje 2014 m. liepos 22 d. turto arešto aktu areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą. Taip pat antstolis 2014 m. liepos 22 d. raštu kreipėsi į VMI, nurodydamas, kad jis vykdo 687,00 Lt skolos išieškojimą iš mirusio skolininko išieškotojai UAB „4finance“, vykdymo metu skolininko turtas yra areštuotas, ir prašydamas išspręsti klausimą dėl mirusio skolininko turto perėjimo valstybei.Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolis vykdo dvi vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko dviem skirtingoms išieškotojoms, tai yra vykdomąją bylą Nr. 0178/11/01445 pagal notaro 2011 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 2 168,10 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojai UAB „IPF Digital Lietuva“ ir vykdomąją bylą Nr. 0178/11/01554 pagal notaro 2011 m. spalio 4 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 198,97 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A.G. išieškotojai UAB „4Finance“. Antstolis 2014 m. liepos 22 d. Turto arešto aktu areštavo skolininko teises į nekilnojamąjį turtą tik vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/01445. Nors antstolis minėtame 2014 m. liepos 22 d. turto arešto akte ir nurodė, jog turtas areštuojamas kreditorių UAB „4finance“ ir UAB „MCB Finance“ (dabar – UAB „IPF Digital Lietuva“) - reikalavimams įvykdyti, tačiau turto arešto pagrindu nurodė tik notaro vykdomąjį įrašą, pagal kurį vykdomas išieškojimas kreditorei UAB „MCB Finance“, tai yra nurodė tik išieškojimo dydį pagal vieną vykdomąjį dokumentą. Todėl pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1039-910/2018, pripažino, jog antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir tinkamai neinformavo įpėdinio apie vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/01554.Tačiau nagrinėjamoje byloje buvo taip pat nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad be 2014 m. liepos 22 d. Turto arešto akto antstolis taip pat 2014 m. liepos 22 d. raštu kreipėsi į VMI, nurodydamas, kad jis vykdo 687,00 Lt skolos išieškojimą iš mirusio skolininko išieškotojai UAB „4finance“, vykdymo metu skolininko turtas yra areštuotas, ir prašydamas išspręsti klausimą dėl mirusio skolininko turto perėjimo valstybei. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino antstolio kreipimosi į VMI, taip pat aplinkybės, jog valstybė nagrinėjamoje byloje palikimą priėmė tik 2014 m. rugsėjo 22 d., be to, neatsižvelgė į kitą Vilniaus apygardos teismo nutartį analogiškoje byloje pagal tų pačių šalių ginčą dėl kitai išieškotojai vykdomo išieškojimo.Antstolio paaiškinimai bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi tenkino antstolio prašymą ir vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/01445 pakeitė skolininką į VĮ „Turto bankas“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1203-565/2017 paliko minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje byloje konstatavo, jog nors vykdomojoje byloje ir turto arešto aktų registro išraše nėra duomenų apie tai, kad antstolis būtų areštavęs skolininkui priklausantį turtą, vykdant išieškojimą kreditorei UAB „MCB Finance“ iki skolininko mirties ar nedelsiant po skolininko mirties (t. y. per 3 mėn. laikotarpį), tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos aiškiai matyti, kad valstybė turėjo žinoti apie skolininko atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus. Pats antstolis 2014 m. liepos 22 d. raštu kreipėsi į VMI, nurodydamas, kad vykdo išieškojimą iš skolininko turto dėl skolų išieškojimo iš skolininko išieškotojoms, tarp jų ir UAB „MCB Finance“, ir informuodamas VMI apie mirusio skolininko vardu registruotą ir areštuotą turtą, kurio niekas nepaveldėjo, bei prašydamas spręsti klausimą dėl skolininko turto perėjimo valstybei. VMI 2015 m. spalio 27 d. raštu informavo antstolį, kad valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, paveldėjo skolininkui priklausantį turtą. Cituojamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog valstybei atstovaujanti VMI tik 2014 m. rugsėjo 22 d. (t. y. praėjus daugiau kaip 2,5 m. po skolininko mirties), kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau tuo metu jau buvo išviešinti skolininko turto arešto duomenys viešajame registre. Toks valstybės informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir aplinkybę, kad nėra suėjęs naikinamasis 3 m. terminas, laikomas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo padaryti išvados, kad įpėdinis (valstybė) nebūtų buvęs tinkamai informuotas apie skolos išieškojimą iš mirusio skolininko. Nagrinėjamoje byloje, nors 2014 m. liepos 22 d. Turto arešto akte ir Turto arešto registre nebuvo atskleista vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/01554 vykdomo išieškojimo iš mirusio skolininko apimtis, tačiau registre buvo nurodyta dar viena kreditorė: UAB „4finance“. Be to, reikšmingiausia aplinkybė šioje byloje yra tai, kad antstolis apie vykdomą išieškojimą iš skolininko kreditorei UAB „4finance“ pranešė VMI, ir šis pranešimas buvo padarytas dar iki valstybei priimant mirusiojo palikimą. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Nagrinėjamoje byloje valstybė nepriėmė skolininko palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, o priėmė tik 2014 m. rugsėjo 22 d. Tuo tarpu antstolis 2014 m. liepos 22 d. raštu jau buvo informavęs VMI apie skolos vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/01554 išieškojimą išieškotojai UAB „4finance“ iš mirusio skolininko. Todėl prieš priimdama palikimą, valstybė buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas, taigi antstolis skundžiamu 2018 m. vasario 1 d. patvarkymu nepažeidė įstatymų įtvirtinto civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo, taip pat nepraleido CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto trejų metų termino, per kurį yra galimas kreditorių reikalavimų pareiškimo termino atnaujinimas.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje neatsižvelgė į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, į analogiškoje byloje priimtą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetant. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, 2018 m. vasario 15 d. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų.