Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, skirti švelnesnę bausmę.

3.1. Nuteistojo vertinimu, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta bausmė yra per griežta. Pažymi, kad turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, jo mažamečių vaikų motina S. Ž. neturi galimybės dirbti ir užtikrinti jų išlaikymą, dirba. Jis davė išsamius parodymus, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, savanoriškai policijos pareigūnams atidavė psichotropines medžiagas ir šaunamąjį ginklą, nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta žala, psichotropinės medžiagos nerealizuotos. Nurodo, kad laikėsi paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, nepadarė naujų teisės pažeidimų, įvertino savo elgesį ir padarė išvadas. Atkreipia dėmesį į tai, kad dažniausiai tokie nusikaltimai įvykdomi veikiant organizuota grupe ar nusikalstamu susivienijimu, įtraukiama daug asmenų, siekiama gauti finansinės naudos, o D. S. veikė vienas, nesiėmė sudėtingų parengiamųjų veiksmų, yra socialiai orientuotas asmuo, nusikalstamų veikų vykdymas nėra jo gyvenimo būdo dalis, buvo teistas prieš 7–8 metus. Nuteistojo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina mažesnį nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą. .

3.2. Pažymi, kad atvejai, kai draudžiamos medžiagos nepatenka į neteisėtą apyvartą, teismų praktikoje vertinami kaip mažinantys nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, pavojingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K‑316‑788/2019). Nuteistojo manymu, teismas nevertino skiriamos bausmės įtakos jo socialiniams ir ekonominiams ryšiams. Nurodo, kad BK 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos turi grįžtamąją galią. Cituoja teismų praktiką, kai buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtos švelnesnės bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑479‑222/2015, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-179-693/2019, Nr. 2K‑316‑788/2019, Nr. 2K‑312‑222/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai/nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A‑382‑1076/2018, Nr. 1A-407-579/2022, Nr. 1A‑339‑1020/2022, Nr. 1A‑198‑626/2023, Nr. 1A‑308‑966/2024).

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistojo D. S. apeliacinio skundo ir proceso dalyvių teismo posėdžio metu pateiktus argumentus ir papildomus dokumentus, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme surinktą bylos medžiagą, įvertinusi D. S. asmenybę, jo aktyvų indėlį bendradarbiaujant su ikiteisminio tyrimo institucijomis, duomenis apie S. Ž., su kuria nuteistasis augina du mažamečius vaikus, sunkią sveikatos būklę, dėdės A. Š., kuriuo rūpinasi nuteistasis, netektu (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygiu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam D. S. paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė nepažeidžia bausmės teisingumo principo, o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

6. Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015). Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. S. pats savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įteikus jam pranešimą apie įtarimą (t. 5, b. l. 49–50), jis 2023 m. gruodžio 13 d. pasinaudojo savo teise ir paaiškino, kad nėra apsisprendęs, ar duos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, šiandien parodymus duoti atsisako (t. 5, b. l. 52). 2024 m. sausio 5 d. duodamas parodymus kaltę pripažino tik dėl ginklo, o dėl rastų narkotikų pareigūnus klaidino, paaiškino, kad ne jam priklauso tabletės ir nežino kaip jos atsidūrė garaže (t. 5, b. l. 64–66). Ir tik sudarius sutartį su gynėja advokate I. Botyriene, pats nuteistasis inicijavo apklausą, kurios metu pripažino kaltę (t. 5, b. l. 71–72). Todėl šiuo atveju negalima laikyti, kad D. S. padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Svarstyti dėl nuteistajam D. S. paskirtos bausmės švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės.

7. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2008, Nr. 2K-323/2008, Nr. 2K-625/2007, Nr. 2K-444/2007, Nr. 2K-415/2012). Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis.

8. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

9. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalią bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ribą – dešimt metų, įvertino tai, jog nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, visada keliamas pavojus visuomenės sveikatai ar net gyvybei ir šios vertybės ginamos griežtomis priemonėmis.

10. Vertinant nuteistojo D. S. padarytos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pavojingumą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, pažymėtina, kad tai labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 1 dalis), nusikaltimas baigtas. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba kad nusikaltimo padarymą lėmė kažkokia itin sunki asmeninė situacija ar kiti motyvai, reikšmingai švelninantys nusikalstamos veikos ar nuteistojo D. S. asmenybės pavojingumo vertinimą. Priešingai, kaip matyti nuteistasis D. S. padarė ir kitą tyčinę veiką – neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletą „SIG SP 2009“, priskiriamą B kategorijos ginklams ir 15 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ šovinių (BK 253 straipsnio 1 dalis)

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. minimalią bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, įvertino tai, kad D. S. turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, dirba, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino kaip D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

12. Dėl nuteistojo D. S. asmenybės vertinimo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis D. S. 2016 metais buvo teistas Suomijoje už neteisėtą prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui, taip pat Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį (t. 5, b. l. 33–37. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo D. S. asmenybę. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde bei teisme nurodytos bausmei skirti turinčios reikšmės aplinkybės (jis dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, turi faktinę šeimą, kartu su S. Ž., kuriai yra nustatyta dešinės akies degenaracija augina du mažamečius vaikus, rūpinasi sergančiu dėde) yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinės nei išimtinės, savaime nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Paprastai į tokias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

13. Nors šioje byloje nėra duomenų, kad D. S. platino narkotines medžiagas, bet jų laikomas kiekis leidžia suprasti kokiam tikslui jos buvo skirtos. Jis 2024 m. sausio 5 d. apklausoje nurodė, kad pats labai retai vartoja narkotines medžiagas. Nuteistasis D. S. pagal amžių (duomenys neskelbtini) yra susiformavusi asmenybė, įgijęs pakankamai gyvenimo patirties, kad deramai suvoktų savo daromų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, be to, padaryto nusikaltimo pobūdis ir aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad ši veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta jaunatviško maksimalizmo ar gyvenimiškos patirties trūkumo ir (ar) susiklosčiusių aplinkybių. Taigi esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo D. S. asmenybė yra tokia išimtinė, kad dėl jos straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistojo D. S. asmenybę, šioje byloje lėmė sprendimą skirti minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę. Pastaroji bausmė pagrįstai subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę kaip to prašoma apeliaciniame skunde nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.