- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- II-389-1132/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00244-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- G. D.
- Pareiškėjas
- G. D.
- Kategorijos
- 10.57pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. D. skundą dėl valstybės įmonės „Registrų centras“ specialistės V. S. 2025 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) specialistės V. S. 2025 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) G. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį 615 Eur bauda už tai, kad 2024 m. gruodžio 20 d. 6.59 val. (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registro duomenimis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.
Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. D. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas tik 2024 m. kovo 8 d., todėl nespėjo susipažinti su Bendrovės dokumentais. Tačiau toliau dėsto, kad Bendrovė praktiškai veiklos nevykdė ir 2023 m. gautos pajamos tai buvo tik skolos grąžinimas. Visgi, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Pažymėtina, kad Bendrovė nėra likviduojama. Tai, kad Bendrovė veiklos nevykdė, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje (buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės veiksmai) būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių atlikti laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais ir tai nelaikytina mažareikšmiu pažeidimu.
Pareiškėjas būdamas Bendrovės direktoriumi privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Pareiškėjas, nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų elgęsis kaip atsakingas ir rūpestingas Bendrovės vadovas, bei dėjęs pastangas tam, jog juridinis asmuo savo veiklą vykdytų laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir finansinių ataskaitų rinkiniai Registro tvarkytojui būtų pateikti laiku.
Skunde nurodoma, kad yra neadekvatu nubausti 615 Eur bauda ką tik pradėjusį eiti direktoriaus pareigas. Pareiškėjas mano, kad jo nurodytas amžius turėtų leisti išvengti atsakomybės, tačiau Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., todėl pareiškėjas būdamas Bendrovės vadovu privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Įstatymai nenumato amžiaus cenzo tapti įmonės vadovu. Įstatymai numato pareigą Bendrovės vadovui laikytis teisės aktų ir jų nepažeisti, todėl pareiškėjo išsakyta nuomonė apie jo amžių yra greičiausiai gynybinė priemonė, kuri nesudaro pagrindo šalinti jam paskirtą administracinę atsakomybę. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (ABĮ 21 straipsnio 1 dalis) bei nemokumo proceso inicijavimą laiku (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kadangi šios pareigos kyla ne iš „vidinių“ darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų („išoriniai“ teisiniai santykiai), tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė.
Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent G. D., kaip Bendrovės vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Registro tvarkytojui laiku. To nepadarius laiku, laikytina, kad G. D. yra kaltas ir vien tai, kad jis neva nespėjo susipažinti su veiklos nevykdančios ir tik 1 800 Eur metinę apyvartą generuojančios Bendrovės dokumentais, nepanaikina įmonės vadovo atsakomybės už ankstesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą registro tvarkytojui.
Šiuo atveju priimant Nutarimą, išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – G. D. už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, jo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tokias administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, Nutarimu G. D. buvo paskirta 615 Eur bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimaliam dydžiui. 615 Eur bauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų (b. l. 36–40).
Pareiškėjas G. D. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad Bendrovės vadovu tapo norėdamas ją atgaivinti ir suorganizuoti darbo vietų. Bendrovės veiklos dokumentai jam buvo perduoti per mėnesį nuo paskyrimo. Atsidaręs savo elektroninį paštą rado pranešimą, jog turi susimokėti 300 Eur baudą ir pasijuto, lyg būtų reketuojamas. Taip pat nežino kaip yra atrenkami nusižengę įmonių direktoriai, kadangi 2025 m. apie 22 000 įmonių už praeitus metus dar nėra pateikusios savo ataskaitų. Jis už panašų nusižengimą buvo baustas tais pačiais metais, kadangi nespėjo susipažinti ir VMI jam paskyrė įspėjimą, kas reiškia, jog VMI atsižvelgė į tai, jog jis yra naujas direktorius. Valstybės įmonė „Registrų centras“ pagal įstatymą turi teisę paskirti baudą, bet ne pareigą, kas reiškia, jog jie turi pareigą išsiaiškinti kokios aplinkybės lėmė tai, kad atsakingas asmuo negalėjo pateikti ataskaitų. Kai gruodžio mėnesį jis gavo pranešimą susimokėti 300 Eur baudą, o jeigu nesusimokės, tuomet bus paskirta didesnė bauda, tai jis ataskaitą pateikė. Sutinka, kad jis padarė administracinį nusižengimą, bet jis laiku negalėjo pateikti ataskaitų, kadangi turi ir kitą veiklą, kelias savaites buvo išvažiavęs į užsienį, laiku nesusipažino su Bendrovės dokumentais, be to, pamiršo pateikti finansinių ataskaitų rinkinį, todėl prašo, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, „Registrų centro“ nutarimą panaikinti.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 36–40).
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu G. D. nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį 615 Eur bauda dėl to, kad 2024 m. gruodžio 20 d. 6.59 val. (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. (b. l. 6–10).
Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 iki 1 450 eurų.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Tą jis padarė tik gavęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Visgi, pareiškėjo nuomone, įvertinus tai, kad jis tik prieš keletą mėnesių buvo paskirtos Bendrovės direktoriumi ir yra artimo pensiniam amžiaus, jam turėjo būti paskirta švelnesnė nuobauda.
Kadangi ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės nėra, skundu iš esmės prašoma panaikinti nutarimą dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, teismas pasisako dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos individualizavimo ir galimybės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nuobaudos neskirti.
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšį iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių parenka bylą nagrinėjantis teismas arba institucija. Parenkant nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, turi būti atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) ir vadovaujamasi administracinės nuobaudos paskirtimi (ANK 22 straipsnis).
Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Kita vertus, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).
Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 m. per nustatytą terminą, t. y. iki 2024 m. birželio 1 d. (b. l. 13–15). Šiuos duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui pareiškėjas pateikė 2024 m. gruodžio 31 d., t. y. gavęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (b. l. 13–15).
Teismo posėdžio metu G. D. paaiškino, jog Bendrovės vadovu tapo 2024 m. kovo mėnesį, dokumentai jam buvo perduoti mėnesio laikotarpyje, o ataskaitų laiku negalėjo pateikti, kadangi jis turi ir kitą veiklą, yra kitos įmonės vadovas, taip pat kelias savaites buvo išvažiavęs į užsienį, o vėliau pamiršo šią pareigą. Visgi šiame kontekste pažymėtina, kad Bendrovės vadovas negali pateisinti savo pareigų, susijusių su viešuoju interesu, nevykdymo savo užimtumu vykdant darbines ar vadovavimo funkcijas kitose įmonėse.
Kaip jau minėta, pareiškėjas metinį finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 m. pateikė 2024 m. gruodžio 31 d., gavęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tik sprendimas jo atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę paskatino pateikti ataskaitų rinkinį. Be to, bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Šiuo atveju pavėluotas ataskaitų pateikimas rodo pareiškėjo, kaip Bendrovės vadovo, neatsakingą Bendrovės vidinės veiklos organizavimą ir atsainų požiūrį į įstatyme numatytų pareigų teikti dokumentus valstybės institucijoms bei registro tvarkytojui vykdymą ir nelaikytina pareiškėjo teisinę padėtį švelninanti aplinkybė.
Iš skundo turinio ir pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu galima suprasti, kad nuobauda neturėtų būti skiriama dėl to, jog Bendrovė 2023 m. nevykdė praktiškai jokios veiklos, o pajamas Bendrovė gavo už ankstesnio laikotarpio darbus ir buvo atiduota skola už pateiktas prekes. Šiame kontekste teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskyrė kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, todėl juridinio asmens vadovo atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nesiejama nei su nepateikimo padariniais, nei su priežastimis (aplinkybėmis), dėl kurių juridinio asmens vadovas per nustatytą terminą nepateikė reikalingų pateikti dokumentų.
ANK 223 straipsnio 2 dalis administracinę atsakomybę numato už Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinų dokumentų (šiuo atveju – metinio finansinių ataskaitų rinkinio) nepateikimą per nustatytą terminą, t. y. iki 2024 m. birželio 1 d., tačiau tas nebuvo padaryta daugiau nei šešis mėnesius. Aplinkybė, jog Bendrovė 2023 m. nevykdė jokios veiklos, o gautos pajamos susiję su ankstesniais finansiniais metais, nėra pagrindas metinio finansinių atskaitų rinkinio nepateikti laiku. Atitinkamai ši aplinkybė savaime nešalina vadovo kaltės ir nesudaro jokio pagrindo atleisti jį nuo atsakomybės arba skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad vadovas privalo užtikrinti įstatymuose įtvirtintų pareigų atlikimą ir savo darbą organizuoti taip, kad visos jo pareigos būtų įvykdytos laiku ir tinkamai. Vadinasi, ir šiuo atveju pareiškėjas privalėjo įvykdyti jam tenkančią pareigą pateikti finansinių ataskaitų rinkinius arba įsitikinti, kad jie Juridinių asmenų registro tvarkytojui būtų pateikti laiku bei tinkamai. Siekdamas išvengti prievolės įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo, vadovas turi galimybę ir teisę Bendrovę likviduoti, priešingu atveju, to nepadarius, net jei Bendrovė išties nevykdo veiklos, vadovas nėra atleidžiamas nuo aptariamos teisės aktuose numatytos pareigos. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie negalėjimą įgyvendinti jo atžvilgiu taikomų įstatymų reikalavimus. Tuo labiau, kad pareiškėjas yra ne vienos įmonės vadovas, teigė, jog ir anksčiau plėtojo verslą, tad jam neabejotinai žinoma pareiga pateikti atitinkamus duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Pažymėtina ir tai, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien pavėluotas ataskaitų rinkinio pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius. Dėl to sprendžiant klausimą dėl šio administracinio nusižengimo pavojingumo aplinkybė, kad dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti pavėluotai, Bendrovė veiklos nevykdo ir nekilo neigiamų pasekmių, teisinės reikšmės neturi.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas tris kartus baustas administracine tvarka pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė nustatytos formos deklaracijų. Nors šiuo metu galioja tik viena nuobauda, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, žinodamas apie pareigą teikti atitinkamas deklaracijas, būdamas skirtingų bendrovių vadovu, šios pareigos nevykdė ir anksčiau skiriamos nuobaudos (įspėjimas, bauda) reikiamo poveikio jam nepadarė.
Pažymėtina, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Teismo vertina, kad nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą ar jos visai neskirti, nenustatyta. Visgi, įvertinus tai, kad pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažintina lengvinančia jo atsakomybę.
Pripažinus G. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, iš naujo spręstinas nuobaudos individualizavimo klausimas. Teismas, atsižvelgdamas į G. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjos asmenybę – baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 16–25), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant G. D. ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio nuobaudą – 600 eurų baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
G. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti valstybės įmonės „Registrų centras“ specialistės V. S. 2025 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)):
pripažinti G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi;
G. D. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį paskirti 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.