- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-826-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01390-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Rūta Latvelė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus teritorinės muitinės, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus teritorinė muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba LR VRM, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- J. S.
- Kreditorius
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties, kuria pareiškėjui J. S. iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydamas: iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratoriumi skirti Justiną Ragaliauską; patvirtinti 1 600 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 600 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos ir nustatyti keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra nemokus. Grįsdamas šį teiginį, pareiškėjas teigė, kad jo neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma yra 46 784,37 Eur, iš jų: 45 617,00 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 135,47 Eur Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 57,92 Eur Valstybinei sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei; 731,48 Eur antstolei Terezai Gerasimovič; 242,50 Eur antstolei Audronei Muzikavičienei. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo pajamos ir turtas nesudaro sąlygų per protingą terminą įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tačiau pareiškėjas nurodė, kad būdamas darbingas ir siekdamas užtikrinti kreditorių interesų apsaugą, bankroto proceso metu toliau sieks užsiimti darbine veikla bei dės pastangas tam, jog kreditorių reikalavimų tenkinimui galėtų skirti didesnę sumą. Nurodė, kad įsipareigojimai kreditoriams viršija 18 250 Eur, t. y. pradelstos sumos kreditoriams dydį, kuriam esant fizinis asmuo gali būti pripažintas nemokiu (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 8 dalis).
3. Pareiškėjo teigimu, jo nemokumą lėmė pareiškėjo atlikti administracinės teisės pažeidimai ir už pažeidimus paskirtos sankcijos; mokėtinų mokesčių įsiskolinimus sąlygojo įvykdyti teisės pažeidimai (kontrabandinė veikla). Pareiškėjas pažymėjo, kad nusižengimai buvo padaryti dėl prastos finansinės padėties ir noro užsidirbti pinigų. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo įsipareigojimai kreditoriams kyla ne iš sutartinių teisinių santykių ir ne iš sudarytų sandorių, kuriuos sudarydamas pareiškėjas būtų vertinęs savo galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjas nurodė, kad per paskutinius 3 metus nesudarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, nesiekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nesiėmė kitų nesąžiningų veiksmų kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismuose nėra iškelta civilinių bei baudžiamųjų bylų, kuriose jam pareikšti turtiniai reikalavimai, grynųjų pinigų, kurių suma viršija MMA, neturi, nėra suteikęs prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, neturi skolininkų, vertybinių popierių, akcijų. Pažymėjo, kad nėra jokių FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išdėstytų reikalavimų, kliudysiančių iškelti bankroto bylą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius dokumentus bei pateiktus įrodymus.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) atsiliepime nurodė, kad VSAT 2023 m. sausio 12 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis pareiškėjas VSAT yra skolingas 4 054 Eur. Nurodė, kad įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado dėl pareiškėjo sąmoningai atliktų neteisėtų veiksmų – neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurie negali būti laikomi sąžiningais. Prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.
6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad pagal Vilniaus teritorinės muitinės duomenis pareiškėjo bendra mokestinė nepriemoka 2022 m. gruodžio 8 d. sudarė 37 208,51 Eur. Nurodė, kad įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado dėl pareiškėjo sąmoningai atliktų neteisėtų veiksmų – neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurie negali būti laikomi sąžiningais. Prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.
7. Suinteresuotas asmuo antstolė Tereza Gerasimovič atsiliepime prašė sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius dokumentus bei pateiktus įrodymus.
8. Suinteresuoti asmenys Gintarė Savickė, antstolė Audronė Muzikevičienė ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir iškėlė pareiškėjui J. S. bankroto bylą.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėjo finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo gaunamas mėnesines pajamas, kasdienių buitinių poreikių apimtį, akivaizdu, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra kritinė ir jis šiuo metu negali įvykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų, kurių suma ženkliai viršija įstatymo nustatytą 25 MMA. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytos nemokumo priežastys yra objektyvios, susijusios su sumažėjusiomis finansinėmis galimybėmis bei susiklosčiusia gyvenimiška situacija.
11. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Nenustatyta jokių duomenų, jog pareiškėjas elgtųsi nesąžiningai, kad slėptų gaunamas pajamas. Pareiškėjas nemokiu tapo dėl objektyvių jam nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Tai patvirtina ir pareiškime nurodytos aplinkybės ir nuoseklūs pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad pareiškėjui skirtos administracinės baudos yra nuo 2014 m., kad tuo metu buvo sunkus gyvenimo laikotarpis, todėl pareiškėjas ėmėsi lengvų būdų, kaip lengviau užsidirbti ir vertėsi kontrabanda. Tačiau kai pareiškėjas suprato, kad tai nėra išeitis ir buvo baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, jis atsisakė neteisėtų veiklų. Ilgą laiko tarpą pareiškėjas buvo doras pilietis, nedarė jokių neteisėtų veiksmų, šiuo metu dirba ir stengiasi mokėti susidariusias skolas, išlaiko šeimą. Tokią pareiškėjo poziciją patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y., darbo sutartis, pažyma apie darbo užmokestį, iš kurios matyti, kad jis darbo nevengė, stengėsi ir bandė dirbti, tuo pačiu ir užsienyje, tačiau pakankamų pajamų skolų grąžinimui uždirbti nepavyko, bei banko išrašai, iš kurių matyti, kad buvo nuskaičiuojamos nuo sąskaitos gautos lėšos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų žalingų įpročių, t. y. jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais ir t. t., dėl kurių jis būtų tapęs nemokiu; pareiškėjas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar / ir gydymo nesikreipė, dėl savanoriško savęs apribojimo nuo azartinių lošimų nesikreipė.
12. Teismas sprendė, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas ir toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų visiems jo kreditoriams. Tuo tarpu, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas, tai atitiks kreditorių interesus.
13. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos sąlygos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas neteisingai interpretavo teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimą teisme, nuostatas. Vertinant ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, kreditorių finansiniai reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti nusikalstama veika padarytą žalą, negali būti nurašomi fizinio asmens bankroto proceso metu. Didžiąją dalį pareiškėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų sudaro muitas, akcizas, PVM, muito ir PVM delspinigiai, kurie tiesiogiai susiję su pareiškėjo kalte, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, t. y. akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) neteisėtu gabenimu (kontrabanda) ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kuriai esant pareiškėjui negali būti keliama bankroto byla. Pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų suma 2022 m. spalio 20 d. (pareiškimo padavimo) dienai neviršija 25 MMA (18 250 Eur), o pareiškėjas nėra laikomas nemokiu, nes su kontrabandinių cigarečių gabenimu tiesiogiai susijusi turtinė žala, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, negali būti nurašoma.
14.2. Vilniaus teritorinės muitinės kreditoriniai reikalavimai neturėjo būti įskaitomi vertinant pareiškėjo finansinę būklę mokumo aspektu, nes jie, remiantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatomis, negali būti nurašyti. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės, iš esmės yra laikytini prievolėmis, kildinamomis iš jo nusikalstama veika padarytos žalos nesumokėtų mokesčių atlyginimo. Atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma. Pagal esamą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Priešingai, aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo VSAT atsiliepimu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad VSAT 2023 m. sausio 18 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis pareiškėjas VSAT yra skolingas 4 054 Eur: įsiskolinimas administracinėje byloje Nr. A2.8-1089-419/2014 yra 2 896 Eur, o Nr. 97N- 2887964-13 neišieškotos baudos likutis yra 1 158 Eur. FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, kad nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, jog ankščiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismui sprendžiant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditoriniai reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).
16. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo apeliantės Vilniaus teritorinės muitinės skundą tenkinti. Nurodo, jog sutinka su apeliantės pozicija, kad pareiškėjo nemokumas kilo išimtinai dėl jo paties nesąžiningų veiksmų verčiantis kontrabanda ir pareiškėjas nelaikytinas nemokiu, nes su kontrabandinių cigarečių gabenimu tiesiogiai susijusi turtinė žala, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, negali būti nurašoma. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo nurodyta turimų asmeninių skolinių įsipareigojimų suma pareiškimo padavimo teismui dieną sudarė 46 784,37 Eur, iš kurių 41 523,06 Eur – pagal Vilniaus teritorinės muitinės sprendimus, 2 410,24 Eur – kriminalinė bauda, 1 741,62 Eur – ATPK baudos. Vadinasi, pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai, atmetus nenurašomus kreditorių reikalavimus, neviršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
17. Pareiškėjas J. S. atsiliepimu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pareiškėjo vertinimu, nors jo įsipareigojimus kreditoriams iš esmės sąlygojo atliktos nusikalstamos veikos, už kurias pareiškėjui skirtos nuobaudos, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad: „pareiškėjo finansinė padėtis yra kritinė ir jis šiuo metu negali įvykdyti įsipareigojimų, kurių suma ženkliai viršija įstatymo nustatyta 25 MMA. Darytina išvada, jog pareiškėjo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytos priežastys yra objektyvios, susijusios su sumažėjusiomis finansinėmis galimybėmis bei susiklosčiusia gyvenimiška situacija.“
17.2. Pareiškėjo vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad: „pareiškėjui skirtos administracinės baudos yra nuo 2014 m., kad tuo metu buvo sunkus gyvenimo laikotarpis, todėl ėmėsi lengvų būdų, kaip lengviau užsidirbti ir vertėsi kontrabanda. Tačiau kai suprato, kad tai nėra išeitis <...> jis atsisakė neteisėtų veiklų. Ilgą laiko tarpą pareiškėjas buvo doras pilietis, nedarė jokių neteisėtų veiksmų, šiuo metu dirba ir stengiasi mokėti susidariusias skolas, išlaiko šeimą. <...> atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų.“
17.3. Pareiškėjas nusikalstamas veikas, lėmusias jo įsipareigojimų kreditoriams susidarymą, įvykdė būdamas sunkioje finansinėje padėtyje ir jauno amžiaus. Pareiškėjas nesiekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdomo, o jų įvykdyti negali dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėjo pajamų ir turto nepakanka minėtiems įsipareigojimams įvykdyti. Pareiškėjo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjo bankroto bylą nagrinėjamu atveju laikytinas neproporcinga sankcija pareiškėjui.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta fiziniam asmeniui bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė atskirajame skunde argumentuoja, kad pareiškėjo bankroto byla negalėjo būti iškelta, nes iš pareiškėjo bendros 46 784,37 Eur įsipareigojimų kreditoriams sumos, 37 208,51 Eur sumą 2022 m. gruodžio 8 d. sudarė pareiškėjo mokestinės nepriemokos, tiesiogiai susijusios su pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, o tokios prievolės fizinio asmens bankroto proceso metu negali būti nurašomos. Apeliantės vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjo nemokumo, minėti pareiškėjo įsipareigojimai negali būti įsikaitomi į pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams sumą, kuri būtina tam, kad pareiškėjas galėtų būti laikomas nemokiu.
20. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pirmiausia turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Fizinio asmens nemokumo samprata įtvirtinta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią nemokumas apibūdinamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
21. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, taip pat turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka nurodytosios FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje; nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti.
22. Pabrėžtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad, nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą, pateiktą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).
23. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, baigus fizinio asmens bankroto procesą, nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
24. Nagrinėjamu aspektu būtina atkreipti dėmesį, kad minėta FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, jog nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad anksčiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime, be kita ko, konstatuota, kad būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, inter alia jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai susidariusi mokestinė nepriemoka yra kilusi dėl pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė turi būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatas nėra nurašoma. Skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Priešingai aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-26-611/2019). Tokios pozicijos ir aiškinimo nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-84-569/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-169-863/2023).
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad jo neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma yra 46 784,37 Eur: 45 617,00 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 135,47 Eur Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; 57,92 Eur Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei; 731,48 Eur antstolei Terezai Gerasimovič; 242,50 Eur antstolei Audronei Muzikavičienei. Pareiškėjas paaiškino, kad jo nemokumą lėmė pareiškėjo atlikti administracinės teisės pažeidimai ir už juos paskirtos sankcijos, o mokėtinų mokesčių įsiskolinimus sąlygojo įvykdyti teisės pažeidimai (kontrabandinė veikla). Vilniaus teritorinės muitinės duomenis pareiškėjo bendra mokestinė nepriemoka muitinei 2022 m. gruodžio 8 d. sudarė 37 208,51 Eur, o didžiąją dalį pareiškėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų sudaro muitas, akcizas, PVM, muito delspinigiai, akcizo delspinigiai ir PVM delspinigius, kurie, muitinės vertinimu, tiesiogiai susiję su pareiškėjo kalte padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, t. y. kontrabandinių cigarečių gabenimu. Suinteresuotas asmuo VSAT nurodė, kad VSAT 2023 m. sausio 18 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis pareiškėjas VSAT yra skolingas 4 054 Eur: įsiskolinimas administracinėje byloje Nr. A2.8-1089-419/2014 yra 2 896 Eur, o Nr. 97N- 2887964-13 neišieškotos baudos likutis yra 1 158 Eur. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad pareiškėjo turimų asmeninių skolinių įsipareigojimų suma pareiškimo padavimo teismui dieną sudarė 46 784,37 Eur, iš kurių 41 523,06 Eur – pagal Vilniaus teritorinės muitinės sprendimus, 2 410,24 Eur – kriminalinė bauda, 1 741,62 Eur – ATPK baudos.
27. Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, kad ženklūs pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei, kurių pagrindu jis pats deklaravo savo nemokumą ir prašė jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą, susidarė dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų (ką iš esmės savo pareiškime pripažino ir pats pareiškėjas). Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad pareiškėjo nurodytos nemokumo priežastys yra objektyvios, susijusios su sumažėjusiomis finansinėmis galimybėmis bei susiklosčiusia gyvenimiška situacija. Pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir vertindamas asmens situaciją, turėjo atsižvelgti į tai, kad, kaip minėta, pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį tam tikros susidariusios prievolės (mokestinės nepriemokos), patenkančios į įstatyme apibrėžtą fizinio asmens bankroto procese nenurašomų reikalavimų apimtį, nėra vertinamos sprendžiant dėl asmens nemokumo būklės, t. y., kaip minėta, sprendžiant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą, pateiktą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje. Dėl to teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nemokumo, turėjo įvertinti pareiškėjo veiksmus, lėmusius skolos susidarymą, bei prievolių (mokestinių nepriemokų), patenkančių į nenurašomų reikalavimų pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, apimtį, ir tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad kitų skolinių įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA (t. y. nepatenkančių į nenurašomus reikalavimus pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį), pareiškėjas neturi, turėjo atsisakyti iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Šių reikšmingų aplinkybių teismas neištyrė, todėl pripažintina, kad bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista.
28. Pažymėtina, kad šios išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų, kad pareiškėjas ilgą laiką sąžiningai dirba bei vykdo savo prievoles ir kt. Skolininko ar jo kreditorių interesai, pasikeitęs asmens elgesys, negali paneigti tiesiogiai įstatyme įtvirtino teisinio reglamentavimo – fizinio asmens bankroto proceso metu nenurašomų reikalavimų sąrašo pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį ir iš to kylančio poreikio dėl asmens nemokumo spręsti vertinant tik tuos kreditorių reikalavimus, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą, pateiktą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje.
29. Šios išvados taip pat nepaneigia pareiškėjo teiginiai, kad atsisakymas iškelti pareiškėjo bankroto bylą nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga sankcija pareiškėjui. Fizinio asmens bankroto byla gali būti keliama esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir, atitinkamai, ją atsisakoma iškelti, jei tokių sąlygų nėra arba konstatuojami taip pat įstatyme konkrečiai įtvirtinti pagrindai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Minėta, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti fizinio asmens bankroto proceso metu nenurašomi reikalavimai. Tokio reglamentavimo tikslus bei esmę atskleidžia pirmiau aptarti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri į FABĮ 29 straipsnio 7 dalies apimtį patenkantys reikalavimai nėra nurašomi fizinio asmens bankroto procese, akivaizdu, kad tokio pobūdžio reikalavimai išliks ir pabaigus bankroto procesą, t. y. bankroto procedūros jų nepašalins. Dėl to, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, tokio pobūdžio reikalavimų nėra prasmės vertinti apibrėžiant asmens nemokumą, kaip bankroto bylos iškėlimo sąlygą; ką patvirtina ir formuojama kasacinio teismo praktika.
30. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nemokumo ir sąlygų fizinio asmens bankroto bylai iškelti, neatsižvelgė į aktualias FABĮ nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, ir dėl šios priežasties nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo būti įvertintos sprendžiant dėl sąlygų bankroto bylai kelti (ne)buvimo. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo iš esmės, nes tokio klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (FABĮ 4–6 straipsniai, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui J. S. pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.