- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-169-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02157-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus teritorinė muitinė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje, pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus teritorinė muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Daiva Milevičienė, antstolis Vytautas Mitkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti J. R.; patvirtinti 740 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 580 Eur sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti.
1.1. Pareiškėjas pažymėjo, kad per paskutinius 3 metus nesudarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, nesiekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nesiėmė kitų nesąžiningų veiksmų kreditorių atžvilgiu; netapo nemokiu dėl savo žalingų įpročių; jam nebuvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Akcentavo, kad (ne)išnykęs teistumas dėl kitų pareiškėjo atliktų nusikalstamų veikų, nenurodytų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte, per se negali turėti įtakos klausimo dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo išsprendimui.
1.2. Pareiškėjas nurodė, kad jo nemokumą sukėlė tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 1 d. telefonu susitarė iš trečiojo asmens priimti kyšį (28,96 Eur dydžio kyšį už kiekvieną per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabentą cigarečių dėžę) už tai, kad jis padės išvengti muitinės kontrolės iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir tuo pačiu padės neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, priimtu byloje Nr. 1-142-365/2016, pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, ir paskirtas bausmes subendrinus bei pritaikius BK 64¹ straipsnį, pareiškėjui buvo paskirta 7 532 Eur bauda, kurios išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Antstolės Vaidos Milevičienės 2022 m. birželio 27 d. duomenimis, pareiškėjo skola VMI sudaro 1 278,98 Eur, o antstolės Vaidos Milevičienės priskaičiuotos vykdymo išlaidos sudaro 93,89 Eur.
1.3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 44 243 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė 2 527 Eur muitai, 6 260 Eur PVM, 22 894 Eur akcizų, 2 674 Eur PVM delspinigiai, 9 780 Eur akcizų delspinigiai, 108 Eur muitų delspinigiai. Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 666 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė 10 Eur muitų delspinigiai, 515 Eur akcizų delspinigiai, 141 Eur PVM delspinigiai. Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 818 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė 13 Eur muitų delspinigiai, 632 Eur akcizų delspinigiai, 173 Eur PVM delspinigiai. Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. vasario 4 d. sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 126 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė 13 Eur muitų delspinigiai, 89 Eur akcizų delspinigiai, 24 Eur PVM delspinigiai. Išieškojimą kreditorės Vilniaus teritorinės muitinės naudai vykdo antstolis Vytautas Mitkus, kurio 2022 m. birželio 27 d. rašte pateikiamais duomenimis, pareiškėjo skola kreditorei Vilniaus teritorinei muitinei sudaro 44 253,39 Eur, antstolio Vytauto Mitkaus priskaičiuotos vykdymo išlaidos sudaro 1 700,22 Eur. Vilniaus teritorinės muitinės duomenimis, pareiškėjo skola minėtai kreditorei 2022 m. liepos 5 d. sudaro 43 261,63 Eur.
1.4. Pareiškėjo duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino pareiškėją kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskyrė pareiškėjui 2 400 Eur baudą. Minėto baudžiamojo įsakymo pagrindu konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 730 Eur kreditorei VMI sumokėta 2022 m. kovo 30 d.
1.5. Pareiškėjo teigimu, jo nemokumą sąlygojo jo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias pareiškėjui paskirtos baudos ir kurių padarymas sąlygojo pareiškėjo mokėtinų mokesčių įsiskolinimų atsiradimą. Pažymėjo, kad nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, todėl pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos ir šio pareiškimo parengimo dieną neišnykęs teistumas nelaikytinas pagrindu teismui atsisakyti iškelti bankroto bylą. Taip pat akcentavo, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai, lėmę įsipareigojimų, išskyrus minėto Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. baudžiamojo įsakymo pagrindu atsiradusį įsipareigojimą (šios baudos paskyrimas, anot pareiškėjo, neturėjo įtakos pareiškėjo nemokumui), kreditoriams atsiradimą, padaryti seniau negu prieš 3 metus iki šio pareiškimo parengimo dienos.
1.6. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškimo parengimo dieną pradelstų pareiškėjo įsiskolinimų kreditoriams suma sudaro 45 055,74 Eur. Pareiškėjas neturi grynųjų pinigų, kurių suma viršija minimaliąją mėnesinę algą (MMA), taip pat neturi nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, akcijų; jo pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 900 Eur mėnesiui. Pareiškėjo vertinimu, jo būtinųjų poreikių tenkinimui mėnesiui reikalinga apie 740 Eur suma. Pažymėjo, kad bankroto proceso metu tęs darbinę veiklą bei dės pastangas siekdamas padidinti gautinas pajamas tam, kad kreditorių reikalavimų tenkinimui galėtų skirti didesnę sumą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Milevičienė atsiliepime nurodė, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-142-365/201 dėl 7 532 Eur skolos (skolos likutis 1 062,98 Eur) išieškojimo. Prašė procesinį sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, antstolei nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad yra viena iš kreditorių, kurios naudai iš pareiškėjo yra išieškoma solidari nepriemoka muitinei; skolos apskaičiavimo pagrindas – Kauno teritorinės muitinės 2018 m. kovo 26 d. sprendimas, kuriuo septyniems solidariems skolininkas, iš jų ir pareiškėjui, buvo įregistruota 44 243 Eur importo mokesčių ir delspinigių mokestinė prievolė. Pareiškėjo vardu įregistruotų mokesčių sumokėjimą teritoriniu principu administruoja Vilniaus teritorinė muitinė. Pareiškėjas per įstatymais nustatytą terminą mokestinės prievolės geranoriškai neįvykdė ir Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 105 ir 106 straipsnių nuostatomis, pradėjo taikyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Iš pareiškėjo atsiskaitomųjų sąskaitų kredito įstaigose, nesant jose lėšų, skola nebuvo padengta, todėl priverstinis mokestinės prievolės išieškojimas buvo nukreiptas į mokesčių mokėtojo turtą, antstoliui Vytautui Mitkui pateikiant vykdymui sprendimą 44 232,17 Eur sumai. Be to, Vilniaus teritorinė muitinė už neįvykdytas minėtu Kauno teritorinės muitinės sprendimu įregistruotas mokestines prievoles pareiškėjui papildomai sprendimais priskaičiavo 1 693 Eur delspinigių, kurių priverstinis išieškojimas taip pat perduotas vykdyti antstoliui. Skolos administravimo laikotarpiu mokestinei nepriemokai padengti iš solidarių skolininkų buvo išieškota 3 454,07 Eur suma, iš kurios 2 356,50 Eur suma išieškota iš pareiškėjo. Pareiškėjo bendra mokestinė nepriemoka 2022 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis sudarė 42 495,79 Eur. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado dėl pareiškėjo sąmoningai atliktų neteisėtų veiksmų – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (23900 vnt. pakelių cigarečių), kurie negali būti laikomi sąžiningais. 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta bauda, kurią pareiškėjas sumokėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad kaip padarytų nusikaltimų pasekmė buvo Kauno teritorinės muitinės sprendimu priskaičiuoti muitas, PVM ir delspinigiai bei įregistruota solidari mokestinė prievolė muitinei. Pažymėjo, kad per paskutinius tris metus iki pareiškimo teismui pateikimo, pareiškėjas savo finansinius įsipareigojimus dėl mokestinės prievolės muitinei iš dalies vykdė, skolos padengimas buvo vykdomas ir iš bendraskolių piniginių lėšų. Prašė teismo procesinį sprendimą priimti savo nuožiūra pagal teismo ištirtas faktines aplinkybes.
4. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. duomenimis, pagal VMI apskaitomas prievoles, pareiškėjo mokestinę nepriemoką sudaro 954,98 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą. Atkreipė dėmesį, kad 954,98 Eur VMI finansinio reikalavimo suma negalės būti nurašyta teismui paskelbus fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, nes šia sumą sudaro baudos už administracinius teisės pažeidimus / nusižengimus ir / arba nusikalstamas veikas ir /ar kitus įstatymų pažeidimus.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo ir jo bendraskolių skola sudaro 42 495,79 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo atmetė.
8. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas nėra nubaustas už nusikaltimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose; nenustatyta, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių.
9. Teismas pažymėjo, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, jog nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, jog anksčiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
10. Teismas sprendė, kad viso pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai 43 450,77 Eur sumoje valstybei, atstovaujamai VMI ir Vilniaus teritorinės muitinės, iš esmės yra laikytini prievolėmis, kildinamomis iš pareiškėjo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo susidariusi mokestinė nepriemoka kreditoriams yra kilusi dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, todėl, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė vertintina kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma. Skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Priešingai aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019). Teismas sprendė, kad vertinant, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra įskaitomi nurodyti kreditorių Vilniaus teritorinės muitinės ir VMI reikalavimai, kurie negali būti nurašyti. Teismas laikė, kad pareiškėjas jokių kitų skolinių įsipareigojimų viršijančių 25 MMA (kurių mokėjimo terminai suėję) ir kurie gali būti nurašomi, neturi, todėl nėra pagrindo pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėjas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Pabrėžia, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytas pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nenurašytinų kreditorių reikalavimų sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad reikalavimai, kuriuos sudaro mokestinės nepriemokos valstybei nėra expressis verbis nurodytos FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje, suponuoja pagrįstą išvadą, kad minėtus reikalavimus sudarančios sumos gali būti nurašomos pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui. Laiko, kad pradelsti ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nurašytini pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams nagrinėjamu atveju sudaro 45 055,74 Eur ir viršija įstatymo numatytą sumą, kuriai esant fizinis asmuo gali būti pripažintas nemokiu. Mano, kad teismui nenustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-6punktuose numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą, pareiškėjo bankroto byla keltina.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado dėl pareiškėjo sąmoningai atliktų neteisėtų veiksmų – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (23900 vnt. pakelių cigarečių), kurie negali būti laikomi sąžiningais. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta bauda, kurią pareiškėjas sumokėjo. Kaip padarytų nusikaltimų pasekmė Kauno teritorinės muitinės sprendimu priskaičiuoti importo mokesčiai bei įregistruota solidari mokestinė prievolė muitinei. Nurodo, jog sutinka su teismo pozicija, kad vertinant, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra įskaitomi kreditorių Vilniaus teritorinės muitinės ir VMI reikalavimai, kurie negali būti nurašyti. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas apelianto pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, iš esmės sprendė, jog pagrindiniai pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, 43 450,77 Eur sumai, kreditoriams VMI ir Vilniaus teritorinei muitinei, negali būti nurašomi pabaigus fizinio asmens bankroto bylą, kas yra svarbu vertinant pareiškėjo nemokumą FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėti pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai VMI ir Vilniaus teritorinės muitinės, iš esmės yra laikytini prievolėmis, kildinamomis iš pareiškėjo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, ir tokie reikalavimai bankroto procese negali būti nurašyti, todėl, nesant kitų skolinių įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA sumą, teismas pareiškėjo pareiškimą atmetė. Apeliantas (pareiškėjas), nesutikdamas su skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi, savo nesutikimą iš esmės motyvuoja tuo, kad reikalavimai, kuriuos sudaro mokestinės nepriemokos valstybei, nėra expressis verbis nurodyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje, todėl minėtus reikalavimus sudarančios sumos gali būti nurašomos pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.
16. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pirmiausia turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas, kuris pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį apibūdinamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Be to, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra pažymėjęs, kad vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą, pateiktą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).
17. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, baigus fizinio asmens bankroto procesą, nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
18. Nagrinėjamu aspektu būtina atkreipti dėmesį, kad minėta FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, jog nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad anksčiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime, be kita ko, konstatuota, kad būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, inter alia jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, jog tokiu atveju, kai susidariusi mokestinė nepriemoka yra kilusi dėl pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė turi būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma. Skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Priešingai aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K- 3-26-611/2019). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-84-569/2022).
20. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016, A. S. pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, ir paskirtas bausmes subendrinus bei pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskyrė 7 532 Eur baudą. Minėtos baudos išieškojimą vykdo VMI, kurios duomenimis, 2022 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjo mokestinė nepriemoka pagal vykdomąjį dokumentą minėtoje baudžiamojoje byloje sudaro 954,98 Eur. Kauno teritorinė muitinė 2018 m. kovo 26 d. sprendimu pripažino A. S. su kitais asmenimis solidariais skolininkais muitinei 2014 m. gegužės 2 d. bei įregistravo mokestinę prievolę už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes: 2 527 Eur muito, 22 894 Eur akcizo, 6 260 Eur PVM, 108 Eur muito delspinigių, 9 780 Eur akcizo delspinigių, 2 674 Eur PVM delspinigių. Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 44 232,17 Eur mokestinę nepriemoką. 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 666 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė 10 Eur muitų delspinigių, 515 Eur akcizų delspinigių, 141 Eur PVM delspinigių. Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 818 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė 13 Eur muitų delspinigių, 632 Eur akcizų delspinigių, 173 Eur PVM delspinigių. Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. vasario 4 d. sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 126 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė 13 Eur muitų delspinigių, 89 Eur akcizų delspinigių, 24 Eur PVM delspinigių. Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 83 Eur mokesčių nepriemoką, kurią sudarė 83 Eur muitų delspinigių. Suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės duomenimis, skolos administravimo laikotarpiu mokestinei nepriemokai padengti iš solidarių skolininkų buvo išieškota 3 454,07 Eur suma, iš kurios 2 356,50 Eur suma išieškota iš pareiškėjo; 2022 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, pareiškėjo bendra mokestinė nepriemoka sudarė 42 495,79 Eur.
21. Įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad aukščiau paminėti pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai VMI ir Vilniaus teritorinei muitinei, kurių pagrindu jis deklaruoja savo nemokumą ir prašo jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą, susidarė dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų (ką iš esmės savo pareiškime pripažino ir pats pareiškėjas), už ką jis jau buvo nuteistas minėtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir ko pasėkoje, už neteisėtai įvežtas į Europos Sąjungos muitų teritoriją cigaretes, jam buvo apskaičiuota ir mokestinė nepriemoka kreditoriui Vilniaus teritorinei muitinei. Taigi, pareiškėjo susidariusi mokestinė nepriemoka yra tiesioginė paties pareiškėjo veiksmų pasekmė, pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri (mokestinė nepriemoka), remiantis tiek minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, tiek minėta kasacinio teismo praktika, negali būti nurašyta pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, šiame kontekste kartu atmetant kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog mokestinės nepriemokos valstybei sumos gali būti nurašomos, nes nėra expressis verbis nurodytos FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje. Tokiu būdu, sprendžiant dėl pareiškėjo nemokumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino apelianto veiksmus, lėmusius skolos susidarymą, tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies reikalavimus ir, nustatęs, kad kitų skolinių įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA, pareiškėjas neturi, pagrįstai atsisakė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.