- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-84-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00094-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės, Hauptzollamt Stralsund, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės ir jos reikalavimo išieškojimą vykdančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei I. E. dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. A. patikslintu pareiškimu prašė teismo iškelti jam bankroto bylą. Pareiškėjas nurodė, kad skola atsirado beveik prieš 20 metų. 2002 m. vasario 24 d., kuomet pareiškėjas dirbo UAB „ (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini). 2002 m. vasario 24 d., jam kaip (duomenys neskelbtini) gabenant krovinį, Vokietijos muitinė šitą krovinį patikrino, ten rado paslėptas cigaretes ir jas konfiskavo. Nors pareiškėjas buvo tik (duomenys neskelbtini) ir tokios savikainos krovinys negalėjo būti jo nuosavybė ir apie tai, kad gabena tokį krovinį, jam nebuvo nieko žinoma, tačiau 2006 m. jis gavo VMI sprendimą, kad mūsų šalies muitinė vykdo - administruoja Vokietijos federalinės muitinės reikalavimą sumokėti 162 312,04 Eur akcizo mokestį už krovinyje rastą paslėptą tabaką. Nors pareiškėjas turi nuolatinį darbą, nuolatines pajamas, tačiau jis nėra pajėgus padengti visos šios skolos, todėl ir kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjui būtiniausių poreikių tenkinimui yra reikalinga 80 procentų jo gaunamo darbo užmokesčio, o 20 procentų darbo užmokesčio galėtų būti skiriama kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos ir pagrindai iškelti bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą K. A..
3. Teismas sprendė, kadangi mokestinę prievolę Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės lėmė neteisėti pareiškėjo veiksmai, tokiu atveju neįvykdyta mokestinė prievolė vertintina kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir negali būti nurašyta pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo K. A. nurodytų turimų kreditorinių įsiskolinimų suma yra 162 312,04 Eur, kitų kreditorinių įsiskolinimų neturi. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad vertinant, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra įskaitomas kreditoriaus – Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės reikalavimai, kurie negali būti nurašyti, taigi pareiškėjo kitų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, nėra, t. y. jo turtinė būklė neatitinka pirmiau nurodytoje teisės normoje nustatyto nemokumo kriterijaus. Nenustačius vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, nėra pagrindo priimti nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) K. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti fiziniam asmeniui K. A. bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė precedentą, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės reikalavimas pareiškėjui negali būti nurašytas (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis) ir tai turėjo įtakos nepagrįstos nutarties atsisakyti pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimui.
5.2. Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo prievolė Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės yra mokestinė prievolė, kilusi dėl įvežtų akcizais apmokestinamų prekių - cigarečių, tai ne žala ir ne bauda.
5.3. Iš skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo cituotų aukštesnių teismų nutarčių seka, kad mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik tuo atveju, kai ją lėmė nusikalstami veiksmai, o pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį negali būti nurašomi reikalavimai dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo. Pažymėtina, kad ne visi neteisėti veiksmai yra nusikalstami, mokestinė prievolė kaip žala gali būti vertinama tuomet, kai ji padaroma ne bet kokiais neteisėtais veiksmais, o būtent nusikalstamais veiksmais. Pažymėtina, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) duomenų apie ikiteisminius tyrimus dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su pareiškime nurodomu cigarečių gabenimų, nėra. Nesant jokių duomenų, kad Vokietijoje muitinės apžiūros metu pareiškėjo, kaip vilkiko (duomenys neskelbtini), gabentame krovinyje radus paslėptas cigaretes, pareiškėjas būtų įtartas ar apkaltintas dėl nusikalstamų veiksmų, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo mokestinė prievolė Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės negali būti nurašyta (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis) ir dėl to atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nėra gautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta apeliantui (pareiškėjui) iškelti fizinio asmens bankroto bylą Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalies pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo
9. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
10. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra pažymėjęs, kad vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą, nurodytą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).
11. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nemokumą sukėlusiomis aplinkybėmis nurodo tai, kad Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnyba prie Hanoverio centrinės muitinės prašo išieškoti 162 312,04 Eur mokestinę skolą (tabako akcizų mokesčio) iš K. A.. Nurodo, kad apelianto įsiskolinimai yra 162 312,04 Eur Vokietijos federalinei muitinei ir 6 366,73 Eur vykdymo išlaidų antstolei I. E..
12. Pirmosios instancijos teismas vertino, kadangi mokestinę prievolę Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės lėmė neteisėti pareiškėjo veiksmai, tokiu atveju neįvykdyta mokestinė prievolė vertintina kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir negali būti nurašyta pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad apeliantas turi tik tokių skolinių įsipareigojimų, kurie negali būti nurašomi, pabaigus fizinio asmens bankroto bylą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jo finansinė būklė formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI 2006 m. gegužės 17 d. gavo Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės prašymą vykdyti reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir prašymas) dėl 162 312,04 Eur tabako akcizų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolos išieškojimo iš apelianto, kuriame nurodyta, kad išduotas vykdomasis dokumentas, leidžiantis vykdymą prašančiojoje valstybėje bei kuriuo prašoma išieškotas sumas pervesti Stralsundo pagrindinei muitinės tarnybai. Pareiškėjas neįvykdė Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės reikalaujamos prievolės. Todėl VMI, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir CPK, 2006 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą išieškoti iš pareiškėjo 162 312,04 Eur (560431,00 litų) skolą ir apie tai informavo apeliantą, sprendimo priverstinis vykdymas buvo perduotas antstolei, vėliau sustabdytas dėl apelianto skundo dėl Vokietijos kompetentingos institucijos sprendimo skundimo, tačiau vėliau vėl atnaujintas.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, jog tokiu atveju kai susidariusi mokestinė nepriemoka yra kilusi dėl pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė turi būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma. Skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Priešingai aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019).
16. Nagrinėjamu atveju apelianto 162 312,04 Eur skola susidarė dėl to, kad apeliantas vežamame krovinyje gabeno paslėptas cigaretes. Dėl to Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinė muitinė apeliantui pateikė reikalavimą sumokėti 162 312,04 Eur akcizo mokestį už tabaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokestinę prievolę Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės lėmė neteisėti apelianto veiksmai, tokiu atveju neįvykdyta mokestinė prievolė vertintina kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir negali būti nurašyta pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį.
17. Apeliantas teigia, jog, nesant jokių duomenų, kad Vokietijoje muitinės apžiūros metu apelianto, kaip vilkiko (duomenys neskelbtini), gabentame krovinyje radus paslėptas cigaretes, apeliantas būtų įtartas ar apkaltintas dėl nusikalstamų veiksmų, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad apelianto mokestinė prievolė Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės negali būti nurašyta (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis) ir dėl to atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.
18. Pažymėtina, kad mokestinė prievolė nepasibaigia, kai mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo pareigą apskaičiuoti mokestį ar nesaugo apskaitos ar kitų dokumentų, ar netinkamai apskaito mokestinę prievolę ar kitais atvejais, taip pat kai atlieka neteisėtą veiką, kuri yra pagrindas taikyti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Tokio mokestinės prievolės pabaigos pagrindo nenumato ir Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Pareigos apskaičiuoti mokestį (akcizo mokestį už tabaką) vengimas vertintinas kaip neteisėta veika dėl kurios yra numatyta administracinė ir/ar baudžiamoji atsakomybė, todėl vien ta aplinkybė, kad apeliantas nebuvo apkaltintas dėl nusikalstamų veiksmų nesudaro pagrindo vertinti, kad mokestinė skola Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės gali būti nurašyta.
19. Apelianto nurodytų turimų kreditorinių įsiskolinimų suma yra 168 678,77 Eur (162 312,04 Eur Vokietijos federalinei muitinei ir 6 366,73 Eur vykdymo išlaidų antstolei I. E.). Iš bendros skolos sumos atėmus nurodytus negalimus nurašyti reikalavimus (162 312,04 Eur), likusi suma neviršija 25 MMA ribos (galiojusios pareiškimo padavimo metu), būtinos asmens nemokumui konstatuoti.
20. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl apelianto nemokumo, teismas pagrįstai vertino apelianto veiksmus, lėmusius skolos susidarymą, tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies reikalavimus, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos ir pagrįstai atsisakė iškelti apeliantui fizinio asmens bankroto bylą.
21. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.