Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ dėl nuostolių priteisimo, ir atsakovės UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-10 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ 6 369,55 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-09 sudarė su atsakove automobilio „Ford Mustang“ remonto sutartį. Tą pačią dieną buvo pasirašytas automobilio darbų atlikimo aktas, sąmata. Ieškovas pagal remonto darbų sutartį sumokėjo atsakovei 2000 Lt dydžio avansą, tačiau remonto darbai buvo vilkinami, atliekami nekokybiškai. Ieškovo reikalavimų pagrindu priimtu teismo sprendimu atsakovė buvo įpareigota grąžinti ieškovui automobilį. Automobilį atsakovė ieškovui perdavė, bet nebuvo perduotos detalės, kurias atsakovė buvo išėmus iš automobilio, atlikdama jo remontą. Pasiėmęs automobilį iš atsakovės, ieškovas dėl jo remonto kreipėsi į UAB „Auremas“, kuri ištaisė atsakovės nekokybiškai atliktus darbus ir suremontavo automobilį, dėl to ieškovas patyrė 6 369,55 Eur dydžio nuostolių.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atliko visus sulygtus su ieškovu darbus. Kadangi dažymo darbai buvo atlikti nekokybiškai, atsakovė pasiūlė ieškovui neatlygintinai pašalinti darbo trūkumus. Ieškovui nesutikus su atsakovės pasiūlymu, teismo sprendimu iš atsakovės ieškovui buvo priteisti nuostoliai už nekokybiškai atliktus remonto darbus, kitu teismo sprendimu atsakovei buvo priteisti iš ieškovo nuostoliai, patirti už kokybiškai atliktus darbus. Teigė, kad ieškovo automobilis į autoservisą buvo atvežtas visiškai iškomplektuotas, atsakovės darbuotojas meistras atliko išimtinai tik kėbulo remonto darbus, automobilio išrinkimo / surinkimo darbai nebuvo atliekami, dėl jų šalys nesitarė. Pažymėjo, kad jokių ieškovo automobilio detalių neturi, atsiimdamas automobilį ieškovas pretenzijų nereiškė. Teigė, kad ieškovas neįrodė nuostolių, neva patirtų dėl automobilio perdažymo, be to, įrodymai apie neva atliktus perdažymo darbus yra abejotini, juose nurodyta darbų atlikimo trukmė neatitinka tikrovės. Mano, kad ieškovas siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 3 223,55 Eur nuostolių ir 253 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo 320 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.Teismas nustatė, kad ieškovui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimu už akių iš atsakovės UAB „VTR Vakarų transporto remontas“ buvo priteistas 1 840,45 Eur nuostolių, apskaičiuotų remiantis UAB „Pajūrio autorika“ dažymo darbų vertinimo ataskaita, atlyginimas už nekokybiškai atliktus automobilio kėbulo dažymo darbus. Konstatavo, kad ieškovas, prašydamas priteisti dažymo darbų ir kėbulo paruošimo dažymui sumą, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad po minėtų vertintojų išvados pateikimo būtų pasikeitusi dažymo darbų ar medžiagų kaina, kad būtų reikėję atlikti naujus papildomus kėbulo paruošimo dažymui darbus, kurių nebuvo padariusi ar netinkamai atlikusi atsakovė. Dėl to sprendė, kad pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl nuostolių, patirtų dėl automobilio kėbulo dažymo ir paruošimo dažymui darbų, nėra.Taip pat teismas nustatė, kad atsakovei buvo pateiktos ieškovo ieškinyje nurodytos automobilio detalės, jos ieškovui nebuvo grąžintos, dėl to ieškovas buvo priverstas pirkti kitas analogiškas detales, dėl ko patyrė nuostolių, kuriuos, teismo nuomone, atsakovė privalo atlyginti. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senatis šiuo atveju praleista nebuvo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-10 sprendimo dalį dėl 3 223,55 nuostolių už automobilio detales ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Mano, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, sprendime tik formaliai ir paviršutiniškai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei faktines aplinkybes dėl nuostolių už automobilio kėbulo detales, dėl tos dalies priėmė nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad ieškovas pripažino, jog detalės nebuvo įmontuotos į automobilį jo pristatymo į autoservisą metu. Ginčo dėl to, jog autoserviso darbuotojai detales nugruntavo ir nudažė, nėra. Tačiau autoservisas nebuvo susaistytas sutartiniais įsipareigojimais išmontuoti detales, lygiai taip pat kaip ir jas sumontuoti, autoservisui remontuoti buvo perduotas tik kėbulas. Pažymi, kad jei ieškovas individualiai ir tarėsi su autoserviso meistrais dėl detalių nugruntavimo ir nudažymo, tai traktuotina kaip atskiras susitarimas tarp fizinių asmenų, kai juridinis asmuo, šiuo atveju apeliantė, į tuos galimus santykius nebuvo įtraukta. Dėl to atsakovė neprivalo atsakyti už galbūt prarastas ieškovo detales. Mano, kad ieškovas siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti, priteisti išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Teigia, kad pateikti byloje įrodymai liudija, su kokiomis detalėmis automobilis buvo perduotas pagal sutartį atsakovei ir su kokiomis jis ieškovui buvo grąžintas. Darbus atliko atsakovės meistras – atsakovės darbuotojas, todėl atsakyti privalo būtent atsakovė. Ieškinys pareikštas praėjus ilgam laikui dėl to, kad reikėjo įvertinti, kurių tiksliai detalių trūko, jas įsigyti ir taip apskaičiuoti patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai pagal šalių 2010-12-09 sutartį Nr. 11 dėl automobilio „Ford Mustang“ remonto. Atsakovė įrodinėja, jog sutartyje aiškiai numatyta, kad ji įsipareigojo autoserviso nustatytais įkainiais, šalių suderintais terminais, pagal užsakovo užsakymą suvirinti, išlyginti, paruošti dažymui ir nudažyti tik automobilio kėbulą. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, jog nei minėtoje Sutartyje ar priede prie jos, nei susitarime (akte) dėl darbų atlikimo nebuvo nurodyta, jog kartu su automobiliu būtų buvusios perduotos ir trūkstamos autodetalės. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovė pripažįsta faktą, jog kartu su ieškiniu ieškovas pateikė tik fotonuotraukas, kurios patvirtina detalių buvimą garaže, bet tai niekaip neįrodo, jog detalės buvo perduotos oficialiai, o jų perdavimas tinkamai įformintas. Taip pat apeliantė nurodo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas pats pripažino, jog detalės nebuvo įmontuotos į automobilį jo pristatymo į autoservisą metu, t. y. 2010-12-09 (nors apeliacinio skundo 1 p. nurodyta 2012 m.), ir jis detales vėliau į autoservisą atvežė per kelis kartus. Apeliantas neginčijo fakto, jog autoserviso darbuotojai detales nugruntavo ir nudažė. Tačiau apeliantas pažymi, jog minėtos detalės nebuvo montuojamos į automobilį, taigi autoservisas nebuvo susaistytas sutartinių įsipareigojimų išmontuoti detales, lygiai taip pat kaip ir jas sumontuoti. Apelianto pozicija tokia, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, jog 2012-12-09 sudaryta Sutartimi autoservisui remontuoti buvo perduotas tik kėbulas (jokios detalės sutartyje / akte nenurodytos), taigi jei ieškovas individualiai ir tarėsi su autoserviso meistrais dėl detalių nugruntavimo ir nudažymo, tai traktuotina kaip atskiras susitarimas tarp fizinių asmenų, kai juridinis asmuo, šiuo atveju apeliantas, į tuos galimus santykius nebuvo įtrauktas.Paminėtos apeliacinio skundo aplinkybės leidžia šalių sutartinius santykius aiškinti kaip susiklosčiusius pagal rašytinę rangos sutartį, nurodytą šios nutarties 10 p., ir pagal ją papildančią žodinę sutartį dėl ieškovo detalių perdavimo atsakovės darbuotojams, jų nugruntavimo ir nudažymo. Aiškinant šalių sutartinius santykius pagal CK 6.193 str. nustatytas ir teismų praktikoje išplėtotas sutartinių santykių aiškinimo taisykles, atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog 2010-12-09 sutartis Nr. 11 dėl automobilio „Ford Mustang“ remonto apėmė ir tam tikrų detalių surinkimo darbus, nes tokie darbai buvo nurodyti 2010-12-09 darbų atlikimo akte, detalių nedetalizuojant. Vertinant šalių sudarytos sutarties turinį darytina išvada, jog šalių sutartyje buvo nurodyta, jog ji sudaryta dėl transporto priemonių remonto, techninio aptarnavimo, detalių, tepalų, padangų diagnostikos, dažymo bei remonto po autoįvykių. Sutarties 1.2 p. buvo nurodyta, jog priimant užsakymą yra pildomi nustatytos formos užsakymų lapai, kuriuose nurodomi atliekami darbai (kalkuliacija). Atsakovė su atsiliepimu pateikė šalių užsakymą, įvardytą darbų atlikimo aktu, kurio 8 p. nurodyti darbai – detalių surinkimas, tvarkymas, todėl rašytiniu sutarties tekstu įrodyta, jog šalys ir rašytinėje sutartyje buvo susitarusios dėl detalių surinkimo. Atsakovė pripažino faktą, jog ieškovo detalės buvo atsakovės garaže, tačiau jos pozicija, jog už jas atsakingi turėtų būti atsakovės darbuotojai kaip fiziniai asmenys, yra neparemta įstatymu.Pagal CK 6.264 straipsnį būtent samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika). Todėl byloje atsakovės pozicija, jog už ieškovo detales turi atsakyti atsakovės darbuotojai kaip fiziniai asmenys, yra neįrodyta, nes byloje nėra pakankamai įrodymų šiai aplinkybei konstatuoti. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės garaže veiklą vykdė ne tik atsakovė kaip juridinis asmuo, bet ir fiziniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka.Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73, 6. 644 straipsniai), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 str.), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra sunkus. Sandorio šalių valia gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Byloje teismas gali įvertinti ir remtis šalių paaiškinimais, faktinių aplinkybių konstatvimo protokolais, nuotraukomis, todėl svarbus momentas šioje byloje yra šalių tam tikrų aplinkybių pripažinimas. Šiais įrodymais byloje įrodyta, jog atsakovė konkliudentiniais veiksmais priėmė ieškovo detales, jas laikė garaže. Taip pat rašytinio sandorio sudarymo aplinkybės lėmė, jog ieškovo detalės yra susijusios su atsakovės darbais pagal rašytinę rangos sutartį, t. y. kėbulo dažymo darbai yra susiję su ieškovo detalių nuėmimu.Aplinkybė, jog atsakovė yra juridinis asmuo ir šioje srityje veiklą vykdantis verslo subjektas, privalėjo sudaryti ieškovo detalių aprašą, turi esminę reikšmę vertinant atsakovės veiklą ginčo teisiniame santykyje, tai subjektas, kuriam keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai. CK 2.4 str. verslininkui yra keliami aukštesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog jei ieškovas savo iniciatyva į autoservisą atveždavo pavienes detales ir tokio perdavimo autoservisui niekaip neįformino, jis pats prisiėmė visą riziką dėl detalių galimo praradimo. Todėl nesudariusi tokio aprašo atsakovė nenuginčijo, jog ieškovo ieškinyje nurodytos detalės nebuvo jai perduotos. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė pripažįsta faktą, jog ieškovo nurodytos detalės buvo jos garaže. Šią aplinkybę patvirtina ir nuotraukos, pateiktos su 2013-03-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Fotonuotraukose užfiksuoti faktai taip pat atitinka ieškovo nurodomas aplinkybes, kad ieškovo nurodomos detalės buvo atsakovės garaže, jos buvo fiksuojamos jau esant iškeltam šalių ginčui, šios detalės nebuvo ypatingai smulkios, kad galėjo būti atsakovės atsakingo asmens nepastebėtos. Dėl to, priešingai, nei teigia atsakovė, jos faktinis elgesys, t. y. leidimas atlikti šiuos akivaizdžius darbus jos darbo vietoje, atitinka jos, kaip rangovės, pareigą išsaugoti ir grąžinti ieškovui rangos objektą, t. y. atliktą darbą įforminti priėmimo–perdavimo aktu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė pripažįsta, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos santykiai dėl užsakymo suvirinti, išlyginti, paruošti dažymui ir nudažyti tik ieškovo automobilio kėbulą. Ieškovo nurodomos detalės, pvz., pagrindinių kėbulo detalių tvirtinimo varžtai, priekinės radiatoriaus grotelės ir kitos ieškovo išvardytos, yra susijusios su atsakovės pripažintais darbais, t. y. norint atlikti paminėtus darbus reikėjo nuimti daugumą nurodytų ieškovo detalių.Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika.Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens pareigos įvykdymo, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šio asmens įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų įvykdymu (pvz., medžiagų / įrengimų / darbo jėgos panaudojimas, atliktų / atliekamų rangos darbų fiksavimas), turi būti grindžiami leistinais įrodymais, tai yra tokiais dokumentais, kurie atitinka specialių teisės aktų, imperatyviai reglamentuojančių juridinių asmenų turto judėjimo, finansinių operacijų ir kt. apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymas, Finansinės atskaitomybės įstatymas ir kt.), reikalavimus. Taigi atsakovė – veikiantis pelno siekiantis kvalifikuotas, specialios patirties turintis juridinis asmuo, kuriam žinoma / turi būti žinoma ne tik sandorių sudarymo, jų keitimo, vykdymo formalioji, faktinė pusė, bet ir galima rizika, susijusi tiek su verslo ypatumais, tiek su įstatymais nustatytų taisyklių nesilaikymu (teisinių santykių neįforminimas / netinkamas įforminimas), pažeistų teisių, interesų gynimu teisme ir kt. (CPK 185 str.).Pagal CK 6.657 straipsnį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Šios normos nuostata „imtis visų įmanomų priemonių“ reiškia, kad paslaugos teikėjui tenkanti turto išsaugojimo pareiga apima visas jam prieinamas protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartą atitinkančias priemones, užtikrinančias turto saugumą. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina nustatyti ne tik tai, ar paslaugos teikėjas apskritai ėmėsi kokių nors priemonių paslaugos gavėjo perduoto turto saugumui užtikrinti, bet ir tai, kokios konkrečiu atveju realios priemonės turto išsaugojimui užtikrinti egzistavo ir ar jos buvo tinkamai išnaudotos. Tik nustačius šiuos teisiškai reikšmingus faktus spręstina, ar paslaugos teikėjas tinkamai įvykdė pareigą, nustatytą CK 6.657 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012). Šios nutarties 11 ir 14 p. nurodyti įrodymai ir motyvai paneigia atsakovės motyvus, jog ji neturėjo pareigos išsaugoti ieškovo nurodytas detales. Atlygintinų paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose svarbus įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioritetas, taip pat tinkamo kliento informavimo pareiga (CK 6.718 , 6.719 straipsniai). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė išvadas, ar tam tikros aplinkybės įrodytos. Teismas nurodė, kodėl remiasi vienu įrodymu ir atmeta kitą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, pakankamumo ir išvadas padarė iš pateiktų į bylą duomenų visumos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmestini. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.Byloje šalys pripažįsta aplinkybę, jog ieškovui automobilis buvo perduotas 2013-03-18. Šis veiksmas buvo fiksuojamas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog automobilis perduodamas be langų, lempų, variklio, vidaus įrangos. Atsakovė nepateikė priėmimo–perdavimo akto, kurį ji privalo paruošti baigusi rangos darbus ir juos perduodama užsakovui. Atliktų darbų akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Jame gali būti pastabų dėl darbų atlikimo laiko ar netinkamai įrašyto šių darbų priėmimo laiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Tokio akto byloje nėra nei dėl automobilio kėbulo darbų, nei dėl detalių. Šalių ginčas buvo išnagrinėtas 2013-02-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir atsakovei priteista 6044 Lt skola už neapmokėtus darbus, atsakovė buvo įpareigota grąžinti automobilį ieškovui, 2012-01-19 buvo priimtas sprendimas už akių ir ieškovui priteista 6354 Lt nuostolių, todėl byloje įrodyta, jog automobilio grąžinimas ieškovui vyko vykdant teismo sprendimą, tačiau atsakovė, būdama rangovė ir atsakinga už ieškovo detales, šių detalių grąžinimo neaptarė. Kai rangos dalykas žūva ir užsakovui neperduodamas, šie santykiai kvalifikuojami kaip restitucija pagal CK 6.222 straipsnį, o ne kaip civilinės atsakomybės taikymas rangovui, todėl šioje byloje remtis apeliacinio skundo 3 p. nurodyta 3 metų ieškinio senaties taikymo aplinkybe nėra pagrindo. Šioje byloje nustačius, jog atsakovė neperdavė ieškovei jos detalių, darbų su detalėmis neatliko, o tokią pareigą turi, ieškinio senaties termino eigą apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo skaičiuoti, nes paminėti teismų sprendimai įrodo, jog atsakovė savo darbą dėl kėbulo dažymo atliko su trūkumais, darbo rezultato ieškovui neperdavė pagal priėmimo–perdavimo aktą, todėl ieškovo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentas yra tada, kada jam tinkamai darbus atliko kita įmonė UAB ,,Auremas“ pagal 2016-01-21 PVM sąskaitą faktūrą, pateiktą su ieškiniu, t. y. tai būtų momentas, kada paaiškėjo, jog ieškovo užfiksuotų atsakovės garaže detalių nėra, atliekant darbus kitoje įmonėje. Ieškovas ieškinį pareiškė 2016-08-16, todėl 3 metų ieškinio senaties termino nepraleido.Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas pagrįstai nurodo, jog jis pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1080 Eur išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo įkelti į EPP sistemą, o yra elektroninės bylos kopijoje, ši atsakovo pozicija pagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei 50 procentų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, skaičiavo nuo 640 EUR sumos, o dėl kitos 440 EUR sumos nepasisakė, todėl ši spendimo dalis tikslintina ir atsakovei priteistos 320 EUR bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 540 EUR (CPK 93 str., 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos nesudaro savarankiško ieškinio reikalavimo, todėl šalies prašymas dėl jų priteisimo gali būti nagrinėjamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas yra teismo pareiga. CPK 93 straipsnyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (straipsnio 2 dalis). Todėl šios apeliacinio skundo dalies tenkinimas nesudaro pagrindo atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovės ieškovui priteistina 242 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-10 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš A. K. priteistos 320 EUR bylinėjimosi išlaidos UAB ,,VTR Vakarų transporto remontas“, ir priteistą sumą padidinti iki 540 EUR.

Priteisti A. K. iš UAB ,,VTR Vakarų transporto remontas“ 242 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.