Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai M. V., civiliniam ieškovui M. V., jų atstovei advokatei G. B., nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą E. Ž.-V.,

civilinio atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per ASS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, atstovui pagal įgaliojimą V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų agento pareigose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sužalotas žmogus, t. y.: 2022-02-21, apie 1 val. 45 min., Klaipėdos mieste, esant tamsiam paros metui, įrengtam ir įjungtam gatvės apšvietimui, A. Š. vairuojamu automobiliu „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėdamas iš (duomenys neskelbtini)esančio daugiabučio namo kiemo, keldamas grėsmę eismo saugumui, nedavė kelio bei partrenkė išilgai (duomenys neskelbtini) g. judėjusią ir įvažiavimą į daugiabučio namo kiemą kirtusią M. V., kuri eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota.

Tokiu būdu, A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 27 punktą (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta <...>) ir 127 punktą (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje pateiktas prašymas A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant mamą T. Š., kuri sutiko, kad sūnus A. Š. būtų perduota jos atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų išvardintų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnyje yra numatyta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Kaltinamosios laiduotoja siekianti būti T. Š. yra kaltinamojo mama. Ji neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 178, 180), ji dirba pagal verslo liudijimą (1 t., b. l. 175-176). T. Š. ir A. Š. paaiškino, kad jų tarpusavio santykiai yra geri, jie gyvena kartu, nes kaltinamasis savo šeimos nėra sukūręs. Kaltinamojo santykiai su mama yra artimi, jie pasitiki vienas kitu, nuolat bendrauja, kalbasi, dalijasi problemomis, teikia pagalbą, padeda patarimais. T. Š. patvirtino, kad sūnus papasakojo apie įvykį ir labai dėl jo pergyveno. T. Š. yra įsitikinusi, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Jokių neigiamai T. Š. charakterizuojančių aplinkybių nenustatytą, todėl teismas daro išvadą, kad ji gali daryti A. Š. teigiamą įtaką ir yra laikytina verta teismo pasitikėjimo.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonė, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, konkrečiai šiuo atveju pirmame punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios M. V. atstovas advokatas Andrius Pranckevičius pateikė civilinį ieškinį solidariai iš kaltinamojo A. Š. ir civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašoma neturtinę žalą priteisti (2 t, b. l. 8-21, 27-30).

Baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu pripažintas M. V. teisiamajame posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog yra nukentėjusiosios sūnus, yra neįgalus. Visiškai sutinka su pareikštu ieškiniu ir neturi jokio pagrindo jo keisti.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomas, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015). Vadinasi, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku (draudiku), jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos.

Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Nors reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra glaudžiai susijęs su ją patyrusiu asmeniu, tačiau pagal teismų praktiką, mirus asmeniui, teisme pareiškusiam reikalavimą atlyginti jo patirtą neturtinės žalos atlyginimą, jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra galimas (kasacinio teismo nutartis 3K-3-242-421/2019).

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems, patyrusiems kaulų lūžius, neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 7000,00 Eur (kasacinio eismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-942/2015, 2K-232-507/2015, 2K-211-895/2018, 2K-252-677/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis 1A-331-174/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-325-744/2019). Pažymėtina, kad net eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 2 896 Eur iki 34 754 Eur (pvz., 2K-94-696/2017 – 10 000 Eur: amputuota koja ir konstatuotas pirmos grupės neįgalumas); 2K-110-699/2017 – 10 000 Eur: buvo nustatytas atviras skeveldrinis dešinio šlaunikaulio lūžimas, atviri dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, dešinės šlauninės arterijos pakenkimas, dešinės kojos bendro šeivinio nervo potrauminė neuropatija).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-235-628/2020 ir kt.). Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018, 2K-217-697/2022).

Nagrinėjamu atveju, iš specialisto išvados matyti, kad M. V. eismo įvykio metu buvo padaryta muštinė kairio antakio žaizda su kraujosruva į kairę akį, pilvo sumušimas, kairio šlaunikaulio kaklo subkapitalinis lūžis. Dėl lūžio atliktas pilnas kairio klubo sąnario endoprotezavimas endoprotezu (1 t., b. l. 57-58). Neginčitina, kad dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusioji kentė skausmą, jautė nepatogumus, jai buvo atlikta operacija, teko gulėti ligoninėje, atlikti reabilitaciją, buvo sunku vaikščioti, apsitarnauti, rūpintis kasdieniais reikalais, patyrė kitus nepatogumus buityje. Suprantama, kad nukentėjusioji jautė nerimą dėl savo sveikatos, kokį poveikį patirtos traumos gydymas turės kitos ligos gydymui, nes nukentėjusioji dar iki eismo įvykio gana ilgą laiką sirgo (duomenys neskelbtini) liga, todėl ieškinyje tvirtinama, kad dėl patirtos traumos gydymo jai buvo sustabdyta chemoterapija nuo 2022-02-22 iki 2022-05-03, dėl ko vėžio židiniai išplito, be to, reabilitacijos metu ji susirgo COVID-19, dėl ko nukentėjusiosios sveikata pablogėjo. Nors pateiktuose medicinos dokumentų išrašuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ligos gydymas atnaujintas 2022-05-03 (2 t., b. l. 16-17), tačiau juose nėra jokių duomenų, M. V. (duomenys neskelbtini) ligos progresui tiesioginę įtaką turėjo eismo įvykio metu patirta trauma ir jos gydymas, taip pat šiuose dokumentuose nėra nurodyta ir tai, kad būtent dėl to buvo nutraukta chemoterapija ir kad jos nebuvo galima nutraukti (2 t., b. l. 12-18, 74-87, 74-87). Kaip matyti iš pastarųjų dokumentų, nukentėjusiosios būklė blogėjo, ji stacionarizuota įtarus insultą (2 t., b. l. 84), o ne dėl eismo įvykio metu patirtos traumos komplikacijų. Nors reabilitacijos metu nukentėjusioji susirgo COVID-19, tačiau to taip pat negalima tiesiogiai sieti su eismo įvykiu, nes dėl šios ligos gana didelio užkrečiamumo, neatmetama, kad šia liga nukentėjusioji užsikrėtė ar būtų užsikrėtusi ir kitomis aplinkybėmis.

Teismo nuomone, nekvestionuotina, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų patyrė ypač neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, psichologinį diskomfortą, buvo apribota jos judėjimo galimybė, patyrė fizinį skausmą, susirūpinimą sveikatos perspektyvomis. Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, M. V. sukeltas tiesiogines pasekmes, A. Š. kaltę, padarytą turtinės žalos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis domėjosi nukentėjusiosios sveikata, siekė sureguliuoti žalos atlyginimo klausimus, o nelaimė negali būti pasipelnymo šaltinis, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, ir tai, kad nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko reikėtų nuo jos nukrypti, pripažintina, jog prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai nelaikytini pakankamu pagrindu nustatyti jai didesnį neturtinės žalos dydį, nei jau yra atlyginęs civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, t. y. 5840 Eur, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 15000 EUR neturtinei žalai atlyginti priteisimo netenkinamas.

Kadangi civilinis ieškinys dalyje dėl 15000 EUR neturtinei žalai atlyginti priteisimo netenkinamas, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi ir kitų procesinių išlaidų

Nukentėjusiosios atstovė ir civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos išieškotinos ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti priteistos tik iš kaltinamojo, jeigu jis nuteistas, arba pripažinus kaltu, bet nuo bausmės atleistas, ar kuriam bausmė nepaskirta.

Byloje nukentėjusiąją M. V. ir civilinį ieškovą M. V., atstovavo advokatų profesinė bendrija Balticlaw Pranckevičius, Valiulis ir Partneriai (1 t., b. l. 64-66, 2 t., b. l. 22-24). Byloje pateikti 2022-08-25 mokėjimo nurodymas Nr. 20, ir 2022-08-26 mokėjimo nurodymas Nr. 22, patvirtina, kad nukentėjusioji M. V. už advokatės Gintarės Butnoriūtės paslaugas sumokėjo 2000,00 eurų atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 29-30).

Sprendžiant klausimą dėl prašomų priteisti apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, išeities pagrindu laikytinos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“.

Įvertinus bylos pobūdį, atstovų darbo ir laiko sąnaudas surašant civilinį ieškinį bei atstovaujant nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių, atsižvelgiant į Rekomendacijų 10.1.3., 10.2., 10.12. punktus, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos atstovų paslaugoms apmokėti yra būtinos ir pagrįstos, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Kiti klausimai.

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl jos klausimas nesprendžiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – skaitmeninė laikmena – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis,

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. Š. (A. Š.) laiduotoja paskirti T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs A. Š. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. Š., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios M. V. atstovo advokato Andriaus Pranckevičiaus civilinį ieškinį dalyje dėl 15 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, atmesti.

Priteisti iš A. Š. (A. Š.) civiliniam ieškovui M. V. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) nukentėjusiosios M. V. patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.