- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-2371-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03599-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. U., IĮ „Žvejo stotelė“, UAB „Romada“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio A. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-4371-399/2015 pagal pareiškėjo antstolio A. A. pareiškimą dėl baudos skyrimo IĮ „Žvejo stotelė“ savininkui už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys I. U., IĮ „Žvejo stotelė“, UAB „Romada“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolis A. A. prašė skirti 579 Eur baudą IĮ „Žvejo stotelė“ vadovui I. U. už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad 2015-07-23 buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto apžiūros, kuriuo nuspręsta pakartotinai apžiūrėti atsakovei IĮ „Žvejo stotelė“ priklausantį ir 2012-06-20 bei 2012-07-03 turto aprašais areštuotą turtą, apžiūrą pradedant 2015-08-06 10 val. Antstolis 2015-07-30 gavo IĮ „Žvejo stotelė“ savininko I. U. atsakymą, kuriuo siūloma suderinti kitą apžiūros datą, nes nuo 2015-08-01 iki 2015-08-31 I. U. atostogaus. Taip pat prašyme prašoma turto apžiūrą organizuoti taip, kad nebūtų trikdoma žvejybos prekių parduotuvės veikla. 2015-08-03 patvarkymu IĮ „Žvejo stotelė“ savininko I. U. prašymas netenkintas. 2015-08-06 10 val. nuvykus į žvejybos parduotuvę savininko nebuvo, buvęs pardavėjas paaiškino, kad I. U. nėra ir nebus ir jis nėra įgaliotas atstovauti IĮ „Žvejo stotelė“ turto apžiūroje.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-08-20 nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies, skyrė IĮ „Žvejo stotelė“ savininkui I. U. 150 Eur dydžio baudą už antstolio 2015-07-23 reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.
Šalies argumentai
IĮ „Žvejo stotelė“ savininkas I. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2015-08-20 nutartį ir atmesti antstolio pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi suinteresuoto asmens IĮ „Žvejo stotelė“ vadovo I. U. atskirąjį skundą tenkino, panaikino 2015-08-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, kuria tenkintas iš dalies antstolio pareiškimas ir IĮ „Žvejo stotelė“ savininkui I. U. skirta 150 Eur bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą. Teismas netenkino pareiškėjo antstolio A. A. prašymo skirti 579 Eur baudą IĮ „Žvejo stotelė“ vadovui I. U. už antstolio reikalavimų nevykdymą.
Teismas nustatė, kad antstolio 2015-08-03 patvarkymas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti IĮ „Žvejo stotelė“ prašymą atidėti areštuoto turto apžiūros datą, IĮ “Žvejo stotelė” buvo įteiktas tik 2015-08-06, t.y. nustatytą turto apžiūros dieną ir byloje nėra kitų duomenų apie minėto patvarkymo ankstesnį įteikimą IĮ „Žvejo stotelė“. Teismas taip pat nustatė, kad 2015-08-03 antstolio patvarkymas suinteresuoto asmens IĮ „Žvejo stotelė“ yra apskųstas. Į tai atsižvelgęs, teismas sprendė, jog nėra pagrindų tenkinti antstolio A. A. prašymą skirti 579 Eur baudą IĮ „Žvejo stotelė“ vadovui I. U. už antstolio reikalavimų nevykdymą, todėl antstolio prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas antstolis A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-08-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – už antstolio reikalavimų nevykdymą nubausti IĮ „Žvejo stotelė“ savininką I. U., skiriant 579 Eur dydžio baudą. Taip pat prašo išreikalauti iš I. U. mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-08-03 ir 2015-08-04 pokalbių ataskaitas. Atskirajame skunde nurodo:
1. Teismas priimdamas nutartį įvertino bylos aplinkybes vienpusiškai ir neobjektyviai, atsižvelgęs tik į IĮ „Žvejo stotelė“ vadovo pateiktą faktą, kad antstolio 2015-08-03 patvarkymą, kuriuo netenkintas I. U. prašymas atidėti turto apžiūros datą, jis gavo tik 2015-08-06 , t. y. numatytos turto apžiūros dieną.
2. Teismas nevertino įstatymo numatytos skolininko pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga, kuri įtvirtinta CPK 644 str. 1 d. 1 p. Skolininkas pateikdamas antstoliui prašymą atidėti turto apžiūros laiką, turėjo būti aktyvus ir domėtis kada ir koks bus priimtas sprendimas dėl šio prašymo, tačiau skolininkas tuo nesidomėjo.
3. Skolininkui buvo žinoma apie 2015-08-03 priimtą patvarkymą. 2015-08-03 I. U. iš savo mobilaus telefono skambino antstoliui ir tarėsi dėl susitikimo, norėdamas aptarti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-08-03 I. U. buvo atvykęs į antstolio kontorą. Skolininkas buvo informuotas, kad yra ruošiamas patvarkymas dėl jo prašymo ir, kad jo prašymas nebus tenkinamas. I. U. buvo pasiteirauta kaip jis pageidautų gauti šį patvarkymą. I. U. nurodė, kad kitą dieną t. y. 2015-08-04 apie 10.00 val. atvyks į antstolio kontorą ir patvarkymą pasiims. 2015-08-04 I. U. neatvykus atsiimti patvarkymo. Telefonu susisiekus su I. U. buvo pranešta, kad patvarkymas paruoštas ir pasiteirauta kada skolininkas atvyks jo atsiimti. I. U. nurodė patvarkymą siųsti paštu. 2015-08-04 patvarkymas buvo išsiųstas skolininkui paštu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens IĮ „Žvejo stotelė“ vadovas I. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-08-28 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Antstolis atskirajame skunde nurodo naujas aplinkybes, kuriomis nesirėmė prašydamas skirti baudą, taip pat pateikia naują įrodymą – telefono numerio paslaugų detalią ataskaitą. Šie įrodymai nepriimtini (CPK 314 str.). Antstolis šią ataskaitą galėjo užsakyti, gauti ir pateikti dar bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Be to, ši ataskaita tik įrodo pokalbio faktą, bet ne pokalbio turinį.
2. Nors antstolis nurodo, kad I. U. turėjo būti aktyvus ir domėtis vykdymo eiga, tačiau antstolis yra savo srities profesionalas ir jis turi organizuoti vykdymo veiksmus taip, kad neįvykdytų tokių nesusipratimų kaip šiuo atveju. Be to, antstolis elektroniniu laišku galėjo atsiųsti patvarkymą, įteikti IĮ „Žvejo stotelė“ buveinėje. Prašymas buvo pateiktas 2015-07-30, tuo tarpu antstolis patvarkymą priėmė tik 2015-08-03.
3. Būtina įvertinti aplinkybę, kad antstolis pakartotinę areštuoto turto apžiūros datą paskyrė I. U. iš anksto suplanuotų atostogų metu ir apie tai antstolis buvo informuotas. Dėl nesuprantamų priežasčių antstolis toliau primygtinai siekė vykdyti turto apžiūrą I. U. atostogų metu, nors skubiai turto apžiūrai pagrindo nebuvo.
4. Antstolio 2015-08-03 patvarkymas yra apskųstas, tačiau informacijos apie šio skundo nagrinėjimo eigą nepateikta.
5. Atostogos yra pagrindas prašyti pagal CPK 627 str. 1 p. atidėti vykdymo veiksmus. Vertinant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įmonės vadovo iš anksto suplanuotos atostogos yra svarbi aplinkybė, galinti pateisinti vykdymo veiksmų nukėlimą. I. U. niekada anksčiau neprašė atidėti vykdymo veiksmus, tinkamai vykdė visus antstolio patvarkymus. Turtas 2012 m. buvo areštuotas ir aprašytas. 2014-12-08 buvo pakartotinai apžiūrėtas. Šiuo atveju nebuvo tokia situacija, kad vykdymo veiksmus buvo būtina atlikti neatidėliotinai. Antstolis turi atsižvelgti ne tik į savo užimtumą, bet ir į skolininko užimtumą bei kitas svarbias aplinkybes. Negali būti pažeidžiami skolininko interesai ir tuo antstolis negali piktnaudžiauti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl prašymo išreikalauti naujus įrodymus bei jų priėmimo.
Apeliantas antstolis A. A. atskirajame skunde prašo išreikalauti iš I. U. jo mobilaus telefono nr. 2015-08-03 ir 2015-08-04 pokalbių ataskaitas. Nurodo, kad ataskaitos patvirtins faktą, jog 2015-08-03 ir 2015-08-04 buvo kalbėta telefonu su I. U.. Taip pat apeliantas prie atskirojo skundo pateikė antstolio telefono nr. UAB „Bitė Lietuva“ 2015-08-04 pokalbių išklotines (b. l. 17-18). Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių kodėl šių duomenų jis nepateikė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar kad teismas būtų nepagrįstai juos atsisakęs priimti. Be to apeliantas pareiškime dėl baudos skyrimo šių aplinkybių nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jas vertinti. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir priėmimo netenkintinas (CPK 314 str.).
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio A. A. prašymas dėl baudos paskyrimo skolininkės IĮ „Žvejo stotelė“ vadovui I. U. už antstolio reikalavimų nevykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Apeliantas nurodo, kad teismas priimdamas nutartį įvertino bylos aplinkybes vienpusiškai ir neobjektyviai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto nuomone nesutinka.
Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas paminėtų procesinės teisės normų nepažeidė. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankią nutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga.
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), kuris, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 645 straipsnio 1 dalyje numatyta skolininko pareiga antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Siekiant užtikrinti antstolio reikalavimų privalomumą, įstatymų leidėjas yra numatęs sankcijas asmenims, kurie be svarbių priežasčių nevykdo antstolio reikalavimų (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 645 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015-07-23 antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto apžiūros, kuriuo nuspręsta pakartotinai apžiūrėti atsakovei IĮ „Žvejo stotelė“ priklausantį ir 2012-06-20 bei 2012-07-03 turto aprašais areštuotą turtą; apžiūrą pradėti 2015-08-06 10.00 val. žvejybos prekių parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini). 2015-07-28 IĮ „Žvejo stotelė“ savininkas I. U. antstoliui pateikė atsakymą dėl 2015-07-23 patvarkymo, kuriame nurodė, kad nuo 2015-08-01 iki 2015-08-31 atostogaus ir negalės pateikti apžiūrai turto. Siūlė suderinti kitą apžiūros datą visoms šalims priimtinu laiku po 2015-08-31. Antstolis 2015-08-03 priėmė patvarkymą, kuriuo prašymo atidėti vykdymo veiksmus netenkino. Patvarkymas IĮ „Žvejo stotelė“ įteiktas 2015-08-06 darbuotojui Ž. D.. Skundžiama nutartimi 2015-08-28 pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2015-08-03 patvarkymas IĮ „Žvejo stotelė“ įteiktas tik 2015-08-06 ir nesant kitų duomenų apie ankstesnį šio patvarkymo įteikimą bei įvertinus aplinkybę, kad 2015-08-03 antstolio patvarkymas suinteresuoto asmens IĮ „Žvejo stotelė“ yra apskųstas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti antstolio prašymą dėl baudos IĮ „Žvejo stotelė“ vadovui skyrimo.
Apeliantas nurodo, kad IĮ „Žvejo stotelė“ savininkui I. U. buvo žinoma apie 2015-08-03 priimtą patvarkymą, kadangi su savininku buvo bendrauta 2015-08-03 telefonu ir tą pačią dieną pas antstolį kontoroje, 2015-08-04 - telefonu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepakankamais antstolio nurodytam argumentui pagrįsti. CPK 605 str. numato, kad šiame Kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Nagrinėjamu atveju 2015-08-03 patvarkymas IĮ „Žvejo stotelė“ įteiktas pasirašytinai 2015-08-06. Nors antstolis nurodo, kad IĮ „Žvejo stotelė“ savininkas I. U. 2015-08-03 buvo atvykęs į antstolio kontorą ir antstolis jį informavo, kad nebus tenkintas jo prašymas atidėti areštuoto turto apžiūros datą, tačiau patvarkymas dar nebuvo parengtas. Antstolis žinodamas, kad IĮ „Žvejo stotelė“ savininkas I. U. ketina atvykti į antstolio kontorą galėjo parengti patvarkymą ir jį įteikti savininkui tiesiogiai, žinant, kad 2015-08-06 yra numatyta turto apžiūra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad IĮ „Žvejo stotelė“ savininkas I. U. į antstolio kontorą vyko aptarti vykdymo veiksmus vykdomosiose byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose vykdomas išieškojimas iš jo ir jo sutuoktinės AB SEB banko naudai, tačiau ne dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, I. U. informavimas apie 2015-08-03 patvarkymo priėmimą negali būti prilyginamas patvarkymo įteikimui CPK 605 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolio 2015-08-03 patvarkymas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti IĮ „Žvejo stotelė“ prašymą atidėti areštuoto turto apžiūros data, IĮ „Žvejo stotelė” buvo įteiktas tik 2015-08-06, t.y. nustatytą turto apžiūros dieną, nesant byloje kitų duomenų apie minėto patvarkymo ankstesnį įteikimą IĮ „Žvejo stotelė“.
Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad skolininkas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, buvo atvykęs pas antstolį, kalbėjo telefonu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog skolininkas nevykdė CPK 644, 645 str. numatytų skolininko pareigų domėtis vykdymo eiga, teikti informaciją antstoliui. Pažymėtina ir tai, kad nors skolininkės vadovo atostogos ir nėra pagrindas atidėti vykdymo veiksmus CPK 627 str. 1 p. nuostatų pagrindu, tačiau iš apelianto procesinių dokumentų turinio nesimato, kad antstolio 2015-07-23 patvarkymu numatytų veiksmų (areštuoto turto pakartotina apžiūra) atlikimas ne 2015-08-06, o kita vėlesne data (kaip prašė skolininko vadovas) būtų esmingai pažeidę išieškotojo interesus ir nesuderinamas su kito vykdymo proceso dalyvio teisėtais interesais (CPK 178 str., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus antstolio A. A. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 9,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo antstolio A. A. 9,07 Eur (devynis eurus 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.