Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams Ž. F. ir V. F. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimai apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007 m. birželio 11 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. F. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706622901 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ nupirko iš pardavėjo UAB „Topo centras“) turtą – mobilųjį telefoną „Nokia N95 Dand“, ir perdavė jį nuomininkui (atsakovui) valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą Sutartyje numatytą kainą, turtas pereis nuomininkui (atsakovui) nuosavybės teise (Sutarties 1 punktas) (e. b. l. 15-16). Atsakovas Sutartimi įsipareigojo pagal Sutarties šalių suderintą mokėjimo grafiką mokėti ieškovui visas mokėjimo grafike numatytas įmokas (Sutarties 2.1 punktas). Sutartį atsakovas sudarė būdamas santuokoje su Ž. F. (e. b. l. 7-10). Atsakovas užtikrino, kad jis turi teisę sudaryti Sutartį ir ši Sutartis sudaryta atsakovo sutuoktinei sutinkant (Sutarties 9.1 punktas). Atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 813,81 Eur sumą. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido UAB „Kapitalo valda“ (e. b. l. 14-17). Ieškovas nurodė, kad atsakovui siuntė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą (e. b. l. 18). Išsiuntus atsakovams ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovai tinkamai informuoti apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad tiesiogiai išperkamosios nuomos sutarties samprata CK neįtvirtinta, tačiau tokia sutarties rūšis išskiriama. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Iki 2011 m. balandžio 1 d. galiojusios ir šioje byloje taikytinos CK 6.886 straipsnio redakcijos 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada, kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas, bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti. Tokiu atveju išperkamosios nuomos sutartis turi vieną esminių finansinės nuomos sutarties požymių. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžė, kad, nepriklausomai nuo to, išperkamosios nuomos sutarčiai ir iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir ieškovui nesumokėjo visų Sutartyje nustatytų įmokų. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Atsižvelgiant į tai, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 813,81 Eur skolos.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 0,05 proc. dydžio delspinigių už 3911 pradelstas atsiskaityti dienas – 1 591,40 Eur. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik vienuolikos metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei devynių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Ieškovas tiek metų pats delsęs aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 150 Eur delspinigių, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas dėl delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą, kas sudaro 81,38 Eur sumą, nes ieškovai nepranešė apie savo telefono numerio (numerių) ir gyvenamosios vietos adreso (adresų) ir (ar) finansinės būklės pasikeitimą. Pagal Sutarties 5.2, 5.5 ir 11.2 punktus, nevykdant pareigos ieškovui pareikalavus per 5 dienas pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovui patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas, informuoti apie pasikeitusį adresą, telefoną, faksą ar banko rekvizitus, darbovietę ir turto laikymo vietą, atsakovas sumoka 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 p., taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas, kaip tai numatyta Sutarties 5.5 p. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti 81,38 Eur baudos atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 963,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas byloje patyrė 56 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 23,20 Eur už VĮ Registrų centro pažymas, iš viso 79,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 38,75 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 30,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (79,20 x 38,75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteiki, nepriteistinos, kadangi padalijus jas atsakovams lygiomis dalimis jos neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, solidariai iš atsakovų Ž. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 813,81 Eur (aštuonis šimtus trylika eurų 81 ct) skolos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 963,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,69 Eur (trisdešimt eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė