- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-993-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13882-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- Ž. F., V. F.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams Ž. F. ir V. F. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Ž. F. ir V. F. 813,81 EUR skolos, 1 591,40 EUR delspinigių, 81,38 EUR baudos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, solidariai iš atsakovų Ž. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 813,81 EUR skolos, 150 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 963,81 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,69 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 11 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. F. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706622901, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ nupirko iš pardavėjo UAB „Topo centras“ turtą – mobilųjį telefoną „Nokia N95 Dand“, ir perdavė jį nuomininkui (atsakovui) valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą Sutartyje numatytą kainą, turtas pereis nuomininkui (atsakovui) nuosavybės teise (Sutarties 1 punktas). Atsakovas Sutartimi įsipareigojo pagal Sutarties šalių suderintą mokėjimo grafiką mokėti ieškovui visas mokėjimo grafike numatytas įmokas (Sutarties 2.1 punktas). Sutartį atsakovas sudarė būdamas santuokoje su Ž. F.. Atsakovas užtikrino, kad jis turi teisę sudaryti Sutartį ir ši Sutartis sudaryta atsakovo sutuoktinei sutinkant (Sutarties 9.1 punktas). Atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 813,81 EUR sumą. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido UAB „Kapitalo valda“.
4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir ieškovui nesumokėjo visų Sutartyje nustatytų įmokų, vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.886 str., 3.109 str. 1 d. 5 p. ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 813,81 EUR skolos.
5. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgdamas į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma ir delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik vienuolikos metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei devynių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, konstatavo, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir sumažino juos iki 150 EUR sumos.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 p., taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas, kaip tai numatyta Sutarties 5.5 p. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimą priteisti 81,38 EUR baudos atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir baudos priteisimo, t. y. priteistą 150,00 EUR dydžio delspinigių sumą padidinti iki 1 591,40 EUR dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); priteisti 81,38 EUR dydžio baudą bei bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo yra nemotyvuotas, subjektyvus, neteisingas, pažeidžiantis kreditoriaus teises, teisėtus lūkesčius, netgi nesąžiningas kreditoriaus atžvilgiu. Iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas sumažino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių dydį, priteisdamas 150,00 EUR dydžio delspinigių sumą. Sumažinti delspinigius atsakovai neprašė, taip pat neprašė taikyti jiems senaties, teismas neatsižvelgė, jog ieškovė prašo ne visų sutartimi numatytų delspinigių, o juos pats sumažino iki 0,05 proc.
9. Pažymėjo, jog tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl LR vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. LR vartojimo kredito įstatymo 41 str, aiškiai yra nurodyta, kad LR vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d. Teismas neturėjo pagrindo atsakovus laikyti vartotojais, o ieškovės kredito davėju, teismas neturėjo pagrindo atsakovus laikyti vartotojais.
10. Teismas iš atsakovų ieškovo naudai nepagrįstai nepriteisė 81,38 EUR dydžio baudos, kadangi akivaizdu, kad skolininkai pakeitė gyvenamosios vietos adresą (adresus), telefono (telefonų) Nr. (kadangi prisiskambinti skolininkams akivaizdžiai nėra jokios galimybės, ir tai yra faktinis įrodymas).
11. Apeliantas pažymi, jog nuo pat reikalavimo į atsakovus atsiradimo, ieškovas ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovų ikiteisminiu būdu. Būtent atsakovai nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką. Ieškovė teismo neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. Apeliantės vertinimu, toks skolininkų sąmoningas neveikimas negali būti pateisinamas laikinais finansiniais sunkumais. Jeigu atsakovai nebūtų buvę piktybiški kreditoriaus atžvilgiu, šiuos įsipareigojimus per 3911 d. būtų įvykdę, nes skola santykinai nėra didelė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovų priteista skola, sumažintas delspinigių dydis ir atmestas reikalavimas dėl baudos priteisimo.
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. birželio 11 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. F. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706622901. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo pagal Sutarties šalių suderintą mokėjimo grafiką mokėti ieškovui visas mokėjimo grafike numatytas įmokas (Sutarties 2.1 punktas). Sutartį atsakovas sudarė būdamas santuokoje su Ž. F.. Atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 813,81 EUR sumą. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido UAB „Kapitalo valda“.
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu šalis siejančių santykių kvalifikavimo kaip vartojimo teisinių santykių.
16. Sandorio sudarymo metu galiojusi Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir galiojančiame Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartis, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo V. F.. Pagal įsigyto daikto pobūdį (mobilusis telefonas) bei tai, kad daiktą įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, t. y. verslo subjekto, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog stiprioji sandorio šalis yra kreditorius ir atitinkamai taikė vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančias nuostatas.
17. Sandorio sudarymo metu galiojusi Civilinio kodekso 6.503 straipsnio 1 dalis nustatė, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.
18. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
19. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažino nemotyvuotai ir nepagrįstai, neprašant atsakovams, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas priteisiant visą reikalautą delspinigių sumą.
20. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, nes šis įstatymas priimtas 2011 m. balandžio 11 d., kai tuo tarpu išperkamosios nuomos sutartis sudaryta dar 2007 m. kovo 20 d. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Tačiau pažymėtina, jog argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi nurodytu Vartojimo kredito įstatymu, sprendime nėra.
21. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog teismo teisė mažinti netesybų dydį yra numatyta ne tik Vartojimo kredito įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., kur nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, jog teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Škotijos firma „ForthmillLimited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „SchmitzCargobullBaltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovės prašomi priteisti iš atsakovų 1 591,40 EUR delspinigiai, kurie ieškovo paskaičiuoti už 3911 dienų, yra aiškiai per dideli. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas mažino delspinigius, t. y. tai, kad sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, tai, kad pagrindinės prievolės suma (813,81 EUR) beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, tai, kad ieškovas delsė kreiptis dėl skolos priteisimo beveik 11 metų, sudarė pagrindą spręsti, jog delspinigių sumažinimas nuo 1591,40 EUR iki 150 EUR dydžio atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė nuo pat reikalavimo perleidimo sutarties ėmėsi veiksmų dėl skolos išieškojimo, siųsdama atsakovui raginimus, vėliau kreipdamasi dėl skolos išieškojimo ikiteisminiu keliu per skolos išieškojimo įmonę, nesudaro pagrindo pateisinti nepagrįstai ilgą delsimą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Apeliantė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, patvirtinančių pagrįstą jos lūkestį dėl atsakovo atsiskaitymo nesikreipus į teismą. Delsiant kreiptis į teismą atsakovo skola tik didėjo, nes už kiekvieną dieną yra skaičiuojami delspinigiai. Apeliantė neįrodinėjo, kad prašomos priteisti netesybos atitinka jo nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą ir dėl to negali būti priteisiamos mažesnės (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Taip pat nepagrįstais laikytini apelianto argumentai susiję su ieškinio senatimi, kadangi teismas skundžiamu sprendimu netaikė ieškinio senaties delspinigiams.
23. Ieškovas reikalavimą priteisti 81,38 EUR baudą grindė Sutarties 11.2. punkto nuostata, nustatančia, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2., 5.5. p. Nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. neišpirktos Turto vertė baudą. Sutarties 5.2. nustatyta nuomininko pareiga, pareikalavus Lizingo įmonei per 5 dienas, pateikti visus dokumentus susijusius su Nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės Sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas patikrinti kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5. punkte nustatyta nuomininko pareiga, per 5 dienas informuoti Lizingo įmonę jeigu pasikeičia Nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, Turto laikymo vieta.
24. Prie ieškinio ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytų pareigų pažeidimą, tame tarpe Lizingo bendrovės reikalavimų per nustatytą 5 dienų laikotarpį pateikti reikalaujamą informaciją ir kt., kurių pagrindu reikalaujama priteisti baudą. Ieškovė nėra nurodžiusi konkrečių aplinkybių, kokie atsakovo duomenys yra pasikeitę, byloje nepateikta atsakovui siųstų ir neįteiktų laiškų, neįteiktų raginimų ar panašių dokumentų (CPK 178 straipsnis).Kita vertus pažymėtina, ir tai, kad nors ieškovė reikalavimą priteisti baudą kildina iš atsakovo pareigos pranešti apie savo adreso ir gyvenamosios vietos pasikeitimą nevykdymo, tačiau šios pareigos nevykdymas tampa aktualus tik tada, kai Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nevykdomi piniginiai mokėjimai, kas reiškia, jog realiai šios pareigos nevykdymas yra susijęs su skolos nemokėjimu. CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-378/2005; Nr. 3K-3-400/2005; Nr. 3K-3-1070/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas reikalavimo priteisti baudą netenkino pagrįstai.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.