Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-287-562/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-19
Bylos Nr.: e2S-287-562/2026
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rosita Patackienė
Atsakovas: M. M.
Ieškovas: K. M.
Trečiasis asmuo: UAB „GF bankas“
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-287-562/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05238-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3; 3.3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties bei atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje pagal K. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir kitam sutuoktiniui priteisimo bei atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei K. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – UAB „GF bankas“, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. M. (toliau – ir atsakovas), prašydama:

1) nutraukti santuoką, tarp ieškovės ir atsakovo, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto Nr. (-)), dėl atsakovo kaltės;

2) priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2026 m. gegužės 6 d., indeksuojant išlaikymo sumą kasmet įstatymo nustatyta tvarka;

3) dukros K. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir dukra, vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove;

4) priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet įstatymo nustatyta tvarka;

5) nustatyti šią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: atsakovas netrukdomai dalyvauja dukros auklėjime ir ugdyme, bendrauja su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje, bendravimo laiką prieš 48 val. telefonu suderinęs su ieškove ir atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą;

6) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę;

7) atsakovo prievolę kreditoriui UAB „GF bankas“ pripažinti atsakovo asmenine prievole;

8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:

1) priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

2) priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo nei jai, nei vaikui. Ji šiuo metu negauna ir neturi galimybės gauti lėšų pragyvenimui, todėl visa vaiko priežiūros našta tenka jai vienai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą iš dalies ir nutarė: 1) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) įpareigoti ieškovę vaiko išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. gegužės 6 d.

Šalies argumentai

5. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Pareikštu priešieškiniu atsakovas prašė:

1) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, jo gyvenamojoje vietoje;

2) priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui po 150 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovo banko sąskaitą;

3) nustatyti ieškovės bendravimo su dukra tvarką:

1. uždrausti ieškovei be atsakovo atskiro rašytinio sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos;

2. vaikas praleidžia laiką pas ieškovę 2 savaites per mėnesį nuo ketvirtadienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val.;

3. vaikas po dviejų savaičių ketvirtadienį 18.00 val. perduodamas iš ieškovės gyvenamosios vietos;

4. vaikas praleidžia nelyginiais kalendoriniais metais šventes taip: vaiko gimtadienis – su atsakovu; katalikų šv. Kūčios (gruodžio 24 d.) – su atsakovu; katalikų šv. Kalėdos (gruodžio 25 d.) (visas dienas) – su atsakovu; įprastiniai Naujieji metai (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) – su ieškove; stačiatikių šv. Kalėdos (sausio 7 d.) (visas dienas) – su ieškove; stačiatikių naujieji metai (sausio 14 d.) – su ieškove; katalikų šv. Velykas (visas dienas) – su atsakovu; stačiatikių šv. Velykas (visas dienas) – su ieškove; motinos dieną – su ieškove; tėvo dieną – su atsakovu;

5. vaikas praleidžia lyginiais kalendoriniais metais šventes taip: vaiko gimtadienis – su ieškove; katalikų šv. Kūčios (gruodžio 24 d.) – su atsakovu; katalikų šv. Kalėdos (gruodžio 25 d.) (visas dienas) – su atsakovu; įprastiniai Naujieji metai – su atsakovu; stačiatikių šv. Kalėdos (sausio 7 d.) – su ieškove; stačiatikių Naujieji metai (sausio 14 d.) – su ieškove; katalikų šv. Velykos (visas dienas) – su atsakovu; stačiatikių šv. Velykas (visas dienas) – su ieškove; motinos dieną – su ieškove; tėvo dieną – su atsakovu;

6. vaiko perdavimas šventinę dieną vyksta tos dienos rytą 10.00 val., iš vieno iš tėvų namų, pas kurį vaikas būna pagal numatytą šventinį grafiką. Po grafike numatytų šventinių dienų laikomasi įprasto numatyto grafiko;

7. vienam iš tėvų planuojant atostogas su vaiku, apie tai privaloma raštu informuoti kitą tėvą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų;

8. tokiu atveju pirmumo teisė bendrauti su vaiku suteikiama tam tėvui, kuris yra suplanavęs atostogas, o kitas tėvas įsipareigoja netrukdyti ir nesudaryti kliūčių bendravimui. Kai vaikas atostogauja su vienu iš tėvų, tai tas iš tėvų privalo sudaryti sąlygas kitam iš tėvų bendrauti su vaiku telekomunikacinėmis priemonėmis;

9. vaikui patekus į gydymo įstaigą, abu tėvai turi teisę jį lankyti, informavus apie tai kitą tėvą iš anksto;

10. tėvas ar motina, kai dukra yra su kitu tėvu, turi teisę vieną kartą per dieną bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu (telefonu, vaizdo skambučiu ar pan.), atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę. Skambučiai turi būti atliekami ne vėliau kaip iki 20.00 val., nebent salių susitarimu nustatyta kitaip;

11. kartu su vaiku perduoti visus jai reikalingus daiktus: drabužius, vaistus, dokumentus (pasas arba / ar asmens tapatybės kortelė) ir kt.;

12. bendravimo tvarka gali būti keičiama ar koreguojama šalių sutarimu.

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovas priešieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną su vaiku bendravimo tvarką iki sprendimo byloje priėmimo ir ją išdėstyti sekančiai:

1) uždrausti ieškovei be atsakovo atskiro rašytinio sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos;

2) vaikas praleidžia laiką pas atsakovą po 7 dienas per mėnesį nuo ketvirtadienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val., vaiką pasiimant iš ieškovės namų ir pristatant į ieškovės namus. Šis laikotarpis suderinamas iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę;

3) vaikas praleidžia nelyginiais kalendoriniais metais šventes taip: vaiko gimtadienis – su atsakovu; katalikų šv. Kūčios (gruodžio 24 d.) – su atsakovu; katalikų šv. Kalėdos (gruodžio 25 d.) (visas dienas) – su atsakovu; įprastiniai Naujieji metai (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) – su ieškove; stačiatikių šv. Kalėdos (sausio 7 d.) (visas dienas) – su ieškove; stačiatikių naujieji metai (sausio 14 d.) – su ieškove; katalikų šv. Velykas (visas dienas) – su atsakovu; stačiatikių šv. Velykas (visas dienas) – su ieškove; motinos dieną – su ieškove; tėvo dieną – su atsakovu;

4) vaikas praleidžia lyginiais kalendoriniais metais šventes taip: vaiko gimtadienis – su ieškove; katalikų šv. Kūčios (gruodžio 24 d.) – su atsakovu; katalikų šv. Kalėdos (gruodžio 25 d.) (visas dienas) – su atsakovu; įprastiniai Naujieji metai – su atsakovu; stačiatikių šv. Kalėdos (sausio 7 d.) – su ieškove; stačiatikių Naujieji metai (sausio 14 d.) – su ieškove; katalikų šv. Velykos (visas dienas) – su atsakovu; stačiatikių šv. Velykas (visas dienas) – su ieškove; motinos dieną – su ieškove; tėvo dieną – su atsakovu;

5) vaiko perdavimas šventinę dieną vyksta tos dienos rytą 10.00 val., iš vieno iš tėvų namų, pas kurį vaikas būna pagal numatytą šventinį grafiką. Po grafike numatytų šventinių dienų laikomasi įprasto numatyto grafiko;

6) vaikui patekus į gydymo įstaigą, abu tėvai turi teisę jį lankyti, informavus apie tai kitą tėvą iš anksto;

7) tėvas ar motina, kai dukra yra su kitu tėvu, turi teisę vieną kartą per dieną bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu (telefonu, vaizdo skambučiu ar pan.), atsižvelgiant į vaiko dienotvarke. Skambučiai turi būti atliekami ne vėliau kaip iki 20.00 val. nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip;

8) kartu su vaiku perduoti visus jai reikalingus daiktus: drabužius, vaistus, dokumentus (pasas arba / ar asmens tapatybės kortelė) ir kt.

Atsiliepimas

7. Atsakovas nurodė, kad ieškovė manipuliuoja vaiku, neleidžia susitikti su vaiku, o už laiką, praleistą su vaiku, reikalauja papildomų piniginių lėšų; jų negavusi, grasina išvežti vaiką į Ukrainą. Taip pat ieškovė kelia konfliktus, kurie daro neigiamą poveikį vaiko emocinei ir psichinei būklei, bei neleidžia vaikui bendrauti su jos broliu ir seneliais, taip trukdydama palaikyti giminystės ryšius. Atsakovas pabrėžė siekiantis išlaikyti ryšį su vaiku ir visapusiškai dalyvauti jos auklėjime, ugdyme bei gyvenime.

Žemesnės instancijos teismas

8. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutarė, be kita ko, tenkinti atsakovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei be atsakovo atskiro rašytinio sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos. Nutartimi taip pat nutarta prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, teismo posėdį skiriant 2025 m. spalio 1 d. 14.00 val.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė nenustatyti atsakovo prašomo ilgalaikio bendravimo su vaiku.

Šalies argumentai

10. Ieškovė nurodė, kad atsakovas negeba tinkamai rūpintis vaiku ir, naudodamasis tėvų valdžia, imasi veiksmų, kurie provokuoja konfliktus tarp šalių bei neigiamai veikia vaiko psichinę būklę. Kaip pavyzdžius ji pateikė situacijas, galinčias kelti grėsmę vaiko saugumui: 1) 2025 m. vasarą atsakovas, ieškovei nežinant ir neatsižvelgdamas į vaiko amžių, važinėjosi su dukra kartingais; apie tai buvo pranešta Vaiko teisių apsaugos tarnybai, tačiau, nepaisant įspėjimo, tokie veiksmai buvo tęsiami; 2) 2025 m. rugsėjo 26 d. atsakovas be ieškovės sutikimo ir išankstinio įspėjimo atvyko į darželį ir pasiėmė vaiką prieš pietų miegą, taip sutrikdydamas jos dienos režimą, sukeldamas stresą ir konfliktą tarp šalių. Taip pat nurodyta, kad atsakovas vaiko akivaizdoje vartojo grubius ir žeminančius žodžius ieškovės atžvilgiu.

11. Atsakovas skleidžia nepagrįstus kaltinimus esą ieškovė reikalauja lėšų savo išlaikymui, nors visos lėšos yra skirtos tik vaiko poreikiams. Atsakovas dažnai vartoja alkoholį, kas yra netinkama vaiko akivaizdoje ir dėl ko anksčiau tarp šalių kilo konfliktų. Dėl šių priežasčių atsakovas yra netekęs darbo, taip pat dvejiems metams buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdama į tai, ieškovė reiškia susirūpinimą dėl vaiko saugumo būnant su atsakovu, ypač vakaro metu.

12. (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 25 d. pažymoje nurodyta, kad vaikas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. lanko „(duomenys neskelbtini)“ grupę. Pažymoje konstatuota, jog vaiko emocinė būklė yra gera – vaikas visada geros nuotaikos, tvarkingai aprengtas ir prižiūrėtas. Ieškovė aktyviai domisi vaiko gerove, kasdienine veikla bei pasiekimais, laiku atveda ir pasiima vaiką iš darželio. Taip pat pažymėta, kad ieškovės ir vaiko santykiai yra glaudūs ir pozityvūs. Nurodyta, kad tėvas taip pat dalyvauja vaiko ugdyme ir yra jį atvedęs bei pasiėmęs iš darželio.

Šalies argumentai

13. Ieškovė nurodė, kad jos ir vaiko dienos režimas yra aiškiai nustatytas, o vaikas yra stipriai prisirišęs prie motinos ir vis dar maitinamas motinos pienu. Dėl šių aplinkybių, ieškovės vertinimu, nėra pagrindo nustatyti atsakovo prašomo ilgalaikio bendravimo su vaiku tvarkos.

14. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštarauja vaiko interesams.

15. Skyrius pažymėjo, kad neturi duomenų, jog atsakovo ir vaiko bendravimas šiuo metu kenktų vaiko interesams, kad atsakovas su vaiku elgtųsi netinkamai ar pažeistų jo teises, ar kad toks bendravimas sukeltų vaikui neigiamų pasekmių ar keltų nesaugumo riziką. Priešingai, 2025 m. rugpjūčio 5 d. Skyriuje buvo gautas atsakovo pateiktas garso įrašas, kuriame ieškovė nurodo, jog neleis atsakovui bendrauti su dukra, kol jis neduos pinigų. Šis įrašas taip pat nurodytas 2025 m. rugpjūčio 21 d. vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. 6P-VSV-3115 2 priede.

16. Atsakovo prašymas nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, numatant tik minimalų 7 dienų per mėnesį bendravimą, nevisiškai atitinka vaiko interesus ir jo teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais. Tuo tarpu atsakovo bendravimas su vaiku švenčių ir gimtadienių metu, net ir vaikui būnant su kitu iš tėvų, atitinka vaiko interesus.

17. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus, todėl valstybės institucijos ir teismas turi pareigą užtikrinti šio ryšio išsaugojimą ir plėtojimą. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime principai reiškia, kad bendravimo su vaiku ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai tai būtina vaiko interesams apsaugoti. Asmeniniai tėvų nesutarimai neturi daryti įtakos vaiko santykiams su kiekvienu iš jų – vaikas neturi būti įtraukiamas į tėvų konfliktus ar ginčus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nutarė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies ir:

1) nustatyti tokią atsakovo laikiną bendravimo tvarką su vaiku:

1. vaikas praleidžia laiką pas atsakovą 7 dienas per mėnesį nuo sekmadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., atsakovui vaiką pasiimant ir grąžinant iš / į vaiko gyvenamąją vietą pas ieškovę. Šis laikotarpis su ieškove suderinamas iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Šalims nesusitarus dėl konkrečios savaitės, nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja antrąją savaitę po savo grįžimo iš darbo užsienyje (viena savaitė per mėnesį);

2. kiekvienais metais vaikas su atsakovu praleidžia: katalikų šv. Kūčias (gruodžio 24 d.); katalikų šv. Kalėdas (gruodžio 25 - 26 d. ) (visas dienas); katalikų šv. Velykas (abi dienas), Tėvo dieną;

3. kiekvienais metais vaikas su ieškove praleidžia: stačiatikių Kalėdas (sausio 7 d.) (visas dienas), stačiatikių Naujuosius metus (sausio 14 d.), stačiatikių šv. Velykas (visas dienas); Motinos dieną;

4. nelyginiais metais vaikas su atsakovu praleidžia vaiko gimimo dieną ir įprastinius Naujuosius metus (gruodžio 31- sausio 1 d.), lyginiais metais vaikas su ieškove praleidžia vaiko gimimo dieną ir įprastinius Naujuosius metus (gruodžio 31 – sausio 1 d.);

5. vaiko perdavimas šventinę dieną vyksta tos dienos rytą 10.00 val., iš vieno iš tėvų namų, pas kurį vaikas būna pagal numatytą šventinį grafiką. Po grafike numatytų šventinių dienų laikomasi įprasto numatyto grafiko;

6. dukrai patekus į gydymo įstaigą, abu tėvai turi teisę ją lankyti, informavus apie tai kitą tėvą iš anksto;

7. atsakovas ar ieškovė, kai vaikas yra su kitu tėvu, turi teisę vieną kartą per dieną bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu (telefonu, vaizdo skambučiu ar pan.), atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę. Skambučiai turi būti atliekami ne vėliau kaip iki 20.00 val., nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip;

2) likusią prašymo dalį atmesti.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko buvimas su atsakovu (tėvu) kenktų vaiko interesams. Tokių aplinkybių nenurodė ir Skyrius. Atsakovas siekia bendrauti su vaiku 50 proc. laiko, o laikinųjų apsaugos priemonių prašymu – vieną nepertraukiamą savaitę per mėnesį, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį.

20. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės (vaiko paėmimas iš darželio anksčiau, važinėjimas kartingais, nepritarimas auklės samdymui) nepatvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdo tėvo pareigas ar pažeidžia vaiko interesus.

21. Teismas nurodė, jog ieškovės požiūris į vaiko priežiūros rutiną nėra pagrindas riboti atsakovo teisę savarankiškai spręsti dėl bendravimo su vaiku. Vien aplinkybė, kad vaikas yra mažas ir prisirišęs prie motinos, nesuteikia jai teisės vienašališkai riboti bendravimą su tėvu. Teismas konstatavo, kad tarp šalių yra konfliktas ir nėra susiformavusios stabilios bendravimo tvarkos, todėl būtina ją laikinai nustatyti.

22. Įvertinęs atsakovo darbo specifiką, teismas nustatė, kad atsakovas su vaiku bendrauja vieną nepertraukiamą savaitę per mėnesį – nuo sekmadienio 18.00 val. iki kito sekmadienio 18.00 val., iš anksto suderinus laiką. Nesusitarus, bendravimas vyksta antrą savaitę po atsakovo grįžimo iš užsienio.

23. Teismas taip pat nustatė bendravimo tvarką švenčių dienomis, paskirstydamas laiką tarp tėvų (Kūčios, Kalėdos, Velykos, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos šventės), numatant ir vaiko gimtadienio bei Naujųjų metų šventimą skirtingais metais.

24. Be to, teismas tenkino atsakovo prašymo dalį dėl vaiko perdavimo švenčių metu, bendravimo nuotolinėmis priemonėmis, lankymo gydymo įstaigose ir vaiko daiktų perdavimo, siekdamas išvengti šalių konfliktų dėl skirtingo bendravimo tvarkos aiškinimo.

25. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovo prašymas tenkintas iš dalies.

26. 2025 m. spalio 20 d. gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo prašoma nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, pakeisti 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą vaikui ir priteisti vaikui po 350 Eur laikiną išlaikymą. Taip pat ieškovė prašė nustatyti kitą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kurio esminiais reikalavimais siekiama nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio ryto, o būdamas Lietuvoje atsakovas su vaiku bendrauja antradieniais, trečiadieniais, penktadieniais po ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigos iki tos pačios dienos 20 val. – 20.30 val. Taip pat 2025 m. spalio 24 d. ieškovė pateikė teismui prašymą pakeisti vieną laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2025 m. spalio 1 d. nutartimi, punktą, iki kol ieškovė šalins teismo nustatytus terminus 2025 m. spalio 20 d. prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių: nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja paskutinį mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį po ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigos ir pristatydamas vaiką motinai į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 10 iki 10.30 val.

Šalies argumentai

27. 2025 m. spalio 27 d. ieškovė pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, tad 2025 m. spalio 20 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimtas ir nutarta 2025 m. spalio 20 d. ir 2025 m. spalio 24 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti kartu.

Žemesnės instancijos teismas

28. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir:

1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove;

2) pakeisti 2025 m. spalio 1 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktą ir nustatyti, kad vaikas praleidžia laiką pas atsakovą po 7 dienas per mėnesį nuo ketvirtadienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val., atsakovui vaiką pasiimant ir grąžinant iš/į vaiko gyvenamąją vietą pas ieškovę. Šis laikotarpis su ieškove suderinamas iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Šalims nesusitarus dėl konkrečios savaitės, nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja antrąją savaitę po savo grįžimo iš darbo užsienyje (viena savaitė per mėnesį). Likusią 2025 m. spalio 1 d. laikinųjų apsaugos priemonių dalį palikti nepakeistą.

3) išaiškinti, kad 2025 m. spalio 30 d. atsakovas turi teisę pasiimti vaiką be atskiro derinimo prieš savaitę.

4) likusią prašymo dalį atmesti.

29. Teismas įvertinęs tai, kad šalių vaikas gyvena su ieškove, teismas nutarė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

30. Teismas nurodė, jog nors ieškovė prašydama pakeisti laikino išlaikymo dydį, pateikė šalių susirašinėjimą, kuriame atsakovas užsimena apie galimai gaunamas apie 5 000 Eur pajamas, vaiko poreikių dydis ir šalių turtinė padėtis bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės. Šiuo atveju ieškovė nepateikė duomenų apie pasikeitusius vaiko poreikius ar kitas aplinkybes, kurios pagrįstų laikino išlaikymo dydžio peržiūrėjimą, todėl teismas nutarė netenkinto prašymo dalies dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo.

31. Teismas nustatė, kad ieškovė prašymą pakeisti laikiną bendravimo tvarką grindžia tuo, jog atsakovas netinkamai vykdė teismo nutartį – 2025 m. spalio 5 d. pasiėmė vaiką, o grąžino spalio 10 d. ryte į ugdymo įstaigą, vaikui sloguojant. Taip pat nurodoma, kad ilgesnis vaiko atskyrimas nuo ieškovės gali didinti vaiko nerimą ir sukelti emocinių sunkumų. Ieškovės teigimu, jos siūloma laikina bendravimo tvarka leistų atsakovui išlaikyti ryšį su vaiku.

32. Teismas nurodė, kad byloje jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta laikina nepilnametės dukters bendravimo su atsakovu tvarka; dėl šios nutarties yra pateiktas ieškovės atskirasis skundas. Nors ieškovė teigė, kad maitina 2,5 metų dukrą krūtimi ir tuo grindė prašymą darbo dienomis vakarais grąžinti vaiką motinai, kartu ji prašo nustatyti tvarką, pagal kurią vaikas su tėvu praleistų vieną savaitgalį per mėnesį (nuo penktadienio iki sekmadienio). Tai leidžia daryti išvadą, kad minėta aplinkybė dėl maitinimo krūtimi grindžiama nenuosekliai.

33. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dar parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė vaiko krūtimi nemaitinanti, išvadą teikianti institucija taip pat nurodė nematanti, kaip bendravimo tvarka, kuomet vaikas su tėvu matosi nepertraukiamą savaitę per mėnesį, pažeistų vaiko interesus. Vaikui šiuo metu yra 2,5 metų, vaikas lanko visą dieną ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir maitinasi ten tiekiamu maistu, tad argumentai, kad galimai ieškovė kartais savo nuožiūra žindo 2,5 metų vaiką, nėra pagrindas keisti laikinųjų apsaugos priemonių ir riboti atsakovui laiką, kuomet jis matosi su vaiku. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikas valgo visą maistą, nėra mitybos prasme priklausomas nuo motinos pieno, atsakovas yra pajėgus visiškai pasirūpinti vaiku, jo mityba ir priežiūra, o dėl atsakovo darbo grafiko, kuomet jis dvi savaites per mėnesį praleidžia užsienyje, optimaliausias laikas jam matytis su vaiku yra ilgesnį nepertraukiamą laiką kartą per mėnesį. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodyta tvarka, kuomet būnant Lietuvoje atsakovas tris kartus per savaitę darbo dienomis matosi su dukra kelias valandas po ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigos nesukuria erdvės atsakovui bendrauti su vaiku nuosekliai ilgesnį laiką.

Šalies argumentai

34. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, jog dukra su juo praleistų 7 dienas per savaitę nuo ketvirtadienio iki ketvirtadienio, 2025 m. spalio 1 d. nutartimi buvo nustatyta, kad vaikas paimamas ir grąžinamas sekmadieniais. Iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas į Lietuvą parskrenda spalio 22 d. (trečiadienį), o į darbą grįžta lapkričio 7 d. (penktadienį), be to, toks grafikas suplanuotas ilgesniam laikotarpiui. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymą lėmė atsakovo darbo grafikas, o ne jo noras.

Žemesnės instancijos teismas

35. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė pakoreguoti 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 1 punktą ir nustatyti, kad vaikas praleidžia laiką pas atsakovą po 7 dienas per mėnesį nuo ketvirtadienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val., atsakovui dukrą pasiimant ir grąžinant iš / į vaiko gyvenamąją vietą pas ieškovę.

36. Teismas konstatavo, kad dėl kitų ieškovės pateiktų argumentų nėra pagrindo keisti neseniai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas, kuriame atsakovas galimai aptaria santykius su motina ir buvusia sutuoktine, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku apimties. Taip pat psichologo pažyma nerodo, kad bendravimas su tėvu būtų traumuojantis; ji remiasi bendro pobūdžio vertinimu. Vienos savaitės per mėnesį praleidimas su tėvu nereiškia staigaus atskyrimo nuo motinos. Priešingai, konflikto tarp tėvų sąlygomis tokia tvarka užtikrina rutiną, leidžiančią vaikui autentiškai bendrauti su tėvu ir susikurti savo dienos režimą.

37. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas nustatyti, jog ji informuotų atsakovą apie numatomas vaiko atostogas iki 14 dienų likus ne mažiau kaip 20 dienų, tuo atveju sustabdant nustatytą bendravimo tvarką, galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiauti atostogų institutu ir riboti atsakovui bendravimą su vaiku. Kadangi atsakovas su vaiku bendrauja vieną savaitę per mėnesį, ieškovė bylos nagrinėjimo metu gali laisvai organizuoti savo ir vaiko atostogas per likusias tris savaites.

38. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas nustatyti, jog atsakovas, būdamas užsienyje, bendrautų su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis tik kiekvieną sekmadienį nuo 18.00 iki 18.30 val., trukmė nuo 15 iki 30 minučių, labiau ribotų tėvo teisę bendrauti su vaiku. 2025 m. spalio 1 d. nutartimi jau nustatyta mažiau ribojanti tvarka, pagal kurią abu tėvai gali bendrauti su vaiku kiekvieną dieną nuotolinio ryšio priemonėmis. Teismo vertinimu, tokia tvarka užtikrina, kad vaikas palaiko kontaktą su abiem tėvais kasdien, todėl teismas atmetė ieškovės prašymą.

39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, tačiau atmetė ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo dydžio ir laikinos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Teismas pakoregavo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 1 punktą, nustatydamas, kad vaiką atsakovas pasiima ir gražina ketvirtadieniais, o ne sekmadieniais.

III. Atskirųjų skundų argumentai

40. Ieškovė 2025 m. spalio 8 d. atskiruoju skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kurioje nustatytas ilgalaikis vienos savaitės nepertraukiamas atsakovo bendravimas su vaiku, į kelis trumpalaikius bendravimo laikotarpius dienos metu, su įsipareigojimu nakčiai grąžinti vaiką ieškovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Atsiliepimas

40.1. ieškovė, teikdama atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pateikė savo poziciją, įrodymus ir prašymą teismui atsižvelgti į faktines aplinkybes, ypač į tai, kad šalių vaikas yra stipriai prisirišęs prie ieškovės ir maitinamas motinos pienu. Ieškovė prašė, kad nebūtų nustatytas atsakovo prašomas ilgalaikis bendravimas su vaiku. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus duomenis ir nustatė ilgalaikį, vienos savaitės nepertraukiamą bendravimą. Ieškovės nuomone, toks ilgalaikis nepertraukiamas atsakovo bendravimas neabejotinai gali pažeisti vaiko interesus ir sukelti neigiamas pasekmes vaikui;

40.2. medicinos psichologės G. R. J. 2025 m. spalio 2 d. pažymoje nurodoma, kad vaikas yra ankstyvosios vaikystės etape, kuris yra itin svarbus jo fizinei, pažintinei, socialinei ir emocinei raidai. Šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindinis emocinis saugumo jausmas, prieraišumo ryšiai bei bazinis pasitikėjimas globėjais ir aplinka. Stebėjimų metu pastebėta, kad vaikas demonstruoja artimą ryšį su ieškove, jaučiasi saugi, ieško artumo ir tinkamai reaguoja į ieškovės emocinius bei praktinius atsakus, o ieškovė jautriai atliepia dukros poreikius. Vaikas vis dar žindomas, o žindymas šiuo raidos tarpsniu ne tik patenkina biologinius poreikius, bet ir stiprina emocinį ryšį bei saugumo jausmą, padeda reguliuoti emocijas ir mažina stresą. Psichologė nurodo, kad ankstyvas atskyrimas nuo pagrindinio globėjo, ypač motinos, gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos vaiko raidai: staigus ryšio nutraukimas gali skatinti nesaugų prieraišumo tipą, kuris ateityje gali lemti santykių sunkumus, pasitikėjimo kitais stoką bei savivertės problemas. Be to, vaiko atskyrimas gali didinti nerimą, sunkinti emocijų reguliavimą, sukelti miego problemų ir regresinių elgesio požymių, pvz., kalbos, higienos ar miego įgūdžių atsitraukimą. Tėvų konfliktai ir bandymai vaiką naudoti kaip priemonę partnerio įskaudinimui taip pat gali sustiprinti emocinį stresą ir turėti ilgalaikių psichologinių padarinių. Siekiant užtikrinti vaiko psichologinę gerovę, rekomenduojama palaikyti stabilumą ir nuoseklumą, ypač užtikrinant nuolatinį ryšį su ieškove kaip pagrindine globėja, nes šis ryšys šiuo metu suteikia vaikui saugumo, pasitikėjimo ir emocinės pusiausvyros jausmą.

41. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo šį atmesti ir palikti galioti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

41.1. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek ir Skyriaus išvadoje nurodytus argumentus. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo kaip tėvo pareigas atliktų netinkamai ar pažeistų vaiko interesus. Ieškovės vienpusiškas matymas, kaip turėtų būti laikomasi vaiko priežiūros rutinos, nereiškia, kad atsakovas negali savo nuožiūra spręsti kaip leisti laiką su vaiku ar kada pasiimti vaiką iš darželio, jei tą dieną atsakovas bendrauja su vaiku. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsiliepime ieškovė nurodė vis dar maitinanti vaiką savo pienu, tačiau dar parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaikas motinos pienu nėra maitinamas;

41.2. iki ieškinio pateikimo ir vėliau, buvo atvejų kai vaikas pats atsakovą faktiškai praleisdavo po kelias dienas (įskaitant ir naktis) dėl ko nebuvo jokio neigiamo poveikio ar pasekmių vaikui. Vaikas labai prisirišęs prie tėvo, kuris visiškai tenkina jo interesus;

41.3. psichologės pažymoje pateikti argumentai yra tik bendro pobūdžio, remiasi tokio amžiaus vaikų ypatumais ir mamos pasakojimu, turinčiu akivaizdų suinteresuotumą, nes psichologė neturėjo tiesioginio kontakto su vaiku. Teiginiai apie „staigų ryšio nutraukimą“ ar „mergaitės atskyrimą nuo mamos“ šioje situacijoje nėra aktualūs – vaikas nuo gimimo turi puikų emocinį ryšį su atsakovu, laikas su juo praleidžiamas gerai, o paklaustas apie norą važiuoti pas ieškovę, aiškiai parodo priešingą pageidavimą. Laikas, praleidžiamas su atsakovu, nėra nauja situacija ar vaiko atskyrimas nuo pagrindinio globėjo. Be to, atsakovas suteikia galimybę vaikui palaikyti ryšį su ieškove nuotolinėmis priemonėmis;

41.4. nors vaikas dar mažai kalba, naudoja žodžius savo „kalba“, tačiau abu tėvai puikiai vaiką supranta. Vaikui pareiškus norą važiuoti pas ieškovę, atsakovas reaguotų ir tenkintų vaiko norus.

Šalies argumentai

42. Ieškovė 2025 m. lapkričio 5 d. atskiruoju skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės atskirąjį skundą tenkinti:

1) pakeisti 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos 2025 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos;

2) pakeisti iš dalies 2025 m. spalio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką:

1. atsakovas, būdamas užsienio valstybėje, turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas turi trukti nuo 15 iki 30 minučių, priklausomai nuo vaiko sugebėjimo išlaikyti dėmesį;

2. atsakovas bendrauja su vaiku paskutinį mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį po ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigos ir pristatydamas vaiką ieškovei į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 10 val. iki 10.30 val.;

3. atsakovas negalėdamas bendrauti su vaiku paskutinį mėnesio savaitgalį apie tai informuoja ieškovę el. patu (duomenys neskelbtini) prieš ne mažiau nei 7 dienas iki numatytos bendravimo pradžios ir perkelia bendravimą į pirmą po to sekančio mėnesio savaitgalį tokiomis pačiomis sąlygomis;

4. būdamas Lietuvoje, atsakovas antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos ir pristato vaiką ieškovei į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. iki 20.30 val.;

5. atsakovas privalo informuoti ieškovę el. paštu (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip prieš 5 dienas apie grįžimą į Lietuvą ir ne mažiau kaip prieš 2 dienas apie išvykimą iš Lietuvos;

6. ieškovė informuoja atsakovą SMS žinute ir elektroniniu paštu apie numatomas vaiko atostogas, kurios gali trukti iki 14 dienų, prieš ne mažiau kaip 20 dienų ir tuo atveju atsakovo ir vaiko bendravimas pagal nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba tvarką nevyksta;

7. kitas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistas.

43. Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

43.1. ieškovė prašymą pakeisti priteistą laikiną vaikui išlaikymą nuo 250 Eur iki po 350 Eur per mėnesį, prašymą grindė padidėjusiais vaiko poreikiais, atsiradusiais vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, taip pat atsakovo objektyviai geresnėmis finansinėmis galimybėmis teikti didesnio dydžio išlaikymą. Atsakovas su vaiku praleidžia gerokai mažiau laiko nei ieškovė, nuolat gyvena ir dirba užsienio valstybėje, todėl būtent ieškovei tenka faktinė vaiko priežiūra ir kasdienių poreikių tenkinimas. Laikino išlaikymo vaikui padidinimas iki 350 Eur atitiktų ne tik formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl minimalaus vaikui skirtino išlaikymo dydžio, bet ir teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijus;

43.2. prašomas padidinti laikinas išlaikymas vaikui nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų atsakovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas nagrinėjamoje byloje neteikė jokių duomenų, kad dėl savo turtinės padėties negali teikti 350 Eur dydžio išlaikymo;

43.3. nustatyta pakeista atsakovo bendravimo vaiku tvarka, t. y. kad vaikas pas atsakovą praleidžia po 7 dienas per mėnesį nuo ketvirtadienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val., atsakovui pasiimant ir grąžinant iš / į vaiko gyvenamąją vietą pas ieškovę, yra ydinga. Teismui tikėtina pritrūko įrodymų suformuluoti vidinį įsitikimą, kad vaikas yra primaitinamas vakarais motinos pienu ir negali būti atskirtas nuo ieškovės tokiam ilgam laikotarpiui – 7 dienom. VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2025 m. lapkričio 4 d. pažyma ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo išrašas patvirtina, jog vaikas dar yra žindomas;

43.4. atsakovas negali vykdyti ir nevykdo skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Ketvirtadienį, spalio 30 d., atsakovas vaiką pasiėmė iš namų 18.00 val., lapkričio 1 d. ryte jis paskambino ir pasakė, kad vaikas susirgo. Dieną jį parvežė namo. Vakare, lapkričio 1 d., jis vėl norėjo ją pasiimti. Ieškovė su vaiku nuvyko į ligoninę, kur vaikui buvo atlikti tyrimai ir nustatyta A tipo virusinė infekcija. Gydytoja rekomendavo ramią ir stabilią aplinką. Per savaitgalį vaikui pagerėjo. Pirmadienį, lapkričio 3 d., atsakovas vaiką vėl pasiėmė, o lapkričio 4 d. parvežė su aukšta temperatūra. Lapkričio 5 d. ieškovė su vaiku nuvyko į ligoninę, kur nustatyta, jog vaikas jokio uždegimo neturi. Tą pačią dieną per pietus atsakovas vėl vaiką pasiėmė ir vakare parvežė. Taigi, atsakovas neturi įgūdžių ir negali pasirūpinti vaiku, o apskųsta nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarką yra ne tik neįgyvendinama, bet ir apskritai kelią grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui;

43.5. ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas, būdamas užsienio valstybėje, turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. nuotolinio ryšio priemonėmis. Teismas tokio prašymo netenkino nurodydamas, jog ieškovės prašymas labiau riboja atsakovo bendravimą su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas galėtų skambinti bet kuriuo laiku, kai nei ieškovė, nei vaikas nėra pasiruošę tokiam bendravimui. Prašydamas nekonkretaus bendravimo laiko, atsakovas siekia ne vaiko interesų, o ieškovės gyvenimo kontrolės.

Atsiliepimas

44. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

44.1. ieškovė kvestionuoja jau įsiteisėjusią teismo nutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymai vaikui po 250 Eur per mėnesį, galėjo būti skundžiama per 7 dienas, nuo nutarties gavimo dienos, tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo. Laikinųjų apsaugos priemonių keitimas apima tiek teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, keitimą (pvz., vieno areštuoto turto pakeitimą kitu), tiek teismo nutarties konkretinimą, kai areštuotas turtas nebuvo konkretizuotas. Tačiau šiuo atveju, ieškovės prašymas yra ne peržiūrėti, o pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymas yra nepagrįstas ir dėl to turėtų būti atmestas;

Šalies argumentai

44.2. ieškovė pagrindą keisti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi priteistą išlaikymą nurodo tai, kad padidėjo vaiko poreikiai šiam pradėjus lankyti ugdymo įstaigą. ieškovės nurodyta informacija realiai neatitinka tikrovės, kadangi sprendžiant laikino išlaikymo klausimą, t. y. 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties priėmimo metu vaikas jau lankė ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), todėl šis ieškovės argumentas yra visiškai nepagrįstas. Šiai dienai vaikui yra beveik du metai ir aštuoni mėnesiai ir jo poreikiai per vienerius metus niekaip negalėjo pasikeisti. Be to, pagal minėtą teismo nutartį, atsakovas ne mažiau kaip 1 savaitę per mėnesį pasiima vaiką į savo namus, kur suteikia jai visas būtinas sąlygas, maistą, jei reikia rūbus ir t.t. Taigi faktiškai neegzistuoja aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą keisti nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. laikino išlaikymo dydį;

44.3. ieškovė teigia, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka (dukra 7 dienas per mėnesį būna pas tėvą) yra ydinga, tačiau tai nepagrįsta. Iki 2025 m. spalio 1 d. nutarties ieškovė nepagrįstai ribojo atsakovo bendravimą su vaiku, kėlė sąlygas, dėl ko atsakovas kreipėsi į Skyrių. Stabilus bendravimas užtikrintas tik teismui nustačius tvarką;

44.4. teiginiai, kad atsakovas nesugeba pasirūpinti vaiku, yra subjektyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Priešingai, jis tinkamai rūpinasi vaiku ir laikosi jo rutinos. Gydytojo pažyma laikytina tendencinga, kadangi ji parengta ieškovės prašymu;

44.5. laikotarpiu kai tėvas leidžia laiką su vaiku, ieškovei paprašius pabendrauti ir krūtim pamaitinti vaiką, atsakovas geranoriškai atvežė vaiką. Pažymėtina, kad pats vaikas nereiškia noro maitintis, taip kaip teigia ieškovė;

44.6. mamos maitinimas krūtimi dviejų su puse metų amžiaus vaiką nėra kasdienis, vaikui būtinas. Jei jau ieškovė yra įsitikinusi, kad tokio amžiaus vaikas vis dar turi būti žindomas, tuomet yra visos galimybės ieškovui perduoti nutrauktą pieną, kurį atsakovas, esant poreikiu, duotų savo vaikui;

44.7. ieškovė žindymu prisidengia siekdama pateisinti savo trukdymą vaikui bendrauti su atsakovu;

44.8. ieškovės prašomoje nustatyti laikinoje bendravimo tvarkoje siūloma nustatyti, kad dukra su tėvu leidžia savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio, todėl pats ieškovės siūlymas paneigia kasdienio vaiko žindymo būtinybę;

44.9. pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovui būtų suteikiama galimybė ne betarpiškai dalyvauti vaiko gyvenime, bet minimaliai matytis ir minimaliai bendrauti su vaiku. Tokia bendravimo tvarka yra tenkinanti ne vaiko interesus, o ieškovės ambicijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

46. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

47. Ieškovė kartu su 2025 m. spalio 8 d. atskiruoju skundu dėl 2025 m. spalio 1 d. nutarties pateikė medicinos psichologės G. R. J. 2025 m. spalio 2 d. pažymą apie vaiką. Kartu su 2025 m. lapkričio 5 d. atskiruoju skundu dėl 2025 m. spalio 29 d. nutarties pateikė VšĮ „Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras“ atsakymą į paklausimą dėl informacijos apie vaiką pateikimo bei 2025 m. lapkričio 1 d. gydytojo išrašą.

48. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

49. Įvertinus tai, kad ieškovės pateikti įrodymai gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo yra susiję su byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis, kad atsakovas turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais ir dėl jų pasisakė savo atsiliepimuose į ieškovės atskiruosius skundus, pateikti nauji įrodymai priimami.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

50. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-65-1215/2026 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir kitam sutuoktiniui priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

51. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

52. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą iš dalies ir nutarė: 1) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) įpareigoti ieškovę vaiko išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. gegužės 6 d.

53. Atsakovas, siekdamas užtikrinti priešieškinio reikalavimus, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti ieškovei išvežti vaiką iš Lietuvos be jo rašytinio sutikimo ir iki bylos išnagrinėjimo nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, išdėstytą priešieškinyje.

54. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutarė, be kita ko, tenkinti atsakovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei be atsakovo atskiro rašytinio sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos.

55. Ieškovės apskųsta Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nutarta atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies ir nustatyti tokią atsakovo laikiną bendravimo tvarką su vaiku: 1) vaikas praleidžia laiką pas atsakovą 7 dienas per mėnesį nuo sekmadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., atsakovui vaiką pasiimant ir grąžinant iš / į vaiko gyvenamąją vietą pas ieškovę. Šis laikotarpis su ieškove suderinamas iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Šalims nesusitarus dėl konkrečios savaitės, nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja antrąją savaitę po savo grįžimo iš darbo užsienyje (viena savaitė per mėnesį); 2) kiekvienais metais vaikas su atsakovu praleidžia: katalikų šv. Kūčias (gruodžio 24 d.); katalikų šv. Kalėdas (gruodžio 25 - 26 d. ) (visas dienas); katalikų šv. Velykas (abi dienas), Tėvo dieną; 3) kiekvienais metais vaikas su ieškove praleidžia: stačiatikių Kalėdas (sausio 7 d.) (visas dienas), stačiatikių Naujuosius metus (sausio 14 d.), stačiatikių šv. Velykas (visas dienas); Motinos dieną; 4) nelyginiais metais vaikas su atsakovu praleidžia vaiko gimimo dieną ir įprastinius Naujuosius metus (gruodžio 31- sausio 1 d.), lyginiais metais vaikas su ieškove praleidžia vaiko gimimo dieną ir įprastinius Naujuosius metus (gruodžio 31- sausio 1 d.); 5) vaiko perdavimas šventinę dieną vyksta tos dienos rytą 10.00 val., iš vieno iš tėvų namų, pas kurį vaikas būna pagal numatytą šventinį grafiką. Po grafike numatytų šventinių dienų laikomasi įprasto numatyto grafiko; 6) dukrai patekus į gydymo įstaigą, abu tėvai turi teisę ją lankyti, informavus apie tai kitą tėvą iš anksto; 7) atsakovas ar ieškovė, kai vaikas yra su kitu tėvu, turi teisę vieną kartą per dieną bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu (telefonu, vaizdo skambučiu ar pan.), atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę. Skambučiai turi būti atliekami ne vėliau kaip iki 20.00 val., nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip.

56. Ieškovė 2025 m. spalio 8 d. atskiruoju skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kurioje nustatytas ilgalaikis vienos savaitės nepertraukiamas atsakovo bendravimas su vaiku, į kelis trumpalaikius bendravimo laikotarpius dienos metu, su įsipareigojimu nakčiai grąžinti vaiką ieškovei.

57. Taip pat byloje buvo priimta Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi, kuria išspręstas vėliau gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovė prašė: 1) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) pakeisti Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi priteisto vaikui laikino išlaikymo dydį ir šį iš 250 Eur iki padidinti iki 350 Eur per mėnesį; 3) nustatyti kitą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nei Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nustatyta, kurio esminiais reikalavimais siekiama nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį.

58. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas iš dalies ir nutarta: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 2) pakeisti 2025 m. spalio 1 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktą ir nustatyti, kad vaikas praleidžia laiką pas atsakovą po 7 dienas per mėnesį nuo ketvirtadienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val., atsakovui vaiką pasiimant ir grąžinant iš/į vaiko gyvenamąją vietą pas ieškovę. Šis laikotarpis su ieškove suderinamas iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Šalims nesusitarus dėl konkrečios savaitės, nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja antrąją savaitę po savo grįžimo iš darbo užsienyje (viena savaitė per mėnesį). Likusią 2025 m. spalio 1 d. laikinųjų apsaugos priemonių dalį palikti nepakeistą (2025 m. spalio 1 d. nutarties dalis pakeista pačio teismo iniciatyva nustačius, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalės įvykdyti pirmiau nustatytos laikinos bendravimo tvarkos); 3) išaiškinti, kad 2025 m. spalio 30 d. atsakovas turi teisę pasiimti vaiką be atskiro derinimo prieš savaitę.

59. Ieškovė taip pat pateikė 2025 m. lapkričio 5 d. atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

60. Dėl to buvo pradėti du apeliaciniai procesai, t. y. Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2S-287-562/2026 pagal ieškovės 2025 m. spalio 8 d. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalies, Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. e2S-273-1060/2026 pagal ieškovės 2025 m. lapkričio 5 d. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties.

61. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-273-1060/2026 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-287-562/2026 sujungti, prijungiant civilinę bylą Nr. e2S-273-1060/2026 prie civilinės bylos Nr. e2S-287-562/2026.

Dėl laikino išlaikymo dydžio (ne) pakeitimo

62. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

63. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki jo tėvų ginčo išsprendimo iš esmės yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai.

Žemesnės instancijos teismas

64. Nagrinėjamu atveju, Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi, be kita ko, tenkino ieškovės prašymą iš dalies ir nutarė: 1) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) įpareigoti ieškovę vaiko išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

65. Ieškovė 2025 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), nurodydama, jog šalių vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, padidėjo vaiko poreikiai, vaikui reikia daugiau rūbų ir avalynės, keičiasi šalies ekonominė situacija. Be kita ko, atsakovo galimybės ir pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės, vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistų 250 Eur neužtenką, reikalinga 350 Eur suma.

66. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi netenkino ieškovės dalies prašymo dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), nustatęs, kad ieškovė nepateikė duomenų apie pasikeitusius vaiko poreikius ar kitas aplinkybes, kurios pagrįstų laikino išlaikymo dydžio peržiūrėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

67. Ieškovė su tokia Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties išvada nesutinka ir teigia, kad: 1) laikinas išlaikymas turi būti padidintas nuo 250 Eur iki 350 Eur, atsižvelgiant į išaugusius vaiko poreikius, atsakovo geresnes finansines galimybes bei tai, kad ji faktiškai viena rūpinasi vaiku; 2) prašomas 350 Eur dydžio išlaikymas yra proporcingas, o atsakovas nepateikė įrodymų, jog negali tokio dydžio išlaikymo mokėti; 3) teismas priimdamas skundžiamą nutartį, laikino išlaikymo priteisimo klausimu, nukrypo nuo nuoseklios, per ilgą laiką suformuluotos kasacinio teismo praktikos, kur aiškiai įvardijama, jog vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

68. Pirma, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad ieškovė iš esmės kvestionuoja jau įsiteisėjusią 2024 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas.

69. Įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK) 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Šios taisyklės taikomos ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikino išlaikymo pakeitimo.

70. Taigi, pasikeitus aplinkybėms, šalis gali prašyti pakeisti nustatytą laikino išlaikymo dydį. Šiuo atveju ieškovė tokį prašymą grindė tuo, kad vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, todėl padidėjo jo poreikiai, taigi ieškovė turėjo teisę kreiptis dėl laikino išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).

71. Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija dėl laikino išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).

72. Pažymėtina, jog laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu.

73. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių padidėjusius vaiko poreikius ar tai, kad 250 Eur suma yra nepakankama (taip pat nėra duomenų, kaip, esant trūkumui, šie poreikiai būtų tenkinami ir kieno nors pagalba).

74. Vien ta aplinkybė, kad, ieškovės vertinimu, atsakovas galimai gauna apie 5 000 Eur pajamas, savaime nesudaro pagrindo didinti laikino išlaikymo dydį, nes byloje nėra įrodymų, jog per laikotarpį nuo 250 Eur išlaikymo priteisimo vaiko poreikiai būtų iš esmės padidėję. Be to, iš ieškovės, kartu su 2025 m. spalio 20 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad duomenys apie galimas atsakovo pajamas jai buvo žinomi dar iki 2022 m. kovo mėn., o Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties ji neskundė, taip iš esmės sutikdama su nustatytu laikino išlaikymo dydžiu.

75. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės bando teigti, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas apskųstą 2025 m. spalio 29 d. nutartį, kuria netenkino ieškovės prašymo dėl 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, akivaizdžiai nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kur aiškiai įvardijama, jog vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

76. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas, dėl jo bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti minimalius, tačiau būtiniausius, savo poreikius. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo mažesnio dydžio nei ½ dalis nustatytos minimalios mėnesio algos, nesudaro teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl jau priteisto laikino išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), nes, visų pirma, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, minimalios mėnesinės algos dydis sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, yra tik orientacinis kriterijus (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-749-603/2017). Be to, kaip ir minėta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų vaiko poreikių padidėjimą bei būtinybę taikyti padidintą išlaikymą.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos

77. Kaip jau nustatyta, ieškovės apskųsta Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nutarta nustatyti tokią atsakovo laikiną bendravimo tvarką su vaiku: 1) vaikas praleidžia laiką pas atsakovą 7 dienas per mėnesį nuo sekmadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., atsakovui vaiką pasiimant ir grąžinant iš / į vaiko gyvenamąją vietą pas ieškovę. Šis laikotarpis su ieškove suderinamas iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Šalims nesusitarus dėl konkrečios savaitės, nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja antrąją savaitę po savo grįžimo iš darbo užsienyje (viena savaitė per mėnesį); 2) kiekvienais metais vaikas su atsakovu praleidžia: katalikų šv. Kūčias (gruodžio 24 d.); katalikų šv. Kalėdas (gruodžio 25 - 26 d. ) (visas dienas); katalikų šv. Velykas (abi dienas), Tėvo dieną; 3) kiekvienais metais vaikas su ieškove praleidžia: stačiatikių Kalėdas (sausio 7 d.) (visas dienas), stačiatikių Naujuosius metus (sausio 14 d.), stačiatikių šv. Velykas (visas dienas); Motinos dieną; 4) nelyginiais metais vaikas su atsakovu praleidžia vaiko gimimo dieną ir įprastinius Naujuosius metus (gruodžio 31- sausio 1 d.), lyginiais metais vaikas su ieškove praleidžia vaiko gimimo dieną ir įprastinius Naujuosius metus (gruodžio 31- sausio 1 d.); 5) vaiko perdavimas šventinę dieną vyksta tos dienos rytą 10.00 val., iš vieno iš tėvų namų, pas kurį vaikas būna pagal numatytą šventinį grafiką. Po grafike numatytų šventinių dienų laikomasi įprasto numatyto grafiko; 6) dukrai patekus į gydymo įstaigą, abu tėvai turi teisę ją lankyti, informavus apie tai kitą tėvą iš anksto; 7) atsakovas ar ieškovė, kai vaikas yra su kitu tėvu, turi teisę vieną kartą per dieną bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu (telefonu, vaizdo skambučiu ar pan.), atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę. Skambučiai turi būti atliekami ne vėliau kaip iki 20.00 val., nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip.

Žemesnės instancijos teismas

78. Minėtą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį ieškovė apskundė. Be to, 2025 m. spalio 20 d. ji kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo, prašydama, kad atsakovo bendravimo su vaiku tvarka būtų pakeista, numatant, jog atsakovas su dukra bendrautų tik vieną savaitgalį per mėnesį, priešingai nei nustatyta 2025 m. spalio 1 d. nutartyje.

79. Šiaulių apylinkės teismas iš esmės, tiek 2025 m. spalio 1 d., tiek ir 2025 m. spalio 29 d. nutartimi, spręsdamas klausimą dėl nustatytos laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, ieškovės prašymą atmetė nurodydamas, jog: 1) ieškovės argumentai dėl vaiko maitinimo krūtimi yra nenuoseklūs – dar parengiamojo posėdžio metu ji nurodė vaiką krūtimi nemaitinanti, o vaikas (2,5 m.) valgo visą maistą ikimokyklinėje įstaigoje, todėl nėra pagrindo keisti bendravimo tvarkos; atsakovas gali pilnai pasirūpinti vaiku, jo mityba ir priežiūra; 2) dabartinė tvarka, kai atsakovas bendrauja su vaiku vieną nepertraukiamą savaitę per mėnesį, yra optimaliausia, atsižvelgiant į tėvo darbo grafiko apribojimus (dvi savaites per mėnesį užsienyje), nes tai leidžia nuosekliai ir kokybiškai bendrauti; priešingai, siūloma tvarka – tris kartus per savaitę po kelias valandas – nesuteiktų nuoseklumo; 3) kiti ieškovės argumentai, įskaitant susirašinėjimą apie atsakovo santykius su motina ar buvusia sutuoktine, neturi įtakos bendravimo apimčiai; psichologo pažyma yra bendro pobūdžio ir neįrodo, kad bendravimas su tėvu būtų traumuojantis; 4) vienos savaitės per mėnesį praleidimas su tėvu nesukelia staigaus atskyrimo nuo motinos, o tokia tvarka, ypač konfliktuojant tėvams, užtikrina vaikui rutiną ir galimybę autentiškai bendrauti su tėvu bei susikurti savo dienos režimą.

80. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi savo iniciatyva nutarė pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktą ir nustatyti, kad vaikas praleidžia laiką pas atsakovą po 7 dienas per mėnesį nuo ketvirtadienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val., atsakovui vaiką pasiimant ir grąžinant iš/į vaiko gyvenamąją vietą pas ieškovę. Šis laikotarpis su ieškove suderinamas iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Šalims nesusitarus dėl konkrečios savaitės, nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja antrąją savaitę po savo grįžimo iš darbo užsienyje (viena savaitė per mėnesį). Likusią 2025 m. spalio 1 d. laikinųjų apsaugos priemonių dalį palikti nepakeistą. Teismas 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalį nutarė pakeisti nustatęs, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių (darbo grafiko užsienyje) negalės įvykdyti pirmiau nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Atsakovas šios nutarties dalies atskiruoju skundu neapskundė.

81. Ieškovė nesutinka su nurodytomis Šiaulių apylinkės teismo išvadomis ir iš esmės teigia, kad: 1) VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2025 m. lapkričio 4 d. pažyma ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo išrašas patvirtina, jog vaikas vis dar žindomas, todėl būtina užtikrinti nuoseklų ryšį su motina, vaikas negali būti su atsakovu 7 dienas; 2) medicinos psichologės G. R. J. 2025 m. spalio 2 d. pažymoje nurodoma, kad ankstyvosios vaikystės tarpsnis yra kritiškai svarbus fizinei, socialinei ir emocinei raidai; vaikas demonstruoja stiprų prieraišumą prie ieškovės, kuri jautriai atliepia vaiko poreikius, o staigus atskyrimas nuo motinos gali neigiamai paveikti vaiko raidą, emocijų reguliavimą, miegą ir bazinius socialinius įgūdžius; 3) atsakovas nesugeba tinkamai vykdyti skundžiamoje nutartyje nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, neturi įgūdžių pasirūpinti vaiku, todėl dabartinė tvarka ne tik neįgyvendinama, bet gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui.

82. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais ieškovės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

83. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalimis nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios. Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.

84. CK 3.175 straipsnio, reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), nustatant bendravimo tvarką, reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi, taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

85. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

86. Kaip minėta, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.

87. Ieškovė pagrindiniu argumentu nurodo, kad atsakovas negali bendrauti su vaiku po 7 dienas per mėnesį (nuo ketvirtadienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val., įskaitant grąžinimą į ieškovės gyvenamąją vietą), nes vaikas (tuo metu 2,5 metų) vis dar žindomas motinos pienu, todėl po bendravimo turi būti vakare grąžinamas ieškovei ir negali praleisti visos savaitės su atsakovu, įskaitant nakvynes.

88. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 29 d., pati ieškovė dar parengiamojo posėdžio metu teigė, kad vaikas krūtimi nemaitinamas, o vėliau pateikė argumentus ir pažymas, kad vaikas vis dar žindomas. Tačiau tai, kad 2025 m. lapkričio 4 d. VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo išrašas patvirtina žindymą, nėra pakankamas pagrindas keisti / taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar riboti vaiko laiką su atsakovu.

89. Tokio amžiaus (šiuo metu jau beveik 3 metų) vaikas valgo visą maistą, nėra mitybos prasme priklausomas nuo motinos pieno, o atsakovas gali visiškai pasirūpinti vaiku ir jo priežiūra. Net esant galimam žindymui, ieškovė gali perduoti vaiką atsakovui kartu su nutrauktu pienu, kad jis pamaitintų, todėl tai nepagrindžia atsakovo bendravimo su vaiko norimų taikyti ribojimų. Taip pat šiuo metu vaikas lanko visą dieną ikimokyklinę įstaigą ir maitinasi ten tiekiamu maistu, todėl galimas epizodinis žindymas nebuvo ir negali būti pakankamas pagrindas keisti / taikyti laikinas apsaugos priemones ar riboti atsakovui laiką su vaiku.

90. Be to, nors ieškovė prašyme nurodė žindymą kaip pagrindą, kad vaikas darbo dienomis vakarais būtų grąžinamas motinai, ji tuo pat metu prašė nustatyti tvarką, pagal kurią vaikas su tėvu praleistų vieną savaitgalį per mėnesį, kas rodo selektyvų argumentų pateikimą ir prieštaringą jos poziciją.

Žemesnės instancijos teismas

91. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės siūloma tvarka, kai atsakovas tris kartus per savaitę darbo dienomis matosi su dukra po kelias valandas, nesuteikia galimybės nuosekliai bendrauti ilgesnį laiką ir nėra tinkama užtikrinti vaiko ryšio su tėvu.

92. Sutiktina su atsakovu, jog psichologės pažymoje pateikti argumentai yra bendro pobūdžio, remiasi tokio amžiaus vaikų raidos ypatumais ir ieškovės pasakojimu, kuris gali būti šališkas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teiginiai apie „staigų ryšio nutraukimą“ ar „mergaitės atskyrimą nuo motinos“ nėra pagrįsti, nes laikas, kurį vaikas praleidžia su atsakovu, nėra nauja situacija, priešingai – sudaro galimybę nuosekliai palaikyti ryšį su tėvu ir užtikrina tarpusavio santykių stabilumą. Pagal ieškovės siūlomą tvarką atsakovui būtų suteikta tik minimali galimybė matytis su vaiku, todėl tokia tvarka neatitiktų vaiko interesų.

93. Teiginiai, kad atsakovas nesugeba pasirūpinti vaiku, laikytini subjektyviais. Vien faktas, kad vaikas būdamas pas atsakovą susirgo, negali leisti daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovas neturi gebėjimų ar nesugeba tinkamai rūpintis vaiku. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad vaiko teisėti interesai būtų pažeidžiami būnant pas atsakovą, o Skyriaus išvadoje nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovo bendravimas su vaiku galėtų turėti neigiamą poveikį, kelti grėsmę vaikui, todėl ją reiktų keisti iki šalių ginčo iš esmės išnagrinėjimo.

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis

94. Ieškovė 2025 m. spalio 20 d. prašymu, be kita ko, prašė nustatyti, kad atsakovas, būdamas užsienyje, bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną sekmadienį nuo 18 iki 18.30 val., bendravimui trunkant nuo 15 iki 30 minučių, priklausomai nuo vaiko gebėjimo išlaikyti dėmesį.

95. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nustatyta vaiko bendravimo su abiem tėvais tvarka nuotolinio ryšio priemonėmis yra mažiau ribojanti, suteikianti galimybę vaikui bendrauti su kiekvienu tėvu kasdien. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą, konstatuodamas, jog siūloma tvarka labiau ribotų tėvo bendravimą su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, tuo tarpu apskųstoje 2025 m. spalio 1 d. nutartyje nustatyta tvarka užtikrina nuolatinį kontaktą su abiem tėvais.

96. Ieškovė nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad esant tokiam nustatytam bendravimo režimui, atsakovas galėtų skambinti bet kuriuo metu, kai nei ieškovė, nei vaikas nėra pasiruošę pokalbiui. Tokiu nekonkrečiu bendravimo laiku nebus užtikrinami vaiko interesai, o suteikiama galimybė atsakovui kontroliuoti ieškovės kasdienį gyvenimą.

97. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija. Nustatyta laikina bendravimo tvarka pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį užtikrina, kad atsakovas su vaiku praleidžia 7 nepertraukiamas dienas per mėnesį, sudarant galimybę nuosekliai palaikyti tėvo ir vaiko ryšį bei užtikrinant vaiko interesus. Likusį laiką, atsakovui suteikiamas bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis be nustatyto konkretaus laiko, leidžiant vaikui ir tėvui lanksčiai palaikyti ryšį, nesukeliant streso ar trikdžių vaiko kasdieniam gyvenimui. Byloje nėra duomenų, kad toks tvarkos režimas pažeistų vaiko teisę nuosekliai bendrauti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, ieškovės siūloma minimaliai ribota tvarka neatitiktų vaiko interesų ir galėtų silpninti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį. Šalys, atsižvelgdamos į vaiko norus ir poreikius, gali laisvai susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, jei tai geriau atitinka vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas užsienio valstybėje, piktnaudžiautų bendravimu su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis ar kad toks bendravimas trikdytų vaiko dienos režimą.

Dėl bylos procesinės baigties

98. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

99. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimus dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pakeitimo ir laikinos bendravimo tvarkos taikymo / pakeitimo, tinkamai įvertino šalių argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, dėl to padarė pagrįstas išvadas dėl šalių prašymų (ne)tenkinimo. Ieškovės atskirieji skundai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti ginčijamų Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. ir 2025 m. spalio 29 d. nutarčių, todėl ieškovės atskirieji skundai atmetami, o apskųstos nutartys paliekamos nepakeistomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

100. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės atskirieji skundai atmesti, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

101. Atsakovas prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokių išlaidų buvimą, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės atskiruosius skundus atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. ir 2025 m. spalio 29 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rosita Patackienė