Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. K., atsakovo UAB „Autocredo“ atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijui Fomkin),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Autocredo“ dėl darbo pripažinimo legaliu ir darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) objekte dirbo kartu su ieškovu, atliko tinkavimo darbus parduotuvėje, jis, ieškovas ir R. J. sutarė, kad R. J. jiems mokės 14 Lt už 1 nutinkuotą kvadratinį metrą, jie iš viso nutinkavo apie 400 kvadratinių metrų, dirbo ir kiti darbininkai, kurie šiltino fasadą, R. J. su jais atsiskaitė tik iš dalies, žadėjo, kad jie dirbs jo įmonei.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Užupio statyba“ generalinis direktorius J. D. nurodė, kad nežino, ar ieškovas dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nes turi apie 27 objektus, tačiau jis jam atrodo matytas, pažymėjo, kad R. J. 2014 m. vasarą matė (duomenys neskelbtini) objekte, žino, kad jis yra UAB „Autocredo“ direktorius, tačiau pats R. J. jam yra likęs skolingas, nes R. J. UAB „Užupio statyba“ vardu ėmė prekes iš parduotuvės “Moki veži“.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Skolų girnos“ akcininkas, 2015 m. pavasarį direktoriaus patarėju dirbęs A. K. nurodė, kad kai ieškovas kreipėsi į UAB „Skolų girnos“ direktorė buvo I. Ž., dirbo specialistas V. U., kurie dabar jau nebedirba, tačiau jam nagrinėjama situacija yra žinoma, jam buvo teikiamos ataskaitos apie atliktus darbus, be to, jis pats asmeniškai apie 10 kartų skambino R. J. dėl skolos ieškovui, R. J. telefonu pripažino, kad už darbus jis skolingas ieškovui, nuolat žadėjo sumokėti, tačiau neatsiskaitė, pats ieškovas nurodė, kad R. J. yra UAB „Autocredo“ direktorius ir jam neatsiskaityta už jo atliktus tinkavimo darbus, ieškovas UAB „Skolų girnos“ už suteiktas paslaugas sumokėjo 87,61 Eur (302,50 Lt).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Skolų girnos“ direktoriaus pavaduotojas G. Š. nurodė, kad UAB „Skolų girnos“ dirba nuo 2015-08-02, todėl jis tik surašė ieškinį teismui, o visą situaciją žino tik iš gautos informacijos, pats asmeniškai bendravęs su R. J. nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl darbo santykių buvimo fakto nustatymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2015-02-19 su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iš R. J. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (b. l. 3–4), kuri 2015-02-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti jo prašymą, nustačiusi, kad nėra įrodytas darbinių santykių buvimo faktas (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str. nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 95 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų; 3 d. nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).

DK 98 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 str. 3 d., nustačius, kad asmuo dirbo nelegalų darbą, darbdavys privalo jam sumokėti atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą, nustatytą pagal šio Kodekso 187 straipsnio reikalavimus, ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent įrodyta, kad nelegalus darbas buvo atliekamas kitokį laiką). Ginčai tarp asmens, kuris dirbo nelegalų darbą, ir darbdavio dėl atlyginimo mokėjimo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).

DK 99 str. 1 d. nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis); 3 d. nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Dėl darbo sutarties pripažinimo

Pažymėtina, kad DK 93 str. įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį. Aukščiau pateikta DK nuostatų analizė patvirtina, kad darbo teisiniams santykiams būtinas susitarimas. Norint konstatuoti darbo teisinius santykius, turi būti nustatyti visi būtini darbo teisinių santykių požymiai ir tik juos visus nustačius galima konstatuoti esant darbo sutartį. Taigi, tam, kad darbo sutartis galiotų turi būti susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, įtvirtintų DK 95 str. 1 d., 3 d., – dėl darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų. Darbo sutarties nesudarymas, dar nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai. Dokumento – rašytinės darbo sutarties nebuvimas, tarp asmenų esant faktiniams darbo santykiams, yra nelegalaus darbo požymis. Nelegaliu darbu DK 98 str. 1 d. 1 p. prasme, laikomas darbas, turintis darbo sutarties požymius, įvardytus DK 93 str. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2008-04-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-389-390/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovo teigimu, tarp jo ir atsakovo nuo 2014-10-07 iki 2014-10-30 buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, kurie nebuvo įteisinti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 2), tuo tarpu atsakovas neigia šias aplinkybes, nurodydamas, kad ieškovas niekada nedirbo UAB „Autocredo“, niekada nedirbo objekte (duomenys neskelbtini) (b. l. 48). Išrašas iš Juridinių asmenų registro (b. l. 17) patvirtina, kad R. J. UAB „Autocredo“ direktoriaus pareigas eina nuo 2013-08-02. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas J. A. teismo posėdyje nurodė, kad jis, ieškovas ir R. J. visi trys kartu sutarė, kad jis su ieškovu parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atliks tinkavimo darbus ir R. J. jiems (jam ir ieškovui) mokės 14 Lt už 1 nutinkuotą kvadratinį metrą, R. J. žadėjo, kad jie dirbs jo įmonei, jie iš viso nutinkavo apie 400 kvadratinių metrų, R. J. su jais atsiskaitė tik iš dalies, teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Skolų girnos“ atstovas A. K., į kuriuos kreipėsi ieškovas dėl skolos išieškojimo, nurodė, kad jis pats asmeniškai apie 10 kartų skambino R. J. dėl skolos ieškovui, R. J. telefonu pripažino, kad už ieškovo atliktus darbus jis jam skolingas, nuolat žadėjo sumokėti, tačiau neatsiskaitė, jam pats ieškovas nurodė, kad R. J. yra UAB „Autocredo“ direktorius ir jam neatsiskaityta už jo atliktus tinkavimo darbus, teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Užupio statyba“ generalinis direktorius J. D. patvirtino, kad jam žinoma, kad R. J. yra UAB „Autocredo“ direktorius, jo objektuose R. J. atlikdavo darbus, tačiau pats R. J. jam yra likęs skolingas, nurodė, kad turėjo objektą (duomenys neskelbtini), ieškovas jam pasirodė matytas. Taigi, aukščiau aptarti liudytojų parodymai, byloje esantis UAB „Skolų girnos“ specialisto V. U. 2015-02-13 paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis telefonu bendravo su R. J., R. J. pripažino, kad ieškovui jis liko skolingas 2120 Lt darbo užmokesčio, (b. l. 39–40) patvirtina, kad R. J., būdamas UAB „Autocredo“ direktoriumi, tarėsi su ieškovu dėl tinkavimo darbų parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atlikimo, pats nurodė darbų objektą, kokius darbus ieškovas turės atlikti, sutarė dėl darbų atlikimo apmokėjimo, taip pat pats R. J. UAB „Skolų girnos“ atstovams pripažino, kad už ieškovo atliktus darbus 2120 Lt darbo užmokesčio jam išmokėjęs nėra, skolą grąžinti nuolat žadėjo, tačiau pažymėtina, kad kai ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją R. J. ėmė neigti skolą, savo 2015-03-19 paaiškinime Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui (b. l. 41) teigdamas, kad ieškovo nepažįsta, kviečiamas tiek į parengiamąjį teismo posėdį, tiek į teismo posėdį neatvyko, atsakovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu tiksliai pasakyti, kur yra R. J., negalėjo, teigė turintis žinių, kad jis yra išvykęs į užsienį. Pabrėžtina, kad atsakovo vadovo nuomonės keitimas, vengimas dalyvauti teismo posėdžiuose vertinamas kaip siekis išvengti atsakomybės, o atsakovo teiginys, jog ieškovas niekada nedirbo objekte (duomenys neskelbtini) paneigtas aukščiau ištirtais įrodymais. Atsakovo atstovo advokato teiginys, kad ieškovas 2014 m. spalio mėnesį buvo registruotas darbo biržoje, todėl jis nebuvo darbo teisiniais santykiais susijęs su atsakovu, yra nepagrįstas, kadangi, teismo vertinimu ieškovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, būdamas tinkuotojas–dažytojas, iš jo asmeninių savybių atsiskleidusių teismo posėdžio metu, galėjo nesuprasti, kas (darbuotojas ar darbdavys) ir kada turi pranešti apie jo atliekamą darbą, tuo labiau, kai įmonės vadovas žadėjo įteisinti darbo santykius, o pagal DK 99 str. 3 d. už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovo vadovas su ieškovu abiejų šalių valia susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų, darbovietės, darbo apmokėjimo sąlygų, ieškovas dirbo atsakovo vadovui nurodžius darbą, su jo leidimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų darbus dirbęs be atsakovo vadovo žinios, savarankiškai, vadinasi, tarp šalių buvo susiformavę faktiniai darbo santykiai ir egzistavo visi DK 93 str., 95 str. 1 d., 3 d. nurodyti darbo sutarties požymiai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pakankamumo ir patikimumo aspektais, konstatuoja, kad ieškovo nurodyto nelegalaus darbo atsakovui faktas tinkamai įrodytas, todėl tenkina ieškovo reikalavimą – teismas pripažįsta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta faktinė darbo sutartis ir pagal šią darbo sutartį ieškovas dirbo UAB „Autocredo“ darbininku (tinkuotoju) nuo 2014-10-07 iki 2014-10-30.

Dėl darbo užmokesčio priteisimo

DK 93 str. įtvirtina darbdavio pareigą mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį, DK 141 str. įtvirtina darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Pažymėtina, kad atsiskaitymo su darbuotoju faktą privalo įrodyti darbdavys.

Tiek ieškovas, tiek liudytojas J. A. nurodė, kad su įmonės vadovu buvo sutarta, kad už vieną nutinkavimo kvadratinį metrą atsakovas mokės jiems po 14 Lt atskaičius mokesčius. Ieškovas nurodė, kad jis ištinkavo 230 kvadratinių metrų, todėl jam turėjo būti sumokėta 933 Eur (3220 Lt) (atskaičius mokesčius), patvirtino, kad atsakovas jam išmokėjo 319 Eur (1100 Lt) (b. l. 3–4, 72–74), todėl atsakovas jam liko skolingas 614 Eur (2120 Lt) (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio (b. l. 3–4, 32–33). Kadangi atsiskaitymo su darbuotoju faktą privalo įrodyti darbdavys, tačiau jis šios pareigos neįvykdė, priešingai, teismui atsiliepime teigia ieškovo nepažįstantis, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui visas sutartas darbo užmokestis buvo išmokėtas, UAB „Skolų girnos“ atstovams įmonės vadovas 614 Eur (2120 Lt) darbo užmokesčio skolą ieškovui yra pripažinęs (b. l. 39–40, 72–74), todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas – ieškovui priteisiama iš atsakovo 614 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio.

Dėl nuostolių atlyginimo

Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas į prašomo priteisti darbo užmokesčio sumą įskaičiavo ir 87,61 Eur jo patirtas išlaidas, sumokėtas UAB „Skolų girnos“, kurie jam teikė skolos išieškojimo paslaugas. Pažymėtina, kad toks ieškovo reikalavimas nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nuostatomis. CK ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.).

Ieškovas pateikė 2014-12-03 skolų išieškojimo sutartį, sudarytą su UAB „Skolų girnos“ (b. l. 37), 2014-12-03 PVM sąskaitą–faktūrą (b. l. 38), tačiau jos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai į bylą nėra pateikti, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad tokio dokumento neturi, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Skolų girnos“ atstovas A. K. nurodė teikęs paslaugas ieškovui už 87,61 Eur užmokestį, kuriuos ieškovas jiems sumokėjo. Pažymėtina, kad būtent dėl atsakovo tyčinių neteisėtų veiksmų (neatsiskaitymo už atliktą darbą su ieškovu) ieškovas turėjo kreiptis į skolų išieškojimo įmonę ir kuriai už skolos išieškojimo paslaugas sumokėjo 87,61 Eur, UAB „Skolų girnos“ atliktus veiksmus patvirtina tiek rašytiniai įrodymai (b. l. 37–40), tiek liudytojo A. K. parodymai teismo posėdyje. Netinkamas atsakovo elgesys lėmė tai, kad ieškovas dėl atsakovo neveikimo patyrė nuostolių (išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka). Atsakovui laiku ir tinkamai atsiskaičius su ieškovu ieškovas nuostolių nebūtų patyręs, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir ieškovui kilusios žalos. Taigi, nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo UAB „Skolų girnos“ sumokėti 87,61 Eur laikomi nuostoliais CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme, todėl, pagal aukščiau teismo padarytas išvadas, 87,61 Eur ieškovui priteistini iš atsakovo. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1212-479/2012).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, tik ieškovas klaidingai apskaičiavo bendrą prašomą jam priteisti sumą, ją skaičiuodamas su mokesčiais, todėl teismas ieškinį tenkina ir pripažįsta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta faktinė darbo sutartis ir pagal šią darbo sutartį ieškovas dirbo UAB „Autocredo“ darbininku nuo 2014-10-07 iki 2014-10-30, priteisia ieškovui iš atsakovo 614 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėtą darbo užmokestį bei 87,61 Eur nuostolius.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 1 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 21 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtos 8,50 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismo sprendimas dalyje dėl 614 Eur darbo užmokesčio priteisimo vykdytinas skubiai (DK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškovo A. K. ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad tarp ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Autocredo“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta faktinė darbo sutartis ir pagal šią darbo sutartį ieškovas A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „Autocredo“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) darbininku nuo 2014-10-07 iki 2014-10-30.

Priteisti ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Autocredo“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 614 Eur (šešis šimtus keturiolika eurų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei 87,61 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt vieną euro centą) nuostolių.

Teismo sprendimą dalyje dėl 614 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Autocredo“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 8,50 Eur (aštuonis eurus ir penkiasdešimt euro centų) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovui išaiškintina, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.