Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė L. T. personalinė įmonė pateikė ieškinį, kurį patikslino bei kuriuo prašė: pašalinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisės pažeidimus;įpareigoti atsakovą A. D. jo lėšomis: 1) išmontuoti ieškovės sklypo šiaurinėje dalyje įmontuotus 18 metalinių tvoros stulpų, stovinčių išilgai sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 6 ir Nr. 7, pažymėtų individualios S. B. įmonės „Matininkas“ atliktame žemės sklypo plane, 2) atkurti riboženklius, buvusius žemės sklypo ribų posūkio taškuose Nr. 6 ir Nr. 7; 3) atlyginti ieškovės patirtus 131,48 Eur dydžio nuostolius; 4) pašalinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisės pažeidimus; įpareigoti atsakovę G. D. jos lėšomis užpilti gruntu ir nusausinti atsakovės jėgomis sukurtą tvenkinio dalį, kuri užima atsakovės žemės sklypą tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų Nr. 8 ir Nr. 1, kad toje vietoje būtų galima įrengti riboženklį ir tvorą, nedelsiant po teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį, kuris pastatytas negavus ieškovės sutikimo taip, kad atstumas nuo atsakovei priklausančio pastato vakarinio taško iki ieškovės žemės sklypo šiaurinės ribos yra 1,52 m, o atstumas tarp atsakovei priklausančio pastato pietinio taško ir ieškovės žemės sklypo šiaurinės ribos yra 1,82 m., ir sutvarkyti statybvietę; priteisti iš atsakovės 14 000,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio palūkanas; priteisti iš atsakovų solidariai išlaidas teisinei pagalbai, žyminį mokestį tokiomis dalimis: iš atsakovo – 20,00 Eur, iš atsakovės – 315,00 Eur.Nurodė, kad ieškovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas 1994-11-16 atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypą ieškovė nusipirko komercinei veiklai vykdyti. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su atsakovės žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas 1998-04-02 atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Prieš ieškovei įsigyjant žemės sklypą iš J. D., 2006-01-26 S. B. IĮ „Matininkas“ atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, kurie buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-15 įsakymu Nr. 2.2-2317-85. Po atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas nepakito. Matavimai atlikti tinkamai. Atsakovės žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2002-04-29, o po ieškovės žemės sklypo ribų patikslinimo 2006-03-24 sklypų ribos sutapo. 2008 m. ieškovė nutarė statyti tvorą, dėl to iškvietė matininkus, kad šie parodytų žemės sklypo ribas, tačiau atsakovė su bendra riba nesutiko, prasidėjo konfliktas, kuris tęsiasi iki šiol. Atsakovas 2008 m. ieškovės žemės sklype įtvirtino 18 metalinių stulpų tvorai statyti. Šią aplinkybę patvirtina 2012-01-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei žemėtvarkos atliktas patikrinimas. Minėti stulpai pažeidžia ieškovės teisę naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Antstolis M. D. 2012-01-03 konstatavo, kad UAB „Žemės matavimo grupė“ matininkui V. J. nustačius bendros ribos faktines taškų Nr. 5-6-7-8-1 buvimo vietas, O. T. šiose vietose įkalė riboženklius. 2012-01-08 buvo aptikta, kad riboženkliai posūkio taškuose Nr. 6 ir 7 yra sunaikinti. Tai patvirtina 2012-01-31 žemėtvarkos atliktas patikrinimas. 2014-12-16 teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jis išrovė minėtus metalinius riboženklius. 2014-09-23 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 43ŽN-(14.43.73)-79 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2014-10-01 rašto Nr. 43SS-(14.43.45)-2781 duomenimis atsakovės žemės sklype vandens plotų nėra, tačiau ieškovės žemės sklypo ribų posūkio taškas Nr. 1 yra atsakovės sklype esančiame tvenkinyje. Tad atsakovė nepašalina fizinių kliūčių, kad posūkio taške Nr. 1 ieškovė galėtų įrengti riboženklį bei pastatyti tvorą. Atsakovės žemės sklype be gyvenamojo namo yra trys pagalbiniai pastatai. 2014-12-16 teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad vieno iš trijų pastatų plotas yra 82,8072 kv. m. (11,13x7,44), ir šie duomenys Registrų centre neužfiksuoti. IĮ „Aplanas“ parengta situacijos schema patvirtina, kad atstumai nuo minėto pastato vakarinio ir pietinio taškų iki ieškovės žemės sklypo šiaurinės ribos yra atitinkamai 1,52 m ir 1,82 m., t. y. neleistinai per arti ieškovės žemės sklypo. Minėtame pastate atsakovas vykdo automobilių remontą, todėl išbėgę tepalai nuteka į ieškovės sklype esantį tvenkinį. Atsakovė 2014-08-25 raštu Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai pateikė ieškovės dalykinę reputaciją menkinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Dėl to ieškovė negali vykdyti komercinės veiklos nuo 2007 m. Ieškovės patirtos neturtinės žalos esmę sudaro ir atsakovės veiksmai, pažeidžiantys statybos teisės aktus ir ieškovės nuosavybės teises, ir šie pažeidimai nepašalinti, bei atsakovo garaže neteisėtai vykdoma veikla, kuri kenkia kraštovaizdžiui. Neturtinę žalą ieškovė vertina 14 000,00 Eur.Atsakovė G. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, kurios nėra nustatytos, todėl besąlygiškai remtis ieškovės žemės sklypo planu negalima. UAB „Kagema“ parengtas planas patvirtina, kad yra užimta dalis atsakovės žemės sklypo. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-25 nutartimi civilinėje byloje 2A-2441-160/2013 konstatavo, kad ginčas tarp šalių dėl žemės sklypų ribų turi būti sprendžiamas šioje byloje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas įbetonavo metalinius stulpus ieškovės žemės sklype. Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog ieškovės žemės sklypo posūkio taškas Nr. 1 yra atsakovės vandens telkinyje. Ieškovė nenurodo jokios teisės normos, kuri suteiktų jai teisę reikalauti iš atsakovės atlikti jos sklypo nusausinimo darbus. Ieškovė neįrodė, kaip riboženklių sunaikinimas pažeidė jos teises ar trukdo jai naudotis sklypu, kad tai padarė atsakovai. Reikalaudama nugriauti savavališkai pastatytą statinį, ieškovė nepateikia įrodymų, jog dėl minėto pastato būtų surašytas savavališkos statybos aktas ir atsakovei būtų taikytos sankcijos, kad atsakovės pastatas trukdo ieškovei naudotis, valdyti ir disponuoti jos žemės sklypu. Be to, ieškovė praleido senaties terminą reikalauti nugriauti statinį, kadangi pastatų statybos metais galiojo 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnis, nustatantis trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos yra neįrodytas.Trečiasis asmuo O. T. pateiktu atsiliepimu palaikė ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad savarankiškų reikalavimų nereiškia. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastre po ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo nėra nustatytas atsakovės ir ieškovės žemės sklypų persidengimas, t. y. atsakovės ir ieškovės žemės sklypų bendra riba sutampa. Bendra žemės sklypų riba yra aiški, įregistruota. Atsakovės ieškinys dėl ieškovės žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų panaikinimo yra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 2012-01-31 žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad yra sunaikinti riboženkliai, o ieškovės žemės sklype yra pastatyta 18 metalinių stulpų. Ieškovė paaiškino, kad metalinius stulpus pastatė atsakovė. Iš patikrinimo akto matyti, kad ieškovės žemės sklypo posūkio taškas Nr. 1 yra tvenkinyje, nors pagal atsakovės žemės sklypo planą minėtame žemės sklype tvenkinių nėra.Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateiktu atsiliepimu prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, kadangi nėra suinteresuotas dėl ginčo dalyko.Atsakovas A. D. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą A. D. savo lėšomis per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ieškovei L. T. personalinei įmonei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje įmontuotus 18 metalinių tvoros stulpų, stovinčių išilgai žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 6 ir Nr. 7, pažymėtų individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtame žemės sklypo plane; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo A. D. ieškovės L. T. personalinės įmonės naudai 6,67 Eur žyminio mokesčio ir 83,33 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš ieškovės L. T. personalinės įmonės atsakovės G. D. naudai 1 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovės ir atsakovės sklypų bendra riba yra aiški, todėl teismas ginčą sprendė tose ribose, kurias suformavo ieškovė patikslintame ieškinyje, vadovaujamasi S. B. įmonės „Matininkas“ 2006-01-26 parengtame žemės sklypo plane nurodytomis ribomis. Šioje byloje šalių žemės sklypų bendros ribos nustatymo reikalavimas nėra pareikštas. Be to, Šalčininkų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje 2-25-604/2013 konstatuota, kad L. T. personalinės įmonės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidus procedūros. Nustatyta, kad ieškovės žemės sklype yra pastatyta 18 metalinių stulpų. Ši aplinkybė atsakovų nėra ginčijama. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad jos žemės sklype be sutikimo pastatyti metaliniai stulpai pažeidžia jos valdymo teisę. Ieškovės ir trečiojo asmens O. T. teigimu, metalinius tvoros stulpus ieškovės žemės sklype 2008 m. įrengė atsakovės sūnus atsakovas. Iš 2008-06-19 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio teismas taip pat darė išvadą, kad metalinių stulpų (tvoros) statytojas yra atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad metalinius stulpus atsakovas pastatė atsakovės prašymu ar nurodymu. Atsakovas, statydamas metalinius stulpus žemės sklype, kuris jam pačiam nepriklauso, neįsitikinęs, ar teisę statyti šiuos stulpus ieškovės sklype turi jo motina, turėjo arba galėjo suprasti, kad jo veiksmai gali padaryti žalos ieškovės teisėms, tai yra ieškovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai šioje dalyje reiškia negatorinį ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis) ir jos reikalavimą dėl valdymo teisės pažeidimo šioje dalyje tenkino. Ieškovė nekonkretizavo, per kokį laikotarpį atsakovas turi atlikti nurodytus veiksmus. Teismo vertinimu, 18 metalinių stulpų nuėmimui gali prireikti ne tik elementarių įrankių, bet ir specialios technikos. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas turi galimybę nuimti 18 metalinių stulpų nedelsiant, todėl ieškovės reikalaujamiems veiksmams atlikti teismas nustatė atsakovui 30 kalendorinių dienų terminą, skaičiuotiną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Negatorinio ieškinio atveju ieškovė turi įrodyti, kad jos teisės atsakovo veiksmais buvo pažeistos, tačiau nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdžio metu savo teisių pažeidimo turinio neakcentavo. Be to, iš antstolio M. D. 2012-01-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei jo priedų matyti, kad 2012-01-03 matininkas V. J., naudodamas dvidažnį GPS imtuvą, nustatė ieškovės žemės sklypo ribos posūkio taškų Nr. 5-6-7-8-1 faktines vietas pagal ieškovės žemės sklypo plane nurodytas koordinates, o O. T. minėtuose taškuose įkalė į žemę metalinius strypus. 2012-01-31 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 43ŽN-(14.43.73.)-1 nurodyta, kad 2012-01-31 atlikus ieškovės ir atsakovės žemės sklypų patikrinimą vietoje, GPS imtuvo pagalba nustatyta, kad posūkio taškuose Nr. 6 ir 7 nėra metalinių riboženklių, kurie buvo įkalti 2012-01-03 faktinių aplinkybių konstatavimo metu; duomenų, kas galėjo sunaikinti riboženklius, vietoje gauti nepavyko. Už riboženklių apsaugą atsako žemės sklypo savininkas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. šiuo atveju ieškovė ir atsakovė, kadangi žemės sklypų riba posūkio taškuose Nr. 6 ir 7 yra bendra. 2012-01-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, kad bendros ribos posūkio taškuose O. T. įkalė į žemę metalinius strypus, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėti metaliniai strypai atitiko patvirtintus riboženklių standartus. Įvertinęs prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtas nuotraukas, teismas darė išvadą, kad minėti metaliniai strypai patvirtintų riboženklių standartų visiškai neatitinka. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus 2012-02-02 raštu Nr. 43SS-(14.43.45.)-3 atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi duomenų, patvirtinančių, kad šiuos riboženklius sunaikino gretimo žemės sklypo savininkė ar kitas asmuo, gauti nepavyko. Teismas taip pat negali remtis ieškovės atstovų nurodyta aplinkybe, kad 2014-12-16 teismo posėdžio metu atsakovas pats pripažino išrovęs minėtus metalinius riboženklius. 2016-02-22 pasikeitus teismo sudėčiai, civilinė byla pradėta nagrinėti iš naujo ir nebuvo gautas šalių sutikimas nagrinėti bylą nuo paskutinio atlikto procesinio veiksmo. Taigi, byloje neįrodyta, kad posūkio taškuose Nr. 6 ir Nr. 7 2012-01-03 buvo įrengti ženklai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą riboženklio sąvoką. Jokių neteisėtų veiksmų nebuvo padaryta, be to, ieškovė šioje dalyje neįrodė ir savo teisių pažeidimo. Todėl ieškovės reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atstatyti riboženklius ir atlyginti su tuo susijusius nuostolius teismas atmetė.Ieškovės atstovė L. T. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ginčo tvenkinys atsakovės žemės sklype yra nuo 1992 m., ir ieškovės atstovei nėra žinoma, kad atsakovė būtų praplėtusi šio tvenkinio ribas. Taigi, byloje nėra nustatyti atsakovės veiksmai ar neveikimas, kurie galėjo nulemti posūkio taško, ieškovės žemės sklypo plane pažymėto Nr. 1, padėtį taip, kad jis atsidūrė vandens plote, kuris didžiąja dalimi yra atsakovės žemės sklype. Teismas pažymėjo ir tai, kad posūkio taškas Nr. 1 yra pažymėtas tik ieškovės žemės sklypo plane, o analogiškas posūkio taškas atsakovės žemės sklypo plane nėra nurodytas, kadangi nagrinėjamoje vietoje ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos sutampa tik iš dalies. Kaip jau buvo minėta anksčiau, už riboženklių apsaugą atsako žemės sklypo savininkas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl už riboženklio įrengimą posūkio taške, ieškovės žemės sklypo plane pažymėtame Nr. 1, yra atsakinga tik ieškovė. Tokiu būdu ieškovės reikalavimą teismas šioje dalyje atmetė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Ieškovė reikalauja ginčo statinį nugriauti, todėl akivaizdu, kad ginčo statinys tebestovi, todėl teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paminėjo, kad nuo to laiko, kai ji tapo žemės sklypo savininke, atsakovė pastato, esančio prie bendros žemės sklypų ribos, rekonstravo darbų nevykdė, t. y. ginčo pastatas koks buvo 2006 m., toks ir yra šiuo metu. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovės nuosavybės teise valdomi trys gyvenamojo namo priklausiniai yra žymiai mažesni nei 82,8072 kv. m. užstatyto ploto, tačiau byloje liko neįrodyta, kas yra ginčo pastato rekonstruotojas, kada pastatas rekonstruotas ir ar pastato rekonstravimo metu galiojantys teisės aktai buvo pažeisti. Ieškovė nepateikė teismui 2014-04-14 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto, iš bylos medžiagos nėra žinoma, ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei pateiktas atsakovei privalomasis nurodymas vienu iš TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014-04-09 rašto Nr. (23.2)-2D-5590 matyti, kad buvo nagrinėjamas L. T. skundas dėl galbūt neteisėtos statinių statybos atsakovės žemės sklype, tačiau į bylą taip pat nepateikta duomenų, kokį sprendimą skyrius priėmė. Nepagrįstas ir ieškovės tvirtinimas, kad atsakovės sklype esančiame ginčo pastate vykdoma veikla pažeidžia ieškovės atžvilgiu aplinkosauginius reikalavimus. Ieškovė pateikė į bylą 2012-10-01 O. T. pareiškimą, adresuotą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūrai dėl ginčo pastate vykdomos automobilių remonto veiklos, tačiau byloje nėra duomenų apie konstatuotus aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus atsakovės žemės sklype. Iš byloje pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad ginčo pastato, esančio atsakovės žemės sklype, buvimas ir naudojimas pažeidžia ieškovės teises, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimą teismas atmetė.Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos klausimo teismas nenagrinėjo. Byloje nustatyti tik atsakovo neteisėti veiksmai įrengiant ieškovės žemės sklype 18 metalinių stulpų, tačiau neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo ieškovė nereikalauja. Neturtinę žalą ieškovė kildina ir iš atsakovės paskleistos ieškovės dalykinę reputaciją menkinančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2014-08-25 raštu Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai pateikė ieškovės dalykinę reputaciją menkinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri yra paskleista ir Zavišonių kaimo gyventojams. Be to, 2014-12-16 teismo posėdžio metu atsakovė kaltino ieškovės atstovę ir jos vyrą suklastojus visus dokumentus ir papirkus ieškovės žemės sklypo geodezinius matavimus atlikusius asmenis. Šioje dalyje atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį. Byloje nėra žinoma, kada ieškovė sužinojo apie 2014-08-25 atsakovės raštą, adresuotą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad raštas pateiktas 2014-08-25, o pirminį patikslintą ieškinį ieškovė pateikė 2015-02-19, ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido. Teismo vertinimu, ieškovė neatskleidė šio atsakovei keliamo reikalavimo esmės, neįrodė, kaip atsakovės nurodyti teiginiai pažeidžia ieškovės gerą reputaciją. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė aplinkybių, kokia buvo jos reputacija iki ginčijamos informacijos paskelbimo ir kokias konkrečias pasekmes sukėlė atsakovės teiginiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė ginčijamą informaciją išdėstė skunde. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Vertinant atsakovės kreipimosi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją dėl pažeistų teisių gynimo teisėtumą, reikšminga ne tai, ar atsakovės duomenų paskleidimo faktas po patikrinimo pasitvirtino ar nepasitvirtino, bet tai, ar kreipimosi metu atsakovė turėjo pagrindo manyti, kad jos teisės pažeidžiamos, ar ji sąžiningai pasinaudojo jai įstatymų suteikta teise kreiptis į savivaldos instituciją, nepiktnaudžiavo savo teise, kas gali būti pripažįstama neteisėta veika CK 6.246 str. prasme. Nustatyta, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl žemės sklypų ribų, riboženklių kilo dar 2008 m., kuomet atsakovas pastatė 18 metalinių stulpų. Šalių ginčas yra įsisenėjęs, nagrinėjamas teisme nuo 2012-02-06. Nuo ginčo pradžios iki dabar atsakovė ginčija bendrą žemės sklypų ribą laikydamasi pozicijos, kad po atliktų kadastrinių matavimų ieškovė vis tik užėmė dalį atsakovės žemės sklypo. Iš atsakovės 2014-08-25 skundo matyti, kad jis 2014-08-26 buvo pateiktas ir Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriui (Nr. 43GS-41), kuris jo pagrindu atliko žemės naudojimo patikrinimą. Byloje taip pat nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklypuose yra įrengti tvenkiniai, kurie yra iš esmės greta vienas kito ir šalia bendros žemės sklypų ribos. Dėl to teismas darė išvadą, kad esant tarp šalių faktiniam ginčui dėl sklypų ribų, atsakovė turėjo pagrindą abejoti dėl tvenkinio ieškovės žemės sklype įrengimo teisėtumo. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovė kreipdamasi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją ar Nacionalinę žemės tarnybą turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad jos teisės gali būti pažeistos, todėl jos elgesys negali būti laikomas nesąžiningu. Nėra pagrįstas ir ieškovės teiginys, kad atsakovė tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė ir Zavišonių kaimo gyventojams. 2014-08-25 rašte esantys Zavišonių kaimo gyventojų parašai nepatvirtina informacijos paskleidimo tarp kaimo gyventojų fakto, o liudija apie tai, kad kaimo gyventojai, išvardinti atsakovės skunde, atsakovės pateiktą informaciją gali patvirtinti. Ieškinį šioje dalyje teismas taip pat atmetė.